- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-2034-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00014-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą asmens išsilavinimo nustatymo tikslu, kad jis 1984 metais mokėsi Kelmės neakivaizdinės mokyklos Pakražančio konsultaciniame punkte 11 klasėje, baigė visą Kelmės rajono neakivaizdinės vidurinės mokyklos mokymo kursą ir įgijo vidurinį išsilavinimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis gimė ir augo (duomenys neskelbtini). 1978 metais baigė 8 klases Kelmės rajono Pakražančio vidurinėje mokykloje , 1978 m. rugsėjo 1-ąją įstojo ir 1979 m. liepos 16 d. baigė Šilutės 20-ąją profesinę technikos mokyklą, kur įgijo tinkuotojo specialybę. Įgijęs specialybę dirbo tuometiniame K. P. kolūkyje pagalbiniu darbininku statybose, vidurinį išsilavinimą įgijo neakivaizdiniu būdu, mokėsi Kelmės rajono neakivaizdinės vidurinės mokyklos Pakražančio konsultaciniame punkte, 1984 metų pavasarį baigė 11 klasę, išlaikė egzaminus ir gavo tai patvirtinantį atestatą, kurį prarado jam pačiam nežinomomis aplinkybėmis. Kadangi 1984 metų brandos atestatų registracijos išdavimo knyga yra dingusi, Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras neturi galimybės jam išduoti atestato dublikato.
Suinteresuotieji asmenys nuomonės teisme nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Tam tikrais atvejais asmuo, siekdamas įgyti atitinkamą subjektinę teisę ar įgyvendinti turimą, turi patvirtinti, kad egzistuoja tokios teisės įgijimo ar įgyvendinimo pagrindas, t. y. juridinis faktas. Ne visada juridinis faktas yra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, todėl įstatyme nustatyta galimybė kreiptis į teismą jam nustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinį reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaujantis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančiomis juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinio teismo praktikoje išskiriami kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar juridinis faktas konkrečiu atveju nustatinėtinas: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-45/2009, 3K-3-390/2010, kt.). Pažymėtina, kad turi egzistuoti visos nurodytos aplinkybės, priešingu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą jo įgyto išsilavinimo patvirtinimo tikslu. Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui.
2017 m. spalio 5 d. Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų centro išduotoje pažymoje Nr. SR-105 nurodyta, kad peržiūrėjus Kelmės rajono neakivaizdinės mokyklos 1983/1984 mokslo metų ataskaitas centras pažymi, jog V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), 1984 metais mokėsi Kelmės neakivaizdinė mokyklos Pakražančio konsultaciniame punkte, baigė 11 klasę, dėl dingusios brandos atestatų registracijos išdavimo knygos centras neturi galimybės išduoti brandos atestato dublikato V. R.. 2018 m. vasario 14 d. išduotoje Šiaulių regioninio valstybės archyvo pažymoje Nr. PŽ-25 (8.4) nurodyta, kad Kelmės rajono neakivaizdinės vidurinės mokyklos Pakražančio konsultacinio punkto dokumentai šiame archyve nesaugomi. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centro direktorės pavaduotoja V. B. patvirtino, kad Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras perėmė Kelmės rajono neakivaizdinės mokyklos funkcijas, centrui buvo perduoti brandos atestatų registracijos išdavimo knygos, kiti dokumentai, susiję su mokslais šioje mokykloje, tačiau 1982-1985 metų atestatų išdavimo knygos nebuvo perduotos, centras jų bandė ieškoti įvairiais būdais – užklausiant mokyklas, kuriose buvo įsteigta neakivaizdinė mokykla ar šios mokyklos konsultaciniai punktais, teiraujantis mokytojų, mokyklos vadovų, tačiau rasti dingusias atestatų registravimo knygas nepavyko, todėl tuo metu baigusiems neakivaizdinę mokyklą nėra galimybės išduoti atestatų dublikatus. Taigi, pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti faktą, kad jis įgijo vidurinį išsilavinimą, patvirtinančio prarasto dokumento – vidurinio mokslo baigimo atestato - dublikato.
Iš aštuonmečio mokslo pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas 1978 metais Kelmės rajono Pakražančio vidurinėje mokykloje baigė aštuonias klases. Atestatas patvirtina, kad jis nuo 1978 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 16 d. mokėsi Šilutės 20-osios miesto profesinės technikos mokyklos vienerių metų mokymo kursą ir įgijo tinkuotojo specialybę. Iš Kelmės rajono neakivaizdinės vidurinės mokyklos Pakražančio konsultacinio punkto ataskaitų matyti, kad 1983-1984 mokslo metais 11 klasėje čia mokėsi pareiškėjas V. R..
Kartu su rašytiniais įrodymais, juridiniam faktui nustatyti pareiškėjas rėmėsi liudytojų parodymais. Liudytojas V. Č. parodė, kad jis 8 klases baigė Kražių vidurinėje mokykloje, toliau mokėsi Kelmės rajono neakivaizdiniame skyriuje, lankė šios mokyklos Pakražančio konsultacinį punktą, 1985 metais baigė vidurinės mokyklos kursą. Kartu su juo tą pačią mokyklą, Pakražančio konsultacinį punktą, įsikūrusį Pakražančio vidurinėje mokykloje, lankė ir V. R.. Kelintais metais V. R. baigė mokyklą, tiksliai nurodyti negali, jis vidurinę neakivaizdinę mokyklą baigė 1985 metais, teismui pateikė tai patvirtinantį 1985 m. birželio 15 d. išduotą vidurinio mokslo atestatą.
Liudytojas S. A. parodė, kad jis nuo 1971 m. iki 2012 metų dirbo matematikos mokytoju Pakražančio vidurinėje mokykloje, buvo Kelmės rajono neakivaizdinės vidurinės mokyklos Pakražančio konsultacinio punkto vedėjas. Neakivaizdinės mokyklos centras buvo Kražiuose, 1984-1985 metais šios mokyklos direktoriumi buvo S. K.. Baigus 11 klasių direktoriaus įsakymu buvo suteikiama teisė laikyti egzaminus, po to rašomas direktoriaus įsakymas dėl atestatų išdavimo išlaikiusiems brandos egzaminus. Jis gerai prisimena, kad V. R. lankė neakivaizdinės mokyklos Pakražančio konsultacinį punktą ir baigė 11 klasių, įgijo vidurinį išsilavinimą, tarybiniais metais neišlaikiusių egzaminų nebūdavo. Tiksliai neprisimena, kuriais metais V. R. baigė mokyklą – 1984 m. ar 1985 m.
Aštuonmečio mokslo pažymėjime, profesinės technikos mokyklos atestate, Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centro išduotose ataskaitose nurodyta pavardė „R.“, tačiau iš pareiškėjo pateikto 2002 m. gruodžio 21 d. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriaus civilinės būklės akto įrašo pakeitimo liudijimo matyti, kad 2002 m. gruodžio 21 d. V. R. pavardė pakeista į pavardę „R.“, todėl abejonių, kad pateikti dokumentai priklauso pareiškėjui, nekyla.
Įvertinus aptartų įrodymų visumą darytina išvada, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas mokėsi Kelmės rajono neakivaizdinės mokyklos Pakražančio konsultaciniame punkte, kur 1984 metais baidė vidurinės mokyklos kursą, todėl nustatytinas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Archyviniai dokumentai, kad jis 1983-1984 mokslo metais mokėsi Kelmės rajono neakivaizdinės mokyklos 11 klasėje yra išlikę, tą patvirtina ir 2017 m. spalio 5 d. išduota Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centro pažyma Nr. SR-105, todėl pareiškėjo reikalavimas, kad jis mokėsi 11 klasėje, yra akivaizdžiai perteklinis, tokio fakto nustatymas neatitinka CPK 444-445 straipsnių nuostatoms, todėl jo teismo sprendimu nustatyti nereikalinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą išsilavinimo nustatymo tikslu, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1984 metais Kelmės rajono neakivaizdinės vidurinės mokyklos Pakražančio konsultaciniame punkte baigė visą Kelmės rajono neakivaizdinės vidurinės mokyklos mokymo kursą ir įgijo vidurinį išsilavinimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.