Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2022-03-30 · Civilinė byla Nr. eCIK-302/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-12-23Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2022-03-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-30
Bylos Nr.
eCIK-302/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01025-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Rezultatas
Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas, Antanas Simniškis
Ieškovas
Likviduojama dėl bankroto KU „Vilniaus taupomoji kasa“
Atsakovas
Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate Atstovaujama UADBB „Colemont draudimo brokeris“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB „Verslo konsultantai“
Nr. DOK-1634
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01025-2020-7
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 21 d. paduotu ieškovės likviduojamos kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo konsultantai“, AAS BTA Insurance Company Lietuvos filialui, Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas, – atsakovui AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje pareikštą ieškinį atmetė, pakeitė žyminio mokesčio paskirstymą, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad skundžiamoje nutartyje pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos žalą sukėlusio asmens - bankroto administratoriaus draudikas, apdraudęs bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę trečiųjų asmenų naudai įstatyme įtvirtintu privalomuoju draudimu, neturi pareigos išmokėti draudimo išmoką kredito unijai, nes žalą sukėlęs bankroto administratorius nebuvo susitaręs su draudiku dėl papildomo reikalavimų pareiškimo termino, nei nustatytas Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 18-22 dalių, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalies, 108 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.191, 6.987 straipsnių nuostatoms, pažeidžia trečiųjų asmenų, kurių interesų apsaugai sukurtas privalomojo draudimo institutas, teises ir teisėtus interesus, kartu ir viešąjį interesą. Taisyklių nuostatos neteisėtai susiaurina draudžiamojo įvykio sąvoką, draudėjo (bankroto administratoriaus) bei nukentėjusio trečiojo asmens (bankrutuojančios įmonės, kreditorių, kitų asmenų) teisę į draudimo išmoką. Ieškovės įsitikinimu, teismų praktika dėl senaties termino, skaičiuojamo trečiojo asmens, patyrusio žalą, reikalavimams draudikui pareikšti, yra nevienoda (Lietuvos Aukščiausioje Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-143-684/2018, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-281-2075/2020). Ieškovė taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai CPK 3 straipsnio 4 dalies pagrindu nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl taisyklių atitikties Įmonių bankroto įstatymo ir Draudimo įstatymo nuostatoms, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat, kad kasacinio teismo praktika skunde nurodytu klausimu yra nevienoda. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, klausimas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras DriukasAntanas SimniškisEgidija Tamošiūnienė