Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje bylos parengimo nagrinėti teisme metu išnagrinėjęs baudžiamosios bylos, kurioje

M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymu, nutraukimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Ala Petrenko 2016 m. birželio 17 d. surašė M. J. kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,1981 g kanapių, kurias neteisėtai gabeno ir laikė su savimi iki 2015-09-28 21.05 val., kol adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos kanapių, t.y. kaltinmas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad pas jį pareigūnai nieko nerado. L. Ž. šiek tiek pažįsta. 2015 m. rudenį, tikslios dienos pasakyti negali, jis paprašė L. Ž., kad jį su draugais H. B. ir D. V. nuvežtų į Vilnių apsipirkti. Važiavo automobiliu „Audi C“, kurį vairavo L. Ž.. Nuvežė juos į prekybos centrą AKROPOLIS ir paleido. Ten jie išbuvo apie 2 valandas, gal kiek mažiau, buvo vakaras, laiko tiksliai nepasakys. Kai apsipirko, paskambino L. Ž., kad juos pasiimtų, nes jis po parduotuves nevaikščiojo. Kiek valandų buvo, kai jis atvažiavo, negali atsakyti. Tada visi važiavo pasiimti H. B. brolio E.. Iš kur jį paėmė negali pasakyti, nes nežino Vilniaus. Atrodo, prie prekybos centro „Mandarinas“, nors kategoriškai patvirtinti negali. Kai pasiėmė E., jis L. Ž. paprašė, kad nuvežtų iki jo pusseserės. Jiems važiuojant Fabijoniškių mikrorajone sustabdė policijos pareigūnai ir visus išlaipino iš automobilio. Kai jį išlaipino iš automobilio, policijos pareigūnai paėmė jo telefoną, daugiau nieko nepaėmė. Važinėdamas automobiliu jis su broliais B. visada sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Šalia vairuotojo keleivio sėdynėje sėdėjo V.. Nei automobilyje, nei pas draugus nematė jokių politileninių maišelių. Kai policija apžiūrėjo mašiną, pastebėjo, kad iš po priekinės keleivio sėdynės policijos pareigūnai ištraukė „pypkę“. Pareigūnai klausė, kieno pypkė, bet jis nežinojo kieno ta pypkė buvo, taip pareigūnams ir pasakė. Ką atsakė draugai neatsimena. Iš jo striukės ar iš džinsų apžiūros metu jokio poletileninio maišelio su augaline medžiaga niekas nepaėmė, nes tokių daiktų jis su savimi neturėjo. Jei mašinoje kažką rado, jis nežino kieno tie daiktai. Jokių narkotinių medžiagų su savimi neturėjo, nepirko ir nesinešiojo, o už savo draugus to pasakyti negali. Kai važiavo į Vilnių ir kai važinėjosi po Vilnių, kiek jis buvo automobilyje, niekas jokių kanapių nerūkė (b. l. 104-106).

Liudytojas L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jis gyvena Rokiškyje, o Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą kartu su D. V., kuris taip pat yra gimęs Rokiškio mieste. 2015-09-28 dienos metu jis per socialinius tinklalapius ieškojo pakeleivių, norinčių vykti į Vilnių. Taip siekė sutaupyti pinigų kurui. Automobilis „ Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jo tėvui, bet jis juo naudojosi. Rokiškio mieste, (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val., susitiko su asmenimis kurie su juo važiavo į Vilnių. Su jais susipažino prie automobilio, prisistatė vardu: M., E., H. jam vaikinai yra matyti, jis jų nepažįsta ir nebendrauja, anketinių duomenų nežino. Jiems būnant Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Minėtą dieną „žolės‘ jis nerūkė, jos buvo pabandęs parūkyti prieš 3 savaites. Kadangi jis vairavo automobilį, neatkreipė dėmesio ar jo automobilyje kas rūkė „žolę“, pats rūkė cigaretes. Specifinio kvapo nejautė. Keleivių turimų daiktų turinio netikrino. Policijos pareigūnų buvo pats pirmas paprašytas išlipti, todėl net nematė, kad rado vandens pypkę, kuri buvo jo. Kokius daiktus jo automobilyje rado pareigūnai pas pakeleivius pasakyti negali, nes nežino. Jis, D., H., E., Mažvydas buvo pristatyti į policijos įstaigą. (b. l. 30).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Studijuoja (duomenys neskelbtini). L. Ž. pažįsta seniai, yra vaikystės draugai, dabar kartu mokosi (duomenys neskelbtini). 2015-09-28 apie 17.00 val., jis, L., M. J. ir H. B. susitiko Rokiškyje. Jie visi yra iš Rokiškio miesto. M. ir H. pažįsta iš matymo. L. Ž. juos susirado per socialinį tinklalapį, kaip norinčius važiuoti į Vilnių. Visi važiavo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. Ž.. Jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje. M. J. sėdėjo už jo ant galinės sėdinės, H. sėdėjo gale per vidurį. Apie 20.30 val., jie atvažiavo iki prekybos centro „Mada“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ten jie pasiėmė E. B., jis yra H. brolis. Jiems važiuojant iš Rokiškio iki Vilniaus nematė, kad būtų kas rūkęs narkotines medžiagas „ žolę“ ir nežinojo, kad ją gali turėti kas nors iš keleivių. Už Fabijoniškių žiedo Vilniuje juos sustabdė policijos pareigūnai, juos iš automobilio išlaipino po vieną. Pareigūnai rado narkotines medžiagos „žolės“ toje vietoje, kur sėdėjo M. J.. M. J. neaiškino iš kur gavo „žolės“. Jis asmeniškai maždaug prieš 3-4 dienas buvo parūkęs „žolės“, ją rūkė savo gimtajame mieste. Ir ten jis jos nusipirko, koks kiekis buvo ir už kiek nusipirko nepamena (b. l. 61).

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Rokiškyje. 2015-09-28 vakare, laiko tiksliai pasakyti negali, buvo jau tamsu. Jam į jo mobilųjį telefoną paskambino brolis H. B. ir pasakė, kad su draugais yra Vilniuje ir ar yra galimybė su juo susitikti. Jie susitiko prie prekybos centro „Mada“. Automobiliu „Audi“, valstybinio numerio nežino, jo brolis atvažiavo su savo klasioku M. J.. Vaikinas vardu D. buvo ir dar buvo vairuotojas, kurio vardo nežino. Vaikinų iš viso buvo 4. Jis su minėtais vaikinais automobiliu „Audi“ važiavo link namų, esančių prie prekybos centro „BIG“, Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Jiems važiuojant sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams patikrinus automobilį sužinojo, kad automobilyje rado vandens pypkę ir ant galinės sėdinės trupinėlius galimai nuo narkotinės medžiagos „žolės“. Kieno ji galėjo būti, pasakyti negali. Kol važiavo iš prekybos centro „Mada“ iki prekybos centro „Big“, Vilniuje, jo akivaizdoje niekas „žolės‘ nerūkė. Kam priklausė vandens pypkė nežino. Rugsėjo vidury jis buvo nuvykęs į Olandiją pas savo pažįstamus ir ten rūkė „žolę“ (b. l. 76-77).

Liudytojas H. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-28 dieną po pietų kartu su draugais L. Ž., D. V., M. J. buvo Vilniaus mieste. Ten buvo nuvykę, nes norėjo apsipirkti prekybos centre „Akropolis“. Automobilį „Audi“ vairavo L. Ž.. Jis prekybos centre buvo kartu su M. J.. Prekybos centre „Akropolis“ išbuvo apie 3 valandas. Išėjusius iš prekybos centro juos paėmė L. Ž. su automobiliu „Audi“. Vilniaus mieste gyvena jo brolis E. B., todėl jam paskambino ir susitiko su juo prie prekybos centro „Mandarinas“ ir visi važiavo iki brolio E. B. namų Fabijoniškių mikrorajone. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino automobilį „Audi“. Kiek žino, pareigūnai, automobilyje ant galinės sėdynės surado marihuanos ir vandens pypkę. Automobilio gale sėdėjo jis su broliu ir M. J.. Kieno marichuana ir vandens pypkė nežino. Kai važiavo automobilyje, jis tų daiktų nepastebėjo, narkotinių medžiagų niekada nevartojo. Po patikrinimo pareigūnai juos pristatė į policijos komisariatą ir po apklausos paleido. Kas iš draugų galėjo turėti narkotinių medžiagų ir vandens pypkę nežino, automobilyje buvo netvarka (b. l. 45).

Liudytojas J. P. ikiteiminio tyrime metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje 4-oje kuopoje vyriausiuoju patruliu. Dirbant kartu su Ž. A. ir P. S., būnant uniformuotiems, patruliuojant tarnybiniu automobiliu, 2015-09-28 apie 21.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo važiuojantį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo penki įtartini jaunuoliai. Sustabdžius šį automobilį Ž. A. priėjo prie vairuotojo pusės, o jis ir P. S. nuo keleivių pusės. Iš vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad automobilį vairavo L. Ž.. Atidarius automobilio dureles iš automobilio salono jautėsi specifinis augalinės kilmės narkotinės medžiagos „žolės“ kvapas. Su žibintuvėliu apšvietus buvusius kitus jaunuolius, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo: H. B., D. V., E. B. ir M. J.. Vaikinai atrodė apsvaigę, akys paraudusios, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, kalba nerišli. Paklausus jaunuolius ar jie vartojo narkotines medžiagas, vaikinai prisipažino, kad mėgsta parūkyti „žolės“ ir važiuojant automobiliu irgi rūkė „žolę“. Buvo nutarta patikrinti automobilį „ Audi “ ar jaunuoliai neturi draudžiamu daiktų. Apžiūrint jaunuolius pas L. Ž., H. B., E. B. ir D. V. draudžiamu daiktų ar medžiagų nebuvo rasta. Pas M. J. dešinėje striukės kišenėje rado vieną polietileninį maišelį su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga „žole“. Paklausus M. J. iš kur gavo galimai narkotinę medžiagą, jis nieko paaiškinti negalėjo. Apžiūrint automobilį ant galinio kilimėlio toje vietoje kur sėdėjo M. J. rado vandens pypkę su specifiniu narkotinės medžiagos „žolės“ kvapu ir jos likučiais. Automobilyje „Audi“ ant galinės sėdinės buvo pribarstyta augalinės kilmės medžiagos „žolės“ likučių. Šie jaunuoliai buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK OVP patalpas (b. l. 21).

Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2015-09-28 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-54117-15 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d. (b. l. 3).

Vyriausiojo patrulio J. P. 2015-09-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-09-28, patruliuojant kartu su būrio vadu Ž. A. ir patruliu P. S. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo penki įtartini jaunuoliai, kaip vėliau paaiškėjo - vairuotojas L. Ž., ir keleiviai: H. B., D. V., E. B. ir M. J.. Iš automobilio salono sklido specifinis narkotinės medžiagos „žolės“ kvapas, o jaunuoliai atrodė apsvaigę. Jie prisipažino, kad važiuodami rūkė „žolę“. Įtariant, kad pas jaunuolius gali būti draudžiamų medžiagų, nusprendė automobilį ir juo važiavusius asmenis patikrinti nuodugniau. Patikrinimo metu pas M. J. dešinėje striukės kišenėje rado polietileninį maišelį su žalsvos spalvos augalinės kilmės, džiovinta, smulkinta, kaip įtariama narkotine medžiaga „žole“. Paklausus jaunuolio iš kur gavo narkotinę medžiagą, jis paaiškinti negalėjo, nes buvo akivaizdžiai apsvaigęs. Pas kitus jaunuolius draudžiamų daiktų ar medžiagų nerado. Automobilyje „Audi“ ant galinio kilimėlio surado vandens pypkę su specifiniu narkotinės medžiagos „žolės“ kvapu ir narkotinės medžiagos likučiais. Jaunuoliai buvo sulaikyti ir pristatyti į penktąjį policijos komisariatą (b. l. 1).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-10-21 specialisto išvadoje Nr. 11-1954(15) nurodyta, kad tirti pateikta žalios spalvos augalinė medžiaga, esanti užspaudžiamame plastiko maišelyje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė yra 0,1981 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,7 %. Tirti pateiktoje vandens pypkėje yra tabako ir narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (b. l. 16-17).

2015-11-04 buvo priimtas nutarimas voką su po tyrimo likusia pakuote ir vandens pypke patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, kvito Nr. 6PK000783 (b. l. 18-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015-10-01 specialisto išvadoje Nr. T-N 2724/15(01) nurodyta, kad M. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 90).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas 2015-09-29 Nr. 1669 patvirtina, kad M. J. buvo pavartojęs kanabinoidų, apsvaigimo nėra (b. l. 91).

M. J. 2016-01-21 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,1981 g kanapių, kurias neteisėtai gabeno bei laikė su savimi iki 2015-09-28 21.05 val., kol adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos kanapių, t.y., kad jis šiais savo veiksmais įtariamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 259 str. 2 d. (b. l. 102-103).

M. J. ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-21 buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-109).

Prokurorė Ala Petrenko 2016-06-17 surašė kaltinamąjį aktą M. J. ir baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismo posėdyje svarstant klausimą dėl galimo bylos nutraukimo prokuroras V. Gritė paaiškino, kad negali tiksliai pasakyti, kodėl kaltinamąjį aktą surašiusi prokurorė A. Peternko nusprendė M. J. dėl rasto nedidelio narkotinės medžiagos kiekio patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau net jeigu yra nedidelis narkotinės medžiagos kiekis, įstatymas leidžia nagrinėti bylą baudžiamojo proceso tvarka. Tuo labiau, kad kaltinamasis M. J. savo kaltės nepripažino, o bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl to mano, kad nagrinėti bylą baudžiamąja tvarka būtų naudingiau ir prasmingiau, o griežtesnė bausmė M. J. būtų veiksmingesnė priemonė ir turėtų didesnį teisinį poveikį.

M. J. gynėja advokatė S. Mardosaitė posėdyje paaiškino, kad nors M. J. kaltinamas pagal BK 259 str. 2 d. baudžiamojo nusižengimo padarymu, tačiau jo veika dėl rastos narkotinės medžiagos kiekio nebuvo tokia pavojinga, kad reikėtų jį traukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Vertinant byloje esančius įrodymus bei prokurorės kaltinamąjame akte pateiktą M. J. veikos kvalifikavimo pagrindimą, pažymėtina, kad pagal BK 259 str. 2 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Rekomendacijos) 19 punkte nustatyta, kad kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 5 g šios medžiagos kiekis. Taigi, tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 str. 2 d.) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 str. 1 d.) klausimas. Įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, nenurodydamas aiškių baudžiamojo nusižengimo ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų, todėl svarbiausi tampa šį didesnį ar mažesnį pavojingumą leidžiantys konstatuoti kriterijai, kurie iš esmės yra vertinamieji.

Sprendžiant, kokia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikytina, turi būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą, o būtent, į narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį, (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes.

Atliekant tyrimą nustatyta, kad įtariamojo M. J. įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo 5 g kiekio. Rekomendacijose nenurodžius žemutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, šis kriterijus laikytinas vienu iš galimų ir vertintinų kartu su kitais, leidžiančiais nustatyti padarytos veikos pavojingumą, kurių visumos vertinimo svarba akcentuota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis teismine praktika bei sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-76/2012, 2K-306/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs, kad atribojant administracinius teisės pažeidimus nuo baudžiamųjų nusižengimų, be kita ko, turi būti vadovaujamasi ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, jų atlikimo vietą, trukmę, tikslus ir motyvus, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-178/2005, 2K-452/2011, 2K-7-76/2012).

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, kad M. J. laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis yra 0,1981 g, tai yra net 25 kartus mažesnis už Rekomendacijų 19 punkte nurodytą ir nedideliu laikytiną šios medžiagos kiekį (5 g). Pats pažeidimas buvo išaiškintas netrukus po jo padarymo. Kaltinamasis M. J. su jam inkriminuota nusikalstama veika nesutiko, nurodydamas, kad jokių narkotinių medžiagų su savimi neturėjo. Pagal bylos duomenis matyti, kad anksčiau jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už tokio pat pobūdžio ar kitus teisės pažeidimus, yra nepilnametis. Jokių objektyvių aplinkybių, kurias vertinant būtų galima teigti, jog M. J. veika pagal savo pavojingumą peržengia administracinės atsakomybės taikymo ribas ir galėtų būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, byloje nenustatyta. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad M. J. veika turėtų būti vertinama, kaip ATPK 44 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas, o ne kaip BK 259 str. 2 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas. Toks aptartos faktinės bei teisinės situacijos aiškinimas taip pat atitinka ir baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio (paskutinės priemonės) principo reikalavimus.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad M. J. nepadarė veikos, turinčios BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl baudžiamasis procesas negalimas ir turi būti nutrauktas. Taip pat pripažintina, kad M. J. veikoje yra ATPK 44 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl jo atžvilgiu turi būti pradėta administracinių teisės pažeidimų bylos teisena pagal ATPK 44 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ar laikymo nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

M. J. yra nepilnametis, o pagal ATPK 281 straipsnio 6 dalį nepilnamečių administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą, todėl M. J. administracinio teisės pažeidimo byla perduotina nagrinėti Rokiškio rajono apylinkės teismui. Administracinio teisės pažeidimo bylą iškėlus teismui, administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas (ATPK 262 str. 1 d.).

M. J. 2016-01-21 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai - vokas su po tyrimo likusia pakuote ir vandens pypkė patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, kvito Nr. 6PK000783, paliktini saugoti iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 232 str. 7 p., 235 str., 440 str., ATPK 281 str. 6 d., teismas

nutarė:

Nutraukti baudžiamąjį procesą byloje, kurioje M. J., kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Iškelti M. J. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

M. J. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti Rokiškio rajono apylinkės teismui.

Daiktinius įrodymus - voką su po tyrimo likusia pakuote ir vandens pypkę patalpintus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, kvito Nr. 6PK000783, palikti saugoti iki M. J. administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo.

Nutarties nuorašus išsiųsti M. J., jo įstatyminiam atstovui M. J., prokurorui ir gynėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.