Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-604-660/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
1-604-660/2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00941-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Nukentėjusysis
L. I.
Kaltinamasis
V. M., A. M.
Advokatai
Diana Višinskienė, Angelė Fominienė, Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-604-660/2013Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00941-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2; 1.2.18.3.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Ramunei Gudaitei,

dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajai L. I., jos atstovėms advokatei Dianai Višinskienei, advokato padėjėjai A. V.,

kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, kaltinamajai A. M., jos gynėjams advokatams Angelei Fominienei, Algimantui Deguliui,

ekspertei S. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis V. M., veikdamas kartu su A. M., turėdamas tikslą apgaule savo ir A. M. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule – melagingai žadėdami pastatyti namą (duomenys neskelbtini) sklype ir įregistruoti jį L. I. vardu, 2008 m. sausio 28 d. įkalbėjo L. I. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašyti įgaliojimą, notarinio registro Nr. 1288, A. M. tvarkyti, valdyti ir parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pagal kurį veikdama A. M. 2008 m. gegužės 25 d. pasirašė preliminarią sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo, kurios pagrindu iš pirkėjo gavo 2000 Lt, 2008 m. birželio 12 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė sutartį, notaro registro Nr. 4251, dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 162000 Lt, kurios pagrindu 2008 m. liepos 3 d. į A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB banke „Snoras“, buvo pervesti 46224,07 EUR, taip apgaule savo ir A. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir L. I. padarė 162000 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kaltinamoji A. M., veikdama kartu su V. M., turėdama tikslą apgaule savo ir V. M. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule – melagingai žadėdami pastatyti namą (duomenys neskelbtini) sklype ir įregistruoti jį L. I. vardu, įkalbėjo L. I. 2008 m. sausio 28 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašyti įgaliojimą, notarinio registro Nr. 1288, jai tvarkyti, valdyti ir parduoti L. I. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pagal kurį veikdama 2008 m. gegužės 25 d. pasirašė preliminarią sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo, kurios pagrindu iš pirkėjo gavo 2000 Lt, 2008 m. birželio 12 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė sutartį, notaro registro Nr. 4251, dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 162000 Lt, kurios pagrindu 2008 m. liepos 3 d. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB banke „Snoras“, buvo pervesti 46224,07 EUR, taip apgaule savo ir V. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir L. I. padarė 162000 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, A. M. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę dviems finansinėms operacijoms inicijuoti, tai yra 2010 m. kovo 24 d. AB banko „Snoras“ bankomate, esančiame Kaune, Vytenio ir Demokratų gatvių sankirtoje, surinkdama kortelių asmeninius atpažinimo kodus – identifikavimo duomenis, panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ išduotą L. I. vardu, dviems finansinėms operacijoms iniciuoti ir iš L. I. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“, paėmė 760 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.

Be to, A. M. turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2010 m. kovo 24 d. AB banko „Snoras“ bankomate, esančiame Kaune, Vytenio ir Demokratų gatvių sankirtoje, surinkdama kortelių asmeninius atpažinimo kodus – identifikavimo duomenis, panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ išduotą L. I. vardu, iniciavo dvi finansines operacijas ir iš L. I. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“, paėmė 760 Lt, tuo L. I. padarydama 760 Lt turtinę žalą, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Įrodymų analizė

Kaltinamasis V. M. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino, civilinio ieškinio nepripažino. Parodė, kad 2007 m. paskambino dukra L. I., kuri paprašė pagalbos, pasakė, kad mirė močiutė ir ji sunkiai gyvena. Jis su sutuoktine A. M. nuvažiavo pas dukrą, kalbėjo su ja, ji sakė, kad sunkiai pragyvena ir nori parduoti butą. Jis jai pasakė, kad tvarkytų pati dokumentus. Jis paėmė dukrą pas save ir nuo 2007 m. spalio mėnesio dukra gyveno pas jį adresu (duomenys neskelbtini) Vėliau nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio dukra L. I. apsigyveno pas podukrą J. D., (duomenys neskelbtini). Dukra pati sugalvojo per žmoną A. M. parduoti butą. Dukros duoti įgaliojimą buto pardavimui neįkalbinėjo ir nebuvo jokio rašytinio ar žodinio susitarimo ar notarinio įgaliojimo pastatyti už pinigus, gautus už butą, namą L. I., ir jį užregistruoti jos vardu. Su A. M. nesitarė apgaule užvaldyti L. I. pinigų, gautų už butą. L. I. sakė, kad neturi laiko užsiimti buto pardavimu, kad reikia forminti įgaliojimą A. M., nes ji bijo savo tetos J.. 2007-2008 m. ji parašė notarinį įgaliojimą A. M. parduoti butą. Jis su A. M. kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą dėl dukters buto pardavimoKartu su sutuoktine ir dukra jie nuvažiavo į nekilnojamojo turto agentūrą paimti 2000 Lt rankpinigių, kuriuos tą pačią dieną atidavė dukrai L. I.. Po 2 savaičių žmona įformino buto pardavimą. 2008-07-17 jie trise nuvažiavo ir paėmė 44000 EUR už butą, buvo sudaryta sutartis ir pinigai buvo pervesti į A. M. banko „Snoras“ sąskaitą, nes dukra sakė, kad geriau tegul pinigai būna pas ją, nes ji bijojo tų pinigų ir tetos J.. Banko sąskaita buvo atidaryta A. M. vardu, bet kad ja galėtų L. I. naudotis. Iš banko Donelaičio g. A. M. paėmė 5000 EUR, sąskaitoje liko apie 40000 EUR. Grįžę namo pinigus ir banko kortelę padėjo į sekciją. Ten jie gulėjo iki 2008-07-12. Tą dieną apie 18 val. namuose įvyko konfliktas su dukra, kurį matė O. M. ir S. M., G. D., V. M.. Dukra pradėjo nervuotis, reikalavo atiduoti pinigus. A. M. pasakė, kad ji žino kur padėti pinigai. A. M. padavė pinigus ir kortelę L. ir ji išėjo. Jie atidavė L. I. A. M. banko kortelę, kurioje buvo apie 40000 EUR, ir pinigus – apie 5000 EUR. Po to dukra paėmusi pinigus, išėjo iš jų. Dukra pinigų į banką nedėjo, sakė nori normaliai pagyventi. 2007 m. jis pradėjo statyti namą J. D. žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Su žentu D. padarė pamatus, karkasus. Padėjo žento draugas R.. Žentas A. D. buvo nupirkęs statybinių medžiagų. 2008 m. sutuoktinė nupirko automobilį Mazda 323 už savo pinigus, už 2000 Lt, iš jų 1000 Lt sutuoktinė buvo pasiskolinusi iš draugės O..

Kaltinamojo A. M. kalta dėl nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino, civilinio ieškinio nepripažino. Parodė, kad ji su vyru bendravo su L. I. nuo jos vaikystės, lankė ją ligoninėje ir iš ten ją paėmė pas save gyventi. L. I. sakė, kad ji gyvens pas juos, nori parduoti butą. 2007 m. pabaigoje ar 2008 m. pradžioje kartu su ja nuvažiavo pas notarę. L. I. savo iniciatyva parašė įgaliojimą, kad ji parduotų butą, esantį V. Krėvės pr. ir paimtų pinigus už butą. Po to ji su vyru nuvažiavo į nekilnojamojo turto agentūrą ir sudarė sutartį dėl minėto buto pardavimo. Atsirado pirkėjai ir 2008-05-25 ji su vyru nuvažiavo į agentūrą ir gavo 2000 Lt rankpinigių, kuriuos namuose atidavė L. I.. 2008-06-12 pas notarą buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais. Butas buvo parduotas už 162000 Lt, kurie buvo pervesti į jos sąskaitą 2008-07-03. Ji norėjo, kad pinigai būtų pervesti į L. I. sąskaitą, bet pagal įgaliojimą pinigai turėjo būti pervesti į jos sąskaitą. L. I. buvo parašiusi įgaliojimą jai ir dėl buto Liškiavos g. pardavimo. Tą pačią dieną ji su vyru ir L. I. nuvažiavo į „Snoro“ banką, esantį Donelaičio g., kur L. I. prašymu paėmė apie 60000 Lt. L. I. prisidėjo prie dukros J. D. vasarnamio įrengimo. 60000 Lt ji padėjo namuose į sekciją, parodė L. I. kur padėjo pinigus, jeigu reikėtų ką nors pirkti. Ji (A. M.) sau nuo kortelės pinigų neėmė, pinigų iš bankomatų ji taip pat neėmė. Kortele ir pinigais naudojosi L. I., pirko sau viską nuo apatinių iki viršutinių drabužių. Taip pat L. I. nusipirko sau lėkštes, šviestuvą, spintelę, televizorių, komodą, o linoleumą, plyteles nupirko J. D., išleido apie 4000-5000 Lt. Šiuos daiktus ji pirko dukrai J. D., kad ši leistų L. I. pas ją gyventi iki tol, kol J. D. leis gyventi. Gyventi pas ją pasiūlė pati J. D.. 2008 m. liepos 12 d. pas ją užėjo L. I., kuri tuo metu gyveno pas J. D.. Ji supyko, kad į ją niekas dėmesio nekreipia, liepė atiduoti pinigus. Ji atnešė voką su likusiais iš 60000 Lt (kiek liko – nežino) pinigais ir kortelę, kurioje buvo likę apie 100000 Lt, PIN kodus, kuriuos L. I. laikė pas ją. Tai matė O. ir S. M., G. D. ir sūnus V. M.. Jie voko turinio nematė, nes ji tik padėjo voką ir kortelę. L. I. paėmė viską ir išėjo. Po to L. I. jai nei karto nebuvo davusi tos kortelės. Ji L. I. nežadėjo pastatyti namo, nes sklypas ne jos, dukra J. D. statėsi namą. 2010-10-17 „Senukų“ prekybos centre pirko linoleumą, kurį patiesė J. D. name, o UAB „Iris“ pirko plyteles, tuo metu buvo su L. I., kuri turėjo kortelę ir ji sumokėjo. Po 2008-07-12 L. I. kortelės jai nebuvo davusi. J. D. name liko L. I. daiktai, baldai, kurie buvo pirkti iš už butą gautų pinigų, ji jų nepasiėmė. 2006 m. ji buvo paėmusi paskolą 15000 Lt. 2010 m. sūnus jai paėmė 5000 Lt paskolą. L. I. pirkti iš už butą gautus pinigus daiktai - indai, šviestuvas, spintelė, du televizoriai, televizoriaus staliukas, staliukas, linoleumas, plytelės, komoda, bufetas, siurblys, šaldytuvas, dujinė, liko J. D. name, nes L. I. jų niekaip negali išsivežti. Tuo metu, kai L. I. atsikraustė pas juos gyventi, ji (A. M.) nedirbo. Gauna 640 Lt invalidumo pensiją. 2010-03-24 L. I. prašymu nuvežė ją į „Snoro“ banko kioską, ten L. I. pasirašė kažkokią sutartį, kad skolinasi apie 800 Lt ir po to L. I., pasinaudodama savo kortele, paėmė iš bankomato tuos pinigus. Jai L. I. jokių pinigų nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji V. M. ir A. M. neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, jų kaltė įrodyta nukentėjusiosios L. I. (buvusi M.), liudytojų R. V., A. R., R. R., A. D., J. D., V. I., I. B., J. V., B. B., J. B., V. M., S. D., R. K., G. D., O. M., U. R., T. K. parodymais, dokumentų pateikimo protokolais, 2008-01-28 Kauno miesto 20-ojo notarų biuro įgaliojimo, pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto, preliminarios sutarties, banko kortelės, popierinio voko su kortelės PIN kodu, popierinio voko su internetinės bankininkystės prisijungimo slaptažodžiu, SB ”Smiltelė” pažymos, akto, suvestinės, kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos, mokėjimo nurodymo, laidavimo sutarties, priedo kopijomis, VĮ ”Regitra” pažyma, pažymos-sąskaitos kopija ir kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji L. I. parodė, kad ją augino motina, po jos mirties močiutė. Močiutė mirė 2006 m. Pirmą kartą ji pamatė tėvą būdama 16 m. Kai ji gydėsi ligoninėje, pas ją atvažiavo tėvas su pamote. A. M. pasakė, kad ji liko viena, o jie iki jos neprivažinės, nes kuras brangus. Pasiūlė parduoti jos butą, sakė, kad kartu gyvens, jai namą pastatys, jos vardu įregistruos, priregistruos ją name. Jie paėmė ją gyventi pas save į sodo namelį. Ji notarų biure parašė pamotei įgaliojimą parduoti butą, pinigus pervedant į A. M. sąskaitą, nes taip pasiūlė A. M., sakė, kad pirks statybines medžiagas namui. Butas buvo parduotas 2008-07-01 už 162000 Lt. M. nupirko sau automobilį „Mazda“ už 7000 Lt. A. M. sakė, kad automobilį perka už jos pinigus. M. nusipirko sau naujus daiktus, grąžino skolas. Pasistatė sau namą iš jos už butą gautų pinigų. Name ji gyveno apie 2 metus. Namą statė samdomi darbininkai - 4-5 žmonės. Buvo perkamos statybinės medžiagos. Namo vidų įrenginėjo M. sūnus, žentas ir jos vyras I.. 2008 m. ji su vyru apsigyveno name ir gyveno iki 2010 m., kai atvažiavo J. D. ir pasakė, kad ji su šeima ateina gyventi į jos namą. A. M. pasakė, kad namą perrašys savo dukrai. Ji su tuo nesutiko, prasidėjo nesutarimai, po mėnesio A. M. išvarė jos vyrą. Ji dar gyveno 2-3 savaites. Kortelės su pinigais už butą jai niekas negrąžino ir jokio susibūrimo 2008-07-12 nebuvo. Kartą A. M. pakvietė ją pasivažinėti ir nuvežė į Vilijampolėje esantį „Snoro“ banką. Ten ji sužinojo, kad A. M. nori paimti 800 Lt paskolą jos vardu, nes jai reikėjo pinigų. Ji (L. I.) paėmė sutartį, kortelę su PIN kodais ir padavė A. M., nes ji pasakė, kad jie patys grąžins paskolą. Ji jokių banko kortelių neturėjo, tik kortelę, į kurią buvo pervedama jos 539 Lt invalidumo pensija, ir ją laikė pas save A. M.. 2010 m. po Velykų ji išėjo iš M. ir apsigyveno pas vyrą. Kreipėsi į policiją, kadangi A. M. jai neatidavė jos buto, esančio Liškiavos g., dokumentų ir rakto. Pareiškime apie negrąžintus pinigus už parduotą butą ji nerašė, kadangi norėjo namo, o ne pinigų. Policijoje A. M. jai grąžino paskolos kortelę, voką su PIN kodu, kuris buvo atplėštas ir atplėštas slaptažodis. Patikrinusi kortelę, pamatė, kad iš jos buvo paimta 800 Lt. Už paskolą M. įmokėjo tik 47 Lt, likusią paskolos sumą ji pati sumokėjo. Palaiko ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamųjų žalą, bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja R. V. parodė, kad ji dirba Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biure notare. Šio konkretaus įgaliojimo parduoti butą išdavimo atvejo neprisimena. Išduodama įgaliojimą ji garsiai perskaito dokumentą. Įgaliojime galėjo būti nurodyta, kad pinigai pervedami į įgaliotojo asmens sąskaitą. Notaras negali nurodyti į kieno sąskaitą turi būti pervesti gauti už turtą pinigai, nes tai yra šalių susitarimo reikalas.

Liudytoja A. R. parodė, kad 2008 m. per agentūrą nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 162000 Lt. M. turėjo buto savininkės įgaliojimą, jie buvo dviese ir jiems sumokėjo 2000-4000 Lt rankpinigių. Likusią kainos dalį 2008 m. liepos mėnesį bankas pervedė į A. M. sąskaitą. Su buto savininke neteko bendrauti.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2008 m. nupirko butą už 160000 Lt. Butą pagal įgaliojimą pardavė A. M.. Iš pradžių sumokėjo M. 3000-5000 Lt rankpinigių. Vėliau per banką pervedė į A. M. sąskaitą likusią kainos dalį.

Liudytojas A. D. parodė, kad prieš 20 metų jo žmonos J. D. vardu buvo įgytas žemės sklypas SB, esančiame (duomenys neskelbtini). 2008 m. pavasarį pradėjo statyti name sklype, rudenį pastatė namą, namas buvo dalinai įrengtas. Į namo statybas investavo savo pinigus. Nuo 1995 m. gauna 3000 Lt atlyginimą. 2006 m. gavo 14000 Lt palikimą. Jo brolis davė 15000 Lt už tėvų parduotą žemę. Palikimo nedeklaravo, motina namuose laikė pinigus. 2005 m. ėmė 20000 Lt paskolą, pinigus laikė namuose, nes buvo užsakęs dalį medžiagų. 2007-2008 metais paėmė 1000, 2000, 3000 Lt paskolas. Iš paskolos pirko medieną Kazlų Būdoje, įsigijo dokumentų neturi. Atliktų darbų ir medžiagų kaina apie 40000 Lt. Namą padėjo statyti draugai G., R.. Statydami namą, patys gyveno (duomenys neskelbtini) Name leido gyventi uošvio V. M. dukrai L. I. su vyru. Ji sakė, kad turi palikimą, ruošėsi parduoti butą. L. I. pati nupirko į namą linoleumą, plyteles, atsivežė savo baldus ir indus. L. I. savo iniciatyva investavo pinigus, kad baigti įrengti namą, kad galėtų jame gyventi ir gyveno name 2 metus, 2010 m. išėjo. Išvažiuodama ji paėmė savo daiktus – indus, televizorių. Jo žmona dirba kirpėja, uždirba apie 2000 Lt. Ji važiuodavo į užsienį dirbti, kad uždirbti pinigų namo statybai, siųsdavo pinigus namo statybai. Uošviai prie namo statybos prisidėjo savo darbu, pinigais neprisidėjo.

Liudytoja J. D. parodė, kad ji su vyru susituokė 1989 m. Jos motina padovanojo jai sodą su namu. Namas sudegė 2005 m. 2008 m. nutarė atstatyti namą. Vyras ėmė paskolą 20000 Lt namo remontui. Vyras gavo motinos palikimą 15000 Lt, jo brolis davė 14000 Lt už tėvų parduotą žemę. Ji dirba kirpykloje, uždirba 1500-2000 Lt. 2008 m. dirbo 6 mėnesius Anglijoje, uždirbtus pinigus siuntė vyrui, maždaug po 2000 svarų, namo parsivežė 7000 svarų. Iš Anglijos parvežtų pinigų nedeklaravo. Prieš 4 metus ji buvo paėmusi 5000 Lt paskolą savo reikmėms. Su vyru turi du vaikus, vieną iš jų – nepilnametis. Vyro draugai ir jos patėvis padėjo statyti namą. 2008 m. rudenį pastatė namą. 2008-2010 m. jų name gyveno jos sesuo L. I. su vyru. Ar L. I. investavo pinigus į jų namą – ji nežino.

Liudytojas V. I. parodė, kad iš žmonos L. I. girdėjo, kad ji turėjo močiutės palikimą – butą. Ji parašė A. M. įgaliojimą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). M. jam sakė, kad pastatys namą L. I., sakė, kad jie ten gyvens, žadėjo priregistruoti name L. I.. M. pardavė butą, nusipirko mašiną „Mazda“ už 7000 Lt. Pinigų už parduotą butą L. I. nedavė, pinigai buvo pervesti į A. M. sąskaitą. Nuo 2008 m. balandžio mėnesio jis su žmona gyveno (duomenys neskelbtini). 2008 m. pradėjo statybas (duomenys neskelbtini). Jis padėjo statyti, paruošė pamatus. Namą statė darbininkų brigada. Į (duomenys neskelbtini) sklype esantį namą persikraustė 2008 m. rudenį. M. į namą sunešė savo senus baldus, o sau naujus nusipirko. Jis su L. I. sužinojo, kad sodo sklypas priklauso A. M. dukrai. J. D. sakė, kad jie tik nuomininkai. Ji su vyru taip pat ten atsikraustė gyventi. J. D. su vyru viskuo naudojosi, o jie mokėjo už vandenį, elektrą. 2010 m. balandžio mėn. M. jį iškraustė iš namo, išnešė jo daiktus. Namo L. I. M. neperrašė. Jis girdėjo kaip 2009 metais kaip M. sakė L. I., kad ji nieko neturėjo ir nieko neįrodys. Iš L. I. žino, kad 2009-2010 m. A. M. nuvežė ją į banką, liepė pasirašyti dokumentus dėl 800 Lt paskolos, o banko kortelę ir pinigus paėmė A. M..

Liudytojas I. B. parodė, kad V. M. kreipėsi į jį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Butas priklausė L. I.. Įgaliojimą parduoti butą turėjo A. M.. Butas buvo parduotas.

Liudytoja J. V. parodė, kad jos dukterėčia L. I. gyveno su jos motina. Po motinos mirties butas atiteko L. I.. M. pasinaudodami L. I. silpna sveikata – ji sirgo, gydėsi neurologinėje ligoninėje, vartojo slopinamuosius vaistus – pasisavino jos motinos turtą. Dėl savo ligos L. I. buvo patikli, o M. jai padarė didelį psichologinį spaudimą. L. I. tėvas atsirado 2007 m., pasiėmė L. I. pas save. L. I. sakė, kad ją visur tėvas su žmona vežiojo, ji pasirašinėjo kažkokius dokumentus pas notarą.

Liudytojas B. B. parodė, kad jis dirba Domeikavos PN apylinkės inspektoriumi. Kauno r. 2010 m. balandžio mėnesį gavo L. I. skundą, kad A. M. negrąžina buto dokumentų, kuriuos ji davė saugoti. A. M. patvirtino, kad ji gavo buto dokumentus, santuokos liudijimą, kurių neatiduoda, nes L. I. neparašė pakvitavimo, kad ji gauna dokumentus.

Liudytoja J. B. parodė, kad ji dirba „Snoro“ banko, esančio Demokratų-Vytenio gatvių sankirtoje, vadybininke. Į banką atvažiavo A. M. ir L. I.. A. M. pas ją teiravosi ar gali ji paimti paskolą. Ji jai paaiškino, kad negali, tuomet A. M. paklausė ar gali paimti paskolą L. I. – ji paskolą galėjo gauti ir tuo pasinaudojo paimdama 900 Lt. Buvo užsakyta banko kortelė L. I., vėliau išsiųsta jos nurodytu adresu. Po to jos abi atėjo aktyvuoti kortelę ir ji išdavė elektroninės bankininkystės sutartis, kodus. Pasakė, kad kortelė bus aktyvuota po 2 val. Kas ir kada paėmė pinigus ji nematė.

Liudytojas V. M. parodė, kad jis dirba įmonėje „Kautra“ vairuotoju, gauna 2300 Lt atlyginimą, turi 2 vaikus. Žmona uždirba 1200-1300 Lt. Mirė L. I. močiutė. Tėvas parvežė L. I. į namus. Iš savo motinos A. M. jis žino, kad L. I. parašė jai įgaliojimą parduoti butą. Į kieno sąskaitą buvo pervesti gauti už parduotą butą pinigai, jis nežino. Matė kaip motina atidavė L. I. banko kortelę ir voką, kas jame buvo jis nematė. Po to banko kortelę valdė L. I.. Motina sakė, kad L. I. kiekvieną dieną imdavo po 500 Lt. 2005 m. lapkričio mėnesį motinos prašymu jis paėmė 15000 Lt paskolą. 2010 m. – 5000 Lt, kurią ji grąžina po 180 Lt. Sesers J. D. vyras pats už savo pinigus statė namą, 2007 m. dėjo namo pamatus ir 2008 m. pastatė namą.

Liudytojas S. D. parodė, kad jo tėvas mirė 2004 m., motina 2006 m. Brolis iš motinos 2005 ar 2006 m. gavo 14000 Lt. Po tėvų mirties jis paveldėjo ir po to 2009-06-11 pardavė žemę ir broliui A. D. davė 15000 Lt. Brolis sakė, kad nori atstyti sode namą, tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Brolis statėsi namą sode.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis apie bylą nieko neprisimena. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 16). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad jis turi individualią įmonę, kuri užsiima naudotų automobilių pervežimu ir prekyba. 2008-07-04 jo įmonės išrašytą pažymą sąskaitą serija BLA Nr. 226057 parodo, kad automobilis Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas A. M. už du tūkstančius litų. Liudytojas R. K. nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos tvirtina. (t. 2, b. l. 16).

Liudytojas G. D. parodė, kad pažįsta M., A. M. yra jo tėvo pusbrolio žmona. 2008-07-12 buvo pas M. svečiuose. Šventė jų sūnaus gimtadienį. L. susinervavo, kad į ją niekas dėmesio nekreipia. Pasakė A. M.: „Atiduokit mano pinigus“. A. M. pasakė, kad ji žino kur padėta ir kad pati paimtų. L. pasakė, kad ji niekur neis, tuomet A. M. nuėjo ir atnešė vokelį su pinigais ir banko kortelę. Ji praskleidė vokelį, ten buvo krūvelė pinigų ir padavė L.. L. paėmė tą voką. 2007 m. buvo pradėtas statyti namas soduose, namą statė M.. Jis pats padėjo statyti tą namą – kasė pamatus, nešė žvyrą. Namą statė L.. Apie tai žino, nes bendravo su M.. Už kieno pinigus buvo statomas namas nežino. Tame name paskui gyveno L.. Pamatęs tuos pinigus, jis pagalvojo, kad tai pinigai už statomą namą. Ar L. finansavo statybas – apie tai nieko nežino.

Liudytoja O. M. parodė, kad pažįsta M.. 2008-07-12 buvo pas A. M. svečiuose, buvo švenčiamas jos sūnaus gimtadienis. Sėdint prie stalo, kilo konfliktas, L. pasakė, kad niekam ji nereikalinga ir liepė jai grąžinti pinigus. A. M. atnešė iš kambario voką, jo turinio ji nematė, bet suprato, kad jame yra pinigai už L. parduotą butą, kuriuos laikė A. M. pas save, kad būtų saugiau. L. paėmė kortelę su voku ir išėjo. Nuo 2007 m. darbininkai statė namą, A. M. sakė, kad namą stato dukrai ir kad kol kas jame pagyvens L.. 2009 m. L gyveno tame name. Kas finansavo namo statyba ji nežino. Konflikto dieną namas jau buvo pastatytas.

Liudytoja U. R. parodė, kad A. M. ir V. M. yra jos vaiko krikšto tėvai. Jos draugė A. M. iš jos 2008 m. pasiskolino 1000 Lt mašinai „Mazda“ pirkti, 2011 m. paskolino 950 Lt mašinos remontui. Pinigus atidavinėjo iš V. M. uždirbtų pinigų, be to, A. M. tvarko jos namus, taip grąžindama jai skolą. Namą statė L. su A.. L. atėjo gyventi pas tėvą nuoga, basa, A. M. ją į turgų vežė, apipirkinėjo.

Liudytojas T. K. parodė, kad jis pažįsta L., kuri gyveno kaimynystėje adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 17). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad nuo apie 1997 metų gyvena bute (duomenys neskelbtini), toje pačioje laiptinėje bute Nr. (duomenys neskelbtini). prieš keletą metų gyveno B. ir jos anūkė L. I.. Prieš kelis metus B. mirė. L. minėtame bute gyveno su apie 60 metų amžiaus vyru. Po kurio laiko L. išsikėlė gyventi pas tėvą ir pamotę, o butas buvo nuomojamas. Kelis kartus į minėtą butą buvo atvykusi L. pamotė. Vėliau butas buvo parduotas. Liudytojas T. K. nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos tvirtina.

1. Sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 1999-07-22 E. B. testamentu paliko jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. M. (t. 1, b. l. 18).

2008 m. gegužės 19 d. įgaliojimu L. M. įgaliojo A. M. parduoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), sudaryti notarų biure pirkimo-pardavimo (preliminariąją) sutartis, perdavimo priėmimo aktą, gauti pinigus, arba pervesti juos į A. M. sąskaitą banke (t. 1, b. l. 22).

2008 m. sausio 28 d. įgaliojimu L. M. įgaliojo A. M. tvarkyti, valdyti butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti butą, sudaryti notarų biure pirkimo-pardavimo (preliminariąją) sutartis, perdavimo priėmimo aktą, gauti L. M. priklausančius pinigus, arba pervesti juos į A. M. sąskaitą banke (t. 1, b. l. 38).

2008 m. gegužės 25 d. A. M. sudarė preliminarią sutartį su R. R., pagal kurią jie įsipareigojo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir R. R. sumokėjo A. M. 2000 Lt, kurie įskaičiuojami į pirkimo pardavimo kainą – 162000 Lt (t. 1, b. l. 46).

2008 m. birželio 12 d. L. M., veikianti per įgaliotinę A. M., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su R. R., pagal kurią L. M. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), R. R. už 162000 Lt, kuriuos pirkėjas įsipareigojo sumokėti pavedimu į A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“ (t. 1, b. l. 40-43).

Iš AB banko „Snoras“ A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2008-07-03 į banko sąskaitą buvo pervesti 46224,07 EUR, iš jų AB banko “Snoras” Kauno filiale buvo išgryninti 17513,79 EUR. Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kortele 2008-10-13 ir 2008-10-16 buvo atsiskaityta Senukų prekybos centre, esančiame Kaune, Draugystės g. 8K, 2008-10-20 buvo atsiskaityta UAB „Iris“ parduotuvėje. Nuo 2008-07-03 iki 2008-10-23 bankomatuose Kauno mieste buvo išgryninti visi likę sąskaitoje pinigai (144,81 EUR (500 Lt), 289,62 EUR (1000 Lt) ir t. t.). 2008-08-27 iš A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB banke „Snoras“, buvo konvertuoti ir pervesti 4381,28 EUR (15090,00 Lt). Tą pačią dieną iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 15000 Lt. Banko sąskaitos likutis 2008-10-24 buvo 12,80 EUR (t. 1, b. l. 100-101,135-142).

Iš L. I. pareiškimo nustatyta, kad 2010-04-14 ji kreipėsi į Kauno rajono PK nurodydama, kad nuo 2007 iki 2010-04-07 ji gyveno pas A. M., kuri neatiduoda jai santuokos liudijimo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų, kuriuos ji davė jai saugoti (t. 1, b. l. 54).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. M. pateikė Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ pažymos kopiją, kuri patvirtina, jog J. D. 1989-12-13 priimta į sodo bendriją ir jai paskirtas sklypas Nr. 144 (t. 1, b. l. 62).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas iš išorės ir viduje namas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73-80).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. M. nurodė, kad ji 2008-07-12 grąžino L. I. kortelę ir voką su likusiais pinigais ir po to kortelės neturėjo. Tačiau iš sąskaitos išrašo matyti, kad iš jos sąskaitos, į kurią buvo pervesti pinigai už parduotą butą, į A. M. kitą sąskaitą 2008-08-27 buvo pervesta 4381,28 EUR. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad A. M. 2008-07-12 neatidavė L. I. nei banko kortelės, nei pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

Tarp kaltinamosios A. M. ir liudytojo G. D. parodymų yra nesutapimų - kaltinamoji A. M. parodė, kad liudytojai O. M., G. D. ir V. M. voko turinio nematė, nes ji tik padėjo voką ir kortelę ant stalo, o liudytojas G. D. parodė, kad A. M. praskleidė voką, ten buvo krūvelė pinigų. Liudytojai O. M. ir V. M. teigė, kad voko turinio A. M. nerodė. Šie prieštaravimai kaltinamosios ir liudytojų parodymuose leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų 2008-07-12 jokio voko ir kortelės perdavimo nevyko.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad liudytojai O. M., G. D. ir V. M. susiję giminystės bei draugiškais ryšiais su V. M. ir A. M., teismas netiki ir nesivadovauja liudytojų O. M., G. D. ir V. M. parodymais.

A. M. teiginiai apie tai, kad ji atidavė L. I. kortelę ir pinigus, prieštarauja objektyviems įrodymams - banko sąskaitos išrašui, kuris patvirtina, kad po 2008-07-12 ji disponavo jos sąskaitoje buvusiais pinigais, jos pervesdama į kitą savo sąskaitą, ir kaip siekimą bet kokiais būdais pagrįsti savo versiją ir dirbtinai sukurti ją ir V. M. teisinančius įrodymus.

Kaltinamųjų gynybos argumentai, kad jie nesukčiavo ir neužvaldė apgaule L. I. turto, nes ji kreipdamasi į policiją, nurodė, kad A. M. jai negrąžina dokumentų, o apie pinigus už butą neužsiminė, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi L. I. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ne pinigų norėjo, o namo, kurį jai žadėjo pastatyti M..

Liudytojas V. I. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad M. jam sakė, kad pastatys namą L. I., sakė, kad jie ten gyvens, žadėjo priregistruoti name L. I.. Be to, jis parodė, kad V. M. atveždavo visas statybines medžiagas, samdė 4 darbininkus, kurie pastatė namo medinį karkasą, apšiltino ir uždengė stogą (t. 2, b. l. 14).

VĮ „Registra“ pažyma nustatyta, kad A. M. vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas išduotas 2008-07-04 (t. 1, b. l. 88).

Iš pažymos-sąskaitos nustatyta, kad 2008-07-04 A. M. iš R. K. IĮ nupirko automobilį (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt (t. 1, b. l. 89).

Tai, kad automobilis įgytas iš karto po buto pardavimo ir pinigų pervedimo į A. M. banko sąskaitą, leidžia teigti, kad automobilis buvo pirktas iš L. I. pinigų, o ne iš pasiskolintų iš liudytojos U. R. pinigų. Šios liudytojos parodymus teismas vertina atsižvelgiant į tai, kad ji su kaltinamąja yra susijusi draugiškais ryšiais, todėl kritiškai. Kaip nurodė nukentėjusioji, A. M. jai pasakė, kad automobilį perka iš jos pinigų už 7000 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti L. I. parodymais, o liudytojo R. K. parodymus apie automobilio kainą vertina kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad jis kaip pardavėjas nėra suinteresuotas rodyti visą parduodamo automobilio kainą, nes nuo jos sumos yra mokamas mokestis valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Konsultacijos dėl karkasinio sodo pastato vidutinės rinkos vertės nustatyta, kad LR teismo eksperto, nekilnojamojo turto vertintojo M. K. nuomone, sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pastatyto 2008 m. be išorės apdailos, karšto vandens ir vonios kambario vidutinė rinkos kaina 2008-06-01 buvo 41000 Lt (t. 4, b. l. 3-8). Kaip nurodyta konsultacijos pastabose, šis dokumentas neatitinka vertinimo dokumentams keliamų reikalavimų ir yra informacinis, skirtas užsakovui, duomenis apie vertinamą pastatą pateikė užsakovė A. M., todėl teismas nesiremia konsultacijos išvada apie turto vertę.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. D. pateikė mokėjimo nurodymo, laidavimo sutarties ir priedo prie vartojimo kredito sutarties kopijas, iš kurių nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. J. D. paėmė iš KU „Giminėlė“ 5700 Lt paskolą 5 metų laikotarpiui, 2007-06-12 A. D. paėmė iš AB banko „Hansabankas“ 4000 Lt paskolą 4 metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 81-86). Iš “Swedbank”, AB pažymos nustatyta, kad A. D. buvo suteiktos paskolos: 2007-04-05 – suteiktas 3300 Lt kredito limitas, 2007-06-12 suteikta 4000 Lt paskola, 2009-03-06 – suteiktas 2000 Lt kredito limitas (t. 2, b. l. 201).

Iš VĮ „Registra“ duomenų bazėje esančių duomenų nustatyta, kad A. D. 2008-10-29 įsigijo automobilį VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos (t. 1, b. l. 167-168).

Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma nustatyta, kad J. D. turėjo verslo liudijimus 2004-2007, 2009 metų laikotarpiais (t. 2, b. l. 203-204). A. D. deklaravo pajamas: 2006 m. – 41211,70 Lt, išskaičiuota mokesčio suma – 11001,00 Lt; 2007 m. – 45256,82 Lt, išskaičiuota mokesčio suma – 11079,00 Lt; 2008 m. – 50242,14 Lt, išskaičiuota mokesčio suma – 11044,00 Lt; 2009 m. – 49198,46 Lt, išskaičiuota mokesčio suma – 7110,00 Lt; 2010 m. – 49161,36 Lt, išskaičiuota mokesčio suma – 7179 Lt (t. 2, b. l. 219-228, t. 3, b. l. 158-160). J. D. deklaravo pajamas: 2006 m. pajamų – 3828 Lt, individualios veiklos pajamos – 14200 Lt; 2007 m. pajamų – 4224 Lt, individualios veiklos pajamos – 26000 Lt; 2008 m. pajamų – 4224 Lt, individualios veiklos pajamų – 0,00 Lt; 2009 m. pajamų – 600 Lt, iš veiklos pagal verslo liudijimą – 35000 Lt; 2010 m. pajamų – 1300 Lt, individualios veiklos pajamų – 2157 Lt, iš jų atskaityta ankstesnių mokestinių nuostolių suma – 1267,51 Lt (t. 2, b. l. 214-219, 234-247, t. 3, b. l. 140-142).

Iš aukščiau paminėtų rašytinių įrodymų matyti, kad J. D. ir A. D. 2008 metais gavo 54466 Lt pajamų. Panašaus dydžio pajamas gavo ir 2006 m., 2007 m. ir vėliau - 2009-2010 m. Duomenų patvirtinančių, kad A. D. gavo palikimą, o J. D. uždirbo pinigus užsienyje, A. D. brolis S. D. pardavė tėvų žemę ir davė A. D. 15000 Lt, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad S. D. yra A. D. brolis, jo parodymai apie neva duotus A. D. pinigus vertintini kritiškai. Kaip nurodė J. D., tuo metu jie augino du nepilnamečius vaikus. Minėtu laikotarpiu – 2008-10-29 – A. D. nupirko automobilį. Tai, kad gaunamų pajamų neužtekdavo jų poreikiams tenkinti, matyti iš jų 2007-2009 metais paimtų 5 paskolų. Minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. jie turėjo įsipareigojimų bankams pagal kelias kredito sutartis, įmokas bankams mokėjo nurodytu laikotarpiu ir iki 2011-06-07. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad lėšų namo statybai jie neturėjo, todėl kaltinamųjų teiginiai, kad J. D. statė namą iš savo ir jos vyro A. D. lėšų, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-310/2012 nustatyta, kad L. I. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (F25.1). Šiam psichikos sutrikimui būdingi pakitimai emocijų, valios, mąstymo sferose, klausos haliucinacijos, baimė, miego sutrikimai. Atsižvelgiant į L. I. psichologinius ypatumus, ji sugebėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, prasmę, galimybę pasipriešinti. L. I. psichologiniai ypatumai ir būsena neturėjo esminės įtakos jos elgesiui – netrukdė suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. L. I. psichologiniai ypatumai ir būsena neturėjo esminės įtakos jai vertinant situaciją ir grėsmes. Ekspertizės akte nurodyta, kad psichologinio tyrimo metu nustatyta, jog yra ženkliai pažemintas L. I. savų intelektinių gebėjimų, galimybių vertinimas, ji nepasitiki savimi, linkusi užimti pasyvią, priklausomą poziciją, linkusi nebrandiems iracionaliems problemų sprendimų būdams (t. 3, b. l. 93-94).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini 3 požymiai: 1) objektyviosios tiesos iškreipimas, 2) tikslas suklaidinti nukentėjusįjį (sąlygoti nukentėjusiojo klaidą), 3) tyčia, t. y. kaltininko suvokimas jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“, TP Nr. 10, 3 p.).

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtu yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Byloje aukščiau ištirtais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji V. M. ir A. M. suklaidino nukentėjusiąją, pažadėdami jai už jos pinigus, gautus už parduotą butą, pastatyti namą, įregistruoti jos vardu. Įkalbėjo L. I. pasirašyti įgaliojimą tvarkyti, valdyti ir parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, pagal kurį veikdama A. M. sudarė sutartis, kurių pagrindu kaltinamieji įgijo didelės vertės svetimą turtą, jai namo nepastatė ir pinigų negrąžino.

Eilė susidėjusių įvykių, tokių kaip kaltinamųjų V. M. ir A. M. rūpinimasis nukentėjusiąja (aplankė ligoninėje, paėmė gyventi pas save), taip pat nukentėjusiosios L. I. asmenybės savybės, nurodytos ekspertizės akte (ženkliai pažemintas savų intelektinių gebėjimų, galimybių vertinimas, nepasitiki savimi, linkusi užimti pasyvią, priklausomą poziciją, linkusi nebrandiems iracionaliems problemų sprendimų būdams) nulėmė tai, kad V. M. ir A. M. įgijo nukentėjusios pasitikėjimą. Apgyvendinimas pas kaltinamuosius namuose, pažadai gyventi kartu, pastatyti jai namą, nukentėjusiajai sudarė nuomonę, kad jų pažadai realūs. Apie tai, kad sklypas, kuriame buvo pradėtas statyti namas, priklauso A. M. dukrai, nukentėjusioji, surašydama įgaliojimą A. M. dėl buto pardavimo ir pinigų pervedimo į jos banko sąskaitą, nežinojo. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė V. M. ir A. M. piktnaudžiavimu nukentėjusiosios pasitikėjimu.

Apgaulė, dėl kurios buvo įgytas svetimas turtas, susidėjo iš bendrų V. M. ir A. M. veiksmų, ir kiekvieno iš jų indėlis turėjo lemiamos įtakos L. I. suklaidinimui ir jos apsisprendimui dėl turto perdavimo.

Kaltinamieji V. M. ir A. M. sąmoningai suklaidino nukentėjusiąją žadėdami pastatyti jai namą ir įregistruoti jį L. I. vardu, nors šio pažado neketino tesėti ir to negalėtų padaryti, nes sklypas jiems nepriklausė, su sklypo savininke J. D. apie tai jokios kalbos nebuvo.

Kaltinamosios A. M. versija, kad per trumpą laiko tarpą L. I. išleido tokią didelę pinigų sumą drabužiams, neįtikėtina, logiškai nepaaiškinama, nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl atmestina.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad V. M. ir A. M. panaudojo apgaulę L. I. atžvilgiu ir ši apgaulė pripažintina esmine, nes nukentėjusiosios suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui dėl įgaliojimo surašymo ir pinigų pervedimo į A. M. sąskaitą, o tokios apgaulės panaudojimo pasėkoje svetimo turto įgijimas laikytinas sukčiavimu.

Dėl sukčiavimo subjektyviojo požymio – kaltės – pažymėtina, kad sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, jog jis apgaudinėja turto savininką pateikdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2006, 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-312/2012).

Kaltinamieji V. M. ir A. M. BK 182 str. 2 d. nurodytą nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia, suvokdami, kad suklaidindami L. I., neteisėtai neatlygintinai gauna turto, numatė, kad dėl to L. I. patirs turtinės žalos, ir to norėjo. Jų nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja jų sukčiavimo būdu užvaldyta pinigų suma, kuri viršija 250 MGL dydį ir sutinkamai su BK 190 str. yra didelės vertės turtas.

2. Neteisėtas panaudojimas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės finansinėms operacijoms inicijuoti (BK 215 str. 1 d.)

3. Įgijimas svetimo turto apgaule (BK 182 str. 1 d.)

2010 m. kovo 16 d. AB banko „Snoras“ Kauno filialo taupomajame skyriuje Nr. 19 L. M. užsakė pagaminti pirkimo išsimokėtinai kortelę (t. 1, b. l. 24) ir 2010 m. kovo 23 d. sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės Maestro/SNORO lizingas Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su 800,00 Lt kredito limitu ir 19,95 % metinių kredito palūkanų grąžinimo norma, pagal kurią buvo numatyta mėnesio įmoka 40,00 Lt kas mėnesį ir mokėjimo sąskaitos sutartį (t. 1, b. l. 25, 26).

Iš L. I. AB banko „Snoras“ mokėjimo kortelės Maestro/SNORO lizingo išrašo nustatyta, kad 2010-03-24 iš banko padalinio, esančio Vytenio/Demokratų g., Kaune, iš L. I. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta 700 Lt ir 60 Lt (t. 1, b. l. 94).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2010 m. liepos 20 d. L. I. pateikė AB banko „Snoras“ kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), popierinį voką su kortelės PIN kodu, internetinės bankininkystės prisijungimo slaptažodžiu (t. 1, b. l. 47), kurie apžiūrėti, padarytos kopijos ir grąžinti L. I. (t. 1, b. l. 48, 49-51).

Kasos pajamų orderiu nustatyta, kad 2010-04-12 V. M. AB banko „Snoras“ Kauno filiale sumokėjo 45 Lt kredito padengimui (t. 1, b. l. 28). Teismo vertinimu, tai, kad V. M. sumokėjo dalį paskolos, patvirtina faktą, kad A. M. pasinaudojo L. I. banko kortele ir paėmė L. I. pinigus.

Nors kaltinamoji A. M. savo kaltės nepripažįsta, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad A. M. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja - banko darbuotoja J. B. parodė, kad į banką atvažiavo A. M. su L. I.. A. M. pas ją paklausė, ar gali ji paimti paskolą. Gavusi neigiamą atsakymą, A. M. paklausė, ar gali paimti paskolą L. I.. L. I. paskolą galėjo gauti. Tuo buvo pasinaudota, užsakyta banko kortelė L. I., vėliau išsiųsta jos nurodytu adresu. Po to jos abi atėjo aktyvuoti kortelę ir ji išdavė elektroninės bankininkystės sutartis, kodus. Kas ir kada paėmė pinigus ji nematė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. I. parodė, kad A. M. ją atvežė į AB banką „Snoras“, kur pasakė, kad nori jos vardu paimti paskolą ir žadėjo ją grąžinti metų laikotarpyje. Ji, patikėjusi A. M. pažadais, sudarė paskolos sutartį ir atidavė banko kortelę A. M.. Apie tai, kad A. M., pasinaudodama jos banko kortele ir PIN kodais, paėmė pinigus, ji sužinojo tik po to, kai A. M. policijoje jai grąžino banko kortelę su PIN kodais.

Atsižvelgiant į tai, kad L. I. parodymai apie esmines bylos aplinkybes yra nuoseklūs, kad jos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti L. I. parodymais.

Kaltinamosios A. M. teiginius, kad ji neva matė, jog L. I. bankomate paėmė paskolos pinigus, teismas vertina kaip jos gynybos versiją, ir juos atmeta.

Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiuoju, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusįjį dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.

A. M. panaudojo apgaulę L. I. atžvilgiu žadėdama grąžinti pinigus, nors neketino to daryti, ir ši apgaulė pripažintina esmine, nes nukentėjusiosios suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui paskolinti pinigus, o tokios apgaulės panaudojimo pasėkoje svetimo turto įgijimas laikytinas sukčiavimu. Kaltinamoji A. M. piktnaudžiavo nukentėjusiosios pasitikėjimu, jos sukurtas patikimumo įvaizdis ir nukentėjusiosios L. I. patiklumas lėmė jos apsisprendimą paskolinti pinigus.

Aptarta įrodymų visuma patvirtina esminę apgaulę – L. I. savo banko kortelę su PIN kodu A. M. atidavė patikėjusi jos pažadu grąžinti paskolą, netesėdama pažado grąžinti paskolą kaltinamoji suklaidino nukentėjusiąją dėl savo ketinimų.

A. M. veiksmai padaryti išankstine tiesiogine tyčia, nes ji iš anksto, prieš darydama nusikaltimą, numatė ne tik savo veiksmus, bet ir žalą nukentėjusiajai, kaip savo veiksmų rezultatą, klaidindama nukentėjusiąją, panaudodama kortelę kaip instrumentą pasisavinti svetimas lėšas, suprato, kad neteisėtai neatlygintinai gauna turto, numatė, kad dėl to L. I. patirs turtinės žalos, ir to norėjo.

Teisminio nagrinėjimo metu A. M. buvo inkriminuojama nusikalstama veika – sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.) nurodant, kad ji be L. I. žinios panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Išanalizavus surinktus ir ištirtus teisiamajame posėdyje įrodymus nustatyta, kad L. I. pati davė banko kortelę A. M., todėl iš kaltinamajai A. M. inkriminuojamos veikos pašalinama ši aplinkybė.

Pagal BK 215 straipsnį baudžiamąją atsakomybę užtraukia neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, kuris baudžiamąja prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jo turėtojo sutikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad banko mokėjimo instrumentas nuosavybės teise priklauso emitentui (mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui ji yra svetima BK 214 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 5 punktas). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokėjimo instrumento, kuriuo naudojosi kaltinamoji A. M., turėtoju yra nukentėjusioji L. I., todėl kaltinamajai A. M. mokėjimo instrumentas buvo svetimas. Neteisėtai naudodamasi ja ir imdama pinigus iš L. I. sąskaitos, A. M. padarė BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nusikaltimų padarymo metu ji suvokė, kad ji neteisėtai naudojasi kitam asmeniui išduotu mokėjimo instrumentu, ir norėjo taip veikti, taigi nusikalto tiesiogine tyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios A. M. veika buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Byloje aukščiau ištirtais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji A. M. apgaule – melagingai žadėdama grąžinti pinigus, įkalbėjo L. I. paskolinti jai pinigus – sudaryti banko paskolos sutartį, gauti banko kortelę. Gavusi banko kortelę, surinkdama kortelių asmeninius atpažinimo kodus, A. M. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę - banko kortelę, išduotą L. I. vardu, dviems finansinėms operacijoms iniciuoti ir iš jos banko sąskaitos paėmė 760 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajai turtinę žalą, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Dėl turtinės žalos.

Nukentėjusioji L. I. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš A. M. ir V. M. 162000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti iš A. M. 750 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 169, 171-172).

Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. suformuluota turtinės žalos samprata. Pagal šią normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. M. ir V. M. apgaule iš nukentėjusios L. I. įgijo 162000 Lt. Ši žala atsirado dėl neteisėtų V. M. ir A. M. veiksmų, todėl kaltinamieji privalo šią turtinę žalą atlyginti. Be to, kaltinamoji A. M. apgaule iš nukentėjusios L. I. įgijo 760 Lt, iš kurių grąžinta 45 Lt, t. y. negrąžinta 715 Lt.

Ieškinys dėl turtinės žalos yra įrodytas nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais dokumentais ir tenkintinas iš dalies.

162000 Lt žala nukentėjusiajai padaryta kaltais A. M. ir V. M. veiksmais – svetimo turto įgijimu apgaule, o 715 Lt žala ieškovei padaryta kaltais A. M. veiksmais - neteisėtu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimu finansinėms operacijoms inicijuoti ir svetimo turto įgijimu apgaule – ir kaltinamieji privalo visiškai atlyginti žalą (CK 6.263 str. 2 d.). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai (6.6 str. 3 d.).

Nukentėjusiajai L. I. iš A. M. ir V. M. priteistina solidariai 162000 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir iš A. M. priteistina 715 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios L. I. reikalaujamų palūkanų priteisimo, pažymėtina, kad nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei atsirasti, o nukentėjusiosios reikalavimai šioje dalyje kildinami iš prievolinių santykių.

Reikalavimai priteisti palūkanas yra išimtinai civilinio pobūdžio ir neturi jokio ryšio su tiesiogiai nusikaltimais nukentėjusiajai padaryta žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios reikalavimai dėl palūkanų priteisimo paliktini nenagrinėti, kartu išaiškinant, jog tai neužkerta jai teisės dėl jų priteisimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. M. padarė nesunkų, apysunkį ir sunkų tyčinius savanaudiškus nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 4, 5 d.). Ji anksčiau neteista, nedirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, 64-66). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikaltimą (BK 182 str. 2 d.) padarė veikdama bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, A. M. už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skiriama laisvės atėmimo bausmė.

V. M. padarė sunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.). Jis anksčiau neteistas, nedirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, 43-44). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, V. M. skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2008-01-28 Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro įgaliojimo, pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto, preliminarios sutarties, banko kortelės, popierinio voko su kortelės PIN kodu, popierinio voko su internetinės bankininkystės prisijungimo slaptažodžiu, SB ”(duomenys neskelbtini)” pažymos, akto, suvestinės, kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos, mokėjimo nurodymo, laidavimo sutarties, priedo kopijos, VĮ ”Regitra” pažyma, pažymos-sąskaitos kopija (t. 1, b. l. 38, 40-43, 44-45, 46, 49-51, 61-73, 82-86, 88, 89-90), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Iš kaltinamųjų nukentėjusiajai priteistina po 1000,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.) (t. 2, b. l. 170).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., 297-307 str.,

n usprendžia:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 182 str. 2 d., iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę A. M. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę V. M. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.

Priteisti solidariai iš A. M. ir V. M. nukentėjusiajai L. I. 162000 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du tūkstančius litų) turtinei žalai atlyginti, ir priteisti iš A. M. nukentėjusiajai L. I. 715 Lt (septynis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinį ieškinį dėl palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš A. M. ir V. M. nukentėjusiajai L. I. po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2008-01-28 Kauno miesto 20-ojo notarų biuro įgaliojimo, pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto, preliminarios sutarties, banko kortelės, popierinio voko su kortelės PIN kodu, popierinio voko su internetinės bankininkystės prisijungimo slaptažodžiu, SB ”(duomenys neskelbtini)” pažymos, akto, suvestinės, kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos, mokėjimo nurodymo, laidavimo sutarties, priedo kopijas, VĮ ”Regitra” pažymą, pažymos-sąskaitos kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė