Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų, įsakymo dalies panaikinimo, dėl neteisėto perkėlimo susidariusio darbo užmokesčio skirtumo, nuostolių priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Dėl Įsakymo Nr. TE-271 neteisėtumo ir nepagrįstumo nurodė, jog jis priimtas atlikus tarnybinio patikrinimo procedūrą, 2012 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-4-7335 dėl tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnų veiksmų, atliekant skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimo procedūras (toliau – ir Išvada Nr. 04/8-4-7335) pagrindu. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, vadovaujantis neteisėta Išvada Nr. 04/8-4-7335, tokiu būdu pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką. Tarnybinio patikrinimo išvados, kad pareiškėjas padarė joje nurodytus tarnybinius nusižengimus, nepatvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai. Esant šioms aplinkybėms, kad šio tyrimo metu surašytos tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu pareiškėjui taikoma tarnybinė atsakomybė, kuriai būdingas nubaudimo elementas, suponuojantis ypač griežtus reikalavimus tarnybinio patikrinimo procedūroms, konstatuotina, jog pareiškėjas patrauktas tarnybinėn atsakomybėn nesant tam pagrindo, dėl ko skundžiamas Įsakymas Nr. TE-271 naikintinas kaip neteisėtas. Aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai. Paneigus Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytus pareiškėjo tarnybinės atsakomybės faktinius ir teisinius pagrindus, skundžiamas įsakymas taip pat pripažintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 inter alia nurodyta, jog pareiškėjas, eidamas Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už darbo organizavimą ir kontrolę, nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. liepos 3 d. dėl aplaidumo neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neįvertino ir neužtikrino tinkamo FNTT gautų pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr.0-10379 ir skundų Nr. 02-304J ir Nr. 02/305P apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka; dėl pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/208M ir Nr. 02/16K nesiėmė visų pareiškėjo kompetencijai priklausančių įstatyminių priemonių, kad per trumpiausią laiką ir išsamiai būtų atliktas skundo, pranešimo ar pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką patikslinimas ir priimtas procesinis sprendimas, bei neužtikrino, kad pareiškėjui pavaldūs pareigūnai laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs BPK 18 straipsnio 2 dalį, 166 straipsnį, 168 straipsnio 1–4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5, 55, 61 ir 63 punktus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant (toliau – ir Rekomendacijos) 37, 37.1 punktus, FNTT direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakyme Nr. V-137 patvirtinto Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 ir 7 punktus, FNTT direktoriaus 2011 m. liepos 28 d. įsakyme Nr. V-170 patvirtinto Tarnybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 170, 196 punktus, pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 bei 7.12 punktus ir padaręs tarnybinį nusižengimą.

R. I. Nr. 04/8-4-7335, tarnybinio patikrinimo metu teiktais tyrėjo paaiškinimais, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2012 m. sausio 5 d. pranešimo Nr. (12.13-30-8)-46-354, registruoto Nr. 0-607, dėl UAB „A“ veiklos nagrinėjimą tiesiogiai vykdęs V. M. taip pat patvirtino, jog pranešime nepateikta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurių turėjo būti inicijuotos procedūros BPK nustatyta tvarka. Be to, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nepagrįstai nurodyta, jog neparengtas motyvuotas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. V. M. paaiškinimuose nurodė, kad kaip ir yra numatyta vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme, visus veiksmus jis derino su tiesioginiu viršininku – FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininku D. B., vadovavosi jo nurodymais žodžiu, el. paštu ir jam pateikė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą projektą, suderino jo turinį, tačiau gavo jo nurodymą, kad priimtas sprendimas tikrinimo pabaigimą įforminti nurašant į nomenklatūrinę bylą. Tokį sprendimą priimti pagal pareigybės aprašymą turi teisę ir FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas. Nei į tyrėjo V. M., nei į pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus atsakovas, priimdamas Išvadą Nr. 04/8-4-7335, neatsižvelgė ir jų nevertino.

FNTT išvadoje analizuoja tik tyrimą tiesiogiai vykdžiusio V. M. ir skyriaus viršininko D. B. veiksmus, konstatuoja jų neatitikimą teisės aktų reikalavimams, o konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriuos turėjo atlikti, kad būtų išvengta pažeidimų, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenurodyti, nenurodyti ir jokie tokių veiksmų / neveikimo padariniai, taip pat nenurodyta, kaip pareiškėjas galėjo savo veikla / neveikimu turėti įtakos neteisėtiems pareigūnų veiksmams. Šiuo aspektu Išvada Nr. 04/8-4-7335 yra teisiškai ydinga, nes apskritai nepateikta tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, galimai pagrindžiančių pareiškėjo tarnybinę atsakomybę, analizė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti apsiribojama tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu, turi būti išsamiai ištiriamos ir nusižengimo padarymo aplinkybės bei priežastys, nulėmusios nusižengimą, turi būti surinkti visi įrodymai, patvirtinantys pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir pan. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 šių faktinių aplinkybių nenurodžius, teismui yra pagrindo spręsti dėl paskirtos nuobaudos neteisėtumo.

Be to, atsakovas šiame epizode padarytų tarnybinių nusižengimų faktą grindė ne objektyviais duomenimis, o Vilniaus AVMI minėtame pranešime pateiktos informacijos subjektyviu vertinimu ir interpretavimu. Pareiškėjo vertinimu, tokia atsakovo pozicija ir interpretacijos yra nepagrįstos ir neteisėtos: pirma, tarnybinį patikrinimą atlikę Imuniteto ir kontrolės skyriaus pareigūnai neturi įgaliojimų vykdyti įstatymų, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio turinio – taikomąją ir aiškinamąją funkciją. Tarnybinio patikrinimo išvadoje turėtų būti vadovaujamasi objektyviais duomenimis; antra, tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai nedalyvavo pareiškimo nagrinėjimo, duomenų tikslinimo su pareiškėju VMI procedūroje, ypač vertinant tai, jog tarp FNTT ir VMI yra atskiri susitarimai dėl bendradarbiavimo, informacijos keitimosi, kur dėl operatyvumo bendraujama ne tik raštu, bet ir žodžiu bei el. paštu. Tyrimą tiesiogiai vykdęs tyrėjas V. M. paaiškinimuose nurodė, jog galutinis sprendimas buvo suderintas su pareiškėju VMI, taigi Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 melagingai nurodyta, kad VMI apie pareiškimo nagrinėjimo rezultatus neinformuota.

Dėl Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pateiktų faktinių aplinkybių dėl FNTT gauto pranešimo, reg. Nr. 0-733, vertinimo nurodyta, jog FNTT 2012 m. sausio 11 d. gautas Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 6 d. pranešimas Nr. (12.13-30-8)-46-616, registruotas Nr. 0-733, dėl UAB „S“ veiklos; nurodyta, jog pareiškėjas 2012 m. sausio 13 d. rezoliucija minėto pranešimo nagrinėjimą pavedė vyresniajam tyrėjui A. M. (A. M.), kuris nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. vasario 14 d., atlikęs duomenų patikrinimus, surašė tarnybinį pranešimą, kuriame prašė pranešimą Nr. (12.13-30-8)-46-616 „nurašyti į nomenklatūrinę bylą“. Su pranešimu susipažino jo tiesioginis vadovas D. B., įrašęs „susipažinau“ ir pareiškėjas, įrašęs „susipažinau. Į bylą“. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 akcentuojama, jog minėtą pranešimą siuntusi Vilniaus AVMI neinformuota apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus, nesurašytas motyvuotas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą.

2012 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimuose dėl tarnybinio patikrinimo dėl šio epizodo pareiškėjas nurodė, jog tai analogiška situacija ir jau minėtais motyvais (pranešime užfiksuoti duomenys svarbūs dėl to, jog galima apie realiai neįvykusius sandorius su ES šalimis informuoti Europolą) išsamiai paaiškino dėl šio pareiškimo tyrimo aplinkybių. Priimdamas sprendimą ir pagal šį pranešimą, A. M. visus veiksmus ir galutinį sprendimą derino su tiesioginiu viršininku – FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininku D. B., t. y. vadovavosi jo nurodymais žodžiu, el. paštu, jam pateikė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą projektą, suderino turinį, tačiau gavo jo nurodymą, kad priimtas sprendimas tikrinimo pabaigą įforminti nurašant į nomenklatūrinę bylą. Šios aplinkybės nurodytos tyrėjo rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 šios aplinkybės tinkamai neįvertintos. Kaip ir ankstesniame epizode atsakovas kvestionuoja tokį pareigūnų sprendimą ir jo pagrįstumą – atlieka priimto sprendimo kontrolę, pateikia subjektyvią nuomonę, jog tiriamas Vilniaus AVMI kreipimasis laikytinas pranešimu apie nusikalstamą veiką. Tokie vertinimai ir nuomonė yra nepagrįsti, neteisėti ir neobjektyvūs, todėl nesudaro pagrindo pripažinti tarnybinio nusižengimo padarymo fakto. Galutinis sprendimas buvo suderintas su pareiškėju VMI anksčiau nurodyta tvarka, jokių skundų iš pareiškėjo niekada nebuvo.

Atsakovas, kaip ir ankstesniame epizode, analizuoja tik tyrimą tiesiogiai vykdžiusio tyrėjo ir skyriaus viršininko D. B. veiksmus, konstatuoja jų galimą neatitikimą teisės aktų reikalavimams, o konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, kad būtų išvengta pažeidimų, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenurodo, nenurodyti nei tokių veiksmų / neveikimo padariniai, nei kaip pareiškėjas savo veikla / neveikimu turėjo įtakos galimai neteisėtiems pareigūnų veiksmams. Šiuo aspektu Išvada Nr. 04/8-4-7335 yra teisiškai ydinga. R. I. Nr. 04/8-4-7335, šiame, kaip ir minėtuose dviejuose epizoduose, padaryti tarnybiniai nusižengimai grindžiami atsakovo pateiktu pareiškėjo pranešime nurodytu informacijos vertinimu ir interpretavimu. Tokie atsakovo vertinimai ir interpretacijos yra nepagrįstos ir neteisėtos, nesudaro faktinio pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę.

Išvadoje Nr. 04/8-4-7335, motyvuojant pareigūnų tarnybinio pažeidimo įvykdymą, smulkiai aprašyti tik A. M. veiksmai, kokiomis aplinkybėmis ir pagrindais pratęstas pranešimo nagrinėjimo terminas; dėl šio epizodo nenurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriuos jis turėjo atlikti, siekdamas išvengti pažeidimų, nenurodyti tokių veiksmų / neveikimo padariniai, nei kaip pareiškėjas galimai savo veikla / neveikimu galėjo turėti įtakos neteisėtiems pareigūno veiksmams. A. M. dėl medžiagos „nurašymo į nomenklatūrinę bylą“ derino tiesiogiai su savo vadovu D. B., kuris sprendimą tenkinti prašymą priėmė pareiškėjo kasmetinių atostogų metu (nuo 2012 m. liepos 2 d.) ir 2012 m. liepos 10 d. atsakyme Nr. 25/10-1-15-14900, kurį pasirašė FNTT direktorius, Seimo Antikorupcijos komisija ir Asociacijos narių įgaliota atstovė informuotos apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus. Taigi galutinė pareiškimo nagrinėjimo stadija baigta ne pareiškėjo sprendimu. Be to, atliekant šio pareiškimo nagrinėjimą, FNTT direktorius jau anksčiau buvo pasirašęs ir patvirtinęs atsakymo projektą pareiškėjams, t. y. pareiškimo nagrinėjimo procedūra buvo užbaigta anksčiau, todėl Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyti abstraktūs kaltinimai dėl pareiškimo terminų / procedūrų pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti.

R. I. Nr. 04/8-4-7335, ir šiame epizode padaryti tarnybiniai nusižengimai grindžiami ne objektyviomis aplinkybėmis, o priimto procesinio sprendimo teisėtumo įvertinimu: išdėstoma nuomonė, jog turėjo būti priimtas kitoks procesinis sprendimas, nors FNTT Imuniteto ir kontrolės skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, neturi nei įgaliojimų, nei kompetencijos spręsti ir vertinti procesinių sprendimų teisėtumo. Tokia kontrolė galėtų būti atliekama tik įgaliojimus turinčių subjektų (pareiškėjui apskundus, prokuroro sprendimu) atnaujinus skundo nagrinėjimą, renkant papildomus duomenis ir kt., tačiau tam yra numatytos atitinkamos procedūros ir reikalavimai. Taip pat nurodomi argumentai dėl galimai per ilgo pranešimo nagrinėjimo, tačiau konkretūs pareiškėjo veiksmai dėl šiame epizode padarytų pažeidimų, sudarančių tarnybinio nusižengimo sudėtį, nenurodyti. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyta, kokius pažeidimus galimai padarė tyrėjas S. E., o konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriuos jis turėjo atlikti, siekdamas išvengti pažeidimų, tokių veiksmų ar neveikimo padariniai nenurodyti, taip pat nenurodyta, kaip pareiškėjas galėjo daryti savo veikla / neveikimu įtaką neteisėtiems pareigūnų veiksmams.

Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyta, kokius tyrimo veiksmus atliko V. Z. nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., kad V. Z. skundo nagrinėjimo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 14 d. atlikto paskutinio veiksmo iki 2012 m. balandžio 30 d. priimto procesinio sprendimo neatliko nė vieno veiksmo, nesurašė tarnybinio pranešimo, nepratęsė 2012 m. kovo 12 d. pasibaigusio skundo nagrinėjimo termino, tuo pažeidė BPK 168 straipsnio 1 dalį, Tvarkos 61, 62 punktus, pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 punktus, tačiau nenurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriuos jis turėjo atlikti, siekdamas išvengti pažeidimų, taip pat nenurodyti tokių veiksmų / neveikimo padariniai, kaip galimai savo veikla / neveikimu pareiškėjas galėjo turėti įtakos galimai neteisėtiems pareigūnų veiksmams. Dėl Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pateiktų pareigūnų veiksmų dėl FNTT gauto pranešimo, reg. Nr. 02/208M, pareiškėjo vertinimu, konkretūs pareiškėjo veiksmai dėl šiame epizode padarytų pažeidimų, sudarantys tarnybinio nusižengimo sudėtį, nenurodyti, todėl šiame, kaip ir ankstesniuose epizoduose, pagrindų taikyti tarnybinę atsakomybę pareiškėjui nėra.

Vertinant faktines aplinkybes, susijusias su pareiškimų, reg. Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/29J, Nr. 02/16K, Nr. 02/208M tyrimu, kurio metu buvo priimti procesiniai sprendimai (atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą) pažymi, jog pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, (toliau – ir Nuobaudų skyrimo tvarka) 8.3 punktą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti procesiniai sprendimai atliekant ikiteisminį tyrimą nėra tarnybinio patikrinimo objektas. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą kontroliuoja prokuroras, patvirtindamas jo teisėtumą. Šiuo atveju, taikant įstatymo analogiją, teigtina, jog FNTT vykdo prokuroro kompetencijai priskirtas funkcijas ikiteisminiame tyrime, todėl vien šiuo pagrindu Išvada Nr. 04/8-4-7335 šioje dalyje pripažintina neteisėta.

Dėl Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 padarytų išvadų dėl padarytų tarnybinių pažeidimų pagrįstumo ir teisėtumo teigė, jog iš jau nurodytų aplinkybių matyti, jog Išvados Nr. 04/8-4-7335 1–16 psl. vertinta ir aprašyta ne pareiškėjo, kaip FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko, tarnybinė veikla, o jo vadovaujamo FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko ir jam tiesiogiai pavaldžių skyriaus atskirų tyrėjų veikla, kurioje įžvelgti galimai įvykdytų konkrečių tarnybinių nusižengimų požymiai. Šiuos pareigūnų galimai padarytus pažeidimus FNTT vertina kaip sistemingus teisės aktų pažeidimus, kas gali būti laikytina FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovų (bendrai) netinkamo vadovavimo (darbo organizavimo ir kontrolės) pasekmė, šios aplinkybės laikomos tarnybinės atsakomybės atsiradimo pagrindu tiek pareiškėjui, tiek Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkui D. B.. Pareiškėjas pateikė Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytus argumentus.

Išvadoje išskirta dalis dėl FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovų darbo organizavimo ir kontrolės nagrinėjant pranešimus Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 0-10379, nurodoma, jog tyrėjai V. M. ir A. M., nagrinėdami pranešimus, pažeidė BPK 168 straipsnio 1–4 dalis, kadangi nesurašė motyvuotų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog kiekvienu atveju FNTT padalinio vadovas, t. y. pareiškėjas, rezoliucija nustatydamas pavedimo vykdymo eigą, turi pats tinkamai įvertinti skundo, pranešimo, pareiškimo turinį, ar jis atitinka skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką sąvoką, ir atlikti veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat nurodoma, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai suformulavo netinkamą praktiką, dėl ko jų netinkamas darbo organizavimas lėmė kilusias pasekmes, t. y. FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai tinkamai neužtikrino pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 0-10379 tinkamo nagrinėjimo bei procesinio sprendimo priėmimo, patys pažeidė teisės aktų reikalavimus ir ne tik neužtikrino, kad jiems pavaldūs pareigūnai nepažeistų teisės aktų, bet sudarė situaciją, kurios metu FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai pažeidė BPK nuostatas, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai kontrolės funkciją atliko formaliai – nebuvo pakankamai atidūs ir reiklūs pavaldiems pareigūnams, neatkreipė dėmesio į BPK įtvirtintus greitumo ir išsamumo principus, neužtikrino, kad pavaldūs pareigūnai tinkamai atliktų pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų.

Nenurodydamas konkrečių argumentų, atsakovas Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 konstatuoja, jog pareiškėjas pažeidė BPK 18 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 1–4 dalis, Rekomendacijų 37, 37.1 punktus, Tvarkos 5, 55, 61 punktus, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.12 punktus. Analogiškų teisės aktų ir pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.13 punktų pažeidimai konstatuoti ir D. B. veikloje. Dėl Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pateiktų argumentų dėl FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovų darbo organizavimo ir kontrolės nagrinėjant skundą Nr. 02/16K nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog V. Z., nagrinėdamas skundą, nuo 2012 m. vasario 14 d., kai buvo atliktas paskutinis veiksmas, iki 2012 m. balandžio 30 d., kai priimtas procesinis sprendimas, neatliko jokių veiksmų, nesurašė tarnybinio pranešimo su prašymu pratęsti pasibaigusį skundo nagrinėjimo terminą, konstatuota, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai kontrolės funkciją atliko formaliai – nebuvo pakankamai atidūs ir reiklūs pavaldžiam pareigūnui, neatkreipė tinkamo dėmesio į BPK nustatytus greitumo ir išsamumo principus, neužtikrino, kad V. Z. tinkamai atliktų savo funkcijas.

Dėl Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pateiktų argumentų dėl FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovų darbo organizavimo ir kontrolės nagrinėjant skundą Nr. 02/2081V1 nurodyta, kad T. Š. ligos metu nepavedę skundo nagrinėjimo kitam pareigūnui, pareiškėjas ir D. B. nevykdė Tvarkos aprašo 4 punkto. Vadovaudamasis šiais argumentais atsakovas Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė BPK 18 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 1–4 dalis, Rekomendacijų 37 ir 37.1 punktus, Tvarkos 61, 62 punktus, pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 ir 7.12 punktus; analogiškų teisės aktų ir Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.13 punktų pažeidimai konstatuoti ir D. B. veikloje. Pareiškėjas nesutiko su paminėtomis išvadomis, pagal kurias jis kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kadangi jos nepagrįstos, neteisėtos, todėl naikintinas ir jų pagrindu priimtas Įsakymas Nr. TE-271.

Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1022/2011). Tarnybinio patikrinimo išvadai keliami reikalavimai nustatyti Nuobaudų skyrimo tvarkos 20 punkte. R. I. Nr. 04/8-4-7335, FNTT tarnybinę atsakomybę pareiškėjui taikė nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nenustačiusi ir neištyrusi esminių aplinkybių. Pagal Nuobaudų skyrimo tvarkos 3 punktą, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kuris pagal šios tvarkos 4.2 punktą apibrėžiamas kaip Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais / neveikimu. Analogiška tarnybinio nusižengimo sąvoka įtvirtinta Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punkte. Iš šių normų akivaizdu, jog pareigūnui tarnybinė atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai nustatomi Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų pažeidimai. Išvadose Nr. 04/8-4-7335 Vidaus tarnybos statuto pažeidimai pareiškėjui net neinkriminuoti, todėl nuobauda jam paskirta be teisinio pagrindo.

Be to, kaip minėta, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenurodomi ir kiti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Tarnybinio nusižengimo sudėties buvimą nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šių tarnybinių nusižengimų sudėties elementų įvertinimas turi būti nurodytas Išvadoje Nr. 04/8-4-7335. Įvertinus šią išvadą matyti, kad pareiškėjo neteisėta veika, kaltė ir kt. nebuvo tirtos, nes šiuo klausimu jokie teisiškai reikšmingi argumentai išvadoje nenurodyti. Taigi Išvada Nr. 04/8-4-7335 neatitinka Nuobaudų skyrimo tvarkos ir teismų praktikos ta prasme, kad joje nenurodytos pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės, o nurodytosios nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 apskritai nenurodyta, kokius imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas. Analizuojant išvadas apie tariamai padarytus teisės aktų ir pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų pažeidimus matyti, jog objektyvūs duomenys, pagrindžiantys, kad būtent jis netinkamai organizavo ir kontroliavo FNTT Vilniaus apskrities valdybos (toliau – ir VAV) Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnų veiksmus nėra nustatyti. Išvadoje apsiribota išimtinai abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad pareiškėjas netinkamai vykdė BPK 18 straipsnio 2 dalies, 168 straipsnio 1–4 dalių, Rekomendacijų 37, 37.1 punktų, Tvarkos 61, 62 punktų, pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.12 punktų reikalavimus. Šios normos iš viso jokių privalomų nurodymų, kurių pareiškėjas privalėtų laikytis kaip teisinio santykio subjektas, nenustato, todėl ir pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis šias normas.

Iš Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytų formuluočių matyti, kad jose net nekonstatuojama pareiškėjo asmeninė atsakomybė: nurodyta „FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovų“, t. y. pareiškėjo ir jam pavaldaus FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko D. B. bendra atsakomybė, kurios pagrindai išvadoje nekonkretizuoti. Pagal Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovų tariamai padarytų pažeidimų dėstymą ir jų motyvavimą, matyti, kad atsakovas pareiškėjui ir D. B. taiko bendrą atsakomybę dėl pareiškėjo vadovaujamo padalinio ir D. B. vadovaujamo skyriaus pareigūnų tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų. Išvadoje tiesiogiai nurodyta, jog pareiškėjas ir D. B. pavaldžių pareigūnų darbą turėjo organizuoti taip, kad jie tinkamai atliktų savo pareigas, turėjo kontroliuoti pareigūnų darbą taip, kad jie dirbtų nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, šią poziciją grindžiant galimai įvykdytais jų pažeidimais, t. y. Išvados Nr. 04/8-4-7335 teiginiai, kuriuose pareiškėjui inkriminuojami tarnybiniai pažeidimai, grindžiami ne jo neteisėta veika, o konkrečių tyrėjų ar skyriaus vadovo galimai neteisėtais veiksmais. Tokia pozicija nepagrįsta ir atmestina, nes ja vadovaujantis būtų pažeistas Vidaus tarnybos statute bei Nuobaudų skyrimo tvarkoje įtvirtintas statutinio pareigūno individualios tarnybinės atsakomybės principas. Šiose teisės normose pateikta tarnybinio nusižengimo sąvoka suponuoja, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė pareigūno neteisėta veika, nustatyta ir nurodyta pareigūno kaltė dėl jo (tariamai) padaryto nusižengimo, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, nustatyti ir nurodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Minėta, jog pagal Nuobaudų skyrimo tvarkos 20 punktą, tai turėtų būti nurodyta Išvadoje Nr. 04/8-4-7335, nurodant konkrečius įrodymus, patvirtinančius priežastinio ryšio tarp paminėtų pareigūnų padarytų pažeidimų ir pareiškėjo netinkamo vadovavimo buvimą. Kaip minėta, tokie argumentai Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenurodyti. Siekdamas taikyti tarnybinę atsakomybę už minėtų reikalavimų nevykdymą, atsakovas Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 privalėjo detalizuoti, kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas neatliko / atliko netinkamai, nors privalėjo tai padaryti.

Akcentuodamas atsakovo pozicijos teisinį ydingumą pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio administracinėse bylose (2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3697/2011) ne kartą nurodė, kad pavaldinio padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobauda jo vadovui. Tam, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir pažeidimą padariusio pareigūno vadovą, turi būti įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai tiesiogiai pavaldūs skyriaus viršininkui (D. B.) ir tyrimo veiksmus derina tiesiogiai su juo. D. B. pareigybės aprašyme nustatyta, jog jo pareigybės paskirtis ir yra organizuoti ir kontroliuoti FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus veiklą, atliekant ikiteisminį tyrimą bei vykdant operatyvinę veiklą, aiškinant bei tiriant nusikaltimus, kitas nusikalstamas veikas (4 p.). Pareigybės aprašyme nustatyta, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko funkcijos yra skyriaus darbo planavimas, organizavimas ir kontroliavimas, įtvirtinti visi įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą ar vykdant operatyvinę veiklą, taip pat sprendimų pradėti / atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimas, proceso sprendimų dėl skundų organizavimas ir kontrolė, terminų laikymosi kontrolė ir kt. FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigybės paskirtis – visos valdybos veiklos organizavimas; tai įtvirtinta ir FNTT Vilniaus apygardos valdybos nuostatuose. Tiesioginė atsakomybė už FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus darbą šio skyriaus viršininkui nustatyta ir skyriaus nuostatose. Taigi FNTT nustatytas hierarchinis pavaldumas, funkcijų paskirstymas. Atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškino pareiškėjo funkcijas ir tiesioginės atsakomybės ribas, neteisėtai taikė tarnybinę atsakomybę pareiškėjui.

Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 atsakovas, siekdamas fiktyviai sugriežtinti pareiškėjo atsakomybės pagrindus, nurodė nepagrįstas ir melagingas išvadas. Neaišku, kokią teisinę reikšmę turi išvada, jog visi Vilniaus apygardos valdyboje gauti skundai, pranešimai, pareiškimai iš karto patekdavo pareiškėjui ir jis juos pavesdavo vykdyti tiesiogiai priskirtam tyrėjui. Vilniaus apygardos valdyboje visų dokumentų, užduočių terminų kontrolė vykdoma pagal Reglamento 56 punktą – naudojant elektroninę dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS). Pagal Reglamento 57 punktą, DVS periodiškai primena padalinių ir jų struktūrinių dalių vadovams (taip pat ir D. B.), konkretiems vykdytojams apie dokumentų užduotis, kurių terminai baigiasi; šią informaciją gauna ir kitų skyrių vadovai, Tarnybos vadovybė, kurie taip pat turi teisę kontroliuoti užduočių vykdymo terminus. Todėl teigti, jog pareiškėjas vienas kontroliavo tyrimus nėra pagrindo, o perspėjimų nei iš kitų skyrių, nei iš tiesioginio tyrėjų viršininko D. B. pareiškėjas negavo.

Visiškai nepagrįsta Išvados Nr. 04/8-4-7335 prielaida, jog pagal pareiškėjo pavedimą žodžiu D. B. į sprendimo priėmimą įsitraukdavo tik jo pabaigoje, kai tikrindavo per skundo, pranešimo, pareiškimo tyrimą surinktos medžiagos kokybę ir pan. Tai paneigia per tarnybinį patikrinimą tyrėjų gauti paaiškinimai, kad tyrimo metu dėl vykdomų veiksmų, priimamo galutinio sprendimo tiesiogiai kontaktuodavo su D. B. tiek žodžiu, tiek derindami dokumentus el. paštu bei jam pasirašant tam tikrus raštus kitoms institucijoms dėl nagrinėjamų pranešimų. Be to, sutikimas su tokiomis išvadomis reikštų pripažinimą, jog D. B. visiškai nevykdė tiesioginių pareigų – nekontroliavo vadovaujamo skyriaus pareigūnų darbo, ignoravo DVS sistemoje matomus pranešimus dėl vykdomų tyrimų trukmės ir pan. Šie argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui.

Taip pat atmestina Išvados Nr. 04/8-4-7335 prielaida, kad pareiškėjas suvaržė D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Tokiu būdu atsakovas nurodo iš esmės naują tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės aplinkybę ir kaltina pareiškėją neteisėtu poveikiu pavaldiems pareigūnams, tačiau su tokia atsakovo pozicija pareiškėjas kategoriškai nesutinka. Pareiškėjas dėl jo kompetencijai priskirtų funkcijų, dokumentų vykdymo jokių pastabų nei iš vadovybės, nei iš kitų Tarnybos skyrių nėra gavęs. Priešingai, 2012 m. sausio 26 d. FNTT Vilniaus apygardos valdybos vykusiame ataskaitiniame pasitarime, kuriame dalyvavo FNTT direktorius, direktoriaus pavaduotojas, FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas, Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja, šių skyrių darbuotojai, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, Vilniaus apygardos Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, Vilniaus apygardos valdybos veikla ir jos rezultatai įvertinti teigiamai, įvertintas pareigūnų darbo našumas ir geras darbo organizavimas. Tai leidžia spręsti, jog Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyti kaltinimai yra nepagristi.

Vertinant paminėtus epizodus reikia atsižvelgti ne į atskirus faktus tam tikruose tyrimuose, tačiau ir į bendrą FNTT Vilniaus apygardos valdybos situaciją, vertinti pareigūnų kaltę ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktuose nustatytų procesinių terminų neatlikimu nustatytu laiku, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Be to, nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo.

Dėl Įsakymų Nr. TE-275 ir Nr. TE-276 neteisėtumo ir nepagrįstumo nurodė, jog FNTT direktorius 2012 m. rugsėjo 27 d. patvirtino 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 6s-241(KF) (toliau – ir Išvada Nr. 6s-241(KF)) ir tą pačią dieną priėmė įsakymus Nr. TE-275 ir Nr. TE-276. Kaip minėta, įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis yra tarnybinio patikrinimo išvada, tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Pareiškėjas su Išvadoje Nr. 6s-241 (KF) jam inkriminuojamais teisės aktų pažeidimais nesutiko, manė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant nustatytas procedūras, nuobauda paskirta be teisinio ir faktinio pagrindų. Taigi paneigus Išvadoje Nr. 6s-241 (KF) nurodytus pareiškėjo tarnybinės atsakomybės faktinius ir teisinius pagrindus skundžiami įsakymai taip pat pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, dėl to jie naikintini.

Nurodė Išvadoje užfiksuotas aplinkybes ir pažymėjo, kad šio tarnybinio patikrinimo procedūra pradėta atsakovo FNTT įslaptintų dokumentų pagrindu. Atlikdamas tarnybinio tyrimo procedūrą atsakovas su tyrimu susijusiems dokumentams suteikė slaptumo žymą „konfidencialiai“. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 28 d. rašte prašė FNTT vadovą išslaptinti 2012 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 6S-201(KF), tačiau prašymas buvo atmestas, tuo tarnybinio patikrinimo metu buvo apribotos pareiškėjo teisės ginti savo interesus. Prasidėjus teisminiam ginčui dėl įsakymų teisėtumo FNTT išslaptino dalį 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo tyrimo medžiagos ir teismui pateikė išslaptintų dokumentų kopijas / išrašus, tačiau bylai esminę reikšmę turintys dokumentai, vertinant šio tarnybinio patikrinimo aplinkybes, nėra pateikti / išslaptinti. Kilusiam ginčui išspręsti reikalinga vertinti N. K. 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 6s-183(KF) bei operatyvinio sekimo bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11; tik iš šių dokumentų galima nustatyti, kokiu pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, kokie pareigūnai dalyvavo organizuojant, tvarkant, kontroliuojant operatyvinių tyrimų bylas. Pareiškėjo nuomone tik nustačius konkrečius kiekvieno pareigūno galimai padarytus pažeidimus, jų atsakomybės ribas būtų galima spręsti ir dėl atsakomybės taikymo; tik tokiu būdu būtų užtikrintas Vidaus tarnybos statute bei Nuobaudų skyrimo tvarkoje įtvirtintas statutinio pareigūno individualios tarnybinės atsakomybės principas. R. I. Nr. 6s-241(KF), tyrimo metu šie svarbūs aspektai (įrodymai, patvirtinantys priežastinio ryšio tarp pareigūnų padarytų pažeidimų ir jo netinkamo vadovavimo buvimo) neanalizuoti.

Išvadoje Nr. 6s-241(KF) klaidingai interpretuotos pareiškėjo pareigos ir funkcijos operatyvinės veiklos srityje. Pagal FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymą, jis yra tiesiogiai atsakingas už operatyvinių tyrimų vykdymą ir kontrolę. Be to, specialios funkcijos šioje srityje pavestos vyriausiajai tyrėjai R. J.; pagal pareigybės aprašymą ji turėjo padėti skyriaus viršininkui koordinuoti skyriaus darbą operatyvinės veiklos srityje (4 p.), taip pat jai priskirtos operatyvinio darbo planų sudarymo ir jų vykdymo, operatyvinio tyrimų bylų vedimo, operatyvinių veiksmų atlikimo funkcijos (7.10 p.), operatyvinių bylų apskaita (7.11 p.) ir pan. Todėl Išvadoje Nr. 6s-241 (KF) nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas buvo tiesiogiai atsakingas dėl galimai V. M. padarytų teisės aktų pažeidimo, vykdant operatyvinę veiklą, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Pareiškėjas šio tarnybinio patikrinimo metu FNTT pateikė rašytinius 2012 m. rugsėjo 4 d. paaiškinimus (t. II, b. l. 49–55) ir 2012 m. rugsėjo 7 d. papildomus paaiškinimus (t. II, b. l. 66–67), kuriuose išsamiai pagrindė jam inkriminuojamų pažeidimų nepagrįstumą, ir prašė teismą juos įvertinti, sprendžiant dėl skundžiamų įsakymų teisėtumo.

Išvadoje Nr. 6s-241(KF) paminėti teisės aktų pažeidimai pareiškėjui inkriminuojami dėl neva nekonkrečiai, nenuosekliai, nekryptingai planuotų operatyvinio tyrimo veiksmų bylose Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, tačiau išvadose nenurodyti jokie neteisėti pareiškėjo veiksmai / neveikimas, o nurodomi tik abstraktūs teiginiai, jog planai identiški, nurodyti tie patys punktai, apimantys bendro pobūdžio operatyvinio tyrimo veiksmus, neatsižvelgta į operatyvinio tyrimo metu jau surinktą medžiaga ir pan. Šie nurodyti tariami pažeidimai nesudaro pagrindo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Skiriant tarnybinę nuobaudą veika, kuri kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, turi būti įvardyta ne abstrakčiomis formuluotėmis, o nurodytos konkrečios veikos, kuriomis pažeistos atitinkamų teisės aktų normos. Iš Išvadoje Nr. 6s-241(KF) nurodytų veikų, t. y. neva nekonkretaus, nenuoseklaus ir nekryptingo OSB planavimo, negalima vertinti kaip konkrečiai apibrėžtą kaltinimo, juolab jog Išvadoje Nr. 6s-241(KF) apskritai nenurodyti jokie galimai neigiami tokių neteisėtų veiksmų padariniai. Atliktuose operatyviniuose tyrimuose OSB Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 nebuvo nė vieno atvejo, kad įgalioti prokurorai būtų atmetę prašymus ir atsisakę teikti teikimus teismui, o teismai atsisakę sankcionuoti prašomus operatyvinius veiksmus, nenustatyti jokie Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – ir OVĮ) 10 straipsnyje įtvirtinti operatyvinių veiksmų atlikimo pažeidimai. Todėl nenustačius jokių objektyvių pagrindų teigti, jog dėl operatyvinio tyrimo netinkamo planavimo ar organizavimo nukentėjo ikiteisminis tyrimas, buvo padaryta kitokia žala teisės saugomiems interesams, nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo sutikti su Išvadoje Nr. 6s-241(KF) išdėstyta pozicija dėl tokių veiksmų planavimo metu padarytų teisės aktų pažeidimų, o šiais pagrindais paskirta tarnybinė nuobauda laikytina nepagrįsta ir neteisėta.

Išvadoje Nr. 6s-241(KF) atsakovas galimai padarytus pažeidimus dėl neva nesunaikintos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės neprijungimo prie ikiteisminio tyrimo, neišsamiai surašytų tarnybinių pranešimų apie nustatytus kontroliuojamo asmens naudojamus abonentinius numerius, įslaptintos informacijos administravimo trūkumus kvalifikuoja kaip šiurkščius žmogaus teisių, įtvirtintų Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kt., pažeidimus, tačiau jokių teisinių tokių pažeidimo pasekmių nenurodo. Išvadoje Nr. 6s-241(KF) cituojamos atskiros pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatos, kurių pagrindu pateikiama nuomonė, jog pareiškėjas turėjo organizuoti jam pavaldaus pareigūno – V. M. – darbą taip, kad būtų išsamiai suplanuoti operatyvinių tyrimų veiksmai, kad jis dirbtų nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Be to, Išvadoje Nr. 6s-241(KF) pateikti kaltinimai dėl neva padarytų paminėtų pažeidimų neatitinka tikrovės, nes visi operatyvinio tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti ir vyko baudžiamojo proceso tvarka, dalis numerių techniškai neveikė, dėl kitų abonentų operatyvinė informacija pasitvirtino, todėl buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl kitos informacijos sunaikinimo turėjo būti gautas atitinkamas prokuroro sprendimas ir kt. Visas šias aplinkybes pareiškėjas nurodė rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau nei pagal įstatymus, nei pagal Tarnyboje nustatytą operatyvinių tyrimų vykdymo tvarką pareiškėjas nėra tiesiogiai atsakingas dėl šių galimai įvykdytų pažeidimų. Taigi Išvadoje Nr. 6s-241(KF), kaip ir Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: nenurodyta konkreti neteisėta pareiškėjo veika (kokie imperatyvūs teisės aktai buvo pažeisti), kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Atsakovas galimai padarytus pažeidimus dviejuose operatyviniuose tyrimuose traktavo kaip FNTT Vilniaus apygardos valdybos funkcijų ir pavestų uždavinių neįgyvendinimą, o tiesiogiai atsakingų pareigūnų veiksmai ir funkcijos apskritai nėra analizuojami. Taigi Išvados Nr. 6s-241(KF) pagrindu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, pažeidžiant Nuobaudų skyrimo tvarką. Šio tyrimo metu surašytos tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu pareiškėjui taikoma tarnybinė atsakomybė, kuriai būdingas nubaudimo elementas, suponuojantis ypač griežtus reikalavimus tarnybinio patikrinimo procedūroms, todėl konstatuotina, jog pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai, neteisėtai apribojant jo galimybę apsiginti, dėl ko įsakymai Nr. TE-275 ir Nr. TE-276 naikintini kaip neteisėti.

Dėl Įsakymuose Nr. TE-271 ir Nr. TE-275 paskirtų nuobaudų teisėtumo, pareiškėjo vertinimu, yra teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, jog net pripažinus, kad jis įvykdė tarnybinį nusižengimą, jam paskirtos tarnybinės nuobaudos yra neadekvačios ir neproporcingos galimam padarytam nusižengimui. Remiantis Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nustatytų aplinkybių visuma, atsakovas tiesioginiais pažeidimų vykdytojais pripažįsta FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininką ir konkrečius jam pavaldžius pareigūnus, tačiau šiems pareigūnams tarnybinė atsakomybė netaikyta, apsiribota žodiniu įspėjimu; tai rodo, kad jei ir buvo padarytas tarnybinis nusižengimas (formaliai pažeistas teisės aktas), jis buvo nereikšmingas, neesminis ir už jį tarnybinė atsakomybė netaikytina. Nepaisant šių aplinkybių pareiškėjui Įsakyme Nr. TE-271 paskirta antra pagal griežtumą, o Įsakyme Nr. TE-275 – penkta pagal griežtumą tarnybinės nuobaudos. Iš skundžiamuose įsakymuose paskirtų nuobaudų rūšies matyti, kad jos paskirtos pažeidžiant proporcingumo ir nuoseklumo principą. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyta pareiškėjo charakteristika, t. y. kad yra ne kartą skatintas, neturi tarnybinių nuobaudų ir kt., todėl skundžiamuose įsakymuose skirtos nuobaudos – papeikimas ir perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas – laikytinos neproporcingomis padarytiems pažeidimams (jeigu tokie būtų pripažinti), t. y. aiškiai per griežtos, todėl turėtų būti švelninamos. Be to, iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad FNTT 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo laisvų žemesnės pakopos pareigybių administraciniuose padaliniuose, esančiuose Vilniaus mieste, kurias pareiškėjas galėjo užimti, tačiau neteisėtai buvo išsiųstas į Panevėžio apygardos valdybą. FNTT vadovai žinojo, jog darbas Panevėžyje pareiškėjui bus itin apsunkintas, dėl didelio atstumo, dėl gyvenamosios vietos neturėjimo Panevėžyje; tai pareiškėjas vertino kaip neteisėtą spaudimą pasitraukti iš vidaus tarnybos.

Dėl FNTT vadovo vykdomo neteisėto spaudimo pareiškėjui, piktnaudžiavimo savo teisėmis nurodė, jog statutinėje valstybės tarnyboje jis nebaustas už darbo drausmės pažeidimus, o skatintas tiek tarnybiniu, tiek valstybiniu lygiu, jo darbo rezultatai visada vertinti itin gerai, niekada neturėjo priekaištų iš vadovų. Viskas pasikeitė, kai FNTT direktoriumi buvo paskirtas K. J., kuris 2002–2011 m. ėjo FNTT Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigas, t. y. iki 2011 m. kovo mėn. buvo tiesiogiai pavaldus pareiškėjui, kadangi pareiškėjas ėjo FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kuravo operatyvinę veiklą. Tik paskyrus K. J. FNTT direktoriumi, pareiškėjas pajautė neigiamą nuostatą jo, V. G., atžvilgiu. Nuo 2012 m. kovo mėn. per pusės metų laikotarpį K. J. iniciatyva vykdyti keli FNTT Vilniaus apygardos valdybos veiklos patikrinimai, nors tam nebuvo jokio pagrindo (nebuvo nei objektyvios informacijos apie galimus pažeidimus, patikrinimai nebuvo numatyti 2012 m. Tarnybos pagrindinių priemonių plane), dėl pareiškėjo buvo pradėti 4 tarnybiniai patikrinimai (3 iš jų – FNTT direktoriaus iniciatyva). Šiuos patikrinimus pareiškėjas vertino ne kaip siekį išsiaiškinti galimai padarytus pažeidimus, o kaip sistemingą ir nepagrįstą siekį trukdyti tinkamai vykdyti savo pareigas, susidoroti su pareiškėju. Tai patvirtina ir šioje byloje pateikti įrodymai: 2012 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 04/8-4-6510 konstatuota, jog daugeliu atvejų Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai, nagrinėdami gautus pranešimus ar skundus ir priimdami sprendimus, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o galimai padaryti pažeidimai – tik pavieniai atvejai. Tačiau 2012 m. rugpjūčio 8 d. viza FNTT direktorius paveda atlikti tarnybinį patikrinimą dėl BPK pažeidimų. Atlikus ginčijamus tarnybinius patikrinimus pažeidimai jau traktuojami kaip sistemingi FNTT Vilniaus apygardos valdybos veiklos ir darbo organizavimo pažeidimai. Šie veiksmai vertintini kaip neteisėtas spaudimas pareiškėjui pasitraukti iš vidaus tarnybos, rodantys FNTT vadovo asmeninį priešiškumą ir nusiteikimą, kas lėmė neteisėtų skundžiamų įsakymų priėmimą.

Dėl neteisėto perkėlimo susidariusio atlyginimo skirtumo ir turtinės žalos atlyginimo pažymėjo, kad pripažinus Įsakymus Nr. TE-275 ir Nr. TE-276 neteisėtais, pareiškėjas, kaip neteisėtai perkeltas į žemesnes pareigas, iš Tarnybos turi teisę gauti dėl neteisėto perkėlimo susidariusį atlyginimo skirtumą. Dėl neteisėto sprendimo perkelti pareiškėją dirbti į FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas jis turėjo ir tiesioginių finansinių nuostolių, kuriuos sudaro kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos (viešbučio) išlaidos: pateikiami įrodymai patvirtina, jog nuo 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjas kurui išleido 248,27 Lt, viešbučiui – 540,00 Lt; ši suma atlygintina iš atsakovo Tarnybos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 8 dalį. Dėl nuolatinio neteisėto spaudimo tarnyboje pareiškėjas labai išgyveno ir jautė didelį dvasinį diskomfortą. Akivaizdu, jog dideli sukrėtimai, susiję su darbine veikla, nepagrįstu persekiojimu, visada sukelia neigiamų išgyvenimų. Sužinojęs apie priimtus Įsakymus Nr. TE-271, Nr. TE-275 ir Nr. TE-276 pareiškėjas patyrė itin didelius išgyvenimus, pasireiškusius dvasiniais, emociniais išgyvenimais, fizinės sveikatos sutrikimais, patirti išgyvenimai ir įtampa lėmė tai, jog nuo 2012 m. spalio 4 d. dėl padidėjusio kraujo spaudimo, širdies veiklos sutrikimų, nugaros skausmų pareiškėjas gydėsi Ministerijos ligoninėje. Pateikiamos Ministerijos Medicinos centro epikrizės (t. II, b. l. 183–185) įrodo, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui prasidėjo stiprūs galvos skausmai, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai, sutriko miegas, atsirado skausmai širdies plote. Įrodinėdamas neturtinę žalą pareiškėjas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007, 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 m.). Tačiau, nepaisant to, piniginė kompensacija, kaip dalies tų nuostolių satisfakcija, privalo būti atlyginta. Pareiškėjo persekiojimas, nepagrįstų nuobaudų skyrimas, perkėlimas dirbti į žemesnes pareigas sukėlė jam didelius išgyvenimus, pablogėjo jo asmeninė ir profesinė reputacija, dėl ko jautėsi pažemintas visuomenės akyse. Skunde nurodyti argumentai rodo FNTT direktoriaus K. J., pareigūnų, vykdžiusių tarnybinio patikrinimo procedūras, veiksmų neteisėtumą, vykdomą neteisėtą spaudimą ir persekiojimą pareiškėjui, dėl ko jam kilo neturtinė žala. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjui priteistina 50 000 Lt neturtinės žalos atliginimas iš Tarnybos ir Ministerijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis.

Dėl Įsakymo Nr. TE-271 priėmimo pagrįstumo ir teisėtumo nurodė, jog Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyti pareiškėjo, pažeidimo laikotarpiu ėjusio Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos (toliau – ir VAV) viršininko pareigas, asmeninę atsakomybę bei pastarojo funkcijas ir pareigas nustatantys teisės aktai. Nurodė Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. V-23 patvirtinto pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą, 7.3 punktą, 7.12 punktą. Su šiuo pareigybės aprašymu pareiškėjas susipažino 2011 m. kovo 1 d. Analogiškos funkcijos, pareigos ir pareiškėjo asmeninė atsakomybė įtvirtinta 2011 m. sausio 31 d. Tarnybos direktoriaus įsakyme Nr. V-21 patvirtintų Tarnybos VAV nuostatų (toliau – ir VAV nuostatai) 10, 10.3 ir 10.11 punktuose. Nurodė Tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 52-V (2011 m. liepos 28 d. redakcija) patvirtinto Tarnybos darbo reglamento 21 punktą, 50 punktą, 196 punktą, taip pat Tvarkos aprašo 4 punktą, Rekomendacijų (2008 m. birželio 19 d. redakcija) 37 ir 37.1 punktus, BPK 18 straipsnio 2 dalį. Taigi pareiškėjas, pažeidimo laikotarpiu atlikdamas VAV viršininko pareigas, prisiėmė atsakomybę ir turėjo užtikrinti, kad VAV tinkamai įgyvendintų teisės aktuose nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas bei kad jam pavaldūs pareigūnai, atlikdami jų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui, atlikusiam Tarnybos VAV viršininko pareigas, keliami aukštesni reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos atsakomybės standartai ir jo elgesys negali būti nerūpestingas. Kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai). Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1308/2012, Nr. A143-1267/2012).

Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 tikrintojas išsamiai išnagrinėjo ir aptarė skundų, pranešimų ar pareiškimų Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 0-10379, Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/208M, Nr. 02/16K nagrinėjimo aplinkybes, eigą, atliko juos nagrinėjusių Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir VAV NVTS) pareigūnų veiksmų teisinį įvertinimą ir konstatavo pareigūnų padarytus analogiškus ir sistemingus teisės aktų pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas taip pat atliko pareiškėjui tiesiogiai pavaldaus VAV NVTS viršininko D. B. veiksmų ar neveikimo teisinį įvertinimą ir konstatavo pareigūno veiksmais ar neveikimu padarytus teisės aktų pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas nustatė ir Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodė visus paties pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pranešimuose, reg. Nr. 0-607 ir Nr. 0-733, VMI nesiekė inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tokio pobūdžio pateikta informacija naudojama Tarnybos veikloje, pagal nusistovėjusią praktiką dėl tokių pranešimų procesiniai sprendimai Tarnyboje niekada nebuvo priimami, šiuo atveju galutinis sprendimas buvo suderintas su VMI. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2297/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1130-244/2012.

Be to, pareiškėjo teiginys dėl nusistovėjusios praktikos prieštarauja vėliau pareiškėjo skunde nurodytam argumentui, kad VAV NVTS viršininkas D. B. V. M. ir A. M. davė nurodymus priimtus sprendimus pranešimuose Nr. 0-607 ir Nr. 733 įforminti ne BPK nustatyta tvarka surašant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o tikrinimo pabaigimą įforminti nurašant į nomenklatūrinę bylą. Šis pareiškėjo teiginys, pačių V. M., A. M. ir D. B. paaiškinimai bei surinkti kiti duomenys paneigia pareiškėjo teiginį dėl nusistovėjusios praktikos tokio pobūdžio pranešimuose nepriimti procesinių sprendimų BPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas pranešimuose Nr. 0-607 ir Nr. 733 pateiktą informaciją galėjo panaudoti Tarnybos veikloje, tačiau tai jokiu būdu nepaneigia jo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų, nagrinėjant šiuos pranešimus apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyta, kad abu VAV vadovai, t. y. pareiškėjas ir VAV NVTS viršininkas, suformavo netinkamą praktiką, dėl ko jų netinkamas darbo organizavimas lėmė kilusias pasekmes.

Pasak pareiškėjo, pranešime Nr. 0-10379 sprendimas priimtas, kai jis nebuvo darbe dėl kasmetinių atostogų ir galutinė pranešimo nagrinėjimo stadija baigta ne jo sprendimu. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 minėta aplinkybė įvertinta ir pripažinta nesvarbia. Pranešimo nagrinėjimo laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. liepos 3 d. pareiškėjas nebuvo darbe tik 2 dienas, todėl turėjo galimybę ir privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų darbą, t. y. įvertinti ir užtikrinti tinkamą pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nagrinėjimą, atsižvelgdamas į BPK nustatytą tvarką, bei užtikrinti tinkamo procesinio sprendimo priėmimą pagal BPK 168 straipsnį. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 aptartos pranešimo Nr. 0-10379 nagrinėjimo aplinkybės, nurodyti pareiškėjo veiksmai: rezoliucijų surašymas nurodant nagrinėjimo eigą, paklausimų išsiuntimas, kuriuos pasirašė pareiškėjas, rezoliucijos surašymas, pratęsiant pranešimo nagrinėjimo terminą. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 tikrintojas aiškiai apibrėžė ir nurodė pareiškėjo neteisėtą veiką, t. y. kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigą VAV atliekant skundų Nr. 02/304J ir Nr. 02/305P patikslinimą. Abu VAV vadovai – pareiškėjas ir VAV NVTS viršininkas – rezoliucijomis patvirtino S. E. be pagrindo priimtą pakartotinį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu neužtikrino tinkamo sprendimo priėmimo. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 tikrintojas aiškiai apibrėžė ir nurodė pareiškėjo neteisėtą veiką, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigą, VAV atliekant skundo Nr. 02/208M patikslinimą, t. y. susipažinęs su 2012 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/10-1-41-4426, kuriame T. Š. prašė pratęsti pareiškimo nagrinėjimo terminą (baigėsi 2012 m. gegužės 22 d.), 2012 m. gegužės 28 d. rezoliucija pratęsė terminą iki 2012 m. birželio 18 d., nesant teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas, užrašydamas ant tarnybinio pranešimo rezoliuciją ir nustatydamas terminą, privalėjo objektyviai įvertinti, kad dėl jo neatliktos pareigos (tyrėjo ligos laikotarpiu nepavedė tolesnį patikslinimą atlikti kitam pareigūnui) šis jo veiksmas (termino pratęsimas) nebuvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 tikrintojas aiškiai apibrėžė ir nurodė pareiškėjo neteisėtą veiką. Tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas, susipažinęs su medžiagomis Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 0-10379, Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/16K ir Nr. 02/208M, įvertinęs pareiškėjo veiksmus – surašytų rezoliucijų turinį, kam medžiagos buvo adresuotos, VAV NVTS viršininko D. B. ir pareigūnų A. M. ir V. M. paaiškinimuose bei jų pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, kitas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, organizuodamas VAV darbą, t. y. netinkamą darbų paskirstymą ir kontrolės sistemos nustatymą. Pagal Darbo reglamento 107 punktą dokumentai su vadovų rezoliucijomis perduodami rezoliucijoje nurodytiems vykdytojams. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 tikrintojas konstatavo, kad pareiškėjo pasirinktas VAV darbo organizavimo ir kontrolės būdas nebuvo optimalus ir tinkamas, kadangi skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimą rezoliucija jis pavesdavo tiesiogiai VAV NVTS pareigūnui. Šį faktą patvirtina pareiškėjo rašytinės rezoliucijos ant skundų, pareiškimų ar pranešimų, taip pat Tarnybos DVS jo padaryti paskirstymai vykdytojams, kas užfiksuota Dokumentų registracijos kortelėse. Todėl D. B. neturėjo galimybių iš karto tinkamai organizuoti ir kontroliuoti jų nagrinėjimo eigos bei sprendimų priėmimo laiku. Tokiu būdu pareiškėjas suvaržė VAV NVTS viršininko D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose nustatytas funkcijas, o dokumentai su pareiškėjo rezoliucijomis, vadovaujantis Darbo reglamento 107 punktu, tiesiogiai buvo perduodami rezoliucijoje nurodytiems pareigūnams. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškintą darbo organizavimo sąvoką, šių faktinių duomenų pakako tikrintojui konstatuoti pareiškėjo neteisėtus veiksmus, t. y. kad dėl jo netinkamo darbo organizavimo pats pažeidė teisės aktų reikalavimus ir ne tik neužtikrino, kad pavaldūs pareigūnai nepažeistų teisės aktų, bet ir sudarė tokią situaciją, kurios metu VAV NVTS pareigūnai pažeidė BPK nuostatas ir dėl to kilo pasekmės. Nors VAV NVTS viršininkui D. B. nebuvo pareiškėjo rezoliucija paskirti Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyti skundai, pareiškimai ar pranešimai, tačiau atsižvelgiant į jo pareigas bei į tai, jog DVS elektroninėje erdvėje jis turėjo galimybę matyti bei peržiūrėti visus VAV NVTS dokumentus, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 taip pat konstatuotas D. B. padarytas tarnybinis nusižengimas.

Tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas aptarė ne tik objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigą atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvųjį pagrindą – galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 aptarta bendra VAV NVTS situacija ir konstatuotas pakankamai didelis VAV NVTS pareigūnų darbo krūvis, tačiau vertindamas šį faktorių pareiškėjo atžvilgiu tikrintojas rėmėsi teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas vadovo atsakomybę, šios aplinkybės kontekste išaiškino, kad ši aplinkybė būtų reikšminga tuo atveju, jei padarytų pažeidimų pobūdis būtų susijęs su pareigų atlikimu ne laiku, o ne netinkamu pareigų atlikimu (nutartys administracinėse bylose Nr. A62-1113/2011, Nr. A143-1267/2012). Pažymėjo, kad pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis didžiąją dalimi susijęs su netinkamu pareigų atlikimu, o ne su pareigų atlikimu ne laiku.

Tarnyba atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad tarnybinį patikrinimą atlikę Imuniteto ir kontrolės skyriaus pareigūnai neturėjo įgaliojimų atlikti tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 12, 13 straipsniais. Pagal BPK 18 straipsnio 2 dalį, atsakomybė už įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę tenka ir Tarnybos direktoriui. Rekomendacijų 37.1 punkte nustatyta Tarnybos vadovo pareiga organizuoti ir kontroliuoti skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas priėmimą, registravimą ir proceso sprendimų dėl jų priėmimą laiku. Atitinkamai Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyrius (toliau – ir Skyrius), vadovaudamasis 2011 m. sausio 31 d. Tarnybos direktoriaus įsakyme Nr. V-21 patvirtintais Skyriaus nuostatais, padeda Tarnybos direktoriui kontroliuoti ikiteisminio tyrimo padalinių veiklą nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo atlikimo srityje (5.1 punktas), Skyriaus kompetencijos klausimais atlieka tarnybinius patikrinimus dėl Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos teisėtumo (5.3 punktas), vykdo kitus Tarnybos direktoriaus pavedimus (5.15 punktas). Atsižvelgiant į tai, Tarnybos direktorius, susipažinęs su pranešimo Nr. 0-10379 (papildomas Nr. 0-12694) nagrinėjimo medžiaga, ant 2012 m. liepos 10 d. atsakymo Nr. 25/10-1-15-14900 dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veiklos nagrinėjimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir įmonės atstovei raštu pavedė Skyriui įvertinti pranešimo administracinę procedūrą ir jos terminus. Skyrius 2012 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 04/8-4-6016 nurodė, kad galėjo būti pažeisti teisės aktai, nagrinėjant pranešimą, todėl Tarnybos direktorius Skyriui raštu pavedė organizuoti 2012 m. I pusmečio Tarnybos VAV gautų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo procedūrų patikrinimą. Tarnybos direktorius, šiuo konkrečiu atveju vykdydamas vidaus kontrolę (VAĮ 12 ir 13 straipsniai, BPK 18 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 37.1 punktas), užtikrindamas teisės aktų laikymąsi nagrinėjant skundus, pareiškimus ar pranešimus, organizavo procedūrų patikrinimą. 2012 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 04/8-4-6510 konstatavus galimus teisės aktų pažeidimus, Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, einantis direktoriaus pareigas Š. R., Skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, kurį baigus buvo surašyta Išvada Nr. 04/8-4-7335.

Dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 6s-241(KF) nurodė, jog Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad įslaptinus dokumentus sąmoningai buvo suvaržyta pareiškėjo teisė gintis nuo nepagrįstų įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis patikrinimas pradėtas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, pavedimu 2012 m. rugpjūčio 8 d. pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 6s-183(KF), Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pratęstas pagal 2012 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. 04/8-2-7117. Tarnybinio patikrinimo metu 2012 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 6s-201(KF) dėl tarnybinio nusižengimo, tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių su tarnybiniu pranešimu Nr. 04/10-0-6895 dėl leidimo susipažinti su operatyvinio sekimo bylomis ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame prašyme Nr. 04/10-0-6903 paprašė išslaptinti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6s-201(KF). 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1/8-1-4241 pareiškėjas buvo informuotas apie suteiktą leidimą susipažinti su operatyvinio sekimo bylomis ir šia teise pasinaudojo. Tarnybos Specialioji ekspertų komisija, 2012 m. rugsėjo 3 d. apsvarsčiusi pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinį prašymą Nr. 04/10-0-6903, vienbalsiai nutarė, kad pranešime esanti informacija sudaro tarnybos paslaptį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 10 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigas, ir įmonių veikla, detaliojo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. 1-1RN-1(RN), eil. Nr. 117, 119, 120, 121, bei Specialiosios ekspertų komisijos nuostatų 6.3 punktu, minėto dokumento išslaptinti negalima (2012 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolas Nr. 04/4-2-4-7077). Pareiškėjas apie Specialiosios ekspertų komisijos sprendimą neišslaptinti 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešimo Nr. 6S-201(KF) informuotas 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 1/4-2-4-4314. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, tam jokių kliūčių nebuvo sudaryta ir šia teise jis pasinaudojo t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d. pateikė paaiškinimą Nr. 6s-209(RN), 2012 m. rugsėjo 7 d. – papildomą paaiškinimą Nr. 6s-219(RN).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje remtasi įslaptintais dokumentais, ikiteisminio tyrimo duomenimis ir kitais neslaptais dokumentais. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2595/2012. Šiuo atveju įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti tokio pobūdžio padarinių atsiradimą – tarnybinės nuobaudos – papeikimo – skyrimą. Nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2863/2012. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinė nuobauda paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, nenurodžius konkrečios neteisėtos veikos, kaltės, neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio, tokiu būdu pažeidžiant Nuobaudų skyrimo tvarką. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1/8-2-4703 pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6s-241(KF) ir patikrinimo metu surinkta medžiaga, taip pat šiame rašte prašyta grąžinti jam įteiktą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas grąžino, tačiau teise susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada nepasinaudojo, t. y. su tarnybinio patikrinimo išvada nesusipažino, todėl teiginys, kad nenustatyti ir objektyviais įrodymais nepagrįsti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytas Vidaus tarnybos statutas. Tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Šio tarnybinio nusižengimo subjektas – statutinis valstybės tarnautojas, VAV viršininkas V. G., turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą, jam pavestas funkcijas vykdęs pagal pareigybės aprašymą, su kuriuo buvo pasirašytinai susipažinęs. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas konkrečių pareiškėjo pareigų, nustatytų įstatymuose, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose operatyvinę veiklą bei operatyvinio sekimo bylų tvarkymą, pareigybės aprašyme neatlikimas / netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti kaip tyčia ar neatsargumas. Tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas nustatė ir išvadoje nurodė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas, eidamas VAV viršininko pareigas (laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. liepos 10 d., per faktiškai dirbtą laiką) ir vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kaip įstaigos padalinio vadovas būdamas asmeniškai atsakingas už VAV pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, operatyvinės veiklos vykdymą, jos organizavimą ir kontrolę, būdamas atsakingas už OVĮ reikalavimų laikymąsi, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės priemones, turėdamas pareigą kontroliuoti operatyvinių bylų tvarkymo būklę, dėl aplaidumo netinkamai atliko ar neatliko savo pareigų ir neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi vyriausiajam tyrėjui V. M. tvarkant operatyvinio sekimo bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, tuo pažeidė OVĮ, BPK, Rekomendacijų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-134 (su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. 1-79 ir 2012 m. sausio 3 d. įsakyme Nr. 1-9 darytais pakeitimais) ir kitų įslaptintų teisės aktų, reglamentuojančių operatyvinių bylų tvarkymą bei techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka, reikalavimus ir padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai, jie pagrįsti patikrinimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę, įvertinti ir paties pareiškėjo paaiškinimai dėl minėtų padarytų pažeidimų. Pažeidimai yra teisiškai kvalifikuoti, nurodant konkrečius teisės aktus, nustatyta kaltės forma (aplaidumas), aiškiai nustatytas pažeidimo padarymo laikas. Tai, kad pareiškėjas organizavo ir kontroliavo operatyvinį tyrimą minėtose operatyvinio sekimo bylose, tarnybinio patikrinimo metu patvirtino liudytojai bei jo paties parašai susipažinusių su operatyvinio sekimo byla asmenų sąrašuose, kur jis pasirašė kaip vykdantis kontrolę. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinti pareiškėjo veiksmai. Nurodė Pareigybės aprašymo 7.1 punktą, 7.2 punktą, 7.7 punktą. Ta pati funkcija įtvirtinta ir Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nuostatų 10.7 punkte, Operatyvinės informacijos tikrinimo ir operatyvinių bylų tvarkymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2003 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. S1-V-30KF/3S-7KF/3V-7KF/1RN-19KF, 16 punkte įtvirtinta operatyvinio padalinio vadovo pareiga kontroliuoti operatyvinių bylų tvarkymo būklę. Darbo organizavimas – tai darbų paskirstymas, darbo atlikimo taisyklių (tvarkos) nustatymas, darbą atliekančių asmenų ir darbų atlikimo kontrolės sistemos nustatymas. Vertinant darbo organizavimą, vertinimo dalyką sudaro ne konkretus faktas, ar darbas buvo atliktas, o tai, kaip buvo organizuota darbo atlikimo tvarka ir kaip buvo prižiūrima, ar jos laikytasi. Pareiškėjas turėjo organizuoti pavaldaus pareigūno – V. M. darbą taip, kad būtų išsamiai suplanuoti operatyvinių tyrimų veiksmai, turėjo kontroliuoti V. M. darbą, atliekant operatyvinį tyrimą ir tvarkant operatyvinio sekimo bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, kad jis dirbtų nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardyta pareiškėjo kaltės forma – aplaidumas, nes jis numatė, kad dėl neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, nebuvo, jis turėjo visas galimybes pasielgti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, vertinant pareiškėjo veiką, įvardyti konkretūs veiksmai, kuriais pasireiškė pareigų neatlikimas ir netinkamas atlikimas. Būdamas už VAV operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę atsakingas asmuo, savo pareigas pareiškėjas vykdė netinkamai, t. y. aplaidžiai, nekreipė dėmesio į operatyvinio sekimo bylose Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 esančius tvarkymo trūkumus ir nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Be to, kontroliuodamas operatyvinio sekimo bylų tvarkymą bei savo parašu patvirtindamas nutarimus dėl operatyvinių bylų nutraukimo, pasirašydamas raštus Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl informacijos apie operatyvinio tyrimo rezultatus pateikimo, pasirašydamas raštą ir operatyvinio sekimo bylas išsiųsdamas Tarnybos Specialiųjų užduočių valdybai persiųsti archyvui, neatliko savo pareigų, neužtikrino ir neįvertino to, kad neapibendrinta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu užfiksuota informacija, nutraukus operatyvinio sekimo bylas, toliau vykdoma dviejų abonentinių numerių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, nesunaikinta operatyvinio tyrimo metu gauta ir baudžiamajame procese nepanaudota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu gauta informacija apie privatų asmens gyvenimą, taip pat ir apie asmenį, nesusijusį su atliekamu operatyviniu tyrimu. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo, kaip VAV viršininko, atsakingo už valdybos operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę, funkcijas vykdė formaliai, nebuvo pakankamai atidus ir reiklus pavaldiems pareigūnams. Tarnybinio patikrinimo išvadoje apibrėžtos kilusios pasekmės.

Tarnyba nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodytos pažeidimo pasekmės, susijusios su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu gautos informacijos sunaikinimu, ir kaltinimai dėl neva padarytų pažeidimų neatitinka tikrovės. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ne tik įvardyti konkretūs pažeidimai, bet ir atkreiptas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. aprobuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santrauką.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad operatyvinio sekimo byloje Nr. M0-3-003-10 pagal 16 teismo nutarčių buvo atliekama 121 abonentinio numerio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, o operatyvinio sekimo byloje Nr. M0-3-002-11 pagal 13 teismo nutarčių buvo atliekama 81 abonentinio numerio kontrolė. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo išslaptinta informacija, gauta kontroliuojant tik 15 abonentinių numerių (25 suvestinės). Nustatyta, kad didžioji dalis (78,9 proc.) sukauptos informacijos neperžiūrėta / neperklausyti įrašai, iš viso įrašų – 257 369, iš jų neperžiūrėti / neperklausyti – 202 955. Kitos informacijos apie informacijos, gautos atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, panaudojimą ar sunaikinimą nei operatyvinio sekimo, nei ikiteisminio tyrimo medžiagose nėra. Nutraukus operatyvinio sekimo bylas, jokie sankcionuoti operatyviniai veiksmai negalėjo būti atliekami ir turėjo būti nedelsiant nutraukti, tačiau ir toliau buvo vykdoma dviejų abonentinių numerių elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolė, tai patvirtino tarnybinio patikrinimo metu raštu gauta informacija iš Tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vyriausiam tyrėjui V. M. aplaidžiai surašant tarnybinius pranešimus pareiškėjui ir nenurodant konkrečių ir išsamių asmens telefono abonento numerio nustatymo duomenų, pažeistos Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, elektroninės žvalgybos bei informacijos apie buvusius elektroninių ryšių įvykius ir abonentų priklausomybės gavimo instrukcijos, patvirtintos FNTT direktoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 17VS-4(RN), 9 punkto nuostatos, tokiu būdu galėjo būti sudarytos sąlygos neteisėtai ir nepagrįstai atlikti operatyvinius veiksmus bei nenustačius abonento numerio priklausomybės slaptą kontrolę taikyti asmenims, nesusijusiems su atliekamu operatyviniu tyrimu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti konkretūs atvejai, kai elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė taikyta asmenims, nesusijusiems su atliekamu operatyviniu tyrimu ir ši informacija nebuvo sunaikinta.

Dėl Tarnybos vadovo piktnaudžiavimo savo teisėmis ir spaudimo pareiškėjui nurodė, jog šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagristi. Dėl atlyginimo skirtumo priteisimo nurodė, jog pareiškėjas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. perkėlus jį iš VAV viršininko į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas, šiose pareigose nuo perkėlimo dienos iki 2013 m. sausio 4 d. nedirbo dėl nedarbingumo. Vėliau jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2013 m. sausio 23 d. ir nedarbingumo metu, gavus pareiškėjo prašymą, 2013 m. sausio 31 d. jis atleistas iš vidaus tarnybos. Ši aplinkybė, t. y. nedarbingumo laikotarpiai, turėtų būti įvertinta, skaičiuojant pareiškėjo prašomą atlyginti susidariusio tarnybinio atlyginimo skirtumą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, visų pirma, tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti ir nuobaudos pareiškėjui skirtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl objektyviai negali būti prievolės Tarnybai atlyginti žalą. Be to, pareiškėjas buvo vidaus tarnybos pareigūnas, kurio veiklą, statusą, socialines garantijas reglamentavo Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje įtvirtinta galimybė aprūpinti pareigūną, neturintį tarnybos vietoje techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, tarnybiniu butu, o nesant tokios galimybės, gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Be to, Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. 1V-1. Taigi pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Tarnybos vadovą dėl butpinigių mokėjimo bei kompensavimo už važiavimą, tačiau pareiškėjas 2013 m. sausio 8 d. Tarnybai pateikė tik bendro pobūdžio prašymą kompensuoti važiavimo asmenine transporto priemone išlaidas, vykstant į tarnybos vietą ir iš jos, bet konkrečių privalomų duomenų ir dokumentų (maršruto, atstumo, kuro įsipylimo kvitų), kaip to reikalauja nustatyta tvarka, iki pat jo atleidimo iš vidaus tarnybos 2013 m. sausio 31 d. (ir vėliau) nepateikė. Dokumentų ir duomenų, privalomų pateikti dėl nustatyto dydžio butpinigių gavimo pareiškėjas Tarnybai taip pat neteikė. Taigi pareiškėjas nepasinaudojo teisės aktuose suteikta teise gauti nustatytas kompensacijas ir reikalauti atlyginti jam skunde nurodytas sumas neturi jokio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, atliko tarnybinius patikrinimus, kurių pagrindu skyrė pagrįstas nuobaudas pareiškėjui, todėl objektyviai negali būti ir prievolės Tarnybai atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai dėl jo persekiojimo, nusistatymo ir spaudimo jo atžvilgiu, taip pat dėl pablogėjusios reputacijos yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, jis nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių duomenų, patvirtinančių sveikatos būklės pablogėjimą, kurį nulėmė skunde nurodytos aplinkybės. Tik atitinkamos srities ekspertai galėtų nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų ligų ir skunde nurodytų aplinkybių. Nėra būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 250 straipsnį atsirasti, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinė žala yra nepagrįsta.

II.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė teismo posėdyje liudytojais apklaustų D. B. (FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas), R. V. (Tarnybos Informacinių sistemų skyriaus viršininkas), A. M. (A. M.), R. J. (Tarnybos VAV vyriausioji tyrėja), V. M., N. K. (Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas) pateiktus parodymus, aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nuostatų (t. I, b. l. 191–193) 4.1–4.5 punktus, 5.1, 5.2, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6, 8, 9, 10.1, 10.2, 10.3, 10.4, 10.5, 10.6, 10.7, 10.9, 10.11, 10.12, 10.15 ir 10.16 punktus, taip pat FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigybės aprašymo (t. I, b. l. 108–109) 4, 5, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.9, 7.12, 7.13, 7.16, 7.17 ir 8 punktus.

Teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atitinkamuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes (Tarnybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6s-201(KF) (išrašas (t. II, b. l. 41–43)), pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinimas dėl tarnybinio patikrinimo (t. I, b. l. 52–56), pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 4 d. paaiškinimas Nr. 6s-209(RN) (išrašas (t. II, b. l. 49–55)) ir 2012 m. rugsėjo 7 d. papildomas paaiškinimas Nr. 6s-219(RN) (išrašas (t. II, b. l. 66–67)) dėl pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6s-201(KF) (tvarkant OSB Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11), FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2012 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-4-7335 „Dėl Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnų veiksmų atliekant skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimo procedūras“ (t. I, b. l. 21–45), Išvada Nr. 04/8-4-7335 (t. I, b. l. 21–45), FNTT 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6s-241(KF) „Dėl operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo“ (išrašas (t. II, b. l. 25–40)), Išvada Nr. 6s-241(KF), Išvada Nr. 6s-241(KF) (išrašas (t. II, b. l. 25–40)), Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. 1/8-2-4703 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ (t. I, b. l. 146), Įsakymas Nr. TE-275).

Dėl Įsakymo Nr. TE-271 (t. I, b. l. 18) teismas nurodė, jog pareiškėjui V. G., FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkui, už padarytą tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Šio įsakymo priėmimo pagrindas yra 2012 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-4-7335 „Dėl Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnų veiksmų atliekant skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimo procedūras“ (t. I, b. l. 21–45). Teismas pabrėžė, kad administracinis teismas negali vertinti, ar pareiškėjo veikos atitiko procesinius įstatymus, be kita ko, BPK, ir kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja FNTT pareigūnų procedūrines veiklas, taip pat sutiko su pareiškėjo pozicija, jog Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 V. G. galimų procesinių veiksmų pažeidimų nebuvo būtina ir net buvo nepagrįsta konstatuoti, tačiau nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 apskritai negalėjo būti įvertinta, ar minėtų procesinių veiksmų administracinę kontrolę pareiškėjas atliko tinkamai, ar apskritai procesiniai veiksmai buvo atlikti netinkamai / tinkamai. Teismas pabrėžė, kad iš liudytojų parodymų (ypač D. B. parodymų), Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pateiktų argumentų konstatuotina, jog Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyti procesiniai veiksmai apskritai buvo atlikti netinkamai. Šiuo aspektu Išvada Nr. 04/8-4-7335 yra pagrįsta. Todėl konstatuota, kad tiek D. B. (kuris nė neneigė savo kaltės), tiek V. G. netinkamai atliko pavaldžių pareigūnų procesinių veiksmų administracinę kontrolę. Dar daugiau, sutikta su Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pateikta pozicija, kad D. B. pareigų neatlikimas (neveikimas) buvo sąlygotas VAV viršininko V. G. netinkamo pareigų atlikimo ir darbo organizavimo, jog konkrečiose ir tarnybinio patikrinimo metu aptartose situacijose D. B. nebuvo suteikta galimybė tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Teismas pabrėžė, kad D. B. buvo pavesta kuruoti jam tiesiogiai pavaldžius 23 pareigūnus, o tai taip pat kartu įrodo, kad VAV viršininkas V. G. netinkamai organizavo VAV pareigūnų darbą. Šiuo aspektu teismas konstatuoja, jog V. G. pažeidė FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigybės aprašymo (t. I, b. l. 108–109) 7.1 punktą, kuriame įtvirtinta, jog VAV viršininkas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja VAV darbą, atsako už tai, kad VAV tinkamai įgyvendintų nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas; 7.3 punktą, kad šis pareigūnas priima sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, organizuoja ir kontroliuoja skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas priėmimą, registravimą ir proceso sprendimų dėl jų priėmimą laiku bei užtikrina kokybišką neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, ir 7.12 punktą, kad jis užtikrina, jog VAV veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, būtų vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Tarnybos direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai. Konstatavus, jog Išvada Nr. 04/8-4-7335 yra pagrįsta, konstatuotina, kad Įsakymas Nr. TE-271 yra pagrįstas, teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat kėlė Įsakyme Nr. TE-271 nustatytos nuobaudos proporcingumo klausimą. Teismas pabrėžė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš nurodytų tarnybinių nuobaudų, be kita ko, papeikimas, kuris yra viena iš švelniausių nuobaudų (griežtesnė tik už pastabą). Teismo vertinimu, tiek pastaba, tiek papeikimas pareiškėjui sukeltų analogiškas pasekmes, todėl toks nuobaudos skyrimas yra absoliučiai ją skiriančios administracijos diskrecijos reikalas. Ypač pabrėžta, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos nuostatuose (t. I, b. l. 191–193) įtvirtinta, jog VAV uždaviniai yra apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio; atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus finansų sistemai bei su jais susijusias nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu; vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų finansų sistemai bei su jais susijusių teisės pažeidimų prevenciją; prokurorui, teisėjui, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui pavedus, atlikti ūkio subjektų ūkinės finansinės veiklos tyrimus ir pateikti specialisto išvadas ar paaiškinimus BPK, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, ABTĮ ir kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Vadinasi, netinkama šios institucijos pareigūnų kontrolė, nors ir nesukėlusi apčiuopiamos žalos (dėl to šioje administracinėje byloje nėra ginčo), nėra mažareikšmis tarnybinis pažeidimas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda, atitinkanti pažeidimo pobūdį.

Dėl Įsakymo Nr. TE-275, kuriuo pareiškėjui, FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkui, už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, teismas pabrėžė, jog šio įsakymo priėmimo pagrindas yra 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6s-241(KF) „Dėl operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo“ (išrašas (t. II, b. l. 25–40)). Šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 6s-241(KF) aptartų nustatytų pažeidimų visuma, jų tęstinis pobūdis pagrindžia VAV viršininko kaltę dėl netinkamo VAV pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamo veiklos organizavimo, planavimo, koordinavimo ir kontrolės, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo. Pabrėžė, kad administracinis teismas negali vertinti, ar pareiškėjo veikos atitiko procesinius įstatymus, be kita ko, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, ir kitus teisės aktus, be kita ko, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą, kurie reglamentuoja FNTT pareigūnų procedūrines veiklas, taip pat sutinka su pareiškėjo pozicija, jog Išvadoje Nr. 6s-241(KF) pareiškėjo galimų procesinių veiksmų pažeidimų nebuvo būtina ir net buvo nepagrįsta konstatuoti, tačiau nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Išvadoje Nr. 6s-241(KF) apskritai negalėjo būti įvertinta, ar minėtų procesinių veiksmų administracinę kontrolę pareiškėjas atliko tinkamai, ar apskritai procesiniai veiksmai buvo atlikti netinkamai / tinkamai. Teismas pabrėžė, kad iš liudytojų R. J. bei V. M. parodymų darytina išvada, jog Išvadoje Nr. 6s-241(KF) pagrįstai konstatuota, kad V. G. netinkamai atliko jam pavaldžių operatyvinės veiklos pareigūnų veiksmų administracinę kontrolę. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjas ir aiškino, jog R. J. kontroliavo V. M. veiklą, tačiau iš abiejų šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad R. J. padėdavo V. M. atlikti jo pareigas, todėl niekaip negalima teigti, kad R. J. operatyvinės veiklos pareigūnų kuravimas buvo tų pareigūnų kontrolė: negali būti tokios situacijos, kai tas pats asmuo (R. J.) vykdytų ir pačią veiklą, ir jos kontrolę. Vadinasi, itin svarbių operatyvinių bylų kontrolė, kurią turėjo atlikti pats V. G., buvo visiškai menama; tai įrodo faktas, kad jis netinkamai organizavo R. J. darbą. Šiuo aspektu teismas konstatavo, jog V. G. pažeidė FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigybės aprašymo (t. I, b. l. 108–109) 7.1 punktą, kuriame įtvirtinta, jog VAV viršininkas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja VAV darbą, atsako už tai, kad VAV tinkamai įgyvendintų nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas; 7.2 punktą, kad šis pareigūnas, esant būtinumui, atlieka ikiteisminį tyrimą ir vykdo operatyvinę veiklą, vadovauja tyrimo grupėms slaptoms operatyvinėms operacijoms bei operatyviniams veiksmams ir 7.7 punktą, kad jis organizuoja, kontroliuoja VAV operatyvinę veiklą ir už ją atsako. Konstatavus, jog Išvada Nr. 6s-241(KF) yra pagrįsta, konstatuota, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Įsakymas Nr. TE-275 dalyje dėl nuobaudos skyrimo V. G. yra pagrįstas, teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat kėlė Įsakyme Nr. TE-275 nustatytos nuobaudos proporcingumo klausimą. Teismas pabrėžė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš nurodytų tarnybinių nuobaudų, be kita ko, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, kuri yra griežčiausia nuobauda, išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos. V. G. atlikta operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 kontrolė buvo menama, o tai yra labai žymus tarnybinis nusižengimas. Be to, pareiškėjas, priimant Įsakymą Nr. TE-275, turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą, paskirtą Įsakyme Nr. TE-271. Teismo vertinimu, pareiškėjui Įsakyme Nr. TE-275 paskirta proporcinga nuobauda, atitinkanti pažeidimo pobūdį.

Dėl Įsakymo Nr. TE-276, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko (A lygio 17 kategorijos) pareigų į FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko (A lygio 15 kategorijos) pareigas, pabrėžta, kad šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Įsakymu Nr. TE-275, kuris, kaip minėta, dalyje dėl nuobaudos skyrimo V. G. yra pagrįstas, teisėtas. Tačiau pareiškėjas manė, kad vidaus tarnyboje buvo pareigų, kurios buvo tinkamesnės jam. Teismas pabrėžė, kad rinktis pareigas asmuo gali tada, kai yra atliekama institucijos reorganizacija, t. y. kai nėra tarnautojo / pareigūno kaltės. Šioje situacijoje V. G. buvo pažemintas pareigose, nes padarė tarnybinį nusižengimą, todėl jam rinktis pareigų nebuvo galimybės: šiuo aspektu Įsakymas Nr. TE-276 yra pagrįstas, teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pabrėžta, kad Šiaulių apygardos valdybos viršininko pareigos yra lygiavertės VAV viršininko pareigoms, todėl jų atsakovas pagrįstai nesiūlė pareiškėjui (pagal administracinių teismų praktiką tarnybinė pareigybė bei jos pakopa apibūdinama tarnybiniu pavaldumu ir priklausomybe, o ne statutinio valstybės tarnautojo užimamų pareigų lygiu ar kategorija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-776/2010)).

Dėl reikalavimo priteisti iš Tarnybos dėl neteisėto perkėlimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumą teismas pažymėjo, kad šiame sprendime konstatavus, kad Įsakymas Nr. TE-276 yra pagrįstas, teisėtas, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Tarnybos dėl neteisėto perkėlimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti iš Tarnybos dėl neteisėto perkėlimo turėtus nuostolius – 788,27 Lt teismas nurodė, jog šiame sprendime konstatavus, kad Įsakymas Nr. TE-276 yra pagrįstas, teisėtas, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Tarnybos dėl neteisėto perkėlimo turėtus nuostolius yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti iš Tarnybos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neturtinę žalą teismas nurodė VAĮ 42 straipsnio 1 dalį, CK 6.271 straipsnį ir pažymėjo, kad neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Šiame sprendime konstatuota, jog Įsakymas Nr. TE-276 yra pagrįstas, teisėtas, todėl nėra konstatuota viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų buvimo faktas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš FNTT ir Vidaus reikalų ministerijos neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimai šioje administracinėje byloje atmesti kaip nepagrįsti, todėl jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tam, kad asmuo būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo (2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146- 700/2010 ir kt.).

Teismas ne tik nenustatė visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, bet, visų pirma, net netyrė pareiškėjo neva atliktų tarnybinių pažeidimų objekto, t. y. netyrė, ar pareiškėjas pažeidė nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir pareiškėjo procedūrinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nurodytų atsakovo parengtose tarnybinio patikrinimo išvadose, reikalavimus. Teismas taip pat netikrino tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumo ir padarytų išvadų pagrįstumo. Pasisakydamas dėl kilusių pasekmių teismas nurodė, kad atsakovo Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nustatyti pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai nesukėlė jokios apčiuopiamos žalos, o dėl Išvadoje Nr. 6s-241(KF) nustatytų pareiškėjo tarnybinių nusižengimų ir jų pasekmių teismas sprendime visiškai nepasisakė. Be to, teismas visiškai neatskleidė pareiškėjo neva padarytų tarnybinių nusižengimų subjektyviosios pusės ir sprendime dėl šio tarnybinio nusižengimo elemento absoliučiai nepasisakė. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamų įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo, apsiribojo tik fakto, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimu. Teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra neteisėtas.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą, ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis, 87 straipsnio 4 dalį, 81 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-650/2013, 2006 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-443/2006 ir teigia, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas vertino atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadose nurodytų faktinių aplinkybių tikrumą ir kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus. Teismas visiškai nevertino, ar tarnybinių patikrinimų metu užfiksuoti neva pareiškėjo nusižengimai realiai buvo padaryti, netikrino tarnybinių patikrinimų metu nustatytų aplinkybių tikrumo ir padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo, neįvertino ir net nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš teismo sprendimo apskritai neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas nusprendė, kad pareiškėjas padarė atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadose užfiksuotus nusižengimus. Teismas atsakovo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą pagrindė tik liudytojų D. B., V. M. ir R. J. parodymais bylos nagrinėjimo teisme metu. Kita vertus, iš sprendimo motyvų nėra aišku, kokios būtent liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtino atsakovo išvadų dėl pareiškėjų neva padarytų nusižengimų pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, kartu pažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtiną pareiškėjo teisę į teisingą teismą, taip pat pagrįstą teismo sprendimą, kaip sudėtinę šios teisės dalį.

Teismas, spręsdamas dėl ginčijamo Įsakymo Nr. TE-275, įvertino ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies Išvados Nr. 6s-241(KF) turinį. Teismas sprendime įvertino ir aiškiai pasisakė dėl Įsakymo Nr. TE-275 pagrįstumo ir teisėtumo. Iš sprendimo akivaizdu, kad teismas iš esmės sutiko su Išvadoje Nr. 6s-241(KF) nurodytais argumentais, patvirtinančiais tarnybinio nusižengimo faktą, o įvertinęs liudytojų R. J. bei V. M. parodymus, padarė išvadą, jog Išvadoje Nr. 6s-241(KF) pagrįstai konstatuota, kad V. G. netinkamai atliko jam pavaldžių operatyvinės veiklos pareigūnų veiksmų administracinę kontrolę. Teismas įvertino ir sprendime aiškiai pasisakė, kokius teisiškai reikšmingus faktus ir teisės aktus įvertino, priimdamas sprendimą. Iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies, kurioje išdėstytos teismo nustatytos reikšmingos bylos aplinkybės, ir visi tarnybinių patikrinimų išvadose nustatyti tarnybinių nusižengimų sudėties elementai, matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertino tiek bylos šalių argumentus, tiek liudytojų parodymus, taip pat surinktus rašytinius įrodymus. Teismas išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius apelianto pareigas ir, įvertinęs tarnybinių patikrinimų metu nustatytus faktus, liudytojų parodymus, kitą teismui pateiktą bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo apelianto netinkamą pareigų atlikimą. Tarnybos nuomone, teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino apelianto skundžiamų įsakymų pagrįstumą ir teisėtumą bei aiškiai ir motyvuotai pasisakė sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog taip pat nenustatytas pagrindas pakartotinai kviesti liudyti N. K..

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. TE-271 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“, Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. TE-275 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo V. G. ir V. M.“ 2 punkto, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. TE-276 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“, kuriuo pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. perkeltas iš Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko (A lygio 17 kategorijos) pareigų į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko (A lygio 15 kategorijos) pareigas ir kitų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad teismas net nevertino, ar atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadose nustatyti pareiškėjo tarnybinių pareigų pažeidimai realiai buvo atlikti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda papeikimas buvo paskirta Įsakymu Nr. TE-271, vadovaujantis Išvada Nr. 04/8-4-7335, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas, eidamas Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už darbo organizavimą ir kontrolę, nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. liepos 3 d. dėl aplaidumo neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neįvertino ir neužtikrino tinkamo FNTT gautų pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 0-10379 ir skundų Nr. 02-304J ir Nr. 02/305P apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo BPK ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka; dėl pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/208M ir Nr. 02/16K nesiėmė visų pareiškėjo kompetencijai priklausančių įstatyminių priemonių, kad per trumpiausią laiką ir išsamiai būtų atliktas skundo, pranešimo ar pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką patikslinimas ir priimtas procesinis sprendimas, bei neužtikrino, kad pareiškėjui pavaldūs pareigūnai laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs BPK 18 straipsnio 2 dalį, 166 straipsnį, 168 straipsnio 1–4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 5, 55, 61 ir 63 punktus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 37, 37.1 punktus, FNTT direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakyme Nr. V-137 patvirtinto Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus, FNTT direktoriaus 2011 m. liepos 28 d. įsakyme Nr. V-170 patvirtinto Tarnybos darbo reglamento 170, 196 punktus, pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 bei 7.12 punktus ir padaręs tarnybinį nusižengimą.

Pastebėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Išvada Nr. 04/8-4-7335 yra pagrįsta, kartu ir Įsakymas Nr. TE-271. Teismas vertino, jog tiek D. B., tiek V. G. netinkamai atliko pavaldžių pareigūnų procesinių veiksmų administracinę kontrolę, D. B. pareigų neatlikimas (neveikimas) buvo sąlygotas VAV viršininko V. G. netinkamo pareigų atlikimo ir darbo organizavimo, jog konkrečiose ir tarnybinio patikrinimo metu aptartose situacijose D. B. nebuvo suteikta galimybė tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, ir nurodė konkrečius V. G. pareigybės aprašymo punktus, kuriuos pareiškėjas pažeidė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Pasisakydamas dėl teisės pažeidimo elementų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise (2011 m. balandžio mėn. 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-683/2011). Tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (2005 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-734/2005).

Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą tarnybinio nusižengimo sąvoką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų. Valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-186/2011, 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kurie iš Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytų padarytų teisės aktų pažeidimų sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų arba atliko jas netinkamai. Kaip matyti iš Išvados Nr. 04/8-4-7335, joje yra analizuojami tyrimus tiesiogiai vykdžiusių V. M., A. M., V. Z., S. E. ir VAV Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko D. B. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 yra nurodyta, kaip pareiškėjas galėjo savo veika / neveikimu turėti įtakos neteisėtiems pareigūnų veiksmams, taip pat ar VAV viršininkas (pareiškėjas) gali būti laikomas atsakingu už VAV Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko D. B., kuriam pagal FNTT direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-23 patvirtintą pareigybės aprašymą yra numatyta funkcija organizuoti ir kontroliuoti skyriaus (Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus) darbą ir atsakyti už tai, kad skyrius tinkamai įgyvendintų šiose nuostatose nustatytus uždavinius ir funkcijas (7.1 p.), ir tyrimus tiesiogiai vykdžiusių tyrėjų veiksmus. Teismas nenustatė, ar Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 buvo vertinama asmeninė pareiškėjo atsakomybė, kokių konkrečiai veiksmų pareiškėjas neatliko, atliko netinkamai ar privalėjo atlikti. Nagrinėjamu atveju neįvertinas pareiškėjo, kaip FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko statusas, jo atsakomybės laipsnis už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės atkartojo atsakovo parengtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes. Kita vertus, pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui, tam turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3697/2011).

Įsakymu Nr. TE-275 pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas. Šio įsakymo priėmimo pagrindas yra 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6s-241(KF) „Dėl operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo“ (išrašas (t. II, b. l. 25–40)), kurioje nustatyta, kad V. G., eidamas VAV viršininko pareigas (nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. liepos 10 d., per faktiškai dirbtą laiką) ir vykdydamas Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. V-53 patvirtinto pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.7 punktuose nustatytas funkcijas, kaip įstaigos padalinio vadovas būdamas asmeniškai atsakingas už VAV pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, operatyvinės veiklos vykdymą, jos organizavimą ir kontrolę, pagal Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, elektroninės žvalgybos bei informacijos apie buvusius elektroninių ryšių įvykius ir abonentų priklausomybę gavimo instrukcijos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 17VS-4(RN), 11 punktą būdamas atsakingas už OVĮ reikalavimų laikymąsi, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės priemones, pagal Operatyvinės informacijos tikrinimo ir operatyvinių bylų tvarkymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro, Tarnybos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2003 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. S1-V-30KF/3S-7KF/3V-7KF/1RN-19KF, 16 punktą, turėdamas pareigą kontroliuoti operatyvinių bylų tvarkymo būklę, dėl aplaidumo netinkamai atliko ar neatliko savo pareigų ir neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi vyriausiajam tyrėjui V. M. tvarkant OSB Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, tuo pažeidė OVĮ 4 straipsnį, 6 straipsnio 1 ir 8 dalis, 17 straipsnio 2 dalį, BPK 1 ir 2 straipsnius, OSB instrukcijos 44, 48, 55, 56 ir 57 punktus, Rekomendacijų 6¹, 9, 11 ir 33 punktus, Veiksmų instrukcijos 9 ir 20 punktus, Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1307, 101 punktą ir padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Išvadoje Nr. 6s-241(KF) aptartų pažeidimų visuma, jų tęstinis pobūdis pagrindžia VAV viršininko kaltę dėl netinkamo VAV pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamo veiklos organizavimo, planavimo, koordinavimo ir kontrolės, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo. Teismas konstatavo, jog V. G. netinkamai atliko jam pavaldžių operatyvinės veiklos pareigūnų veiksmų administracinę kontrolę. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė pagrindė liudytojų D. B., V. M. ir R. J. parodymais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl Išvados Nr. 6s-241(KF) nepagrįstumo ir neteisėtumo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatskleidė, ar pagrįstai atsakovas juos pripažino tęstinio pobūdžio pažeidimais, kokius būtent tęstinio pobūdžio pažeidimus padarė pareiškėjas, nenustatė, kada tiksliai jie padaryti, kiek laiko jie truko ir nenustatė kitų svarbių aplinkybių, pvz., nuo kada pradedamas skaičiuoti senaties terminas.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui išdėstė daug argumentų tiek dėl Išvadoje Nr. 04/8-4-7335, tiek dėl Išvadoje Nr. 6s-241(KF) nurodytų aplinkybių (pvz., pareiškėjui ir D. B. taikoma bendra atsakomybė dėl pareiškėjo vadovaujamo padalinio ir D. B. vadovaujamo skyriaus pareigūnų tariamai padarytų tarnybinių pažeidimų, atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškino pareiškėjo funkcijas ir tiesioginės atsakomybės ribas, atmestina Išvados Nr. 04/8-4-7335 prielaida, jog pareiškėjas suvaržė D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, Išvadoje Nr. 6s-241(KF) nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: nenurodyta konkreti neteisėta pareiškėjo veika (kokie imperatyvūs teisės aktai buvo pažeisti), kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas daugelio iš pareiškėjo pateiktų argumentų nevertino, jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

Išvadoje Nr. 6s-241(KF) kai kurie epizodai yra grindžiami tik įslaptinta medžiaga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (pvz., 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-425/2009, 2009 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-326/2009). Minėtos išvados grindžiamos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Nors Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nesiima vertinti, ar konkrečiu atveju įrodymų neatskleidimas buvo išimtinai būtinas, tačiau nagrinėja, ar procese, kuriame buvo priimtas toks sprendimas, buvo laikomasi rungtyniškumo ir šalių lygybės principų bei suteiktos kitos garantijos gynybai. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad procesai, kuriuose pareiškėjai negalėjo ginčyti jų įtraukimo į operatyvinę įskaitą pagrįstumo, kadangi jiems nebuvo leista susipažinti su šiais įrodymais, kaip su valstybės paslaptį sudarančia informacija, neatitiko rungtyniško proceso ir šalių lygybės principų bei neturėjo pakankamų garantijų pareiškėjams (2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03); 2010 m. liepos 6 d. sprendimai P. prieš Lietuvą bei U. prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 35601/04 ir 16965/04). Pirmosios instancijos teismo dėmesys atkreiptinas į tai, jog įslaptinta medžiaga negali būti vieninteliai įrodymai byloje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl ankščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).

Teismui visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu ir teisėtu, o dėl ankščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.