Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilalės r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) 16-40, Mažeikiai, Mažeikių r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r. sav., Lietuva, išsituokęs, dirba krovikas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2019-01-29 apie 00.25 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. 16-40, Mažeikiai, vartojant alkoholinius gėrimus ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nusistatytas 1,19 promilių girtumas) savo sugyventinei B. V. viena ranka sugriebė už plaukų, o kitos rankos kumščiu sudavė į veido sritį ir prakirto kairį antakį.

Kaltinamasis teismo posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad su B. V. 12 metų yra sugyventiniai, tačiau kiekvienas turi savo butą. 2019-01-27 palaidojo mamą. 2019-01-28 jo bute su Biruta išgėrė šampano butelį ir degtinės 0,7 ltr. Sugyventinė liko pas jį, bet naktį ji norėjo eiti į savo butą. Jis nenorėjo išleisti, nes Biruta nebuvo apsirengusi. Tuomet sugyventinė pradėjo šaukti. Kad neišgirstų kaimynai, jis sugyventinę pastūmė ir sudavė jai kumščiu. Po to Biruta apsirengė ir jis atrakino duris. Gailisi dėl padaryto.

Teismo posėdyje kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, ši atsirašymą priėmė ir jam atleido. Kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo byloje surinkti įrodymai, kurie buvo teismo posėdžio metu išvardinti (BPK 291 str. 2 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. parodė: „Aš su P. J. esame sugyventiniai. Mes kartu negyvename. P. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. 16-40,Mažeikiai, o aš gyvenu savo bute adresu Mažeikiai. Mes vienas kitam padedame, ir finansiškai vienas kitam padedame. Mes esame sugyventiniai apie 10 metų. Ir jis pas mane ateina į mano butą, kaip ir aš pas jį į jo butą.

2019-01-28 aš buvau atvykusi pas savo sugyventinį į jo butą, adresu (duomenys neskelbtini) g. 16-40,Mažeikiai. sekmadienį palaidojome jo mamą. Manęs sugyventinis paprašė ateiti, kad aš su juo pabendraučiau, jis norėjo padėkoti, kad aš padėjau jam laidoti mamą. Mes su juo buvome dviese. Trumpai buvo užsukęs kaimynas, bet jis netrukus išėjo. Aš su sugyventiniu išgėrėme 0,7 ltr. degtinės. Aš norėjau eiti namo, kai sutemo, bet manęs sugyventinis neišleido eiti namo. Aš visada einu namo, aš pas jį nepasilieku. Jis manęs kadangi neišleido, tai jis pradėjo pulti ir muštis. Jis suėmęs mane už plaukų trenkė kita ranka kumščiu man per kairės pusės antakį, jis prakirto man. Man pradėjo bėgti kraujas. Jis man dar sakė, kad aš nusiprausčiau. Mano sugyventinis buvo išvargęs po laidotuvių, jis buvo susinervinęs, juk palaidojo mamą, išgėrė alkoholio ir todėl pasidarė piktas. Daugiau jis man nieko nedarė. Aš patyriau fizinį skausmą. Tada aš išėjau namo, jis mane išleido. Aš kai parėjau į savo namus, adresu Žemaitijos g. 26-20, Mažeikiai, aš kviečiau policijos pagalbą. Aš negalvojau, kad man taip prakirto galvą, aš bėgau namo, kad gal daugiau nieko man nepadarytų. Kai parėjusi namo pamačiau save veidrodyje, tada iškviečiau policijos pagalbą ir greitąją. Mano sugyventinis paliko pas save namuose, jis manęs nesivijo. Kai atvyko policijos pareigūnai, mes kartu nuvykome pas sugyventinį į jo butą, jis dar buvo užsirakinęs duris ir miegojo, mes beldėme į duris, tada jis ir atidarė duris. Tada jį išvežė į policijos komisariatą. Aš su juo nebendravau. Mane greitoji med.pagalba išvežė į ligoninę. mane apžiūrėję medikai, man susiuvo prakirstą antakį, susiūti 4 siūlai, aš sugrįžau namo, padarė apžiūrą ir aš pati parėjau namo. Man galva nesvaigsta. aš jaučiuosi gerai, tik kad esu neišmiegojusi. Jaučiuosi gerai, kaip sveikas žmogus. Aš einu į darbą, nedarbingumo man nereikia. Aš dirbu turgelyje, esu šlavėja, šiandien kasiau sniegą. Aš jei negalėčiau dirbti, tikrai neičiau į darbą. Daugiau į medikus nesikreipsiu, tik kai reikės ištraukti siūlus. Aš savo sugyventinio nebijau, jis gyvena savo bute, jis pas mane ateina tik pasiklausęs ir paskambinęs iš anksto. Aš jo tikrai nebijau. Suprantu, kad taip sutapo, kad jis išgėręs alkoholio šitaip pasielgė. Jis dirba prie Židikų pervažos esančioje gyvūnų maisto parduotuvėje, nežinau jos pavadinimo. Jis yra labai geras darbininkas. Jis yra ramus žmogus, jis tik yra labai šnekus, anksčiau nėra to buvęs, kaip mes gyvename 10 metų. Aš suprantu, kad jis pergyveno dėl mamos mirties, buvo pervargęs ir dar prisidėjo alkoholis. Aš galėsiu savo sugyventiniu atleisti, jam pretenzijų neturiu. Pagalbos mygtukas man nereikalingas ( b. l. 24-25).

2019-01-29 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad, atvykus pareigūnams, B. V. nustatyta kraujuojanti žaizda ties kaire akimi, ji buvo susijaudinusi ( 15-18 b. l. ).

2019-01-29 1.23 val. P. J. nustatytas 1,19 promilių girtumas, 2019-01-29 00.54 val. B. J. – 1,51 promilių girtumas (19 b.l.).

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kas yra šeimos nariai tyčia sužalojant asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-152-693/2016). BPK 38 str. nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl P. J. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra dėl to, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: tyčia savo sugyventinei B. V. sugriebė už plaukų, kitos rankos kumščiu sudavė į veidą ir prakirto kairį antakį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką` ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, nėra teistas, nėra administracine tvarka baustas. Įvertinus visas teismo nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikals-tamų veikų. Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis) ir bau-džiamoji byla nutrauktina ( BPK 235 straipsnis). P. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67, 71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 235, 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikant BK 38 straipsnį ir, vadovaujantis BPK 235 straipsniu, iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 71 straipsniu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, t. y. , 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant penkių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokai sumokėti.

Išaiškinti P. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

P. J. išaiškinti, kad 250 Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą jis turi įmokėti per penkių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į fondo sąskaitą banke Luminor Bank AS Nr. LT884010051004670332.

P. J. išaiškinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.