Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-720-950/2015 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui M. G. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam periodinėmis išmokomis priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, byloje teikianti išvadą – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. gegužės 14 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl, atsižvelgiant į ieškovės galimybes užtikrinti nepilnamečiui vaikui stabilias, tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, nuolatinius ir artimus ryšius su motina, bei pažįstamą aplinką, manė, jog tikslinga nustatyti D. S. gyvenamąją vietą su motina. Dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, nurodė, kad jis pareikštas nepilnamečio D. S. interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo motyvai

Apeliacinį skundą pateikęs atsakovas M. G. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio priteisimo sumažinant priteistą 145 Eur išlaikymą iki 50 Eur. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsamiai ir paviršutiniškai įsigilino į atsakovo turtinę padėtį, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą sprendimą. Teismas sprendime įvertino apelianto išlaidas, patiriamas dėl mokesčių už komunalines paslaugas, tačiau visiškai nevertino išlaidų mobiliojo ryšio operatoriui „Bitė“ už paslaugas, kurias per mėnesį sudaro 2,85 Eur, įmokų UAB „Mokilizingas“, kurias per mėnesį sudaro 116,72 Eur, įmokų už UAB „Teo“ teikiamas paslaugas, kurias per mėnesį sudaro 23,12 Eur bei įmokų „Swedbank“, AB už vartojimo paskolą, kurias per mėnesį sudaro 67,19 Eur. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad apelianto motina yra invalidė, dėl ko jis turi nuolat prisidėti prie jos išlaikymo. Nurodo, jog teismas, priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui nenustatė teisingos tėvų turtinės padėties bei tinkamos vaiko ir tėvų interesų pusiausvyros. Teismas, nustatinėdamas vaiko motinos turtinę padėtį, padarė faktinę klaidą, kadangi nustatė, jog ji gyvendama Airijoje uždirba 300 Eur per mėnesį, tačiau apelianto turimais duomenimis Airijoje mokamas darbo užmokestis kiekvieną savaitę, o ne kas mėnesį. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs klaidingą faktą, nepagrįstai pablogino ieškovės turtinę padėtį dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatinėjo vaiko pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį, neatsižvelgė į tai, kad jis su motina gyvena Airijoje, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje. Todėl laiko, kad padidėjusias vaiko auginimo išlaidas teismas turėjo vertinti kaip ieškovės prievolę, o ne atsakovo. Pažymi, kad sutinka teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nevengia savo pareigos rūpintis vaiku, tačiau mano, jog teismo priteistas išlaikymo dydis jam yra per didelis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo patenkintas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas M. G. yra nepilnamečio vaiko D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, pagrįstai nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina S. S., pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai S. S..

Prie apeliacinio skundo atsakovas pridėjo įrodymus apie jo išlaidas: „Swedbank“, AB 2015 m. rugsėjo 28 d. pažymą Nr. PLR-SR-KTP-124 ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 15-067152-GV iš kurių matyti, jog bankas atsakovui suteikė 2 900 Eur kreditą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, iš kurios matyti, kad atsakovo motinai V. G. nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, V. G. neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir asmens tapatybės kortelės kopiją, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnijos 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pažymas apie atsakovo ir jo motinos V. G. šeimos sudėtį, sąskaitą iš TEO, iš kurios matyti, kad už teikiamas paslaugas kas mėnesį atsakovas moka po 79,90 Eur, išrašą iš mobiliojo ryšio tiekėjo Bitė, iš kurios matyti, kad atsakovas už teikiamas mobiliojo ryšio paslaugas kas mėnesį moka po 2,85 Eur, UAB „Mokilizingas“ 2015 m. spalio 2 d. pažymą dėl įsipareigojimų vykdymo, iš kurios matyti, kad atsakovas yra atsiskaitęs (b. l. 89 - 105). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad yra pagrindas prie bylos medžiagos prijungti atsakovo pateiktus įrodymus.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu klaidingai pateikė kai kuriuos duomenis apie jos gaunamas pajamas, neteisingai nurodė savo gaunamą darbo užmokestį Airijoje dėl ko iš atsakovo turėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, t. y. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, jis kas mėnesį turi ne tik komunalinių išlaidų, tačiau ir išlaidų dėl prisiimtų įsipareigojimų bei turi nuolat prisidėti prie savo neįgalios motinos išlaikymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu priteisė iš M. G. išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui D. S., kas mėnesį po 145 Eur periodinių išmokų nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas sprendė, kad nepilnamečio D. S. tėvas, t. y. atsakovas, būdamas, darbingo amžiaus, gaunantis pastovias darbines pajamas, neturintis išlaikytinių, neturintis jokių materialinių išlaidų reikalaujančių sveikatos problemų, privalo teikti nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą, o jo turtinė padėtis leidžia mokėti ieškiniu prašomą priteisti 145 Eur dydžio išlaikymą, todėl iš atsakovo ir priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 145 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013), t. y. gali būti priteistas tiek didesnis išlaikymas, tiek mažesnis išlaikymas, negu pripažįstamas orientacinis kriterijus.

Atsakovo teigimu, teismas priteisdamas 145 Eur dydžio išlaikymą neatsižvelgė į jo gaunamas pajamas ir prisiimtus įsipareigojimus. Nurodo, kad vaiko poreikius užtikrinančios išlaidos padidėjo dėl to, jog ieškovė jį išsivežė gyventi į Airiją, todėl jai turi tekti didesnė dalis išlaikymo išlaidų, o jis sutinka vaiko išlaikymui teikti po 50 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis turi galimybę išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kas mėnesį jam skirdamas 145 Eur sumą, dėl jo prisiimtų kitų įsipareigojimų vaiko išlaikymui skirtina pinigų suma negali būti mažinama. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, pagrįstai iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki jo pilnametystės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti ir visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik ieškovei (CK 3.156 str.). Priešingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti tėvų pareigų vaikams vykdymo. Todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad iš atsakovo priteista 145 Eur išlaikymo suma gali užtikrinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, o mažesnis išlaikymo dydis būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina, jog išlaikymas skirtas vaikų kasdieniniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, be to, svarbus ir vaikų išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Dėl nurodytų priežasčių apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu bei teisėtu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovo M. G. apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 3,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,10 Eur (tris eurus 10 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.