Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-5579-877/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
2-5579-877/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02331-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
N., N. Z.
Atsakovas
Kauno, Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
V. Z., F. Z.
Civilinė byla Nr. 2-5579-877/ 2013; teisminio proceso Nr. 2-69-3-02331-2013-5; procesinio sprendimo kategorija: 30.6; 93.2.21; 114.9.2; 114.11; 116.1
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovei N. Z., jos atstovei advokatei V. T., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A. K., nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. Z., F. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. Z., F. Z., dėl savivaldybės turto privatizavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. Z. 2013 m. vasario 14 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias atsakovei Kauno miesto savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šiame bute ji gyvena nuo 1980 metų, kai jos motinos D. O. Z. 6 asmenų šeimai butas buvo suteiktas orderiu Nr. 002599. Jos vardu nuomos sutartis pakeista 2012-07-25 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-2850, nuomos sutartis sudaryta 2012-09-10. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui, ji su šeima gyveno šiame bute. Norėdama privatizuoti butą, D. O. Z., pritariant šeimos nariams, surinko visus dokumentus, užpildė pareiškimą, gavo raštiškus savo vaikų sutikimus ir dokumentus 1991 m. lapkričio mėnesį pateikė atsakovo butų privatizavimo tarnybai, kur pareiškimas buvo priimtas ir įregistruotas. Pridavusi dokumentus, laukė pranešimo atvykti į miesto savivaldybę dėl tolesnės privatizavimo eigos, lankėsi tarnyboje, praėjus 6 mėn. jai buvo nurodyta, kad jau sudaryta buto techninės apskaitos byla, o privatizavimo procedūros toliau vykdomos. Nesulaukusi iškvietimo, ji ne kartą lankėsi tarnyboje, tačiau darbuotojos vis sakė, kad atėjus laikui butas bus privatizuotas. Apie butų privatizavimo specifiką jai nebuvo žinoma, savivaldybės darbuotojai jos neaiškino. Sužinojus, kad Butų privatizavimo įstatymas neteko galios, Butų privatizavimo tarnyboje jai buvo išaiškinta, jog buto privatizavimo procedūros bus baigtos po papildomo įstatymo priėmimo. kad įstatymo galiojimas vis pratęsiamas ir kad iki šiol nespėta paruošti visų reikiamų dokumentų. Mano, kad valią privatizuoti nuomojamą butą išreiškė laiku ir tinkamai, privatizavimo procedūros buvo pradėtos, butas liko neprivatizuotas ne dėl jos kaltės. Prašo ieškinį tenkinti ir pripažinti jos teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

Ieškovė N. Z. palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Ieškovės atstovė advokatė V. T. patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad iš orderio matosi, jog ieškovė bute gyvena nuo 1980 m. Tai įrodyta ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-124-717/2012. Nuomos sutartis ieškovės vardu pakeista 2012-09-10, ji deklaruota bute viena. Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo metu bute gyveno 4 asmenys: tuometinė nuomininkė Z. ir jos vaikai: ieškovė, F. ir V. Z.. Buvo nutarta privatizuoti butą, surinkti dokumentai, užpildytas pareiškimas, vaikų sutikimai. Notarine tvarka sutikimai nebuvo patvirtinti, nes tuo metu to ir nereikėjo pagal notariato įstatymą. Nors atsiliepime atsakovė nurodo, kad nėra notarinių sutikimų, jų ir nereikėjo. Pareiškimas ir sutikimai buvo pateikti. Jokių dokumentų netrūko. Tą įrodo savivaldybėje iki šiol esanti šio buto apskaitos bylelė. Ji yra pagrindinis įrodymas, kad laiku ir tinkamai buvo išreikšta valia dėl buto privatizavimo, buvo pradėtos privatizavimo procedūros, nes jų nepradėjus, bylelė nebūtų parengta. Ši aplinkybė yra pagrindas ieškinį patenkinti. Tuometinė nuomininkė Z. domėjosi privatizavimu, lankėsi privatizavimo tarnyboje, teiravosi, kad būtų baigtos privatizavimo procedūros. Jos nebuvo baigtos, o ji, pasitikėdama savivaldybės tarnyba, tikėjosi, kad privatizavimas bus baigtas. Procedūrų baigimas nuo jos nepriklausė. Kadangi nebuvo nustatyti terminai, kada turėjo būti baigtas privatizavimas, savivaldybės tarnybos darbuotojai todėl ir neskubėjo. 1998-07-01 Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, pagrindinei nuomininkei buvo pasakyta, kad galės tęsti ir baigti privatizavimo procedūrą. Vėliau buvo nurodyta, kad galima šias procedūras baigti teismine tvarka. Ieškovei nebuvo žinoma apie tokio įstatymo galiojimą. Nuo pat pareiškimo padavimo 1991 m. nebuvo gautas joks pranešimas apie procedūrų eigą pagal priimtą pareiškimą. Po mamos mirties toliau ieškovės vardu tęsėsi nuomos santykiai, jos vardu ir turi būti baigtos privatizavimo procedūros, kadangi ji pastoviai nuo 1980 m. gyvena tame bute. Mano, kad ieškovės reikalavimas pilnai pagrįstas ir tenkintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-28 išrašas. Vadovaujantis Kauno miesto Lenino rajono LDT VK 1980-11-28 sprendimu Nr. 382 ginčo gyvenamosios patalpos buvo suteiktos D. O. Z. ir jos šeimos nariams: vyrui V. Z., dukrai N. Z., sūnums F. Z. ir V. Z., motinai M. S. bei 1998-12-17 su D. Z. buvo sudaryta ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-26 įsakymu Nr. A-2850 buvo nuspręsta pakeisti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovės N. Z. vardu ir 2012-09-10 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. SR-0706 ieškovės N. Z. vardu. 2013-02-28 pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu nurodoma, kad pagal gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-07 davinius (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi N. Z. nuo 2012-09-11. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė ir jos šeimos nariai įstatymų numatytais terminais būtų kreipęsi dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo į atitinkamos įmonės administraciją, Savivaldybę ar Valstybinę komisiją (tiesiogiai ar per Kauno miesto savivaldybę). Vadovaujantis LR butų privatizavimo įstatymo 4 straipsniu, įgyvendinti šią teisę galėjo tik asmenys, kurie šio įstatymo galiojimo metu buvo siekiamų privatizuoti gyvenamųjų patalpų nuomininku ar jų šeimų nariais. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-124-717/2012, ieškovė dar nepasibaigus LR butų privatizavimo įstatymo galiojimui, iš ginčo gyvenamųjų patalpų išsiregistravo ir tik Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-124-717/2012 pripažinta D. O. Z. šeimos nare. Taigi, net jei ir buvo pradėtos ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo procedūros, nors byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, ieškovė, vadovaujantis LR butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, jų iki 1998-07-01 neturėjo teisinio pagrindo pabaigti, atitinkamai ir šiai dienai jai tokia teisė negali būti pripažinta. Kad nei ieškovė, nei kiti pilnamečiai jos šeimos nariai iki 1998-07-01, t. y. kol LR butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, šio įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų numatyta tvarka ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2013-03-01 raštas Nr. 66-3-109, kuriame nurodoma, kad atsakovas neturi D. O. Z., V. Z., N. Z., F. Z., V. Z., M. S. LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Aukščiau nurodytame rašte nurodoma, kad Privatizavimo skyriuje yra gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla.

Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas neatliktas dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų kaltės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė įstatymų numatytais terminais būtų kreipusis dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo į Valstybinę komisiją (tiesiogiai ar per Kauno miesto savivaldybę). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos ieškinyje minimas aplinkybes, t.y. kad ieškovė ir jos šeimos nariai domėjosi, kaip vyksta jos nuomojamų ginčo patalpų privatizavimo procesas, pateikė visus reikiamus dokumentus, reikalingus užbaigti ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo procesą, pateikė pilnamečių šeimos narių notarinį susitarimą, jog kreipėsi į Valstybinę komisiją, nepateikė įrodymų, kad buvo pažeistos ieškovės teisės. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, per kurį galėjo priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jos teisės yra pažeistos. Pagal 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą buvo taikomas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas, pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinį kodekso 1.125 str. taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Taigi, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisų pažeidimą. Ieškovė nesiekė ginti tariamai pažeistų teisių per nustatytą ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja ar jos šeimos nariais gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai pažeidžia jos ar jos šeimos narių teises. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė pareiškė 2011 metų lapkričio mėnesį, t. y. nuo 1998-07-01 iki ieškinio padavimo dienos nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jei manė, kad jos buvo pažeistos. Laikytina, kad jei ieškovė ir jos šeimos nariai, kaip nurodyta ieškinyje, dėl buto privatizavimo su pareiškimu kreipėsi 1991 metų lapkričio mėnesį, o ieškinį dėl savo pažeistų teisių pareiškė tik 2013 metų sausio mėnesį, laikytina, kad ieškovė praleido senaties terminą. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o jei teismas laikytų, kad senaties terminas nepraleistas, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė A. K. patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė tik 2012 m. buvo pripažinta mirusios motinos šeimos nare, iki tol buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.

Trečiasis asmuo F. Z. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį patenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (71 b.l.). Trečiasis asmuo V. Z. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį patenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (69 b.l.). Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Nustatyta, jog 62,39 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (44 b.l.). 1980-12-03 Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė orderį B Nr. 002599, kuriuo leista D. O. Z. ir jos šeimos nariams sutuoktiniui V. Z., dukrai N. Z., sūnums F. Z. ir V. Z., motinai M. S. apsigyventi minėtame bute (22 b.l.). 1998-12-17 tarp Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės ir D. O. Z. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (prijungta civilinė byla Nr. 2-124-717/2012, 17-18 b.l.). D. O. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (24 b.l.), V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (25 b.l.). Kauno 11-jame notarų biure po D. O. Z. mirties paveldėjimo byla neužvesta, niekas dėl paveldėjimo nesikreipė. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-03-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-124-717/2012 nusprendė pripažinti N. Z. D. O. Z. šeimos nare ir gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomininke ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę pakeisti rašytinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovės vardu (18-19 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. A-2850 (14 b.l.) pagrindu sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. SR-0706 su ieškove N. Z. (15-17 b.l.). 2013-02-28 pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu nurodoma, kad pagal gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-07 davinius (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi N. Z. nuo 2012-09-11(20, 46 b.l.). Tretieji asmenys V. Z., F. Z. neprieštarauja dėl ieškovės prašymo, pripažįsta, kad ginčo bute negyvena (69,71 b.l.). 2012-12-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius raštu ieškovei nurodė, jog teisinio pagrindo lengvatinėmis sąlygomis parduoti jai gyvenamąsias patalpas nėra, nurodė, jog ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo (8 b.l.). 2013-03-01 raštu Nr. 66-3-109 Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius pranešė, jog Privatizavimo skyriuje D. O. Z., V. Z., N. Z., F. Z., V. Z., M. S. pateikto prašymo privatizuoti butą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu nėra (53 b.l.). 2013-02-11 VĮ Registrų centras Kauno filialo raštas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog N. Z. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (26 b.l.). N. Z. nuo 2002-05-21 iki 2002-06-03 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu buvo registruotos nuosavybės teisės į 15/100 buto bendro 49,56 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ji paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise nuo 2005-10-21 iki 2006-01-24 valdė po 1/3 dalį žemės sklypo ir sodo pastato, (duomenys neskelbtini), kuriuos 2005-11-14 pardavė; nuosavybės teise nuo 2004-06-18 iki 2005-09-21 valdė žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) (27-33 b.l.).

Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo

1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Tų asmenų, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti, t. y. negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teises ir interesus šiuo metu gina 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, kurio ketvirtajame skirsnyje yra nustatyta savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008, 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, ir 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008, pažymėjo, kad aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena iš valstybės socialinės–ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Viešosios nuosavybės teisės objektų perleidimas privačių asmenų nuosavybėn atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą, pagal kurią Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą, ir tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Sprendžiant, ar ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, pirmiausia įvertintina, ar yra nustatytos visos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos. Ieškovė nuo 1980 m. gyvena ginčo bute, 1980-12-03 buvo išduotas orderis B Nr. 002599, 1998-12-17 tarp Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės ir D. O. Z. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (prijungta civilinė byla Nr. 2-124-717/2012, 17-18 b.l.). D. O. Z. mirus, 2012-09-10 tarp Kauno miesto savivaldybės ir N. Z. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis ir tarp ieškovės ir atsakovo susidarė faktiniai nuomos santykiai. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovė. Tai reiškia, kad sutinkamai su Įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies nuostatomis ieškovė buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą; ginčo butas nėra įrašytas į Įstatymo 3 straipsnyje nurodytą neprivatizuojamų objektų sąrašą, o atitinka Įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų objektų požymius, todėl konstatuotina, kad gali būti ir privatizavimo objektu.

Tam, kad asmenį būtų galima laikyti įgijusį teisę privatizuoti butą, visų pirma turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į pirkimo-pardavimo subjektą, t. y. į vietos savivaldybę, kuri parduoda jai priklausančius butus, ar į įmonę, įstaigą, organizaciją, kurios pardavinėjo jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad jos mama D. O. Z. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, pritariant šeimos nariams, surinko visus dokumentus, užpildė pareiškimą, gavo raštiškus savo vaikų sutikimus ir dokumentus 1991 m. lapkričio mėnesį pateikė miesto Inventorizacijos biurui, kur pareiškimas buvo priimtas ir įregistruotas, tačiau rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad prašymas dėl buto privatizavimo VĮ Registrų centro Kauno filialui (buvęs Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras), kuriame buvo priimami privatizavimo dokumentai, buvo pateiktas, ieškovė teismui nepateikė. Tai, kad ieškovės motina kreipėsi dėl buto privatizavimo, ieškovė įrodinėjo savo pačios paaiškinimais ir liudytojų D. O. M. ir G. K. parodymais teismo posėdžio metu. Liudytoja D. O. M. parodė, kad ji kartu su D. O. Z. ėjo į privatizavimo skyrių pradėti privatizavimo procedūros, užpildė pareiškimus, susirinko reikiamus dokumentus. Reikėjo vaikų parašų, nes jie buvo pilnamečiai. Vaikai pasirašė, kad sutinka privatizuoti. Ėjo abi visur kartu, ne kartą vyko į savivaldybę. Jos butas buvo privatizuotas, o ieškovės mamai savivaldybės darbuotojai liepė laukti. D. O. Z. susirgo, ilgai gulėjo ligoninėje, po ligos vėl ėjo dėl privatizavimo. Patvirtino, kad N. Z. niekada iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo išvykusi. Liudytoja G. K. nurodė, kad su ieškove ir jos mama ne kartą kartu vyko priduoti įvairių dokumentų dėl buto privatizavimo bei pasidomėti jo eiga. Buvo didelės eilės, tačiau jai buvo žinoma, kad ieškovė dokumentus pridavė ir jai savivaldybės tarnautojai liepė laukti. Ji pati savo butą privatizavo tik maždaug po 4 metų nuo pareiškimo padavimo. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek pateiktame savo Privatizavimo skyriaus 2013-03-01 raštu Nr. 66-3-109 nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo, nėra. Pažymėtina, kad šis raštas vertintinas kritiškai, kadangi jis yra išduotas institucijos, kuri yra atsakovė, turinti materialinį teisinį suinteresuotumą dėl bylos baigties, iš rašto turinio matyti jį išdavusios institucijos interesas byloje, nes informacija pateikta ne objektyvia forma, o darant konkrečią išvadą, kad nėra pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo, pateiktų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Kartu šiame rašte nurodyta, kad privatizavimo skyriuje yra Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu parengta buto techninės apskaitos byla. Iš šios bylos matyti (54 b.l.), kad buto savininke nurodyta D. O. Z.. Konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad D. O. Z. prašymą pradėti buto privatizavimo procedūrą ji gavo. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procesu metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir teismų praktikoje taikant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu, reiškiančiu, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Sprendžiant, ar byloje yra pakankamai įrodymų ir duomenų, kad D. O. Z. kreipėsi į atsakovę dėl buto privatizavimo, be anksčiau nurodytų įrodymų atsižvelgtina į byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovės šeimai butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas 1980-12-03 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1980-11-28 sprendimu Nr. 382 (22 b. l.), 1998-12-17 tarp Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės ir D. O. Z. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (prijungta civilinė byla Nr. 2-124-717/2012, 17-18 b.l.). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė teismui netiesioginį rašytinį įrodymą- buto techninės apskaitos bylos kopiją, kurioje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso privačiam fondui, jo savininke nurodyta Z. D. O., P. (9-13 b.l.). Buto inventorinė byla, kaip matyti iš šio dokumento, buvo parengta 1992 m. vasario 12 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui, bet ne vėliau (ar anksčiau), taigi akivaizdu, kad jei atsakovė nebūtų pradėjusi privatizavimo proceso, tokia buto byla jos vardu nebūtų buvusi parengta. Atsižvelgiant į visų šių įrodymų visetą ir civilinėje byloje nesant įrodymų, kurie paneigtų nustatinėjamą teisiškai reikšmingą faktą dėl ieškovės kreipimosi su prašymu dėl buto privatizavimo, teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovės motina D. O. Z. galiojant Butų privatizavimo įstatymui pareiškimu kreipėsi į atsakovę dėl buto, esančio S. Žukausko g. 19-77, Kaune, privatizavimo, ir įgijo teisę privatizuoti šį butą. Teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovės N. Z. teisė privatizuoti butą turi būti ginama, suteikiant šią teisę pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be anksčiau nustatytų aplinkybių atsižvelgia į tai, kad ieškovė Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 neturi, tuo tarpu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė su šeima gyvena nuo 1980 metų. Teismas sprendžia, kad nors ieškovės motina ir ji pati ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisei įgyvendinti, tačiau ieškovės N. Z. teisės privatizuoti butą gynimas atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisminius precedentus, teismo pateiktą teisės aiškinimą, teisėtus ieškovės lūkesčius įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, laikytina, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei N. Z. pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove N. Z. gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas sprendžia, kad senaties termino pradžia tapatintina su momentu, kai ieškovei tapo žinoma, kad jos pateiktas prašymas ir kiti dokumentai yra prarasti, todėl buto privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis nebus vykdomas, t.y. 2012-12-04 gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento privatizavimo skyrius raštą, kuriame ieškovei buvo nurodyta, jog teisinio pagrindo lengvatinėmis sąlygomis parduoti jai gyvenamąsias patalpas nėra ir ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo (8 b.l.). Teismas su atsakovės argumentais, kad senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 1991 metų nesutinka, nes tą dieną, kai ieškovė kreipėsi dėl savo teisės įgyti butą nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo, jos teisė pažeista nebuvo, priešingai – dokumentai buvo priimti ir pradėta privatizavimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-588/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-67/2010, kurių faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, buvo išaiškinta, kad sprendžiant, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Taigi, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina ieškovės N. Z. patirtos bylinėjimosi išlaidos 144 Lt sumokant žyminį mokestį (5 b. l.) ir 2000 Lt advokatės pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei – 5,76 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, ji iš atsakovės valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 92, 93, 263–270, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę privatizuoti 62,39 kv. metrų bendrojo ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto su rūsiu pirkimo – pardavimo sutartį.

Iš Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 2144 Lt (du tūkstančius šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Liukaitytė