- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- I-4399-561/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02675-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Kristina Čeredničenkaitė, Živilė Gulla
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjui V. G., jo atstovėms advokatei Kristinai Čeredničenkaitei ir advokato padėjėjai Živilei Gullai, atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovėms Dainai Mažeikienei ir Linai Žukauskei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovėms Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo, įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, nuostolių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, FNTT) direktoriaus 2012-09-17 įsakymą Nr. TE-271 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-271); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2012-09-27 įsakymo Nr. TE-275 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo V. G. ir V. M.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-275) 2 punktą, kuriame pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 3) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2012-09-27 įsakymą Nr. TE-276 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-276), kuriame pareiškėjas nuo 2012-09-28 perkeltas iš Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko (A lygio 17 kategorijos) pareigų į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko (A lygio 15 kategorijos) pareigas; 4) priteisti iš Tarnybos dėl neteisėto perkėlimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumą; 5) priteisti iš Tarnybos dėl neteisėto perkėlimo turėtus nuostolius – 788,27 Lt; 6) priteisti iš Tarnybos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) neturtinę žalą – 50 000 Lt; 7) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas Nr. TE-271 priimtas atlikus tarnybinio patikrinimo procedūrą, 2012-09-14 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-4-7335 dėl tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnų veiksmų, atliekant skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimo procedūras (toliau – ir Išvada Nr. 04/8-4-7335) pagrindu. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, vadovaujantis neteisėta Išvada Nr. 04/8-4-7335, tokiu būdu pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką. Tarnybinio patikrinimo išvados, kad pareiškėjas padarė joje nurodytus tarnybinius nusižengimus, nepatvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai.
Pažymėjo, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nepagrįstai nurodyta, jog neparengtas motyvuotas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad V. M. paaiškinimuose nurodė, kad kaip ir yra numatyta vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme, visus veiksmus jis derino su tiesioginiu viršininku – FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininku D. B., vadovavosi jo nurodymais žodžiu, el. paštu ir jam pateikė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą projektą, suderino jo turinį, tačiau gavo jo nurodymą, kad priimtas sprendimas tikrinimo pabaigimą įforminti nurašant į nomenklatūrinę bylą. Tokį sprendimą priimti pagal pareigybės aprašymą turi teisę ir FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas, tačiau nei į tyrėjo V. M., nei į pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus atsakovė, priimdama Išvadą Nr. 04/8-4-7335, neatsižvelgė ir jų nevertino.
Pareiškėjo teigimu, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 analizuojami tik tyrimą tiesiogiai vykdžiusio V. M. ir skyriaus viršininko D. B. veiksmai, konstatuojami jų neatitikimai teisės aktų reikalavimams, o konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriuos turėjo atlikti, kad būtų išvengta pažeidimų, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenurodyti, nenurodyti ir jokie tokių veiksmų/neveikimo padariniai, taip pat nenurodyta, kaip pareiškėjas galėjo savo veikla/neveikimu turėti įtakos neteisėtiems pareigūnų veiksmams. Tvirtino, kad Išvada Nr. 04/8-4-7335 yra teisiškai ydinga, nes apskritai nepateikta tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, galimai pagrindžiančių pareiškėjo tarnybinę atsakomybę, analizė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti apsiribojama tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu, turi būti išsamiai ištiriamos ir nusižengimo padarymo aplinkybės bei priežastys, nulėmusios nusižengimą, turi būti surinkti visi įrodymai, patvirtinantys pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir pan. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 šių faktinių aplinkybių nenurodžius, teismui yra pagrindo spręsti dėl paskirtos nuobaudos neteisėtumo.
Nurodė, kad atsakovė tarnybinių nusižengimų faktą grindė ne objektyviais duomenimis, o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) pranešime pateiktos informacijos subjektyviu vertinimu ir interpretavimu. Pareiškėjas skunde teismui detaliai atkartojo Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad 2012-01-10 buvo gautas Vilniaus AVMI 2012-01-05 pranešimas Nr. (12.13-30-8)-46-354, registruotas Nr. 0-607, dėl UAB „A“ veiklos. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus AVMI pranešime buvo pateikti tik duomenys, o Vilniaus AVMI nesiekė pagal šį pranešimą inicijuoti ikiteisminio tyrimo. Pranešime buvo užfiksuoti duomenys svarbūs tik dėl to, jog galima apie realiai neįvykusius sandorius su ES šalimis informuoti EUROPOLO analitinį darbo failą. Atkreipė dėmesį, kad tyrėjas V. M. visus veiksmus derino su tiesioginiu vadovu D. B.. Analogiškos nuostatos laikėsi ir dėl kito, 2012-01-11 gauto Vilniaus AVMI pranešimo Nr. (12.13-30-8)-46-616, registruoto Nr. 0-733, dėl UAB „S“ veiklos.
Dėl 2012-05-16 Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau – ir Komisija) pranešimo Nr. S-2012-4053, registruoto Nr. 0-10379, pažymėjo, kad Komisija prašė įvertinti nurodytas aplinkybes ir esant pagrindui pradėti tyrimą dėl LNVAA „L“ finansinės veiklos. Nurodė, kad 2012-05-22 pareiškėjo rezoliucija „vykdymui“ šio pranešimo nagrinėjimą pareiškėjas pavedė vyr. tyrėjui A. M.. Vėliau buvo gautas Komisijos papildomas raštas Nr. S-2012-5290, kurio nagrinėjimas pareiškėjo rezoliucija „prie tyrimo medžiagos vertinti ir sprendimui priimti – vykdymui“ taip pat buvo pavestas tam pačiam tyrėjui. Pareiškėjo teigimu, atsakovės nurodyti vertinimai ir interpretacijos yra nepagrįstos ir neteisėtos, o Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 ir dėl šio epizodo nenurodyta konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriuos jis turėjo atlikti, jog pažeidimų būtų išvengta.
Dėl Tarnyboje 2011-10-14 gautų piliečių skundų, registruotų Nr. 02/304J, Nr. 02/305P ir 02/29J, vertinimo, pažymėjo, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyta, jog tyrėjas V. Ž. skundų patikslinimą atliko nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tačiau pažymima, kad laikotarpiu nuo 2011-11-07 iki 2012-01-13, susirgus tyrėjui V. Ž., tolesnis skundų nagrinėjimas nebuvo pavestas kitam pareigūnui. Vėlgi nurodė, kad ir šiame epizode konkrečių pareiškėjo veiksmų, sudarančių tarnybinio nusižengimo sudėtį nėra nurodyta, o konstatuojami pažeidimai, kuriuos galimai padarė tyrėjas S. E..
Dėl 2012-01-09 gauto piliečio H. K. skundo, registruoto Nr. 02/16K, nurodė, kad pareiškėjo 2012-01-11 rezoliucija „Patikslinti ir priimti procesinį sprendimą“ buvo pavesta vyr. tyrėjui V. Z.. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodoma, kokius veiksmus atliko ir kokius atliko netinkamai šis tyrėjas, tuo tarpu konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriuos turėjo pareiškėjas atlikti, kad pažeidimų būtų išvengta, nėra.
2012-04-20 Tarnyboje buvo gautas pilietės V. M. skundas, registruotas Nr. 02/208M. Pareiškėjo vertinimu, konkretūs pareiškėjo veiksmai dėl šiame epizode padarytų pažeidimų, sudarantys tarnybinio nusižengimo sudėtį, nenurodyti, todėl šiame, kaip ir ankstesniuose epizoduose, pagrindų taikyti tarnybinę atsakomybę pareiškėjui nėra.
Vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškimų, registruotų Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/29J, Nr. 02/16K, Nr. 02/208M, tyrimu, kurio metu buvo priimti procesiniai sprendimai (atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą), pažymėjo, jog pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Nuobaudų skyrimo tvarka, Tvarka), 8.3 punktą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti procesiniai sprendimai atliekant ikiteisminį tyrimą nėra tarnybinio patikrinimo objektas. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą kontroliuoja prokuroras, patvirtindamas jo teisėtumą. Šiuo atveju, taikant įstatymo analogiją, teigtina, jog FNTT vykdo prokuroro kompetencijai priskirtas funkcijas ikiteisminiame tyrime, todėl vien šiuo pagrindu Išvada Nr. 04/8-4-7335 šioje dalyje pripažintina neteisėta.
Tvirtino, kad buvo vertinta ir aprašyta ne pareiškėjo, kaip FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko, tarnybinė veikla, o jo vadovaujamo FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko ir jam tiesiogiai pavaldžių skyriaus atskirų tyrėjų veikla, kurioje įžvelgti galimai įvykdytų konkrečių tarnybinių nusižengimų požymiai. Pareiškėjo teigimu, atsakovė laikosi pozicijos, jog kiekvienu atveju FNTT padalinio vadovas, t. y. pareiškėjas, rezoliucija nustatydamas pavedimo vykdymo eigą, turi pats tinkamai įvertinti skundo, pranešimo, pareiškimo turinį, ar jis atitinka skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką sąvoką, ir atlikti veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus. FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai suformulavo netinkamą praktiką, dėl ko jų netinkamas darbo organizavimas lėmė kilusias pasekmes, t. y. FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai tinkamai neužtikrino pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 0-10379 tinkamo nagrinėjimo bei procesinio sprendimo priėmimo, patys pažeidė teisės aktų reikalavimus ir ne tik neužtikrino, kad jiems pavaldūs pareigūnai nepažeistų teisės aktų, bet sudarė situaciją, kurios metu FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai pažeidė BPK nuostatas, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai kontrolės funkciją atliko formaliai – nebuvo pakankamai atidūs ir reiklūs pavaldiems pareigūnams, neatkreipė dėmesio į BPK įtvirtintus greitumo ir išsamumo principus, neužtikrino, kad pavaldūs pareigūnai tinkamai atliktų pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Su atsakovės nurodytais argumentais nesutiko ir tvirtino, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti.
Pabrėžė, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Remiantis Išvada Nr. 04/8-4-7335, FNTT tarnybinę atsakomybę pareiškėjui taikė nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nenustačiusi ir neištyrusi esminių aplinkybių. Pagal Nuobaudų skyrimo tvarkos 3 punktą, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kuris pagal šios tvarkos 4.2 punktą apibrėžiamas kaip Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais/neveikimu. Pabrėžė, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 Vidaus tarnybos statuto pažeidimai pareiškėjui net neinkriminuoti, todėl nuobauda jam paskirta be teisinio pagrindo. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 apskritai nenurodyta, kokius imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas. Analizuojant išvadas apie tariamai padarytus teisės aktų ir pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų pažeidimus matyti, jog objektyvūs duomenys, pagrindžiantys, kad būtent jis netinkamai organizavo ir kontroliavo FNTT Vilniaus apskrities valdybos (toliau – ir FNTT VAV) Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnų veiksmus nėra nustatyti. Išvadoje apsiribota išimtinai abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad pareiškėjas netinkamai vykdė BPK 18 str. 2 dalies, 168 str. 1–4 dalių, Rekomendacijų 37, 37.1 punktų, Tvarkos 61, 62 punktų, pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.12 punktų reikalavimus. Šios normos iš viso jokių privalomų nurodymų, kurių pareiškėjas privalėtų laikytis kaip teisinio santykio subjektas, nenustato, todėl ir pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas, kaip pažeidžiantis šias normas.
Išvados Nr. 04/8-4-7335 teiginiai, kuriuose pareiškėjui inkriminuojami tarnybiniai pažeidimai, grindžiami ne jo neteisėta veika, o konkrečių tyrėjų ar skyriaus vadovo galimai neteisėtais veiksmais. Tokia pozicija nepagrįsta ir atmestina, nes ja vadovaujantis būtų pažeistas Vidaus tarnybos statute bei Nuobaudų skyrimo tvarkoje įtvirtintas statutinio pareigūno individualios tarnybinės atsakomybės principas. Pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė pareigūno neteisėta veika ir nurodyta pareigūno kaltė dėl jo (tariamai) padaryto nusižengimo, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, privalu nustatyti ir nurodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.
Akcentuodamas atsakovo pozicijos teisinį ydingumą pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašaus pobūdžio administracinėse bylose (2011-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3697/2011) ne kartą nurodė, kad pavaldinio padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobauda jo vadovui. Tam, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir pažeidimą padariusio pareigūno vadovą, turi būti įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai tiesiogiai pavaldūs skyriaus viršininkui (D. B.) ir tyrimo veiksmus derina tiesiogiai su juo. D. B. pareigybės aprašyme nustatyta, jog jo pareigybės paskirtis ir yra organizuoti ir kontroliuoti FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus veiklą, atliekant ikiteisminį tyrimą bei vykdant operatyvinę veiklą, aiškinant bei tiriant nusikaltimus, kitas nusikalstamas veikas (4 punktas). Pareigybės aprašyme nustatyta, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko funkcijos yra skyriaus darbo planavimas, organizavimas ir kontroliavimas, įtvirtinti visi įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą ar vykdant operatyvinę veiklą, taip pat sprendimų pradėti/atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimas, proceso sprendimų dėl skundų organizavimas ir kontrolė, terminų laikymosi kontrolė ir kt. FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigybės paskirtis – visos valdybos veiklos organizavimas; tai įtvirtinta ir FNTT Vilniaus apygardos valdybos nuostatuose. Tiesioginė atsakomybė už FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus darbą šio skyriaus viršininkui nustatyta ir skyriaus nuostatose. Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepagrįstai plečiamai aiškino pareiškėjo funkcijas ir tiesioginės atsakomybės ribas bei neteisėtai taikė tarnybinę atsakomybę.
Pabrėžė, kad neaišku, kokią teisinę reikšmę turi išvada, jog visi Vilniaus apygardos valdyboje gauti skundai, pranešimai, pareiškimai iš karto patekdavo pareiškėjui ir jis juos pavesdavo vykdyti tiesiogiai priskirtam tyrėjui. Vilniaus apygardos valdyboje visų dokumentų, užduočių terminų kontrolė vykdoma pagal Reglamento 56 punktą – naudojant elektroninę dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS). Pagal Reglamento 57 punktą, DVS periodiškai primena padalinių ir jų struktūrinių dalių vadovams (taip pat ir D. B.), konkretiems vykdytojams apie dokumentų užduotis, kurių terminai baigiasi; šią informaciją gauna ir kitų skyrių vadovai. Todėl teigti, jog pareiškėjas vienas kontroliavo tyrimus nėra pagrindo, o perspėjimų nei iš kitų skyrių, nei iš tiesioginio tyrėjų viršininko D. B. pareiškėjas negavo.
Visiškai nepagrįsta laikė Išvados Nr. 04/8-4-7335 prielaidą, jog pagal pareiškėjo pavedimą žodžiu D. B. į sprendimo priėmimą įsitraukdavo tik jo pabaigoje, kai tikrindavo per skundo, pranešimo, pareiškimo tyrimą surinktos medžiagos kokybę ir pan. Pareiškėjo vertinimu, tai paneigia per tarnybinį patikrinimą tyrėjų gauti paaiškinimai, kad tyrimo metu dėl vykdomų veiksmų, priimamo galutinio sprendimo tiesiogiai kontaktuodavo su D. B. tiek žodžiu, tiek derindami dokumentus el. paštu bei jam pasirašant tam tikrus raštus kitoms institucijoms dėl nagrinėjamų pranešimų. Be to, sutikimas su tokiomis išvadomis reikštų pripažinimą, jog D. B. visiškai nevykdė tiesioginių pareigų – nekontroliavo vadovaujamo skyriaus pareigūnų darbo, ignoravo DVS sistemoje matomus pranešimus dėl vykdomų tyrimų trukmės ir pan. Atmestinu laikė ir kitą atsakovės argumentą, kad pareiškėjas suvaržė D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Pareiškėjas dėl jo kompetencijai priskirtų funkcijų, dokumentų vykdymo jokių pastabų nei iš vadovybės, nei iš kitų Tarnybos skyrių nėra gavęs. Priešingai, 2012-01-26 FNTT Vilniaus apygardos valdybos vykusiame ataskaitiniame pasitarime, kuriame dalyvavo FNTT direktorius, direktoriaus pavaduotojas, FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas, Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja, šių skyrių darbuotojai, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, Vilniaus apygardos Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, Vilniaus apygardos valdybos veikla ir jos rezultatai įvertinti teigiamai, įvertintas pareigūnų darbo našumas ir geras darbo organizavimas.
Nurodė, kad vertinant paminėtus epizodus reikia atsižvelgti ne į atskirus faktus tam tikruose tyrimuose, tačiau ir į bendrą FNTT Vilniaus apygardos valdybos situaciją, vertinti pareigūnų kaltę ir pan. Rėmėsi LVAT išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktuose nustatytų procesinių terminų neatlikimu nustatytu laiku, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Be to, nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo.
Nurodė, kad ir 2012-09-27 tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo“ Nr. 6s-241(KF) (toliau – ir Išvada Nr. 6s-241(KF)) klaidingai interpretuotos pareiškėjo pareigos ir funkcijos operatyvinės veiklos srityje. Pagal FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymą, jis yra tiesiogiai atsakingas už operatyvinių tyrimų vykdymą ir kontrolę. Be to, specialios funkcijos šioje srityje pavestos vyriausiajai tyrėjai R. J.; pagal pareigybės aprašymą ji turėjo padėti skyriaus viršininkui koordinuoti skyriaus darbą operatyvinės veiklos srityje (4 punktas), taip pat jai priskirtos operatyvinio darbo planų sudarymo ir jų vykdymo, operatyvinio tyrimų bylų vedimo, operatyvinių veiksmų atlikimo funkcijos (7.10 punktas), operatyvinių bylų apskaita (7.11 punktas) ir pan. Todėl Išvadoje Nr. 6s-241(KF) nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas buvo tiesiogiai atsakingas dėl galimai V. M. padarytų teisės aktų pažeidimo, vykdant operatyvinę veiklą, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Išvadoje Nr. 6s-241(KF) paminėti teisės aktų pažeidimai pareiškėjui inkriminuojami dėl neva nekonkrečiai, nenuosekliai, nekryptingai planuotų operatyvinio tyrimo veiksmų bylose Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, tačiau nenurodyti jokie neteisėti pareiškėjo veiksmai/neveikimas, o nurodomi tik abstraktūs teiginiai, jog planai identiški, nurodyti tie patys punktai, apimantys bendro pobūdžio operatyvinio tyrimo veiksmus, neatsižvelgta į operatyvinio tyrimo metu jau surinktą medžiaga ir pan. Šie nurodyti tariami pažeidimai nesudaro pagrindo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Atsakovė galimai padarytus pažeidimus dėl neva nesunaikintos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės neprijungimo prie ikiteisminio tyrimo, neišsamiai surašytų tarnybinių pranešimų apie nustatytus kontroliuojamo asmens naudojamus abonentinius numerius, įslaptintos informacijos administravimo trūkumus kvalifikuoja kaip šiurkščius žmogaus teisių, įtvirtintų Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kt., pažeidimus, tačiau jokių teisinių tokių pažeidimo pasekmių nenurodė.
Tvirtino, kad Išvadoje Nr. 6s-241(KF), kaip ir Išvadoje Nr. 04/8-4-7335, nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: nenurodyta konkreti neteisėta pareiškėjo veika (kokie imperatyvūs teisės aktai buvo pažeisti), kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Pareiškėjo vertinimu, yra teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, jog net pripažinus, kad jis įvykdė tarnybinį nusižengimą, jam paskirtos tarnybinės nuobaudos yra neadekvačios ir neproporcingos galimam padarytam nusižengimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkui ir konkretiems pareigūnams tarnybinė atsakomybė netaikyta, apsiribota žodiniu įspėjimu, kas, pareiškėjo nuomone, rodo, kad jei ir buvo padarytas tarnybinis nusižengimas (formaliai pažeistas teisės aktas), jis buvo nereikšmingas, neesminis ir už jį tarnybinė atsakomybė netaikytina. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjui Įsakyme Nr. TE-271 paskirta antra pagal griežtumą, o Įsakyme Nr. TE-275 – penkta pagal griežtumą tarnybinės nuobaudos.
Pabrėžė, kad statutinėje valstybės tarnyboje jis nebaustas už darbo drausmės pažeidimus, o skatintas tiek tarnybiniu, tiek valstybiniu lygiu, jo darbo rezultatai visada vertinti itin gerai, niekada neturėjo priekaištų iš vadovų. Viskas pasikeitė, kai FNTT direktoriumi buvo paskirtas K. J., kuris 2002–2011 m. ėjo FNTT Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigas, t. y. iki 2011 m. kovo mėn. buvo tiesiogiai pavaldus pareiškėjui, kadangi pareiškėjas ėjo FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kuravo operatyvinę veiklą. Tik paskyrus K. J. FNTT direktoriumi, pareiškėjas pajautė neigiamą nuostatą savo atžvilgiu. Nuo 2012 m. kovo mėn. per pusės metų laikotarpį K. J. iniciatyva vykdyti keli FNTT Vilniaus apygardos valdybos veiklos patikrinimai, nors tam nebuvo jokio pagrindo (nebuvo nei objektyvios informacijos apie galimus pažeidimus, patikrinimai nebuvo numatyti 2012 m. Tarnybos pagrindinių priemonių plane), dėl pareiškėjo buvo pradėti 4 tarnybiniai patikrinimai (trys iš jų – FNTT direktoriaus iniciatyva). Pareiškėjo teigimu, patikrinimais buvo siekiama trukdyti tinkamai vykdyti savo pareigas, buvo siekiama susidoroti su pareiškėju, o ne siekiama išsiaiškinti galimai padarytus pažeidimus.
Dėl neteisėto perkėlimo susidariusio atlyginimo skirtumo ir turtinės žalos atlyginimo pažymėjo, kad pripažinus Įsakymus Nr. TE-275 ir Nr. TE-276 neteisėtais, pareiškėjas, kaip neteisėtai perkeltas į žemesnes pareigas, iš Tarnybos turi teisę gauti dėl neteisėto perkėlimo susidariusį atlyginimo skirtumą. Dėl neteisėto sprendimo perkelti pareiškėją dirbti į FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas jis turėjo ir tiesioginių finansinių nuostolių, kuriuos sudaro kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos (viešbučio) išlaidos. Pateikiami įrodymai patvirtina, jog nuo 2013-01-07 pareiškėjas kurui išleido 248,27 Lt, viešbučiui – 540,00 Lt, todėl darė išvadą, kad ši suma priteistina iš atsakovės.
Dėl nuolatinio neteisėto spaudimo Tarnyboje pareiškėjas labai išgyveno ir jautė didelį dvasinį diskomfortą. Akivaizdu, jog dideli sukrėtimai, susiję su darbine veikla, nepagrįstu persekiojimu, visada sukelia neigiamų išgyvenimų. Sužinojęs apie priimtus Įsakymus Nr. TE-271, Nr. TE-275 ir Nr. TE-276 pareiškėjas patyrė itin didelius išgyvenimus, pasireiškusius dvasiniais, emociniais išgyvenimais, fizinės sveikatos sutrikimais. Patirti išgyvenimai ir įtampa lėmė tai, jog nuo 2012-10-04 dėl padidėjusio kraujo spaudimo, širdies veiklos sutrikimų, nugaros skausmų pareiškėjas gydėsi Ministerijos ligoninėje. Pateikiamos Ministerijos Medicinos centro epikrizės įrodo, kad 2012-09-27 pareiškėjui prasidėjo stiprūs galvos skausmai, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai, sutriko miegas, atsirado skausmai širdies plote. Įrodinėdamas neturtinę žalą, pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Persekiojimas, nepagrįstų nuobaudų skyrimas, perkėlimas dirbti į žemesnes pareigas sukėlė jam didelius išgyvenimus, pablogėjo jo asmeninė ir profesinė reputacija, dėl ko jautėsi pažemintas visuomenės akyse. Skunde nurodyti argumentai rodo FNTT direktoriaus K. J., pareigūnų, vykdžiusių tarnybinio patikrinimo procedūras, veiksmų neteisėtumą, vykdomą neteisėtą spaudimą ir persekiojimą pareiškėjui, dėl ko jam kilo neturtinė žala. Dėl nurodytų priežasčių prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atliginimą iš Tarnybos ir Ministerijos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija, atstovaujanti atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.
Pažymėjo, kad Ministerija nėra atsakovu dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, o dėl kitų reikalavimų tenkinimo sumažėtų Ministerijos valdomos biudžeto lėšos. Skunde nėra konkretaus pagrindimo, kodėl Įsakymas Nr. TE-275 yra faktiškai arba teisiškai nepagrįstas, todėl Ministerija negali pateikti išsamių atsiliepimų. Nurodė, kad galimai priteistina pareiškėjo patirta žala turėtų būti priteista iš Tarnybos, atskiro juridinio asmens, o ne iš Ministerijos.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, atstovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovė detaliai nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis, pareiškėjas, pažeidimo laikotarpiu atlikdamas Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigas, asmeniškai prisiėmė atsakomybę ir turėjo užtikrinti, kad FNTT VAV tinkamai įgyvendintų teisės aktuose nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas bei, kad pareiškėjui pavaldūs pareigūnai, atlikdami jų pareigybių aprašymuose paskirtas funkcijas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Atsakovės vertinimu, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 išsamiai išnagrinėjo ir aptarė skundų, pranešimų ar pareiškimų Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 0-10379, Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/208M, Nr. 02/16K nagrinėjimo aplinkybes, eigą, atliko juos nagrinėjusių pareigūnų veiksmų teisinį vertinimą ir konstatavo pareigūnų padarytus analogiškus ir sistemingus teisės aktų pažeidimus.
Pažymėjo, kad minėtoje išvadoje buvo nustatyti ir nurodyti visi paties pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, vertindamas pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 0-10379 turinį ir jų atitiktį skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nuskalstamą veiką sąvokai, savo rezoliucijos turiniu nuspręsdavo, kokia tvarka ir kokiais pagrindais turėjo būti išnagrinėjamas skundas, pranešimas ar pareiškimas. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pranešimuose. Nr. 0-607 ir Nr. 0-733 VMI nesiekė inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tokio pobūdžio pateikta informacija naudojama Tarnybos veikloje, pagal nusistovėjusią praktiką dėl tokių pranešimų procesiniai sprendimai Tarnyboje niekada nebuvo priimami, šiuo atveju galutinis sprendimas buvo suderintas su VMI. Rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2297/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1130-244/2012. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo teiginys dėl nusistovėjusios praktikos prieštarauja vėliau pareiškėjo skunde nurodytam argumentui, kad FNTT VAV NVTS viršininkas D. B. V. M. ir A. M. davė nurodymus priimtus sprendimus pranešimuose Nr. 0-607 ir Nr. 733 įforminti ne BPK nustatyta tvarka surašant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o tikrinimo pabaigimą įforminti nurašant į nomenklatūrinę bylą. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyta, kad abu FNTT VAV vadovai, t. y. pareiškėjas ir FNTT VAV NVTS viršininkas, suformavo netinkamą praktiką, dėl ko jų netinkamas darbo organizavimas lėmė kilusias pasekmes.
Dėl pareiškėjo argumento, kad pranešime Nr. 0-10379 sprendimas priimtas jam nebūnant darbe ir galutinė pranešimo nagrinėjimo stadija buvo baigta ne jo sprendimu, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-05-22 iki 2012-07-03 pareiškėjas nebuvo darbe tik 2 dienas, todėl turėjo galimybę ir privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų darbą. Nurodė, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 aiškiai apibrėžta ir nurodyta pareiškėjo neteisėta veika, t. y. kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigą FNTT VAV atliekant skundų Nr. 02/304J ir Nr. 02/305P patikslinimą. Abu FNTT VAV vadovai – pareiškėjas ir FNTT VAV NVTS viršininkas – rezoliucijomis patvirtino S. E. be pagrindo priimtą pakartotinį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu neužtikrino tinkamo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 aiškiai apibrėžė ir nurodė pareiškėjo neteisėtą veiką, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigą, FNTT VAV atliekant skundo Nr. 02/208M patikslinimą, t. y. susipažinęs su 2012-05-28 tarnybiniu pranešimu Nr. 04/10-1-41-4426, kuriame T. Š. prašė pratęsti pareiškimo nagrinėjimo terminą (baigėsi 2012-05-22), 2012-05-28 rezoliucija pratęsė terminą iki 2012-06-18, nesant teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas, užrašydamas ant tarnybinio pranešimo rezoliuciją ir nustatydamas terminą, privalėjo objektyviai įvertinti, kad dėl jo neatliktos pareigos (tyrėjo ligos laikotarpiu nepavedė tolesnį patikslinimą atlikti kitam pareigūnui) šis jo veiksmas (termino pratęsimas) nebuvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
Nurodė, kad aiškiai apibrėžta ir nurodyta pareiškėjo veika pareiškėjas neatliko savo pareigų, kadangi jam pavaldūs pareigūnai pažeidė BPK 168 str. 1 dalyje nustatyto greitumo ir išsamumo principus, nagrinėdami pranešimus ar skundus Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 02/16K. Pažymėta, kad abu FNTT VAV vadovai kontrolės funkcijas atliko formaliai, neatkreipė dėmesio į BPK nustatytus greitumo ir išsamumo principus ir neužtikrino, kad jiems pavaldūs pareigūnai tinkamai atliktų savo pareigybės aprašymuose nustatytą funkciją ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų.
Atsakovė pabrėžė, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų, nes laikotarpiu nuo 2011-11-07 iki 2012-01-13, daugiau kaip du mėnesius V. Ž. nebūnant darbe (liga, atostogos), nepavedė kitam pareigūnui atlikti tolesnio skundų Nr. 02/304J ir Nr. 02/305P patikslinimo bei laikotarpiu nuo 2012-05-14 iki 2012-05-25 T. Š. nebūnant darbe (liga), nepavedė kitam pareigūnui atlikti tolesnio skundo Nr. 02/208M patikslinimo. Atsakovės teigimu, aiškiai nurodyta pareiškėjo neteisėta veika, t. y. neatliko jo pareigybės aprašymo 7.12 punkte ir FNTT VAV nuostatų 10.11 punkte nustatytos pareigos.
Atsakovė tvirtino, kad pareiškėjas taip pat netinkamai atliko savo pareigas, organizuodamas FNTT VAV darbą, t. y. netinkamą darbų paskirstymą ir kontrolės sistemos nustatymą. Rėmėsi Tarnybos darbo reglamento 107 punktu ir pabrėžė, kad pareiškėjo pasirinktas darbo organizavimo ir kontrolės būdas nebuvo optimalus ir tinkamas, kadangi skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimų rezoliucija jis pavesdavo tiesiogiai konkrečiam pareigūnui. Todėl D. B. neturėjo galimybių iš karto tinkamai organizuoti ir kontroliuoti jų nagrinėjimo eigos bei sprendimų priėmimo laiku. Pareiškėjas suvaržė FNTT VAV NVTS viršininko D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punkte nustatytas funkcijas. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip aplaidūs, o pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis didžiąją dalimi, atsakovės teigimu, susijęs su netinkamu pareigų atlikimu, o ne su pareigų atlikimu ne laiku. Nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad tarnybinį patikrinimą atlikę Imuniteto ir kontrolės skyriaus pareigūnai neturėjo įgaliojimų atlikti tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), BPK, Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant (toliau – ir Rekomendacijos), Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) nuostatomis ir darė išvadą, kad Tarnybos direktorius teisėtai pavedė Imuniteto ir kontrolės skyriui organizuoti 2012 m. I pusmečio Tarnybos VAV gautų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo procedūrų patikrinimą. 2012-08-08 pažymoje Nr. 04/8-4-6510 konstatavus galimus teisės aktų pažeidimus, Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, einantis direktoriaus pareigas Š. R., Skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, kurį baigus, 2012-09-14 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-4-7335.
Dėl 2012-09-27 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 6s-241(KF) nurodė, jog Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad įslaptinus dokumentus sąmoningai buvo suvaržyta pareiškėjo teisė gintis nuo nepagrįstų įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis patikrinimas pradėtas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, pavedimu 2012-08-08 pagal 2012-08-08 tarnybinį pranešimą Nr. 6s-183(KF). Pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2012-09-06 sprendimu tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pratęstas pagal 2012-09-06 tarnybinį pranešimą Nr. 04/8-2-7117. Tarnybinio patikrinimo metu 2012-08-27 pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 6s-201(KF) dėl tarnybinio nusižengimo, tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių su tarnybiniu pranešimu Nr. 04/10-0-6895 dėl leidimo susipažinti su operatyvinio sekimo bylomis ir 2012-08-28 tarnybiniame prašyme Nr. 04/10-0-6903 paprašė išslaptinti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6s-201(KF). 2012-08-30 raštu Nr. 1/8-1-4241 pareiškėjas buvo informuotas apie suteiktą leidimą susipažinti su operatyvinio sekimo bylomis ir šia teise pasinaudojo. Tarnybos Specialioji ekspertų komisija, 2012-09-03 apsvarsčiusi pareiškėjo 2012-08-28 tarnybinį prašymą Nr. 04/10-0-6903, vienbalsiai nutarė, kad pranešime esanti informacija sudaro tarnybos paslaptį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 7 str. 2 d. 20 punktu, 10 str. 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigas, ir įmonių veikla, detaliojo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012-01-17 įsakyme Nr. 1-1RN-1(RN), eil. Nr. 117, 119, 120, 121, bei Specialiosios ekspertų komisijos nuostatų 6.3 punktu, minėto dokumento išslaptinti negalima (2012-09-05 posėdžio protokolas Nr. 04/4-2-4-7077). Pareiškėjas apie Specialiosios ekspertų komisijos sprendimą neišslaptinti 2012-08-27 pranešimo Nr. 6S-201(KF) informuotas 2012-09-05 raštu Nr. 1/4-2-4-4314.
Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, tam jokių kliūčių nebuvo sudaryta ir šia teise jis pasinaudojo, t. y. 2012-09-04 pateikė paaiškinimą Nr. 6s-209(RN), 2012-09-07 – papildomą paaiškinimą Nr. 6s-219(RN). Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje remtasi įslaptintais dokumentais, ikiteisminio tyrimo duomenimis ir kitais neslaptais dokumentais. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinė nuobauda paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, nenurodžius konkrečios neteisėtos veikos, kaltės, neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (toliau – ir Tvarka).
Tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas nustatė ir išvadoje nurodė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas, eidamas FNTT VAV viršininko pareigas (laikotarpiu nuo 2011-06-15 iki 2012-07-10, per faktiškai dirbtą laiką) ir vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kaip įstaigos padalinio vadovas, būdamas asmeniškai atsakingas už FNTT VAV pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, operatyvinės veiklos vykdymą, jos organizavimą ir kontrolę, būdamas atsakingas už Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) reikalavimų laikymąsi, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės priemones, turėdamas pareigą kontroliuoti operatyvinių bylų tvarkymo būklę, dėl aplaidumo netinkamai atliko ar neatliko savo pareigų ir neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi, vyriausiajam tyrėjui V. M. tvarkant operatyvinio sekimo bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, tuo pažeidė OVĮ, BPK, Rekomendacijų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų taikymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-10-12 įsakymu Nr. 1-134 (su darytais pakeitimais) ir kitų įslaptintų teisės aktų, reglamentuojančių operatyvinių bylų tvarkymą bei techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka, reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai pagrįsti patikrinimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę, įvertinti ir paties pareiškėjo paaiškinimai dėl minėtų padarytų pažeidimų. Pažeidimai yra teisiškai kvalifikuoti, nurodant konkrečius teisės aktus, nustatyta kaltės forma (aplaidumas), aiškiai nustatytas pažeidimo padarymo laikas. Tai, kad pareiškėjas organizavo ir kontroliavo operatyvinį tyrimą minėtose operatyvinio sekimo bylose, tarnybinio patikrinimo metu patvirtino liudytojai bei jo paties parašai susipažinusių su operatyvinio sekimo byla asmenų sąrašuose, kur jis pasirašė kaip vykdantis kontrolę.
Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, vertinant pareiškėjo veiką, įvardyti konkretūs veiksmai, kuriais pasireiškė pareigų neatlikimas ir netinkamas atlikimas. Būdamas už FNTT VAV operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę atsakingas asmuo, savo pareigas pareiškėjas vykdė netinkamai, t. y. aplaidžiai, nekreipė dėmesio į operatyvinio sekimo bylose Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 esančius tvarkymo trūkumus ir nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Be to, kontroliuodamas operatyvinio sekimo bylų tvarkymą bei savo parašu patvirtindamas nutarimus dėl operatyvinių bylų nutraukimo, pasirašydamas raštus Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl informacijos apie operatyvinio tyrimo rezultatus pateikimo, pasirašydamas raštą ir operatyvinio sekimo bylas išsiųsdamas Tarnybos Specialiųjų užduočių valdybai persiųsti archyvui, neatliko savo pareigų, neužtikrino ir neįvertino to, kad neapibendrinta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu užfiksuota informacija, nutraukus operatyvinio sekimo bylas, toliau vykdoma dviejų abonentinių numerių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, nesunaikinta operatyvinio tyrimo metu gauta ir baudžiamajame procese nepanaudota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu gauta informacija apie privatų asmens gyvenimą, taip pat ir apie asmenį, nesusijusį su atliekamu operatyviniu tyrimu. Darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo, kaip FNTT VAV viršininko, atsakingo už valdybos operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę, funkcijas vykdė formaliai, nebuvo pakankamai atidus ir reiklus pavaldiems pareigūnams. Tarnybinio patikrinimo išvadoje apibrėžtos kilusios pasekmės.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginį dėl skirtų nuobaudų proporcingumo vertino kaip nepagrįstą, pažymėdama, kad atlikus tarnybinį pareiškėjo veiklos patikrinimą, įvertinus teisės aktuose nurodytas tarnybinių nuobaudų skyrimo nuostatas, skiriant kiekvieną iš nuobaudų buvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo pobūdį, priežastis, pasekmes, kaltę, pareiškėjo ankstesnę tarnybą, gautus paskatinimus ir apdovanojimus, ankščiau paskirtas tarnybines nuobaudas, į tai, kad pareiškėjui, kaip FNTT VAV vadovui, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu eiliniam pareigūnui. Įsakyme Nr. TE-275 pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas – griežtumą lėmė dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų kilusios pasekmės, t. y. buvo pažeista OVĮ 6 ir 8 straipsniuose nustatyta asmens teisė į privatų gyvenimą, o šios teisės pažeidimas pagal Europos Ž. T. Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką pripažįstamas šiurkščiu pažeidimu.
Pareiškėjo teiginius, kad Tarnyboje buvo laisvų žemesnės pakopos pareigybių administraciniuose padaliniuose, esančiuose Vilniuje, kurias jis galėjo užimti, tačiau neteisėtai buvo išsiųstas į FNTT Panevėžio apygardos valdybą, vertino kritiškai. Nurodė, kad pagal administracinių teismų praktiką tarnybinė pareigybė bei jos pakopa apibūdinama tarnybiniu pavaldumu ir priklausomybe, o ne statutinio valstybės tarnautojo užimamų pareigų lygiu ar kategorija (LVAT 2010-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-776/2010). Pareiškėjas neįvardijo pareigybių, į kurias, jo manymu, jis galėjo būti perkeltas, skiriant tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Tam yra tinkamos ne bet kurios buvusios laisvos pareigybės, o tik viena pakopa žemesnės pareigos. Be to, teisės aktuose neįtvirtinta galimybė pareigūnui, kuriam yra paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, siūlyti kitų pareigų, kaip tai yra, pavyzdžiui, pareigybės panaikinimo atveju. Atsakovė, atsižvelgdama į Tarnybos struktūrą, pavaldumą ir priklausomybę, pareiškėjo dalykines ir asmenines savybes, nusprendė pareiškėją perkelti į laisvas Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas. Dėl Tarnybos vadovo piktnaudžiavimo savo teisėmis ir spaudimo pareiškėjui nurodė, jog šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagristi. Dėl atlyginimo skirtumo priteisimo nurodė, jog pareiškėjas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, nuo 2012-09-28 perkėlus jį iš FNTT VAV viršininko į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas, šiose pareigose nuo perkėlimo dienos iki 2013-01-04 nedirbo dėl nedarbingumo. Vėliau jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2013-01-23 ir nedarbingumo metu, gavus pareiškėjo prašymą, 2013-01-31 jis atleistas iš vidaus tarnybos. Ši aplinkybė, t. y. nedarbingumo laikotarpiai, turėtų būti įvertinti, skaičiuojant pareiškėjo prašomą atlyginti susidariusio tarnybinio atlyginimo skirtumą.
Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad, visų pirma, tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti ir nuobaudos pareiškėjui skirtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti prievolės Tarnybai atlyginti žalą. Be to, pareiškėjas buvo vidaus tarnybos pareigūnas, kurio veiklą, statusą, socialines garantijas reglamentavo Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje įtvirtinta galimybė aprūpinti pareigūną, neturintį tarnybos vietoje techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, tarnybiniu butu, o nesant tokios galimybės, gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-01-02 įsakyme Nr. 1V-1. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Tarnybos vadovą dėl butpinigių mokėjimo bei kompensavimo už važiavimą, tačiau pareiškėjas 2013-01-08 Tarnybai pateikė tik bendro pobūdžio prašymą kompensuoti važiavimo asmenine transporto priemone išlaidas, vykstant į tarnybos vietą ir iš jos, bet konkrečių privalomų duomenų ir dokumentų (maršruto, atstumo, kuro įsipylimo kvitų), kaip to reikalauja nustatyta tvarka, iki pat jo atleidimo iš vidaus tarnybos 2013-01- 31 (ir vėliau) nepateikė. Dokumentų ir duomenų, privalomų pateikti dėl nustatyto dydžio butpinigių gavimo pareiškėjas Tarnybai taip pat neteikė. Taigi, pareiškėjas nepasinaudojo teisės aktuose suteikta teise gauti nustatytas kompensacijas ir reikalauti atlyginti jam skunde nurodytas sumas neturi jokio pagrindo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, atliko tarnybinius patikrinimus, kurių pagrindu skyrė pagrįstas nuobaudas pareiškėjui, todėl objektyviai negali būti ir prievolės Tarnybai atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai dėl jo persekiojimo, nusistatymo ir spaudimo jo atžvilgiu, taip pat dėl pablogėjusios reputacijos yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, jis nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių duomenų, patvirtinančių sveikatos būklės pablogėjimą, kurį nulėmė skunde nurodytos aplinkybės. Tik atitinkamos srities ekspertai galėtų nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų ligų ir skunde nurodytų aplinkybių. Nėra būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnį atsirasti, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinė žala yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba 2012-08-27 pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-1-6863 informavo pareiškėją, kad pagal 2012-08-08 FNTT direktoriaus pavaduotojo pavedimą atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos VAV NVTS pareigūnų galimai padarytų BPK pažeidimų, atliekant skundų, pareiškimų ar pranešimų nagrinėjimo procedūras, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą (detaliai nurodė galimo tarnybinio nusižengimo epizodus), taip pat prašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2012-09-03 (t. 1, b. l. 48–51).
2012-08-27 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6s-201(KF) (išrašas (t. 2, b. l. 41–43)) Tarnyba pranešė pareiškėjui, kad pagal 2012-08-08 tarnybiniame pranešime Nr. 6s-183(KF) nurodytus faktus dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų tvarkant operatyvinio sekimo bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 FNTT direktoriaus pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą (detaliai nurodė galimo tarnybinio nusižengimo epizodus, kuriuos patikslino 2012-09-05 rašte Nr. 6s-213(KF) „Dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo (t. 2, b. l. 47)), taip pat prašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo per 7 darbo dienas nuo sugrįžimo iš atostogų arba nedarbingumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2012-08-30 paaiškinime dėl tarnybinio patikrinimo pagal pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-1-6863 su jame inkriminuojamais tarnybiniais nusižengimais nesutiko (t. 1, b. l. 52–56). Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad pranešime nurodytos aplinkybės arba neatitinka tikrovės, arba nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas pažeidė tarnybos tvarką ar tarnybines pareigas. Nurodė, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra nutrauktina, tarnybinis patikrinimas pradėtas be teisinio pagrindo, peržengiant kompetencijos ribas, turint tikslą ne išaiškinti galimai padarytus pažeidimus, o sistemingai ir nepagrįstai siekiant kompromituoti pareiškėją.
2012-09-04 paaiškinime Nr. 6s-209(RN) pareiškėjas (išrašas (t. 2, b. l. 49–55)) ir 2012-09-07 papildomame paaiškinime Nr. 6s-219(RN) (išrašas (t. 2, b. l. 66–67)) dėl pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6s-201(KF) (tvarkant OSB Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11) nurodytų galimo tarnybinio nusižengimo epizodų nurodė, jog tarnybinio patikrinimo tikslas yra ne operatyvinio darbo gerinimas, darbo kokybės užtikrinimas, o trukdymas ar net spaudimas tęsti atliekamus tyrimus dėl neteisėtų grupuočių nusikalstamos veiklos, todėl tarnybinis patikrinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, atliekamas neobjektyviai ir šališkai.
FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja Daina Mažeikienė 2012-09-14 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-4-7335 „Dėl Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnų veiksmų atliekant skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimo procedūras“ (t. 1, b. l. 21–45).
2012-09-17 Išvadą Nr. 04/8-4-7335 patvirtino Tarnybos direktorius K. J..
Išvadoje Nr. 04/8-4-7335, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 10 dalimi, Tvarkos 20 punktu, buvo siūloma, atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo priežastis, kaltės laipsnį (aplaidumą), pasekmes (kilo) bei kitas aplinkybes, pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn, skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos direktorius 2012-09-17 priėmė įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“ Nr. TE-271 (t. 1, b. l. 18). Įsakymu Nr. TE-271 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. K. ir vyriausioji tyrėja D. B. 2012-09-27 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 6s-241(KF) „Dėl operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo“ (t. 2, b. l. 25–40).
Išvadoje Nr. 6s-241(KF), vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 10 dalimi, Tvarkos 20 punktu, buvo siūloma, atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo priežastis, kaltės laipsnį (aplaidumą), pasekmes (kilo) bei kitas aplinkybes, pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn, skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas.
Tarnybos direktorius 2012-09-27 priėmė įsakymą „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo V. G. ir V. M.“ Nr. TE-275 (t. 1, b. l. 19). Įsakymu Nr. TE-275 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas (2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos direktoriaus 2012-09-27 įsakymu „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ Nr. TE-276 nuo 2012-09-28 pareiškėjas iš Tarnybos VAV viršininko (A lygio 17 kategorijos) pareigų buvo perkeltas į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko (A lygio 15 kategorijos) pareigas (t. 1, b. l. 20).
Byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012-09-17 įsakymo Nr. TE-271 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“, Tarnybos direktoriaus 2012-09-27 įsakymo Nr. TE-275 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo V. G. ir V. M.“ 2 punkto, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, Tarnybos direktoriaus 2012-09-27 įsakymo Nr. TE-276 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“, kuriuo pareiškėjas nuo 2012-09-28 perkeltas iš Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko (A lygio 17 kategorijos) pareigų į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko (A lygio 15 kategorijos) pareigas. Taip pat pareiškėjas pareiškė reikalavimus priteisti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą, nuostolius bei neturtinės žalos atlyginimą.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas (ginčo laikotarpiu) buvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininkas – statutinis valstybės tarnautojas (t. 1, b. l. 108–109). Pažymėtina, kad statutinių valstybės tarnautojų veiklos principus, teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės sąlygas, skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Vidaus tarnybos statutas (ginčo metu aktuli redakcija) (toliau – ir Statutas). Nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (byloje aktuali redakcija) patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, kurios 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.
Statuto 2 str. 6 dalyje apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma per tarnybinį patikrinimą, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Statuto 26 straipsnis, Tvarkos 20 punktas). Taigi, sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, savo skundu teismui ginčydamas paskirtas tarnybines nuobaudas, nurodo šiuos pagrindinius argumentus – kad tarnybinio patikrinimo išvadose nėra nurodyti konkretūs neteisėti veiksmai, nesurinkti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys tarnybinių pareigų pažeidimus, kaltinimai pagrįsti klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų interpretavimu, netinkamu teisės aktų taikymu, nenurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos pareiškėjas turėjo atlikti, jog pažeidimų būtų išvengta, nenurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjo vertinimu, net ir pripažinus, jog jis įvykdė tarnybinį nusižengimą, paskirtos nuobaudos laikytinos neadekvačiomis ir neproporcingomis.
Dėl Įsakymo Nr. TE-271.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta Įsakymu Nr. TE-271, vadovaujantis Išvada Nr. 04/8-4-7335, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas, eidamas Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už darbo organizavimą ir kontrolę, nuo 2011-11-07 iki 2012-07-03 dėl aplaidumo neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neįvertino ir neužtikrino tinkamo FNTT gautų pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 0-10379 ir skundų Nr. 02-304J ir Nr. 02/305P apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo BPK ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka; dėl pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/208M ir Nr. 02/16K nesiėmė visų pareiškėjo kompetencijai priklausančių įstatyminių priemonių, kad per trumpiausią laiką ir išsamiai būtų atliktas skundo, pranešimo ar pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką patikslinimas ir priimtas procesinis sprendimas, bei neužtikrino, kad pareiškėjui pavaldūs pareigūnai laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs BPK 18 str. 2 dalį, 166 straipsnį, 168 str. 1–4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakyme Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 5, 55, 61 ir 63 punktus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakyme Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 37, 37.1 punktus, FNTT direktoriaus 2011-06-06 įsakyme Nr. V-137 patvirtinto Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus, FNTT direktoriaus 2011-07-28 įsakyme Nr. V-170 patvirtinto Tarnybos darbo reglamento 170, 196 punktus, pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 bei 7.12 punktus ir padaręs tarnybinį nusižengimą.
Iš Išvados Nr. 04/8-4-7335 matyti, kad atsakovė, įvertinusi teisės aktų laikymąsi, nagrinėjant skundus, pareiškimus ar pranešimus, nustatė, kad pareiškėjas dėl aplaidumo neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neįvertino ir neužtikrino tinkamo pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 0-10379 ir skundų Nr. 02/304J bei Nr. 02/305P apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo BPK ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad FNTT VAV viršininko pareigybė reikalinga organizuoti ir kontroliuoti FNTT VAV veiklą, atliekant ikiteisminius tyrimus, ūkio subjektų ūkinės finansinės veiklos tyrimus bei vykdant operatyvinę veiklą, aiškinant bei tiriant nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir teisės pažeidimus finansų sistemai, kitas nusikalstamas veikas, susijusias su valstybės finansų sistema. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialioje veiklos srityje – ikiteisminio tyrimo ir operatyvinės veiklos (5 punktas). FNTT VAV viršininkas vykdo šias funkcijas: planuoja, organizuoja ir kontroliuoja FNTT VAV darbą, atsako už tai, kad FNTT VAV tinkamai įgyvendintų nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas (7.1 punktas); priima sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, organizuoja ir kontroliuoja skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas priėmimą, registravimą ir proceso sprendimų dėl jų priėmimą laiku bei užtikrina kokybišką neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą (7.3 punktas); užtikrina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintus pagrindinius įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo principus (7.13 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos darbo reglamento (patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. 52-V su vėlesniais pakeitimais) 21 punkte nustatyta, kad padalinių vadovai asmeniškai atsako už padaliniams pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, darbo organizavimą ir kontrolę, darbo drausmę, taip pat už Tarnybos vadovų rezoliucijų ir pavedimų vykdymą <...>. To paties reglamento 50 punkte nustatyta, kad pavedimų vykdymą organizuoja ir kontroliuoja Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, padalinių, jų struktūrinių dalių vadovai pagal kompetenciją ir asmeniškai atsako už pavedimų vykdymą laiku ir kokybę.
Dėl pranešimų Nr. 0-607, 0-733.
FNTT 2012-01-10 gautas Vilniaus AVMI 2012-01-05 pranešimas Nr. (12.13-30-8)-46-354, registruotas Nr. 0-607, dėl UAB „A“ veiklos (t. 1, b. l. 57–58). 2012-01-11 buvo gautas Vilniaus AVMI 2012-01-06 pranešimas Nr. (12.13-30-8)-46-616, registruotas Nr. 0-733, dėl UAB „S“ veiklos (t. 1, b. l. 68–69). Atsakovė Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 detaliai išanalizavo šių pranešimų turinį ir pateikė teisinį jų vertinimą bei padarė išvadą, kad nepagrįstai išnagrinėjus gautus pranešimus nebuvo priimti motyvuoti atsisakymai pradėti ikiteisminį tyrimą. Išanalizavo ir nurodė visą pranešimų nagrinėjimo eigą. Teismas šiems atsakovės argumentas pritaria. Tačiau teismas pritaria ir pareiškėjo argumentams, kad pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui. Taigi, teismas, vertindamas pareiškėjo atsakomybę, turi įvertinti ne tik objektyvų atsakomybės už neveikimą pagrindą – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl privalu atsižvelgti į visas egzistuojančias faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Iš nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad gavus pranešimus Tarnybos direktorius rezoliucija pranešimų nagrinėjimą pavedė pareiškėjui, kuris savo rezoliucijomis pranešimų nagrinėjimą pavedė tyrėjams (t. 1, b. l. 57–58, 68–69). Tyrėjai atitinkamą laikotarpį vertino ir rinko reikiamą informaciją, reikalingą sprendimui priimti. Abu minėti pranešimai buvo baigti tyrėjų tarnybiniais pranešimais, su kuriais susipažino ne tik tiesioginis tyrėjų vadovas D. B., tačiau ir pareiškėjas, uždėdamas vizą „Susipažinau. Į bylą“. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti priimtą galutinį procesinį sprendimą, tačiau to nepadarė, t. y. jis savo viza patvirtino, kad nagrinėjamu atveju tyrėjai priėmė teisingus sprendimus. Pareiškėjas skunde iš esmės neneigia, kad buvo priimti netinkami procesiniai sprendimai, tačiau pažymi, kad Tarnyboje, pagal nusistovėjusią praktiką, dėl tokių pranešimų procesiniai sprendimai nebūdavo priimami. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Tarnyba yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, į kurios kompetenciją įeina spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ar atsisakymo jį pradėti. Pareiškėjas, rezoliucija nustatydamas pavedimo eigą, turi pats asmeniškai tinkamai įvertinti pranešimų turinį ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų priimti atitinkamą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrėjai tiek vieno pranešimo nagrinėjimo atveju, tiek kito, buvo priėmę nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kas, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo argumentus dėl nusistovėjusios praktikos (t. 1, 66–67, 76). Taigi, sutiktina su atsakovės teiginiu, kad pareiškėjas ne tik neužtikrino, kad jam pavaldūs pareigūnai nepažeistų teisės aktų, tačiau ir pats juos pažeidė.
Dėl pranešimo Nr. 0-10379.
Pareiškėjas tvirtino, kad dėl šio pranešimo tyrimo organizavimo negali būti kaltinamas vien dėl to, kad jo nagrinėjimo laikotarpiu buvo kasmetinėse atostogose. Atsakovė tvirtino priešingai, kad nors pareiškėjas netinkamo sprendimo priėmimo metu ir nebuvo darbe, tačiau nagrinėjant jo veiksmus organizuojant ir kontroliuojant pareigūnų darbą nagrinėjant šį ir kitus skundus, pranešimus ar pareiškimus bei atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytus sisteminius pažeidimus, ši aplinkybė nėra svarbi. Teismas, įvertinęs Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, kad priimant galutinį sprendimą dėl šio pranešimo nagrinėjimo, pareiškėjas nebuvo darbe, tvirtina, kad atsakovės aukščiau išdėstyti argumentai, nepagrįsti. Vertinant, ar pareiškėjas netinkamai kontroliavo tyrėjo A. M. veiksmus, turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę patikrinti faktus bei aplinkybes ir įvertinti priimtą sprendimą. Kaip išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nustatyta, kad su tyrėjo A. M. 2012-07-03 tarnybiniu pranešimu susipažino jo tiesioginis vadovas D. B. ir būtent jo uždėta rezoliucija „Susipažinau: į bylą“ buvo priimtas galutinis, teisės aktų neatitinkantis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pareiškėjas negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už šią veiką. Ši veika šalintina iš Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytų kaltinimų pareiškėjui apimties.
Dėl skundų Nr. 02/304J, Nr. 02/305P ir Nr. 02/29J.
Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nustatyta, kad FNTT VAV vadovai laikotarpiu nuo 2011-11-07 iki 2012-01-13, tyrėjui V. Ž. nebūnant darbe, nepavedė kitam pareigūnui atlikti tolesnio pareiškimų tikslinimo, tuo neužtikrino jų nagrinėjimo BPK nustatyta tvarka bei pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas pareiškimų patikslinimas ir priimtas sprendimas, kad nagrinėjant šiuos skundus taip pat buvo priimti netinkami galutiniai procesiniai sprendimai.
Pažymėtina, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 detaliai išnagrinėta šių skundų nagrinėjimo Tarnyboje eiga, todėl teismas pakartotinai faktinių aplinkybių neanalizuoja joms pritardamas. Tarnybos pateikta rašytinė bylos medžiaga apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. AT-10-1-3-29 patvirtina, kad tyrėjas S. E. 2012-02-21 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nors jau 2011-10-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. antrojo policijos komisariato prevencijos poskyris buvo priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal analogišką pareiškėjos skundą, kuris buvo įsiteisėjęs. Analogiška situacija buvo sprendžiama ir pagal skundą Nr. 02/305P.
Darbo reglamento 170 punktas bei Tarnybos direktoriaus 2011-06-06 įsakymu Nr. V-137 Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo FNTT tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punktas nustato imperatyvią nuostatą nenagrinėti pakartotinai gautų prašymų, pranešimų ar skundų, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad priimtas sprendimas dėl ankstesnio prašymo, pranešimo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas. Nustatyta, kad pareiškėjas patvirtino surašytą S. E. nutarimą ir tokiu būdu neužtikrino tinkamo sprendimo priėmimo.
Tarnybos darbo reglamento 196 punkte bei Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta imperatyvi pareiga padalinių ir struktūrinių padalinių vadovams užtikrinti, kad nagrinėjančių skundus, pranešimus ar pareiškimus pavaldžių pareigūnų atostogų, komandiruočių, seminarų metu ir kt. nebuvimo atvejais jie būtų perduoti kitiems pareigūnams. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjas šių pareigų neįvykdė.
Dėl skundo Nr. 02/16K.
Pareiškėjo vertinimu, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 atsakovė apsiribojo tik tyrėjo V. Z. bei jo tiesioginio viršininko D. B. veiksmų vertinimu, tačiau jokių konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriuos pareiškėjas turėjo atlikti, jog pažeidimo būtų išvengta, nėra nurodyta. Teismas šiems pareiškėjo argumentams pritaria.
Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovo ar kito pareigūno, o prireikus – ir komisijos, veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Išvadą apie minėtų privalomų reikalavimų įtvirtinimą tarnybiniam patikrinimui ir jo rezultatų įforminimui suponuoja sisteminė Tvarkos 15 punkto, kuriame numatytos tikrintojo teisės, ir Tvarkos 20 punkto, nustatančio tarnybinio patikrinimo išvados turiniui keliamus reikalavimus, analizė.
Iš Išvados Nr. 04/8-4-7335 matyti, kad apibrėžiant pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik abstrakčiais argumentais, kad pareiškėjas netinkamai planavo, organizavo ir kontroliavo pareigūno darbą, neužtikrino, jog pavaldus pareigūnas tinkamai vykdytų teisės aktų reikalavimus, tačiau nedetalizuota, kokius būtent veiksmus šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas turėjo atlikti, t. y. neaišku, kaip nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė pareiškėjo neveikimas, todėl pareiškėjas negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už šią veiką. Ši veika šalintina iš Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytų kaltinimų pareiškėjui apimties.
Dėl skundo Nr. 02/208M.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-05-14 iki 2012-05-25 tyrėjui T. Š. nebūnant darbe, FNTT VAV vadovai nepavedė kitam pareigūnui atlikti tolesnį skundo patikslinimą bei pareiškėjas nesant teisinio pagrindo pratęsė skundo nagrinėjimo terminą.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-04-20 Tarnyboje buvo gautas V. M. skundas, kuris pareiškėjo rezoliucija buvo perduotas tyrėjui T. Š. „patikslinti ir priimti procesinį sprendimą“ (t. 1, b. l. 96–97). 2012-05-28 tyrėjas T. Š. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2012-05-14 iki 2012-05-25 sirgo, todėl neturėjo galimybės priimti procesinio sprendimo, paprašė pratęsti medžiagos patikslinimo terminą. Pareiškėjas rezoliucija „pratęsiu terminą iki š. m. birželio 18 d.“ pratęsė medžiagos patikslinimo terminą (t. 1, b. l. 98). Iš pateiktų įrodymų spręstina, kad tyrėjo T. Š. ligos laikotarpiu medžiagos nagrinėjimas nebuvo perduotas kitam pareigūnui. Taigi, Tvarkos aprašo 4 punkto nuostatos buvo pažeistos. Tvarkos 62 punkte nustatyta, kad jei skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką yra tikslinamas, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas patikslinimą privalo gauti per kuo trumpesnį terminą. Jei per 20 darbo dienų ikiteisminio tyrimo pareigūnas negauna patikslinimo, apie tai privalo informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovą, nurodydamas patikslinimo negavimo priežastis. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar jos struktūrinio padalinio vadovas nustato terminą, per kurį turi būti gautas patikslinimas ir priimtas proceso sprendimas. Nagrinėjamu atveju 20 darbo dienų terminas baigėsi 2012-05-23, tyrėjas T. šernas 2012-05-28 tarnybiniu pranešimu paprašė pratęsti terminą, pareiškėjas 2012-05-28 rezoliucija terminą pratęsė iki 2012-06-18. Taigi, kaip teisingai atsakovė nustatė, termino pratęsimas nebuvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pasirinktas FNTT VAV darbo organizavimas ir kontrolės būdas nebuvo optimalus ir tinkamas, nes skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimą rezoliucija jis pavesdavo tiesiogiai FNTT VAV NVTS pareigūnui, todėl D. B. neturėjo galimybių iš karto tinkamai organizuoti ir kontroliuoti jų nagrinėjimo eigos bei sprendimų priėmimą laiku.
Pažymėtina, kad Darbo reglamento 56 punkte nustatyta, kad dokumentų užduočių terminų kontrolė gali būti atliekama naudojant elektroninę DVS. To paties reglamento 57 punkte nustatyta, kad DVS periodiškai primena padalinių ir jų struktūrinių padalinių vadovams ir konkretiems vykdytojams apie dokumentų užduotis, kurių terminai baigėsi. FNTT VAV NVTS viršininko (D. B.) pareigybės aprašyme yra nustatyta funkcija organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą ir atsakyti už tai, kad skyrius tinkamai įgyvendintų šiuose nuostatuose nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas (t. 1, b. l. 110–111). Taigi, teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad D. B. turėjo ir galėjo imtis visų galimų teisinių priemonių, leidžiančių jam tinkamai ir netrikdomai vykdyti jam priskirtas funkcijas, t. y. dokumentų valdymo sistemoje galėjo gauti informaciją apie visus skyriuje gautus skundus, pranešimus ar pareiškimus, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 už šią veiką tarnybinėn atsakomybėn patraukė pareiškėją. Ši veika taip pat šalintina iš Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytų kaltinimų pareiškėjui apimties.
Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrų aspektu teismas konstatuoja, jog esminių procedūrinių pažeidimų nėra nustatyta: tarnybinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, jam buvo sudaryta teisė pateikti savo paaiškinimus, šia teise jis pasinaudojo, buvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada ir skundžiamu įsakymu.
Pažymėtina, kad kaltinimo apimties sumažinimas savaime nedaro neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamo atsakovės įsakymo ir nešalina pareiškėjo tarnybinės atsakomybės.
Statuto 26 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų.
Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pažymėta, kad pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1987 metų, Tarnyboje dirbti pradėjo 1997 m. Nuo 2011-03-01 ėjo FNTT VAV viršininko pareigas, per paskutinius 5 metus buvo skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, 2007-12-21 Tarnybos direktoriaus padėka, 2010-02-03 I laipsnio Policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“, tarnybinio patikrinimo metu galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo.
Teismas, įvertinęs įvardintas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, atsižvelgęs į tai, jog dalis kaltinimų iš Išvados Nr. 04/8-4-7335 pašalinta, kad pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturėjo, seniai dirbo vidaus tarnyboje, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Atsižvelgtina ir į tai, kad tyrėjai A. M., V. Z., V. M., S. E. bei Tarnybos VAV NVTS viršininkas D. B. tarnybinėn atsakomybėn nebuvo patraukti, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad padarytus pažeidimus pati atsakovė vertino kaip mažareikšmius. Kadangi pareiškėjui paskirtoji tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neadekvati tarnybinė nuobauda, vertinant įvykdytą tarnybinį nusižengimą, tai sąlygoja būtinybę keisti ginčijamą atsakovės Įsakymą dalyje dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos rūšies. Teismas daro išvadą, kad proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – pastaba.
Dėl Įsakymo Nr. TE-275 2 punkto.
Įsakymu Nr. TE-275 pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas. Šio įsakymo priėmimo pagrindas yra 2012-09-27 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6s-241(KF) „Dėl operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo“ (t. 2, b. l. 25–40), kurioje nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas FNTT VAV viršininko pareigas (nuo 2011-06-15 iki 2012-07-10, per faktiškai dirbtą laiką) ir vykdydamas Tarnybos direktoriaus 2011-02-28 įsakyme Nr. V-53 patvirtinto pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.7 punktuose nustatytas funkcijas, kaip įstaigos padalinio vadovas būdamas asmeniškai atsakingas už FNTT VAV pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, operatyvinės veiklos vykdymą, jos organizavimą ir kontrolę, pagal Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, elektroninės žvalgybos bei informacijos apie buvusius elektroninių ryšių įvykius ir abonentų priklausomybę gavimo instrukcijos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2011-07-29 įsakyme Nr. 17VS-4(RN), 11 punktą būdamas atsakingas už OVĮ reikalavimų laikymąsi, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės priemones, pagal Operatyvinės informacijos tikrinimo ir operatyvinių bylų tvarkymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro, Tarnybos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2003-10-27 įsakyme Nr. S1-V-30KF/3S-7KF/3V-7KF/1RN-19KF, 16 punktą, turėdamas pareigą kontroliuoti operatyvinių bylų tvarkymo būklę, dėl aplaidumo netinkamai atliko ar neatliko savo pareigų ir neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi, vyriausiajam tyrėjui V. M. tvarkant OSB Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, tuo pažeidė OVĮ 4 straipsnį, 6 str. 1 ir 8 dalis, 17 str. 2 dalį, BPK 1 ir 2 straipsnius, OSB instrukcijos 44, 48, 55, 56 ir 57 punktus, Rekomendacijų 6¹, 9, 11 ir 33 punktus, Veiksmų instrukcijos 9 ir 20 punktus, Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-12-05 nutarimu Nr. 1307, 101 punktą ir padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą.
Atsakovė, skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, rėmėsi operatyvinio sekimo bylose (toliau – ir OSB) Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 esančia įslaptinta medžiaga, tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuri buvo grindžiama OSB medžiaga, konfidencialiais teisės aktais, ir šią informaciją pateikė teismui. Pažymėtina, kad FNNT specialioji ekspertų komisija, atsižvelgdama į tai, kad OSB yra nurodyti duomenys apie operatyvinės veiklos organizavimą, eigą, priemonių ir metodų naudojimą, taktiką bei operatyvinių veiksmų metu gautą informaciją, kuri sudaro tarnybos paslaptį, OSB Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 neišslaptino (t. 3, b. l. 19). 2014-02-05 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kurie FNTT specialiosios ekspertų komisijos buvo išslaptinti (t. 3, b. l. 142–156).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesant galimybės susipažinti su 2012-08-08 N. K. tarnybiniu pranešimu Nr. 6s-183(KF) bei operatyvinio sekimo bylomis Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 yra varžoma jo teisė gintis ir įrodyti bylai svarbias aplinkybes. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad Tarnyba teismui yra pateikusi 2012-08-08 tarnybinio pranešimo Nr. 6s-183(KF) išrašą bei kitų išslaptintų dokumentų kopijas ir išrašus (t. 1, b. l. 131–133, t. 2, b. l. 25–67, t. 3, b. l. 142–156). Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ir šia teise pareiškėjas pasinaudojo, t. y. pateikė paaiškinimą (t. 2, b. l. 49–55), papildomą paaiškinimą (t. 2, b. l. 66–67), baigus tarnybinį patikrinimą, pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su Išvada Nr. 6s-241(KF) ir patikrinimo metu surinkta medžiaga (t. 1, b. l. 146), teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas N. K., todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisė gintis bei įrodinėti svarbias aplinkybes nebuvo suvaržyta. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas buvo atsakingas už minėtų OSB bylų kontroliavimą, tarnybinio patikrinimo metu jam buvo leista papildomai susipažinti su šiomis bylomis (t. 1, b. l. 140), konfidencialūs teisės aktai jam turi būti žinomi pagal jo atliekamas pareigas, o, kaip minėta, didžioji Išvados Nr. 6s-183(KF) dalis yra išslaptinta.
Iš pareiškėjo pateikto paaiškinimo bei skundo argumentų spręstina, kad pareiškėjas neigia, jog Išvadoje Nr. 6s-183(KF) nurodyti pažeidimai iš viso buvo padaryti. Teismo posėdyje apklaustas N. K. parodė, kad jis atliko operatyvinių bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 patikrinimą. Liudytojas pažymėjo, kad atlikus patikrinimą jis tikėjosi, jog nustatytus pažeidimus pareigūnai bus įpareigoti pašalinti, nes Tarnyboje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad visuomet bylos buvo grąžinamos pataisymui. Kiek atsimena, kad už operatyvinių bylų kontrolę buvo atsakingi kuruojantis pareigūnas, skyriaus viršininkas ir valdybos vadas. Pabrėžė, kad per savo praktiką yra patikrinęs ne vieną bylą ir nustatęs pažeidimus grąžindavo juos pataisyti. Liudytojo teigimu, Tarnyboje vedant operatyvines bylas, nebuvo laikomasi teisės aktų nuostatų, tačiau pabrėžė, kad dėl to nei vienas pareigūnas nebuvo nubaustas. Liudytojo nuomone, pati Tarnyba nesilaikė teisės aktų reikalavimų.
LVAT 2013-12-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-520-1909/2013, išnagrinėjęs V. M. apeliacinį skundą, konstatavo, jog V. M. padarė pažeidimus, nurodytus Išvadoje Nr. 6s-183(KF) (tik vienas laikytas formaliu pažeidimu), todėl teismas, įsiteisėjusia LVAT nutartimi Išvadoje Nr. 6s-183(KF) nustatytų faktinių aplinkybių nevertina ir pareiškėjo argumentus, kad pažeidimų, vedant operatyvines bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, iš viso nebuvo, atmeta kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina atsakyti, ar pareiškėjas, būdamas FNTT VAV viršininku, galėjo būti nubaustas už Išvadoje Nr. 6s-183(KF) nurodytus pažeidimus.
Kaip minėta, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi, statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
FNTT VAV viršininko pareigybės aprašymo 7.2. punkte nustatyta, kad esant būtinumui atlieka ikiteisminį tyrimą ir vykdo operatyvinę veiklą, vadovauja tyrimo grupėms, slaptoms operatyvinėms operacijoms bei operatyviniams veiksmams; 7.7. punkte nustatyta, kad viršininkas organizuoja, kontroliuoja valdybos operatyvinę veiklą ir už ją atsako. Pabrėžtina, kad ta pati funkcija yra įtvirtinta ir Tarnybos VAV nuostatų 10.7 punkte. Taigi, teisės aktų nuostatos įpareigojo pareiškėją organizuoti darbo atlikimo tvarką bei ją kontroliuoti. Rašytinė bylos medžiaga (t. 3, b. l. 144, 145, 146, 147, 148, 149, 150, 152, 155, 156) patvirtina, kad pareiškėjas organizavo ir kontroliavo minėtų operatyvinio sekimų bylų tyrimą ir jam buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad V. M. pasitvirtinusią informaciją tvarko nesilaikydamas OSB instrukcijos nuostatų. Teismas, įvertinęs Išvadoje Nr. 6s-183(KF) nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, pritaria atsakovės argumentams, kad pareiškėjas, kaip FNTT VAV viršininkas, atsakingas už valdybos operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę, turėdamas pareigą kontroliuoti operatyvinių bylų tvarkymo būklę, netinkamai atliko savo pareigas ir neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi V. M. tvarkant operatyvinio sekimo bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad tiek Išvadoje Nr. 04/8-4-7335, tiek Išvadoje Nr. 6s-183(KF) atsakovė apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio teiginiais, nenurodė, kokius imperatyvius teisės aktus pareiškėjas pažeidė, kaip pareiškėjas įtakojo padarytus pažeidimus, nenurodyta pareiškėjo kaltė nei kilusios neigiamos pasekmės. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Teismas, įvertinęs surašytas išvadas, tvirtina, kad atsakovė surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamus pažeidimo faktus (išskyrus iš kaltinimų eliminuotus), motyvavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis šios išvados yra grindžiamos, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, pažeidimų padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad jie padaryti dėl neatidumo ir nerūpestingumo bei aplaidumo, pasekmės (vienu atveju buvo priimti netinkami procesiniai sprendimai, kitu atveju – pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir sužinojimo slaptumą ir kt.), pažeidimai teisiškai kvalifikuoti, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ir pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Atsakant į pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, kad jis negali atsakyti už kitų, jam netiesiogiai pavaldžių pareigūnų veiksmus, kad už šių pareigūnų veiksmus turi atsakyti jų tiesioginis viršininkas, atkreiptinas dėmesys į buvusią pareiškėjo statuso specifiką, kaip jo atsakomybę lemiantį veiksnį. Pareiškėjas buvo ne eilinis statutinis pareigūnas, tačiau Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininkas. Tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes, priešingu atveju, toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių atsakingų pareigų.
Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, susijusius su dideliu pareiškėjo darbo krūviu (vadovavo daugiau nei 50 tarnautojų), liudytojo N. K. parodymus, kad pareiškėjas skatintas ne kartą bei į tai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nesukėlė ypač neigiamų pasekmių, konstatuoja, kad atsakovė ir dėl nustatytų pažeidimų netinkamai parinko pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, t. y. buvo parinkta neadekvati padarytiems pažeidimams ir aiškiai per griežta tarnybinė nuobauda. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jam parinkta viena griežčiausių tarnybinių nuobaudų (perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas), kuri šiuo atveju neatitiko bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl tai sąlygoja būtinybę keisti ginčijamą atsakovo Įsakymą dalyje dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos rūšies. Teismas daro išvadą, kad proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismui nusprendus, kad paskirta nuobauda (perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas) nėra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, naikintinas atsakovės 2012-09-27 įsakymas „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ Nr. TE-276.
Teismui konstatavus, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo buvo perkeltas į žemesnes pareigas ir jam buvo sumažintas darbo užmokestis, pareiškėjui atsakovė privalo sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, t. y. pinigų sumą, kuri priklausė pareiškėjui, kaip FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkui (A lygio 17 kategorijos) nuo 2012-09-28 iki 2013-01-31, tačiau nebuvo išmokėta.
Byloje pateikta Tarnybos pažyma patvirtina, koks buvo pareiškėjo darbo užmokestis dirbant Vilniaus apygardos valdybos viršininko (A lygio 17 kategorijos) pareigose ir perkėlus pareiškėją į Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas (A lygio 15 kategorijos) (t. 2, b. l. 16). Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2012-09-28 pareiškėją perkėlus į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas, šiose pareigose nuo perkėlimo dienos iki 2013-01-04 pareiškėjas nedirbo dėl nedarbingumo. Vėliau pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2013-01-23 ir nedarbingumo metu, gavus pareiškėjo prašymą, 2013-01-31 jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra pateikti tikslūs duomenys, susiję su pareiškėjui neišmokėtu darbo užmokesčio skirtumu, todėl įpareigoja atsakovę tą skirtumą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jam 788,27 Lt patirtų nuostolių ir nurodė, kad šią sumą sudaro: 248,27 Lt kurui ir 540 Lt už gyvenimą viešbutyje.
Statuto 47 str. 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Statuto 52 str. 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarka yra nustatyta vidaus reikalų ministro 2008-01-02 įsakymu Nr. 1V-1 patvirtintu „Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašu“, kurio 4 punkte nustatyta, kad pareigūnas, norėdamas gauti važiavimo išlaidų kompensaciją už važiavimą asmeniniu transportu ir (arba) keleiviniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat važiavimą į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, per vidaus reikalų statutinės įstaigos, kurioje tarnauja, dokumentų tvarkymo funkcijas atliekantį padalinį ar įgaliotą asmenį, įstaigos vadovui pateikia aprašo 1 ir (arba) 2 priede nurodytos formos prašymą (-us) dėl važiavimo išlaidų keleiviniu arba asmeniniu transportu kompensavimo. To paties aprašo 6 punkte nustatyta, kad prie prašymo pareigūnas prideda transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo kopijas. Pareigūnas, pateikdamas šiuos dokumentus, privalo parodyti jų galiojančius originalus. Pasibaigus minėtų dokumentų galiojimo laikotarpiui, pareigūnas nedelsdamas įstaigos biudžeto ir finansų funkcijas vykdantiems padaliniams ar įgaliotiems asmenims turi pateikti naujų ar pratęstų dokumentų kopijas.
Teisės aktų nuostatos suteikė pareiškėjui teisę kreiptis į Tarnybos vadovą dėl butpinigių mokėjimo ir kompensavimo už pravažiavimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo ir kreipėsi su prašymu į Tarnybos vadovą, o Tarnybos vadovas atsisakė šias patirtas išlaidas kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti patirtus nuostolius atmestinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pagrįsdamas šį savo reikalavimą, pareiškėjas nurodė, kad nepagrįstų nuobaudų skyrimas sukėlė jam didelius išgyvenimus, pablogėjo asmeninė, profesinė reputacija, sutriko sveikata. Pareiškėjas pateikė medicininius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas skundėsi stipriais galvos skausmais, pykinimu, svaigimu, skausmais sprando – pečių, nugaros srityje, plintančiais į abi kojas ir kt.
Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 str. 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.. Pareiškėjas, teigdamas, jog patyrė 50 000 Lt neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovės priimtų sprendimų, turėjo šioje byloje įrodyti žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo sprendimų (veiksmų) ir patirtos žalos. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai (t. 2, b. l. 183–185), kuriuose nurodytos diagnozės, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra atsakovės priimtų įsakymų pasekmė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nenustatė, jog atsakovė neturėjo pagrindo skirti tarnybinių nuobaudų pareiškėjui. Teismas nustatė tik tai, kad buvo paskirtos per griežtos tarnybinės nuobaudos. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsakovės įsakymai dėl per griežtų tarnybinių nuobaudų skyrimo, galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus išgyvenimus, tačiau, kaip jau buvo minėta, ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pareiškėjo prašymas negali būti sprendžiamas. ABTĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85 – 88 straipsniais, 127 str. 1 punktu, 129 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo V. G. skundą tenkinti iš dalies.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012-09-17 įsakymu Nr. TE-271 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą pakeisti Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 dalies 1 punkte numatyta švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012-09-27 įsakymo Nr. TE-275 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G. ir V. M.“ 2 punktu V. G. paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas pakeisti Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 dalies 2 punkte numatyta švelnesne tarnybine nuobauda – papeikimu.
Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012-09-27 įsakymą Nr. TE-276 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“.
Įpareigoti atsakovę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui V. G. susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiškos perkėlimo į žemesnes pareigas dienos (2012-09-28) iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2013-01-31).
Kitą pareiškėjo V. G. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.