- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- 1-399-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08891-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutiniai teistumai:
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metams 3 mėnesiams laisvės apribojimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus šią bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paskirta bausme – 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartimi ištaisyta nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinta, jog bausmė subendrinta su 2018 m. liepos 10 d. nutartimi (2020 m. kovo 24 d. paleistas atlikęs bausmę);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi nustatyta subendrinta (subendrinus bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu) bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 20 dienų, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (įsiteisėjo 2019 m. vasario 19 d.);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu skirta 20 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 30 d.);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. V. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis 2024 m. kovo 6 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) maršruto troleibuse SOLIARIS, v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stotelėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. M. priėjus prie miegančio E. V. ir mėginant pažadinti, pastarasis tyčia alkūne trenkė V. M. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas minkštųjų audinių kraujosruvą, muštinę žaizdą burnos gleivinėje viršutinės lūpos kairėje pusėje, t. y. taip nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą.
E. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
E. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad važiuodamas autobusu užmigo, miegodamas net nesuprato situacijos. Jį iš miego žadino už kojos. Nežino, kas po miego pas jį galvoje buvo, galvojo, kad ten šiaip kažkoks žmogus, nežinojo, kad ten (duomenys neskelbtini). Nenorėdamas sudavė (duomenys neskelbtini). Po to paaiškėjo, jog tai buvo (duomenys neskelbtini). Sudavė nesuvokdamas, dabar gailisi, atsiprašo. Galėjo būti, jog įvykis įvyko kaltinime minimu laiku kovo 6 d. Neatsimena ar tuo laikotarpiu vartojo draudžiamas medžiagas. Įvykio metu buvo nemiegojęs, blaivus. Buvo nemiegojęs, nes buvo susibaręs su tėvais nemiegojo, namo negrįždavo. Įvykis įvyko troleibuse ar autobuse. Negali paaiškinti kodėl sudavė smūgį, savigyna, nežino po miego, kas pas jį galvoje galėjo būti. Trenkė su alkūne. Tiksliai įvykio neatsimena, nes buvo po miego. Po suduoto smūgio turbūt toliau miegojo. Atlygino žalą ligonių kasoms. Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais. Planuoja atlyginti žalą ir pagal kitą pareikštą civilinį ieškinį. Atsibudo, pamatė, kad jį žadina žmogus už kojos, tikriausiai nenorėjo keltis ir sudavė, net neatsistojęs. Dabar supranta, kad trenkė tyčia, tuo metu nesuprato, kas įvyko. Pavartodavo sintetinių medžiagų ir tuo laikotarpiu pavartodavo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo E. V. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2024 m. gegužės 7 d. įtariamojo apklausos protokole E. V. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė, kad 2024 m. balandžio 7 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą ir nutarimas pripažinti įtariamuoju jam yra aiškūs ir suprantami. 2024 m. kovo 6 d. važiavo (duomenys neskelbtini) troleibusu, neatsimena kur ir pas ką važiavo, turbūt važiuodamas užmigo, nes ilgai buvo nemiegojęs (jį nuo narkotinių medžiagų kankina nemiga, paskui gali užmigti bet kur ir neprisiminti nieko). Apie įvykį visiškai nieko neatsimena, prisipažįsta, kad tai galėjo būti jis, tačiau neatsimena nei kaip troleibuse užmigo, nei kaip sudavė (duomenys neskelbtini), nei kaip buvo atvykę policijos pareigūnai. Labai gailisi dėl šio įvykio, nenorėjo suduoti (duomenys neskelbtini), turbūt dėl narkotinių medžiagų pasekmių , t. y. nemigos, jis užmigo troleibuse ir visiškai nekontroliavo savo veiksmų ir neatsimena to kas įvyko. Prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, labai dėl jos gailisi ir sutinka atlyginti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 84-86)
2024 m. kovo 6 d. V. M. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024 m. kovo 6 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) troleibuse „SOLIARIS“ (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) jam nepažįstamas asmuo, iš rankos alkūnės, tiksliai nurodyti negali kurios rankos, trenkė jam į veido sritį, taip prakirsdamas lūpą ir sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-3).
2024 m. kovo 6 d. ROIK (duomenys neskelbtini) kortelėje nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2024 m. kovo 6 d. 13.05 val. registruotas pranešimas (ROIK (duomenys neskelbtini)), jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešė, jog prieš 5 min. jį sumušė keleivis, kuris dabar užmigo šiame troleibuse, pranešėjas laukia policijos (duomenys neskelbtini) transporto žiede. Troleibuso garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), laukia. GMP pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 6-8).
2024 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas troleibusas stovi troleibusų ir autobusų žiede, (duomenys neskelbtini), troleibusas – SOLIARIS (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) Į troleibusą patenkama pro galines duris. Apžiūrimo troleibuso viduje yra įrengtos kėdės sėdėjimui. Objektų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta, įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 15-18).
2024 m. kovo 6 d. V. M. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 6 d. dirbo su (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 13.00 val. atvažiavo į galutinę stotelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur troleibuso gale, ant sėdynių miegojo jaunuolis. V. M. pradėjo jį žadinti ir sakyti, kad jis eitų namo. Jaunuolis atsikėlęs trenkė V. M. alkūne į veido sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą, taip pat prakirto jam lūpą, kuria ranka trenkė, nežino. Po šio veiksmo jaunuolis vėl užmigo. Skausmą vertina 7 balais iš 10. Po įvykio paskambino policijos pareigūnams. Atvykusi GMP jį pristatė į (duomenys neskelbtini), kur jam nustatytas sumušimas. Poziciją dėl civilinio ieškinio pageidauja pateikti tyrimo metu. Troleibuso vidus nefilmuojamas (1 t., b. l. 21-22).
2024 m. kovo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. nustatyta minkštųjų audinių kraujosruva, muštinė žaizda burnos gleivinėje viršutinės lūpos kairėje pusėje, padaryta vienu trauminiu poveikiu, kuris būdingas smūgio sudavimui, kietu buku daiktu, kurio identifikuoti negalima, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. kovo 6 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 34-35).
2024 m. kovo 25 d. liudytojo A. Š. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 6 d. dirbo su minėto (duomenys neskelbtini) T. V.. 2024 m. kovo 6 d. apie 13 val. iš (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti padėti kolegėms G. P. ir L. K. į (duomenys neskelbtini), kur buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) sumušė keleivis. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas, (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad troleibuse pastebėjo miegantį keleivį, bandė jį prižadinti ir keleivis jam iš alkūnės sudavė į lūpą, kuri atrodė prakirsta. Taip pat (duomenys neskelbtini) nurodė, kur sėdi keleivis, kuris jį sužalojo. Įlipus į troleibusą, iš karto nuėjo prie vyro, kuris miegojo troleibuse ant sėdynių, bandė jį žadinti, asmuo nereagavo į juos, po kurio laiko prabudęs, asmuo sunkiai orientavosi, nereagavo į jų išreikštus reikalavimus ir klausimus. Po to, jis buvo išlaipintas iš autobuso, jie jį nuvedė prie tarnybinio automobilio, kur buvo atlikta dalinė asmens apžiūra. Dalinės apžiūros metu, asmuo pradėjo elgtis agresyviai, t. y. stangrino rankas, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai, bei uždarytas į laikino sulaikymo patalpą. Daugiau jų pagalbos kolegėms neprireikė ir jie išvyko iš įvykio vietos (1 t., b. l. 37-39).
2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pranešėjo skambučio į BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024.03.06 13:00:30)“, kurio trukmė – 1.35 min. Garso įraše, vyksta pokalbis tarp BPC darbuotojos ir vyro V. M. (1 t., b. l. 50-51).
2024 m. kovo 19 d. kitų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) L. K. ir G. P. kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini).
- Kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240306-133450UTC+0200“. Įrašo data 2024 m. kovo 6 d., laikas 13.34.50 val. Įrašo trukmė 2.51 min. Yra šviesus paros metas. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai (toliau – Policija), važiuojantys tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio, matoma kaip eina link stovinčio troleibuso, prie kurio šalia stovi vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai V. M., apsirengęs mėlynos spalvos kelnėmis, juoda striuke. Policijos pareigūnai kalbina V. M., jog jis viską papasakotų, kas nutiko. V. M. rodo pirštu į troleibusą ir sako: Žiūriu miega ant sėdynės, kojos ant sėdynės. V. M. priėjęs prie vyriškio, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai E. V., savo rankomis bandė E. V. pažadinti (parodo kaip). V. M. pasakoja, jog E. V. pasakė: Žmogau eik namo. V. M. pasakoja, jog tuomet E. V. atsistojęs su alkūne trenkė jam į dantį. Policija: Medikai jum reikalingi? V. M.: Nu tai sakė atvažiuos, lūpa prakirsta. Policija: Jūs pareiškimą rašysit? V. M.: Rašysiu. Toliau policijos pareigūnai už parankių veda E. V. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Policijos pareigūnai prašo E. V. ištraukti rankas iš kišenių, tuomet bando įsodinti E. V., jis skleidžia keistus garsus, policijos pareigūnai griežtai klausia: Kurios dalies nesuprantat ištraukt rankas iš kišenės? E. V. priešinasi, nevykdo policijos reikalavimų. Policijos pareigūnai paklausia, ar E. V. turi prie savęs draudžiamų daiktų, apžiūri jo kišenes ir uždaro į laikino sulaikymo kamerą.
- Kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240306-133451UTC+0200“. Įrašo data 2024-03-06, laikas 13.34.51 val. Įrašo trukmė 2 min. 59 sek. Yra šviesus paros metas. Vaizdo įrašas įrašo „PSS-20240306-133450UTC+0200“ tęsinys. Policija kreipiasi į V. M.: Policija: O čia kai pranešėt iš karto viskas ir įvyko? V. M.: Viskas įvyko – iš karto pranešiau. Policija: Ir tenai va kur jis sėdėjo? V. M. sako, jog E. V. gulėjo gale. Policijos pareigūnai padaro nuotraukas mobiliuoju įrenginiu. Vaizdo įrašas baigiasi. (b. l. 52-53)
2024 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi (duomenys neskelbtini) A. Š. ir T. V. kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai iš 2024 m. kovo 6 d. įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20240306-133445UTC+0200“. Įrašo data 2024 m. kovo 6 d., laikas 13.34.45 val. Įrašo trukmė 2.55 min. Yra šviesus paros metas. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, einantys aikštele, kurioje stovi sustojęs troleibusas. Įlipę į troleibusą, policijos pareigūnai prieina prie vyro, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai E. V., sėdinčio troleibusų keleivių salone. E. V. nusiėmęs gobtuvą, suraukia veidą, skleidžia keistus garsus. Policijos pareigūnai prašo jo atsistoti, tačiau E. V. užmerkęs akis skleidžia keistus garsus, mosikuoja rankom. Policijos pareigūnai prašo išlipti jo iš troleibuso, tačiau vyras neatsako į policijos pareigūnų klausimus, toliau sėdi. Policijos pareigūnai perspėja E. V., kad jeigu jis savo noru neišlips iš autobuso, bus panaudota fizinė jėga. Policijos pareigūnai patikslina, jog išlipdamas vyras iš autobuso pasiimtų savo kuprinę. Policija: Rankas ištrauk iš kišenių. E. V. pradeda garsiai skleisti keistus garsus. Policija: Kurios dalies nesuprantat ištraukt rankas iš kišenių? Policijos pareigūnai pasitikslina, ar vyras turi neleistinų daiktų. Policija: Kodėl (duomenys neskelbtini) sumušei? E. V.: Kokį (duomenys neskelbtini)? Policija: Autobuso. Policijos pareigūnai įsodina vyrą į laikino sulaikymo kamerą. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 54-55).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).
E. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, jog kaltinime minimu laiku ir vietoje važiuodamas autobusu užmigo, miegodamas net nesuprato situacijos. Jį iš miego žadino už kojos. Sudavė (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo nemiegojęs, blaivus. Trenkė su alkūne. Po suduoto smūgio, turbūt, toliau miegojo. Atsibudo, pamatė, kad jį žadina žmogus už kojos, tikriausiai nenorėjo keltis ir sudavė, net neatsistojęs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis kaltę pripažino ir nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. E. V. nurodė, jog nenorėjo suduoti troleibuso (duomenys neskelbtini), turbūt dėl narkotinių medžiagų pasekmių , t. y. nemigos, jis užmigo troleibuse ir visiškai nekontroliavo savo veiksmų ir neatsimena to, kas įvyko.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie atitinka esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. nurodė, jog 2024 m. kovo 6 d. dirbo (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 13.00 val. atvažiavo į galutinę stotelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur troleibuso gale, ant sėdynių miegojo jaunuolis, pradėjo jį žadinti ir sakyti, kad jis eitų namo. Jaunuolis atsikėlęs trenkė V. M. alkūne į veido sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą, taip pat prakirto jam lūpą. Po šio veiksmo jaunuolis vėl užmigo. Skausmą vertina 7 balais iš 10. Atvykusi greitoji medicinos pagalbą jį pristatė į (duomenys neskelbtini). Tai, jog nukentėjusysis dėl E. V. atliktų smurto veiksmų galėjo pajausti fizinį skausmą ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta V. M. sveikata patvirtina 2024 m. kovo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajam V. M. nustatyta minkštųjų audinių kraujosruva, muštinė žaizda burnos gleivinėje viršutinės lūpos kairėje pusėje, padaryta vienu trauminiu poveikiu, kuris būdingas smūgio sudavimui, kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. kovo 6 d.).
Nukentėjusiojo V. M. parodymus patvirtina ir papildo ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. Š. parodymai. Liudytojas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas, (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad troleibuse pastebėjo miegantį keleivį, bandė jį prižadinti ir keleivis jam iš alkūnės sudavė į lūpą, kuri atrodė prakirsta. Įlipus į troleibusą, iš karto nuėjo prie vyro, kuris miegojo troleibuse ant sėdynių, bandė jį žadinti, asmuo nereagavo į juos, po kurio laiko prabudęs, asmuo sunkiai orientavosi, nereagavo į jų išreikštus reikalavimus ir klausimus, buvo agresyviai nusiteikęs.
Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus papildo 2024 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) L. K. ir G. P. kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini). Įraše užfiksuotas pokalbis su V. M., jo paaiškintos aplinkybės, aptartas jam padarytas sužalojimas ir greitosios pagalbos poreikis. Taip pat 2024 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) A. Š. ir T. V. kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Vaizdo įraše pavadinimu ,,PSS-20240306-133445UTC+0200“ užfiksuotas pareigūnų bendravimas su E. V. troleibuse bei vedant iki policijos automobilio. Užfiksuota, kad E. V. elgiasi neadekvačiai, suraukia veidą, skleidžia keistus garsus. Pareigūnų paprašytas atsistoti E. V. užmerkęs akis skleidžia keistus garsus, mosikuoja rankomis. Vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240306-133450UTC+0200“ (2024 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas) matoma kaip E. V. priešinasi, nevykdo policijos reikalavimų, elgiasi agresyviai. Minėtus įrodymus papildo ir detalizuoja 2024 m. kovo 6 d. V. M. protokolas-pareiškimas, 2024 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. kovo 6 d. ROIK (duomenys neskelbtini) kortelė, 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas garso įrašas, kuriuo metu V. M. paskambino į BPC ir pranešė apie įvykį.
Nežymus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nežymiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – minkštųjų audinių kraujosruva, muštinė žaizda burnos gleivinėje viršutinės lūpos kairėje pusėje. Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo neteistų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo E. V. veiksmais. Svarbu ir tai, kad atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suduodamas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą – veidą, neabejotinai suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir sukelti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Nors kaltinamasis teigė, kad pabudęs po miego nesuprato savo veiksmų ir smūgį sudavė to nenorėdamas, tokia kaltinamojo versija neįtikina teismo. Pažymėtina, kad nėra pagrindo E. V. veiksmų laikyti neatsargiais. Smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas kryptingai (alkūne į veidą), kai V. M. žadino kaltinamąjį, o jis nenorėjo keltis. Tai, kad E. V. nežinojo, kad smūgį suduoda (duomenys neskelbtini), taip pat neturi jokios įtakos jo veiksmų kvalifikavimui ir jo teisinės padėties nešvelnina. Smūgis negali būti laikomas neatsargiu (veiksmas turintis kitokią paskirtį, nei paties smūgio sudavimas), nes nenustatyta, kad jis būtų neatsargaus veiksmo rezultatas. Po smūgio E. V. savo veiksmais sukeltiems padariniams buvo abejingas (toliau miegojo), atvykus pareigūnams taip pat mojavo rankomis, buvo agresyvus. Smūgio sudavimo priežastys (miego trūkumas, uždraustų medžiagų įtaka ir kt.), šiuo atveju, nėra tokie reikšmingi veikos kvalifikavimui. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad smūgis V. M., buvo savigyna, nes prieš E. V. nebuvo atliekami jokie pavojingi veiksmai, kurie būtų reikalavę tokio atsako.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. V. 2024 m. kovo 6 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) maršruto troleibuse SOLIARIS, v. n. (duomenys neskelbtini) galinėje stotelėje, (duomenys neskelbtini), troleibuso (duomenys neskelbtini) V. M. priėjus prie miegančio E. V. ir mėginant pažadinti, pastarasis tyčia alkūne trenkė V. M. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas minkštųjų audinių kraujosruvą, muštinę žaizdą burnos gleivinėje viršutinės lūpos kairėje pusėje, t. y. taip nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. V. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat E. V. atlygino turtinę žalą civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) teritorinėms ligonių kasoms (1 t., b. l. 193), kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Prokurorė kaltinamajame akte bei teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti sunkinančia aplinkybe tai, jog E. V. nusikalto būdamas recidyvistu, nes nebuvo išnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka panaikintas teistumas. BK 27 straipsnyje numatyta, jog recidyvistu yra laikomas toks asmuo, kuris, jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. E. V. iki nagrinėjamos veikos padarymo buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi paskirta bausme, E. V. paskirta – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę E. V. atliko 2020 m. kovo 24 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu E. V. buvo nuteistas už apysunkį (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK redakcija galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.) ir nesunkų (BK 181 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu teistumą turinčiais laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal aptartus IKNR duomenis bei Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2025 m. sausio 15 d. pateiktus E. V. šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu – 2024 m. kovo 6 d. E. V. turėjo išnykusį teistumą, kadangi pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį buvo laikomas teistu iki 2023 m. kovo 24 d. Darytina išvada, kad E. V. pripažinti recidyvistu nėra teisinio pagrindo.
Kaltinamasis taip pat buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. vasario 19 d. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos, pažymėtina, jog šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi (dvigubas bausmių bendrinimas). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ nėra duomenų, jog klausimas dėl dvigubo bausmės subendrinimo buvo išspręstas, iš LITEKO duomenų matyti, kad teikimas dėl bausmių bendrinimo E. V. atžvilgiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. spalio 30 d. nuosprendis nebuvo pateiktas. Taip pat nėra duomenų, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę E. V. atliko. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2025 m. sausio 15 d. pateiktų duomenų matyti, jog E. V. iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 24 d. paleistas atlikus Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirtos bausmės E. V. neatlikinėjo (2 t., b. l. 36-38). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu kaltinamasis nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 96 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta <...> laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Taigi 2018 m. spalio 30 d. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas yra suėjęs. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo nuosprendžiu nesprendžia klausimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. V. ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (2 t., b. l. 31-35). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkias vagystes, viešosios rimties trikdymą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 110-127), nedirba (1 t., b. l. 128-129), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 130). Byloje nėra duomenų apie E. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam E. V. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų, švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti – E. V. pakartotinai nusikalto. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti laisvės apribojimo ar arešto bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmės būtų per švelnios, neužtikrintų bausmės siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai ir 15 dienų). Taigi E. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Prokurorės siūlomas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis –viršijantis numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkį, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šiuo atveju būtų neproporcingas ir pasiektų tik nubaudimo tikslą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad E. V. po nagrinėjamos veikos padarymo buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu skirta 20 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 30 d.
Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta 2024 m. kovo 6 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu įrodyta pripažinta nusikalstama veika, taip pat, padaryta iki šių sprendimų priėmimo, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Teismas pažymi, kad padaryta nusikalstama veika, už kurią kaltinamasis nuteistas 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamasis nusižengimas) ir nagrinėjamoje byloje (nesunkus nusikaltimas) nors ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau teismo vertinimu, pagal pavojingumą reikšmingai nesiskiria. Šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies, teismas atsižvelgia į bausmės individualizavimui reikšmingas ir E. V. charakterizuojančias aplinkybes, todėl iš dalies pridedamos arešto bausmės dalis yra lygi pusei baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dydžiui. Taigi prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama švelnesnė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės dalis – 10 parų arešto (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) ir E. V. skirtina subendrinta 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikotarpis (laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 18 d. 10.00 val. iki 2024 m. sausio 19 d. 11.28 val. (2 dienos)).
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog E. V. nepradėjo atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, kadangi nuo 2024 m. spalio 14 d. jam buvo taikoma kardomoji – suėmimas kitame ikiteisminiame procese, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo tik 2024 m. gruodžio 30 d.
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
- (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 78,11 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43-46).
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė 207,59 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės atlyginimo (1 t., b. l. 152-160).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 207,59 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis atitinka V. M. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. kovo 8 d. išmokėtą ligos išmoką t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir sukeltos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyriaus 207,95 Eur – civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo E. V. priteisiama Valstybiniam socialiniam draudimo fondui (duomenys neskelbtini) skyriui 207,59 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš kaltinamojo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad E. V. atlygino 78,11 Eur už patirtą turtinę žalą (sumokėta suma 83 Eur, taikomas aptarnavimo mokestis 3 Eur), pinigus pervedė į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 193). Pagal byloje esančius Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis dėl patirtos turtinės žalos, kaltinamasis pinigus pervedė į tinkamą Valstybinės teritorinės ligonių kasos banko sąskaitą, taip pat tinkamai nurodė mokėjimo paskirtį (1 t., b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.
2024 m. gegužės 8 d. nutarimu E. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 87-88) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo E. V. parinkimo, kadangi teismas įvertinęs tai, kad E. V. bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas kitoje byloje sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi paskyrė E. V. gynėją advokatę A. U. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 4 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad E. V. gynusios advokatės A. U. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 179,17 Eur. 2025 m. sausio 6 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, E. V. suimtas kitoje byloje, dėl padarytos nusikalstamos veikos ateityje patirs finansinių iššūkių (dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyrius tenkinto civilinio ieškinio), kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, todėl vertinama, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. V. nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės dalį – 10 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai ir E. V. skirti galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikotarpį (laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 dienas).
Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš E. V. 207,59 Eur (du šimtus septynis eurus, penkiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, dėl 78,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmesti.
E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš E. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 6 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais prisegtus prie bylos 1 tomo viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.