Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutiniai teistumai:

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metams 3 mėnesiams laisvės apribojimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus šią bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paskirta bausme – 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartimi ištaisyta nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinta, jog bausmė subendrinta su 2018 m. liepos 10 d. nutartimi (2020 m. kovo 24 d. paleistas atlikęs bausmę);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi nustatyta subendrinta (subendrinus bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu) bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 20 dienų, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (įsiteisėjo 2019 m. vasario 19 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu skirta 20 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 30 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie atitinka esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. V. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė kaltinamajame akte bei teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti sunkinančia aplinkybe tai, jog E. V. nusikalto būdamas recidyvistu, nes nebuvo išnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka panaikintas teistumas. BK 27 straipsnyje numatyta, jog recidyvistu yra laikomas toks asmuo, kuris, jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. E. V. iki nagrinėjamos veikos padarymo buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi paskirta bausme, E. V. paskirta – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę E. V. atliko 2020 m. kovo 24 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu E. V. buvo nuteistas už apysunkį (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK redakcija galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.) ir nesunkų (BK 181 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu teistumą turinčiais laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal aptartus IKNR duomenis bei Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2025 m. sausio 15 d. pateiktus E. V. šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu – 2024 m. kovo 6 d. E. V. turėjo išnykusį teistumą, kadangi pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį buvo laikomas teistu iki 2023 m. kovo 24 d. Darytina išvada, kad E. V. pripažinti recidyvistu nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamasis taip pat buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. vasario 19 d. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos, pažymėtina, jog šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi (dvigubas bausmių bendrinimas). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ nėra duomenų, jog klausimas dėl dvigubo bausmės subendrinimo buvo išspręstas, iš LITEKO duomenų matyti, kad teikimas dėl bausmių bendrinimo E. V. atžvilgiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. spalio 30 d. nuosprendis nebuvo pateiktas. Taip pat nėra duomenų, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę E. V. atliko. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2025 m. sausio 15 d. pateiktų duomenų matyti, jog E. V. iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 24 d. paleistas atlikus Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirtos bausmės E. V. neatlikinėjo (2 t., b. l. 36-38). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu kaltinamasis nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 96 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta <...> laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Taigi 2018 m. spalio 30 d. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas yra suėjęs. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo nuosprendžiu nesprendžia klausimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. V. ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (2 t., b. l. 31-35). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkias vagystes, viešosios rimties trikdymą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 110-127), nedirba (1 t., b. l. 128-129), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 130). Byloje nėra duomenų apie E. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam E. V. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų, švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti – E. V. pakartotinai nusikalto. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti laisvės apribojimo ar arešto bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmės būtų per švelnios, neužtikrintų bausmės siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai ir 15 dienų). Taigi E. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Prokurorės siūlomas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis –viršijantis numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkį, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šiuo atveju būtų neproporcingas ir pasiektų tik nubaudimo tikslą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad E. V. po nagrinėjamos veikos padarymo buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu skirta 20 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 30 d.

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta 2024 m. kovo 6 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu įrodyta pripažinta nusikalstama veika, taip pat, padaryta iki šių sprendimų priėmimo, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Teismas pažymi, kad padaryta nusikalstama veika, už kurią kaltinamasis nuteistas 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamasis nusižengimas) ir nagrinėjamoje byloje (nesunkus nusikaltimas) nors ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau teismo vertinimu, pagal pavojingumą reikšmingai nesiskiria. Šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies, teismas atsižvelgia į bausmės individualizavimui reikšmingas ir E. V. charakterizuojančias aplinkybes, todėl iš dalies pridedamos arešto bausmės dalis yra lygi pusei baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dydžiui. Taigi prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama švelnesnė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės dalis – 10 parų arešto (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) ir E. V. skirtina subendrinta 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikotarpis (laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 18 d. 10.00 val. iki 2024 m. sausio 19 d. 11.28 val. (2 dienos)).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog E. V. nepradėjo atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, kadangi nuo 2024 m. spalio 14 d. jam buvo taikoma kardomoji – suėmimas kitame ikiteisminiame procese, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo tik 2024 m. gruodžio 30 d.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

- (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 78,11 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43-46).

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė 207,59 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės atlyginimo (1 t., b. l. 152-160).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 207,59 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis atitinka V. M. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. kovo 8 d. išmokėtą ligos išmoką t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir sukeltos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyriaus 207,95 Eur – civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo E. V. priteisiama Valstybiniam socialiniam draudimo fondui (duomenys neskelbtini) skyriui 207,59 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad E. V. atlygino 78,11 Eur už patirtą turtinę žalą (sumokėta suma 83 Eur, taikomas aptarnavimo mokestis 3 Eur), pinigus pervedė į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 193). Pagal byloje esančius Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis dėl patirtos turtinės žalos, kaltinamasis pinigus pervedė į tinkamą Valstybinės teritorinės ligonių kasos banko sąskaitą, taip pat tinkamai nurodė mokėjimo paskirtį (1 t., b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

2024 m. gegužės 8 d. nutarimu E. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 87-88) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo E. V. parinkimo, kadangi teismas įvertinęs tai, kad E. V. bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas kitoje byloje sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi paskyrė E. V. gynėją advokatę A. U. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 4 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad E. V. gynusios advokatės A. U. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 179,17 Eur. 2025 m. sausio 6 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, E. V. suimtas kitoje byloje, dėl padarytos nusikalstamos veikos ateityje patirs finansinių iššūkių (dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyrius tenkinto civilinio ieškinio), kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, todėl vertinama, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. V. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės dalį – 10 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai ir E. V. skirti galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikotarpį (laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 dienas).

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš E. V. 207,59 Eur (du šimtus septynis eurus, penkiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, dėl 78,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš E. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 6 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais prisegtus prie bylos 1 tomo viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.