Kauno apygardos teismo nutartis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas J. P. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio skundas ir paliktas nepakeistas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) J. P. nubaustas už tai, kad atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, įmonės vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. P. leido M. M. dirbti virėjo pareigose ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, t. y. leido jam nelegaliai dirbti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje dėl ko jam buvo paskirta 1 000 Eur bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos Nutarimu, J. P. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos 2023 m. balandžio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. M. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam pavedamų darbo funkcijų klausimus derino su Š. P., o J. P., atlikdamas darbdavį atstovaujančias funkcijas leido M. M. dirbti aptariamu laikotarpiu virėjo pareigose, nesudarė darbo sutarties ir apie tai nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Apylinkės teismas sprendė, kad J. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliantas skunde apygardos teismui ginčija J. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyti visi šio administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo įsitikinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti J. P. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad J. P. atstovas apeliacinį skundą iš dalies grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui dėl Institucijos Nutarimo ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo pasisakyta. Taigi, apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams jų išsamiai nekartos, o juos papildys atsakydamas į esminius apelianto skundo argumentus.

9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinio pobūdžio norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Nagrinėjamu atveju J. P. yra nubaustas už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nesilaikymą, t. y. nelegalus darbas šioje teisinėje situacijoje pasireiškė tuo, kad darbdavys (J. P.) raštu nesudarė darbo sutarties ir mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojo (M. M.) priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų bei apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

10. Siekiant nustatyti administracinio nusižengimo – nelegalaus darbo sudėtį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyti objektyvieji šio nusižengimo požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegaliai dirbančio asmens (darbuotojo) santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visi šie objektyvieji požymiai buvo nustatyti ir įrodyti byloje surinktais duomenimis.

11. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu darytina išvada, kad pagrindinis jo argumentas yra tai, jog M. M. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. neatliko jokių darbinių funkcijų, tuo tarpu tik tarėsi su įmonės veiklos vadove Š. P. dėl būsimos darbo vietos ir jo ateityje atliktinų darbinių funkcijų. Visgi, apygardos teismas negali sutikti su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentais. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, iš administracinio nusižengimo byloje esančio susirašinėjimo „Viber“ programėlėje laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. tarp restorano UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos direktorės Š. P. ir būsimo darbuotojo M. M. matyti, kad susirašinėjimo metu yra aptarinėjamos maisto gamybai užsakytinų produktų aplinkybės, nurodoma kokiu metu 2022 m. lapkričio 15 d. M. M. ateiti į darbo vietą, tariamasi apie gamintino maisto pobūdį bei nurodomas konkretus pagamintinų porcijų skaičius (1 t., b. l. 31–35), taigi akivaizdu, kad M. M. aptariamu laikotarpiu nesitarė su įmonės veiklos vadove Š. P. apie jo būsimas darbines funkcijas, o jas buvo pradėjęs faktiškai vykdyti. Nors apeliaciniame skunde pateikiama subjektyvi susirašinėjimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos direktorės Š. P. ir M. M. versija, jo turinį interpretuojant palankiai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicijai, tačiau tai kad M. M. aptariamu laikotarpiu buvo pradėjęs vykdyti virėjo darbinės funkcijas patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos (1 t., b. l. 23–27), kuriose 2022 m. lapkričio 16 ir 18 dienomis užfiksuotos ne tik gamybinės masto patalpos, tačiau ir paruoštos maisto porcijos. Nors apeliantas skunde abejoja byloje esančių nuotraukų tikrumu ir jų padarymo data, tačiau matyti, kad M. M. elektroniniu paštu pateiktas nuotraukas (1 t., b. l. 22) tyrimo metu įvertino, apžiūrėjo ir parengė Valstybinės darbo inspekcijos Kano teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. B., todėl apygardos teismui nekyla abejonių, kad šios nuotraukos yra objektyvus ir patikimas įrodymas. Be kita ko, Institucijos atsiliepime pažymima, kad atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje, 2022 m. gruodžio 20 d. apklausiant Š. P. jai buvo parodytos minimos nuotraukos, ir Š. P. patvirtino, jog nuotraukose yra užfiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės patalpos (1 t., b. l. 40). Šios įvardintos aplinkybės tiek Institucijai, tiek apylinkės teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog 2022 m. lapkričio 14–18 dienomis M. M. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko virėjo funkcijas.

12. Nors sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atstovo į administracinio nusižengimo bylą pateiktų duomenų, tokių kaip signalizacijos prisijungimo suvestinės (1 t., b. l. 61), tačiau ši suvestinė nepaneigia fakto, kad M. M. 2022 lapkričio 14–18 dienų laikotarpiu atliko darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Iš suvestinės matyti, kad 2022 m. lapkričio 14 d. signalizacijos kodas buvo vedamas 08:33:39, 2022 m. lapkričio 15 d. 08:24:46, 2022 m. lapkričio 16 d. 08:05:00, 2022 m. lapkričio 17 d. 08:45:07, 2022 m. lapkričio 18 d. 06:51:25. Taigi, nors restorano patalpos buvo atidaromos ir darbas pradedamas ne nuo 06.30 val., kaip nurodė M. M., tačiau apygardos teismo nutarties 11 punkte paminėti duomenys patvirtina, kad darbuotojas M. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto gamybinėse patalpose bei vykdė virėjo darbines funkcijas. Skundo teiginys, kad M. M. buvimą darbo vietoje paneigia tai, jog jam tik 2022 m. lapkričio 15 d. 14.18 val. „Viber“ programėlėje buvo atsiųstas restorano signalizacijos kodas šiuo atveju taip pat yra nepagrįstas, nes iš to paties „Viber“ programėlėje vykusio susirašinėjimo tarp Š. P. ir M. M. turinio matyti, jog 2022 m. lapkričio 14 d. 18.07 val. Š. P. M. M. išsiuntė pranešimą nurodydama, kad į darbo vietą jis turi atvykti 09.30 val. ir ji pati jį įleis į restorano patalpas (1 t., b. l. 35), todėl signalizacijos išsiuntimo kodo laikas šiuo atveju neįrodo, kad M. M. nebuvo restorano patalpose. Be kita ko, nors skunde kaip vieni iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją pagrindžiančių duomenų įvardinti ir Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas dėl objekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų elektros instaliacijos darbų bei 2023 m. sausio 10 d. patvirtinimas, kad 2022 m. lapkričio 3 d. – 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane buvo atlikti elektros instaliacijos darbai, iki kurių perdavimo dienos (2022 m. gruodžio 9 d.) remontuojamose restorano patalpose nebuvo galima fiziškai jo eksploatuoti (įskaitant virtuvės įrangą, patalpų apšvietimo sistemas) dėl atliekamų elektros instaliacijos darbų (1 t., b. l. 66, 68), tačiau administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos šias aplinkybes paneigia. Šiose nuotraukose matyti, kad maisto gamybinėse patalpose veikia ne tik patalpų apšvietimas, tačiau veikiančiame įrenginyje yra kepamas maistas (1 t., b. l. 24, 25, 27). Taigi, apygardos teismo vertinimu, šie duomenys taip pat niekaip nepaneigia aplinkybės, kad M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano maisto gamybinėse patalpose iš tiesų vykdė darbines funkcijas.

13. Apygardos teismas atmesdamas ir apeliacinio skundo argumentus dėl aplinkybių, jog pagal sąskaitas-faktūras žaliavos maisto gamybai bei darbo įrankiai buvo supirkti vėliau nei teigia dirbęs M. M., t. y. pirmieji darbo įrankiai buvo įsigyti tik 2022 m. lapkričio 22 d., o pagrindinis virtuvės inventorius buvo užsakytas 2022 m. lapkričio 30 d., tuo tarpu pirmoji maisto žaliavų partija buvo užsakyta tik 2022 m. lapkričio 21 d., pažymi, kad kaip jau minėta, administracinio nusižengimo byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, jog restorano maisto gamybinėse patalpose yra paruoštos maisto porcijos, bei tai pat užfiksuotas patiekalų kepimas. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybės, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėliau įsigijo tam tikrus darbo įrankius bei užsakė maisto produktus, nepaneigia fakto, M. M. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. kasdien atliko virėjo funkcijas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad nors skunde apeliantas nurodo, jog M. M. teiginiai apie tai, jog 2022 m. lapkričio 14 – 18 dienų laikotarpiu jam būdavo liepta nueiti į prekybos centrą nupirkti maisto produktų sekančios dienos maisto ruošimui nėra patvirtinti jokiais bylos duomenimis, tačiau administracinio nusižengimo byloje yra nustatytas maisto paruošimo faktas, todėl akivaizdu, kad M. M. maistą reikėjo paruošti iš tam tikrų maisto žaliavų. Kadangi skunde nurodoma, jog pirmoji maisto žaliavų partija buvo užsakyta tik 2022 m. lapkričio 21 d., neatmestina versija, kad M. M. iš tiesų buvo liepiama nuvykti į prekybos centrą ir nupirkti produktų maisto ruošimui.

14. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys apie įmonėje įdarbinus asmenis bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (1 t., b. l. 21, 19) taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo J. P., o šiuo laikotarpiu asmuo M. M. oficialiai įdarbintas nebuvo. Tai, kad vykdydamas direktoriaus funkcijas J. P. M. M. supažindinimą su darbo pobūdžiu bei funkcijomis pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiai veiklos vadovei Š. P., nepaneigia fakto, kad jis būdamas įmonės direktoriumi, buvo atsakingas už tinkamą būsimų darbuotojų įdarbinimo procedūrą ir savalaikį duomenų pateikimą valstybinėms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog M. M. dėl įdarbinimo galimybių visų pirma susisiekė su J. P., kuris pastarąjį šiais klausimais nukreipė tartis su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vadove Š. P.. Ši aplinkybė nekelia abejonių, kad įmonės vadovas J. P. žinojo apie tai, jog įmonėje yra iškilęs spręstinas klausimas dėl M. M. įdarbinimo. Taigi, tai suponuoja išvadą, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. P., suvokdamas, jog turi būti išspręstas klausimas dėl tinkamo galimo darbuotojo M. M. įdarbinimo tai sąmoningai ignoravo. Kaip teisingai pažymėta Institucijos pateiktame atsiliepime, ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neveikimu, t. .y. elgiantis pasyviai ir neatliekant savo kaip įmonės vadovo pareigos oficialiai įdarbinti įmonėje faktiškai dirbančio darbuotojo ir duomenų apie asmens įdarbinimą nepateikiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kas šioje teisinėje situacijoje ir buvo nustatyta.

15. Aukščiau aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį bei Institucija priimdama Nutarimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Vien tai, kad apeliantas skunde subjektyviai interpretuodamas byloje esančius įrodymus, nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teisinėmis išvadomis dėl šio administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo, nesudaro pagrindo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Institucijos Nutarimą.

16. Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde prašo J. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą baudą, skirti kitą nuobaudos rūšį – įspėjimą, arba neskirti jokios nuobaudos.

17. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar baudžiamojo poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju Institucija skirdama straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydį atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau visgi vertino tai, kad J. P. yra garbingo amžiaus, todėl jam skyrė ne straipsnio sankcijos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, tačiau parinko minimalų numatytos baudos dydį. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybės, jog padarytas administracinis nusižengimas truko neilgą laiko tarpą, J. P. nebuvo susitikęs su M. M. ir nederino darbo sąlygų, nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą bei aplinkybė, kad jis nerūpestingai pasitikėjo savo įmonės veiklos vadove – dukra Š. P., šiuo atveju nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios gali lemti paskirtosios baudos sumažinimą, šios nuobaudos pakeitimą kita rūšimi ar juolab visišką jos neskyrimą.

19. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, J. P. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga jo padarytam administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytina jo teises suvaržanti labiau nei tai būtina pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta tinkamai pritaikius ANK nuostatas, be to, šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta nei J. P. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis nepripažino padaręs administracinį nusižengimą. Sprendžiant, kad J. P. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai svarbu paminėti ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

20. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio skundas ir paliktas nepakeistas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, tuo tarpu ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl J. P. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.