Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-03-08 · Civilinė byla Nr. 2-185-153/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-03-08
Bylos Nr.
2-185-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Ieškovas
R. K., K. K.
Atsakovas
M. K.
Trečiasis asmuo
A. R. A. R.
Civilinė byla 2-185-153/2007
Procesinio dokumento kategorija
44.2.,44.2.1.,44.2.2.,44.2.3.,44.24.1.,(S)

44.2.4.2.,44.5.2.4.,44.5.2.,44.8.,44.5.2.16.

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 8d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei,

dalyvaujant ieškovui R. K., ieškovų K. K. ir ieškovo R. K. atstovei advokatei J. K., atsakovui M. K., jo atstovei advokatei V. B., atsakovo AB,,Lietuvos draudimas,, atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškinį R. K., K. K. dėl žalos atlyginimo atsakovui M. K., tretiesiems asmenims A. R. A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. K. prašo priteisti neturtinę žalą 100 000,00 Lt. ir ieškovas R. K. prašo priteisti neturtinę žalą 50 000,00 Lt. iš atsakovo AB,,Lietuvos draudimas,,, išmokos asmeniui 30 000,00 Lt., iš atsakovo M. K. likusią žalos dalį, kurios neatlygins draudimas.

Atsakovas M. K. palieka teisę išspręsti klausimą dėl žalos dydžio nustatymo teismui.

Atsakovo M. K. atstovė prašo mažinti ieškinio dydį.

Atsiliepimas

Atsakovo AB,,Lietuvos draudimas,, atstovas prašė ieškovų ieškinį atmesti.

Ieškovė K. K., tretieji asmenys A. R., A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą bei laiką pranešta pasirašytinai.

Ieškovų reikalavimai tenkintini iš dalies.

Šalies argumentai

Ieškovai ieškinio pareiškime nurodė, kad 2003-04-18 (duomenys neskelbtini) mieste autoįvykio metu žuvo M. R. ir I. K., ieškovo žmona ir K. K. motina. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2003-06-20 specialisto išvadoje (b.l. 91) nustatyta, kad pagrindinė sąlyga kilti šiai autoavarijai susidariusioje eismo situacijoje buvo atsakovo M. K. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams. 2004-03-26 Jonavos rajono apylinkės teismas nuosprendžiu Nr.1-015-04/04 pripažino M. K. kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir pripažino R. K. kaip civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. M. K. savo civilinę atsakomybę yra apdraudęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl žalą draudimo išmokos ribose privalo atlyginti draudikas AB „Lietuvos draudimas" ir M. K., tame tarpe atsakovas M. K. privalo atlyginti eismo įvykyje padarytą žalą tiek, kiek jos neatlygina draudimo išmoka. Ieškovas nurodė, kad žmonos mirtis dukrai K. K. sukėlė didelį dvasinį skausmą ir sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, kadangi ji prarado artimiausią jos gyvenime žmogų – motiną. Dukra su motina buvo labai artimos. Motinos netektis neigiamai atsiliepė dukros einamajam brandos periodui, sutriko miegas, mityba, bendravimas su artimaisiais ir draugais. Dukra prarado gyvenimo džiaugsmą, tapo uždara. Dėl jos sveikatos buvo kreiptasi į medikus, jai paskirtas gydymas. Medikų nuomone, šis sveikatos sutrikimas gali atsiliepti bendrai dukros sveikatai ir darbinei veiklai ateityje, todėl jai reikalingas nuoseklus ir ilgalaikis gydymas. Žmonos mirtis ieškovui sukėlė didelį dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, neviltį. Ieškovas su žmona susituokė 1989-06-30. Abiems tai buvo pirma santuoka, sudaryta meilės pagarbos vienas kitam pagrindu. Žmona buvo artimiausias žmogus ir draugas. Po žmonos netekimo šeima prarado savo branduolį. Ji daug dėmesio skirdavo dukros priežiūrai, auklėjimui, kadangi ieškovas dažnai išvykdavo darbo reikalais, todėl negalėjo dukrai skirti tiek dėmesio. Šiuo metu ieškovas jaučiasi vienišas, netekęs gyvenimo prasmės, praradęs šeimyninio gyvenimo džiaugsmą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo R. K. ieškinio pareiškimą, atsakovas M. K. nesutiko su ieškovo reikalavimais ir pasiūlė ieškovo ieškinį atmesti dėl šių motyvų: nustatant neturtinę žalą būtina vadovautis CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio vertinimo kriterijais ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Neturtinės žalos dydis priklauso nuo šią žalą padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties. Asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų. Tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgus į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. 2003-04-26 autoįvykio, kurio metu žuvo ieškovo žmona I. K., kaltininkas buvo ir motociklo vairuotojas M. R.. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2003-06-20 specialisto išvadoje nustatyta, kad motociklo vairuotojas M. R., važiuodamas apie 115 km/h greičiu, susidariusioje eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su atsakovo vairuojamu automobiliu, jei M. R. būtų neviršijęs leistino gyvenvietėje 60 km/h greičio, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. R. pažeidė kelių eismo taisykles ir tarp jo veiksmų ir avarijos yra priežastinis ryšys. Dalyvavimas eisme yra pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas eismo dalyvis privalo būti ypatingai atidus ir apdairus. Kelių eismo taisyklėse išdėstytų reikalavimų nevykdymas vertinamas kaip didelis neatsargumas. Motociklo vairuotojas M. R., turėdamas labai mažą praktinę ir teorinę patirtį, motociklą įregistravo 2003-04-15, o įvykis įvyko 2003-04-26, elgėsi labai neatsakingai savo ir keleivės I. K. bei aplinkinių atžvilgiu. M. R. privalėjo suprasti greičio viršijimo pasekmes, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, turėjo pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu atveju galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kadangi žuvusiojo M. R. didelis neatsargumas ir kaltė buvo žalos atsiradimo priežastimi, todėl atsakovas siūlo reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė savo sunkią turtinę padėtį: gaunamos pajamos yra tik senatvės pensija 529,03 Lt, sutuoktinė taip pat yra senatvės pensininkė, kurios gaunama pensija 316,78 Lt. Atsakovui ir jo žmonai reikalingi vaistai, nes po avarijos abiem labai pablogėjo sveikata ir savijauta

Atsiliepime į ieškinį atsakovo AB “Lietuvos draudimas” atstovas nurodė, kad ieškinys nepagrįstas dėl šių priežasčių: kadangi įvykis įvyko 2003-04-18 pagal tuo metu galiojusius LR Transporto Priemonių Savininkų ir Valdytojų Civilinės Atsakomybės Privalomojo Draudimo (TPSVAPD) įstatymą ir LRV 2001 m. rugsėjo 13 d. Nutarimą Nr. 1100 "Dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo" nustatyta 30.000,00 Lt draudimo suma dėl žalos asmeniui t. y. maksimali draudimo išmoka dėl žalos asmeniui per vieną įvykį negali viršyti 30.000 Lt. Draudimo suma 30.000 Lt., dėl žalos asmeniui yra taikytina visoms vieno autoįvykio metu atsiradusioms žaloms atlyginti. Autoįvykyje žuvo 2 asmenys (brolis ir sesuo). AB "Lietuvos draudimas" jau atlygino 4078,59 Lt laidojimo išlaidų, 9.000,00 Lt žalos dėl paminklų pastatymo abiem žuvusiems. Pagal Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą AB "Lietuvos draudimas" papildomai išmokėjo 3.864,24 Lt paminklui pastatyti abiem žuvusiems ir 1.000,00 Lt teismo išlaidų (abiem ieškovams).Viso pagal ginčo įvykį jau yra išmokėta 17942,83 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, netgi teoriškai negalima iš AB "Lietuvos draudimo” priteisti visos 30.000,00 Lt sumos (jau nekalbant ieškovo reikalaujamų sumų), nes dalis išmokėta, o be to yra kitų asmenų reikalavimų. Ieškovo reikalavimas, kad AB "Lietuvos draudimas" už kaltininką (ar solidariai): atlyginti jo dukrai neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes to nenumato minėti teisės aktai. Atsakovas mano, kad teismas privalo atsižvelgti į tai, kad žuvusieji buvo didžiai neatsargūs (sportinio tipo motociklu Jonavos m. gatvėmis važiavo greitai, eismo įvykio ekspertai nustatė didesnį nei 100 km/h greitį) (LR CK 6.282 str.).

Ieškovas R. K. dublike į atsakovo M. K. atsiliepimą nurodė, kad atsakovas nenurodė neturtinės žalos nustatymo kriterijų, o vieną iš pagrindinių autoįvykio priežasčių laiko žuvusio M. R. veiksmus . Tai neatitinka 2003 - 06 - 20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1490 (toliau tekste - specialisto išvada), kurioje nustatyta, kad pagrindinė sąlyga kilti šiai autoavarijai susidariusioje eismo situacijoje techniniu požiūriu buvo automobilio VW GOLF vairuotojo M. K. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Ieškovo nuomone didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo numatė, ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis ir leido šioms pasekmėms atsirasti. M. R. negalėjo numatyti, kad atsakovas, atstume apie 50 m, staigiai kirs jam kelią, nepraleisdamas jo, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Didelis neatsargumas priskirtinas pačiam atsakovui M. K.: matydamas, kad motociklas važiuoja dideliu greičiu, privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kad nespės padaryti manevro - posūkio į kairę, neišvengęs susidūrimo su motociklu. Specialisto išvada (7 p.) patvirtina, kad susidariusioje eismo situacijoje ši autoavarija nebūtų įvykusi, jei automobilio VW GOLF vairuotojas M. K., prieš pasukdamas sankryžoje į kairę, būtų vykdęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. laikytųsi būtinų atsargumo priemonių, nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš darydamas posūkį įsitikintų, kad tai daryti yra saugu ir duotų kelią motociklui. Sukdamas į kairę privalėjo duoti kelią motociklui, važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.282 str. l d. - sumažinti atlygintinos žalos dydį arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Ieškovas nurodė, kad po 2003 - 04 - 18 autoįvykio M. K. sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, 2003 - 06 - 12 padovanodamas jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą Pavasario g. 11, Šveicarijos km. Jonavos raj. savo sūnui, tai patvirtina 2005 - 09 - 23 pateikta Registrų centro pažyma Nr. 1338823, todėl teismas neturi teisinio pagrindo taikyti atsakovui CK 6.282 str. 3d. ir sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į atsakovo nurodomą sunkią turtinę padėtį.

Ieškovas R. K. dublike į atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimą nurodė, kad atsakovas 30 000 Lt dydžio draudiminės išmokos apimtyje privalo išmokėti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims – žuvusių autoįvykyje M. R. ir I. K. artimiesiems. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti likusią draudiminę išmoką, kuri sudaro 13057,17 Lt, privalo atlyginti neturtinę žalą .Atsakovas nepagrįstai atsisako dalies savo sutartinių įsipareigojimų, atsakomybės naštą perkeldamas kaltininkui M. K., apeliuodamas į jo materialinę padėtį, taip siekdamas išvengti savo prievolės įvykdymo. Atsakovas nepagrįstai į draudiminę išmoką įskaičiavo teismo iš atsakovo priteistas po 500 Lt kiekvienai šeimai advokato atstovavimo išlaidas. Šie nuostoliai nesusiję su draudiminio įvykio nuostoliais, o atsirado dėl to, kad atsakovas vengė vykdyti savo įsipareigojimus, tokiais savo veiksmais priversdamas nukentėjusiuosius kreiptis savo teisių ginti į teismą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime išdėstyti argumentai nepagrįsti, prieštaringi ir neatinka įstatymams, reglamentuojantiems civilinę atsakomybę.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ triplike į ieškovo R. K. dubliką nesutiko su dublike nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad draudimo taisyklės patvirtintos LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. Nutarimu Nr. 1100 "Dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo" yra visiems prieinamas norminis aktas, todėl kaip įrodymas neteiktinas. Nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą iš AB "Lietuvos draudimas", nes nei minėtos taisyklės, nei LR Transporto Priemonių Savininkų ir Valdytojų Civilinės Atsakomybės Privalomojo Draudimo (TPSVAPD) įstatymas (redakcija galiojusi įvykio metu, priimtas 2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378) nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Apie tai aiškiai pasisakė ir LAT savo 2005-11-28 nutartyje tuo klausimu (civ. byla Nr. 3K-3-626/2005, L. M. v. V. J., UAB draudimo kompanija „Baltic Polis"). Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinio reikalavimus atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovas R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl žmonos netekties patyrė dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. I. K. vadovavo individualiai įmonei, po jos mirties įmonė neteko vadovo, dėl to pablogėjo šeimos turtinė padėtis, ieškovas neturi pakankamai žinių vadovauti įmonei, todėl įmonė faktiškai negauna pajamų. Po I. K. mirties ieškovė K. K. nebendrauja su ieškovu, ji serga depresija, ieškovas R. K. apmoka K. K. gydymo išlaidas, įvairių specialistų, medikamentų paslaugas. Ieškovas R. K. išgyvena dėl žmonos netekties, tai jo pirma santuoka. Ieškovas gavo iš draudimo 7 875,22 Lt., iš atsakovo M. K. jokių išmokų ieškovai negavo, priešingai atsakovas M. K. perleido savo turtą sūnui. Ieškovas mano, kad prašoma priteisti 150 000,00 Lt. sumą, tik iš dalies gali atlyginti ieškovams neturtinę žalą.

Ieškovų atstovė advokatė J. K. nurodė, kad, draudimo išmokos ribose žalą privalo atlyginti draudikas, tai sudaro 17 988,00 Lt., o likusią žalos dalį privalo atlyginti M. K.. Atstovė yra tos nuomonės, kad I. K. dėl autoįvykio visiškai nekalta, todėl ieškovų reikalavimai tenkintini pilnai. Mažinti žalos dydį nėra pagrindo, kadangi atsakovas M. K. visiškai neatlygino žalą ir nesiėmė priemonių nors iš dalies kompensuoti ieškovams patirtą žalą. Atsakovų motyvai apie tai, kad M. R. ir I. K. buvo be šalmų visiškai neįrodyti. Baudžiamojoje byloje liudytojas A. V. nekalbėjo apie konkretų asmenį važiavusį motociklu keleivio vietoje kartu su M. R.. Liudytojas kalbėjo apie tai kad motociklu važiavo keleivė be šalmo. Po autoįvykio šalmai dingo, kadangi yra brangus, tikriausiai jie buvo pavogti.

Atsiliepimas

Atsakovas M. K. paaiškino, kad palieka sprendimo priėmimo klausimą teismui, jis nežino kokio dydžio žalą privalo atlyginti ieškovams, tačiau mano, kad dėl autoįvykio jis yra visiškai nekaltas. Atsakovas po autoįvykio susirgo, labai išgyvena dėl ieškovų šeimos narių mirties, tačiau mano, kad autoįvykis įvyko dėl M. R. kaltės. Atsakovas negalėjo išvengti susidūrimo, dėl didėlio M. R. neatsargumo, kuris pasireiškė leistino greičio viršijimu, eismo saugumo taisyklių nesilaikymu. Jokio turto į kurį galima nukreipti išieškojimą atsakovas neturi, šeima gyvena tik iš senatvės socialinių išmokų.

Atsakovo M. K. atstovė advokatė V. B. paaiškino, kad ieškovų reikalavimas turi būti atmestas, kadangi žuvusiojo M. R. didelis neatsargumas ir kaltė buvo žalos atsiradimo priežastimi. Motociklo vairuotojas M. R., važiuodamas apie 115 km/h greičiu, susidariusioje eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su atsakovo vairuojamu automobiliu. Jeigu M. R. būtų neviršijęs leistino gyvenvietėje 60 km/h greičio, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. M. R. pažeidė kelių eismo taisykles ir tarp jo veiksmų ir avarijos yra priežastinis ryšys. Dalyvavimas eisme yra pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas eismo dalyvis privalo būti ypatingai atidus ir apdairus. Kelių eismo taisyklėse išdėstytų reikalavimų nevykdymas vertinamas kaip didelis neatsargumas. Motociklo vairuotojas M. R., turėdamas labai mažą praktinę ir teorinę patirtį, motociklą įregistravo 2003-04-15, o įvykis įvyko 2003-04-26, elgėsi labai neatsakingai savo ir keleivės I. K. bei aplinkinių atžvilgiu. Tiek motociklo vairuotojas, tiek I. K. remiantis liudytojų parodymais galėjo būti be šalmų, tai taip pat patvirtina, kad jie nebuvo pakankamai atsargus ir pažeidė eismo taisykles. I. K. kalta dėl to, kad sutiko važinėti motociklu nesaugiomis sąlygomis.

Atsakovo AB,,Lietuvos draudimas,, atstovas G. T. paaiškino, kad draudimo kompanija išmokėjo ieškovui R. K. laidojimo ir maitintojo netekimo išlaidų 840,79 Lt., kapo sutvarkymo išlaidų 6 943,32 Lt., periodinių išmokų K. K. išlaikymui 91,12 Lt., viso ieškovui R. K. sumokėta 7 875,23 Lt. A. R. sumokėtos laidojimo 3 237,80 Lt. ir kapo sutvarkymo 6 932,12 Lt. išlaidos, remiantis Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi A. R. ir A. R. sumokėta 12 012,00 Lt., viso sumokėta 22 181,92 Lt. Tokiu būdu dėl ginčo įvykio jau išmokėta 30 057, 15 Lt. Atsakovo atstovas mano, kad visa asmens draudimo suma pagal atsakovo M. K. draudimo sutartį jau yra išnaudota ir daugiau priteisti iš atsakovo nėra pagrindo. Be to draudimas išmokėjo A. R. 5 236,00 Lt. už ginčo autoįvykyje netaisytinai sugadintą motociklą. Atsakovo atstovas mano, kad teismas privalo atsižvelgti į tai, kad žuvusieji buvo didžiai neatsargūs sportinio tipo motociklu Jonavos m. gatvėmis važiavo didesniu nei 100 km/h greitį ir taikyti ieškovų reikalavimui LR CK 6.282 str. nuostatas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo. Už neturtinę žalą atsakingo asmens civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką yra sutartinė ir atsiranda civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Civilinės atsakomybės draudimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Vienas iš jų – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Jo taikymo praktika dėl išmokos, kuri kompensuoja neturtinę žalą, priteisimo, buvo formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2004 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005 ir kitose. Ne visuomet ji buvo vienoda. Diskusijos tuo klausimu buvo užbaigtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006. Joje suformuota 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taikymo praktikos taisyklė, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojama atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ir nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymo ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta juose numatytas draudiminis įvykis. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikas, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje numatytam draudiminiam įvykiui, įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką, atlygindamas autoavarijos metu padarytą žalą tretiesiems asmenims. Taigi už atsakovo M. K. veiksmais padarytą žalą ieškovams autoįvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, yra atsakingas, neviršijant draudimo sutartyje numatytų sumų, draudikas AB „Lietuvos draudimas“.

Byloje nustatyta, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir M. K. 2003 m. kovo 13 d. buvo sudaryta transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis (Draudimo sutarties Nr. 11063306), kuri galiojo nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2004 m. kovo 14 d., o draudiminis įvykis įvyko 2003 m. balandžio 18 d. Pagal minėtą draudimo sutartį draudikas, įvykus draudiminiam įvykiui, įsipareigojo atlyginti 30 000 Lt žalą asmeniui ir 30 000 Lt turtui (c.b. 2-413/2006, b.l.58).

Dėl autoįvykio pasekmių ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Sistemiškai aiškinant CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.254 straipsnio ir 6.263 straipsnio 2 dalies normas darytina išvada, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai, atlygindami neturtinę žalą, kai ji padaryta asmens sveikatos sužalojimo atveju. Kadangi I. K. žuvo draudiminio įvykio metu, ieškovai R. K. ir K. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Žalą turėtų atlyginti atsakovas M. K. ir draudikas AB „Lietuvos draudimas“, įsipareigojęs draudimo sutartimi atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, neperžengdamas draudimo sumos ribų, kaip tai numatė Privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (2001 m. birželio 14 d. įstatymo redakcija).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 23 d. sprendimu priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei A. R. 3 000 Lt, ieškovui A. R. po 3 000 Lt. kiekvienam, neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį atsakovui M. K. teismas atmetė (b.l.70-71). Lietuvos Apeliacinio teismo 2006m. lapkričio 7d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimas pakeistas. Priteista sprendimu iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalos atlyginimo sumą buvo padidinta: ieškovui A. R. – iki 6006 Lt, ieškovei A. R. – iki 6006 Lt. Panaikinta sprendimo dalis, kuria visiškai atmestas ieškinys atsakovui M. K.. Šioje dalyje ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo M. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimas: ieškovui A. R. – 13 994 Lt, ieškovei A. R. – 13 994 Lt. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimai atsakovui M. K. atmesti (civilinė byla 2A-323/2006 kat. 44.2.2,44.2.3). Remiantis AB,,Lietuvos draudimas,, pažyma pagal draudimo sutartį bendrovė jau išmokėjo žuvusiųjų šeimos nariams 30 057, 15 Lt. (b.l.116). Tame tarpe ieškovui R. K. laidojimo ir maitintojo netekimo išlaidų 840,79 Lt., kapo sutvarkymo išlaidų 6 943,32 Lt., periodinių išmokų K. K. išlaikymui 91,12 Lt., viso ieškovui R. K. sumokėta 7 875,23 Lt.

A. R. sumokėtos laidojimo 3 237,80 Lt. ir kapo sutvarkymo 6 932,12 Lt. išlaidos, remiantis Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi A. R. ir A. R. sumokėta 12 012,00 Lt., viso sumokėta 22 181,92 Lt.

Tokiu būdu AB,,Lietuvos draudimas,, sumokėjo pagal Draudimo 2003 m. kovo 13 d. sutartį Nr. 11063306 draudimo išmokų (22 181,92+ 7875,23)= 30 057,15 Lt. (asmeniui), tai yra daugiau negu numato draudimo sutarties sąlygos, šiuo atveju išmokų sumą -30 000,00 Lt. Todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo AB,,Lietuvos draudimas,, neturtinę žalą atmestinas.

Atsakovo M. K. atstovė prašo atmesti arba ženkliai sumažinti, dėl žuvusiųjų M. R. ir I. K. didelio neatsargumo ir kaltės, priteistinos ieškovams neturtinės žalos sumą.

CK 263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padaryta asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Nustačius, kad iš atsakovo AB,,Lietuvos draudimas,, neturtinė žala nepriteistina, neturtinė žala priteistina iš atsakovo M. K. (CK 6.254 straipsnio 2 dalis)..

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir jos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tą faktą, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 26 d. nuosprendžiu atsakovas M. K. pripažintas kaltu dėl autoavarijos ir jos pasekmių (baudžiamoji byla Nr. 61-1-297-03). Eismo įvykio pasekmės buvo itin sunkios, autoįvykio metu žuvo du žmonės.

Ieškovė K. K. būdama nepilnametė (gim. 1991-12-27) neteko motinos I. K., ieškovas R. K. neteko žmonos. Po autoįvykio ieškovė K. K. susirgo depresija, ieškovės K. K. ligos laikotarpis yra pakankamai ilgas, ligos gydymo trukmė ir pasekmės ieškovės sveikatai šiuo metu nėra žinomos (b.l.64,133).Ieškovė K. K. moksleivė, ieškovo R. K. paaiškinimu pilnai išlaikoma iš ieškovo R. K. lėšų ir VSDFV išmokų (b.l.65,134).

Ieškovas R. K. yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus (gimęs 1962 m.) R. K. motyvai, kad dėl autoįvykio pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, nes nesugeba vadovauti individualiai įmonei, nesudaro pagrindą didinti neturtinės žalos sumą, kadangi byloje nėra duomenų, kad avarijos pasekmės turėjo neigiamos įtakos jo profesinei veiklai.

Atsakovas M. K. yra sulaukęs pensinio amžiaus (b.l.123-132), gauna senatvės pensiją 597,88 Lt. per mėnesį ir nėra pagrindo tikėtis, kad jo pajamos iš esmės padidės, kadangi iš šių pajamų atsakovas moka žalos atlyginimą ieškovui A. R. – 13 994 Lt, ieškovei A. R. – 13 994 Lt. Atsakovas M. K. geranoriškai nesutiko atlyginti neturtinę žalą, perleido savo turtą sūnui, todėl šiuo metu jokio turto, išskyrus pensijos išmokas į kurį galėtų būti nukreiptas žalos išieškojimas, neturi.

Atsakovo M. K. atstovės motyvas, kad I. R. kaltė yra tame, kad ji neturėjo autoįvykio metu šalmo, yra neįrodytas, todėl atmestinas.

. Teismo manymu, prašoma priteisti 150 000 Lt suma turi būti ženkliai mažinama, nes ji yra nepagrįstai didelė, dėl sekančių motyvų. Dalyvavimas eisme yra pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas eismo dalyvis privalo būti ypatingai atidus ir apdairus. Kelių eismo taisyklėse išdėstytų reikalavimų nevykdymas vertinamas kaip didelis neatsargumas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2003-06-20 specialisto išvadoje (c.b. 2-1257-02/2005, b.l.91-93,95-101) nustatyta, kad pagrindinė sąlyga kilti šiai autoavarijai susidariusioje eismo situacijoje buvo atsakovo M. K. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2003-06-20 specialisto išvadoje nustatyta, kad motociklo vairuotojas M. R., važiuodamas apie 115 km/h greičiu, susidariusioje eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su atsakovo vairuojamu automobiliu, jei M. R. būtų neviršijęs leistino gyvenvietėje 60 km/h greičio, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. R. pažeidė kelių eismo taisykles ir tarp jo veiksmų ir avarijos yra priežastinis ryšys.

Teismas sutinka su atsakovo M. K. atstovės motyvais, kad motociklo vairuotojas M. R., turėdamas labai mažą praktinę ir teorinę patirtį, motociklą įregistravo 2003-04-15, o įvykis įvyko 2003-04-26, elgėsi labai neatsakingai savo ir keleivės I. K. bei aplinkinių atžvilgiu. M. R. privalėjo suprasti greičio viršijimo pasekmes, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, turėjo pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu atveju galėtų suvaldyti transporto priemonę.

Teismas sutinka su atsakovų atstovų motyvais, kad šioje situacijoje nebuvo užtikrintas būtinas atidumas ir rūpestingumas. Teismas konstatuoja, kad žuvusiojo M. R. ir atsakovo M. K. didelis neatsargumas ir kaltė buvo žalos atsiradimo priežastimi. Tačiau teismo manymu reikšminga yra ir tai, kad nurodytoje situacijoje didesnio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga buvo priskirta M. R. ir atsakovui M. K., o ne I. K.. Todėl nėra pagrindo atmesti ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Visos paminėtos aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant ieškovų teisę į žalos atlyginimą, todėl vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog iš atsakovo M. K. priteistina 20 000,00 Lt. (5 000, 00 Lt. ieškovui R. K. ir 15 000,00 Lt. ieškovei K. K.) suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-371/2003 ir išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 nustatytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo praktikos).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovai pirmosios instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidas, advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo M. K.. Teismo išlaidos apmokamos, jeigu jos yra faktiškai turėtos, būtinos ir protingos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas). Šiuos teisės kriterijus ieškovo prašomos išlaidos atitinka (CPK 98 str.2d.). Advokatas surašė ieškovų vardu procesinius dokumentus (ieškinio pareiškimus) atstovavo ieškovus pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Ieškovų išlaidas patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l.63) ir sudaro 500,00 Lt. Šios išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, surinktų byloje dokumentų apimtį, civilinė byla susideda iš dviejų tomų kartu prie civilinės bylos prijungti 2 tomai baudžiamosios bylos, 2 civilinės bylos. Taip pat atsižvelgiama į advokato darbo laiko sąnaudas, byla nagrinėjama teisme nuo 2006m.kovo 13d. bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams ir į patenkintų ieškinio reikalavimų sumą, kuri sudaro apie 1/7 dalį nuo pareikšto reikalavimo sumos. Tokiu būdu atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ieškovams priteistina 250,00 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo M. K. taip pat priteistinos išlaidos 60,75Lt. (b.l.1.), už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str.1d.3p.) ir žyminio mokesčio išlaidos (20000,00 x 3%)= 600,00 Lt. valstybei (CPK80str.1d1p.,96).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 straipsniais,

teismas nusprendžia:

Ieškovų reikalavimus patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) :

ieškovui R. K. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 5000,00 (penkis tūkstančius) Lt., neturtinei žalai atlyginti;

ieškovei K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini))

15 000,00 (penkiolika tūkstančių) Lt., neturtinei žalai atlyginti;

ieškovui R. K. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 250,00 (du šimtai penkiasdešimt) Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei 600,00 (šeši šimtai) Lt.

Ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui AB "Lietuvos draudimas" atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Galina Blaževič