Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. N. ir N. N. ieškinį atsakovei MB „Adrijos namai“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas V. N. ir ieškovų V. N. ir N. N. atstovas M. N. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Atsakovės MB „Adrijos namai“ atstovas posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sutarties laisvės principas ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso- toliau- CK- 6.156 str.) suteikia teisę civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi, pagal nurodytas įstatymo nuostatas šalys savo nuožiūra nustato tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Svarbu pažymėti, jog sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 str. 3 d.).

Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. ieškovai ir atsakovė sudarė susitarimą pirkti-parduoti negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Mažeikių r. sav., Tirkšlių mstl., J. J. g. , unikalus Nr. . Pagal susitarimo 2 punktą, atsakovė įsipareigojo nupirkti patalpas iki 2018 m. gruodžio 20 d. Ieškovai ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį. Pagal sutarties Specialiųjų sąlygų 2.3 punktą, atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir patalpų išlaikymo mokesčius (už elektrą, vandenį, atliekų surinkimą) kas mėnesį už praėjusį mėnesį einamojo mėnesio 10 d. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą šalys susitarė, kad nuomininkui sumokėjus visą sutarties dalyko kainą bus surašomas aktas, patvirtinantis apie sutarties dalyko perėjimą nuomininko nuosavybėn. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.9 punktu atsakovė įsipareigojo laikytis įmokų mokėjimo grafiko. Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.2 punkte numatyta, jeigu nuomininkas Sutarties galiojimo laikotarpiu laiku nesumokėjo įmokos, jo atžvilgiu gali būti skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo nesumokėtos sumos. 2017 m. sausio 30 d. ieškovai išsiuntė atsakovei pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo, kurioje pažymėjo, kad atsakovei nepadengus susidariusio įsiskolinimo iki 2017 m. vasario 28 d., vadovaujantis Sutarties 4.3 ir 2.2 punktais nuo 2017 m. kovo 1 d. sutartis bus nutraukta. 2017 m. kovo 1 d. ieškovai pranešė atsakovei, kad 2017 m. kovo 1 d. atsakovės įsiskolinimas sudarė 4102,00 Eur ir nuo 2017 m. kovo 1 d. nutraukė sutartį bei pareikalavo iki 2017 m. kovo 17 d. atlaisvinti patalpas.

Lizingo, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ir išperkamosios nuomos sutartyse šalių tikslai iš esmės analogiški: asmuo, įprastai neturintis pakankamai laisvų pinigų iš karto turtui įsigyti, susiranda finansuotoją, šis tą turtą įsigyja (arba pats jau jį turi) iš trečiojo asmens ir leidžia juo naudotis pirmajam asmeniui, nuosavybės teisė į sutarties objektu esantį turtą pereina tik visiškai atsiskaičius su finansuotoju, finansuotojas išsaugo nuosavybės teisę, kuri atlieka užtikrinamąją funkciją, nes, neįvykdžius sutarties, finansuotojas turi galimybę realizuoti turtą trečiajam asmeniui ir taip susigrąžinti dalį investicijos. Tokia sutartis yra alternatyva paskolos ar kreditavimo sutarčiai, kuri yra patogesnė tiek finansuotojui, tiek kitai sutarties šaliai. Taip yra todėl, kad finansuotojui užtikrinimo funkciją atlieka nuosavybe įgytas daiktas, šiuo atveju patalpos. Finansavimo gavėjui taip pat nebereikia ieškoti papildomų prievolių užtikrinimo būdų, kurie būdingi sudarant kreditavimo sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 3K-3-149-469/2018).

Byloje konstatuota, kad šalys sudarė dvi neatsiejamas sutartis, t. y. išperkamosios nuomos ir susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kurios savo esme kaip kompleksinis sandoris laikytinas alternatyva Kreditavimo sutarčiai. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, toks alternatyvus sudaromų sandorių pasirinkimas nedaro ginčo sandorių negaliojančių, ar apsimestinių, nes bet kuriuo atveju yra siekiama pasiskolinti lėšų tam tikromis sąlygomis. Byloje nustatyta, jog šalių valia sudarant sutartis buvo aiškiai išreikšta, taip pat ir dėl delspinigių dydžio.

Pagal CK 6.189 str. 1 d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl yra privaloma ir vykdytina. Taigi iš šių įstatymo nuostatų seka, kad sutartis įpareigoja atlikti tai, kas joje yra numatyta. Pažymėtina, kad CK 6.158 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir kilus ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią, taip pat turi būti atsižvelgta ir į šalių teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, kasacinio teismo praktiką, ginčo sutarčių turinį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalys valią buvo suderinę dėl negyvenamųjų patalpų pardavimo atsakovei, sudarant sąlygas jas išsipirkti išperkamosios nuomos pagrindu.

Nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad su ieškovu atliko žodinius sutarties pakeitimus, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi sutartis yra rašytinė, tai jos pakeitimai turi būti taipogi rašytiniai ir ne tik su vienu ieškovu, bet ir su ieškove. Ieškovai reiškia reikalavimą atlaisvinti patalpas, atsakovė teigia, kad yra atlaisvinusi, tačiau sau prieštarauja, nurodydama, kad yra palikti du vitrininiai prekybos šaldytuvai, vienas vitrininis paprastas šaldytuvas ir viena šaldoma lentyna. Iš esmės atsakovė prašo ieškinį atmesti, tokį prašymą grįsdama tik tuo, kad žodiniu susitarimu susitarė su ieškovu. Tačiau tai jokių pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pastebėtina, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK -176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kad nuo sutarties sudarymo momento atsakovė nepadarė ne vienos įmokos, numatytos Sutarties 3 punkte nurodytame įmokų grafike, todėl priteistina ieškovams iš atsakovės 4102,00 Eur išperkamosios nuomos įmokų (nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. kovo 1 d., 7 mėn. x 586,00 Eur). Taip pat priteistina 369,18 Eur delspinigių už 180 dienų terminą, pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 3.2 punktą, kad nuomininkas sutarties galiojimo laikotarpiu laiku nesumokėjo įmokos, jo atžvilgiu gali būti skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo nesumokėtos sumos (CK 6.251, 6.252, 6.256, 6.258 straipsniai).

Be to, byloje pateikti įrodymai leidžia spręsti esant labiau tikėtinas aplinkybes, jog ginčo patalpoje esantys daiktai priklauso atsakovei. Konstatuotina, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas ir atsakovė įpareigotina atlaisvinti užimamas patalpas, esančias adresu Mažeikių r. sav., Tirkšlių mstl., J. J. g. , unikalus Nr. , per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CK 4.34, 4.35, 4.98 straipsniai). Taip pat, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir pripažintina nutrauktu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. dėl atsakovės kaltės 2016 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą pirkti-parduoti negyvenamąsias patalpas, nes atsakovė įmokų neatliko, susidarė įsiskolinimas, be to, ir pati atsakovė nurodė, kad veiklos ten nevykdo, iš dalies išsikėlė, tai yra nebenori įsigyti patalų.

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai patyrė 251,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl tenkinus ieškinį šios bylinėjimusi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės MB „Adrijos namai“, j. a. k. , ieškovų V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai:

– 4102,00 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą du eurus 00 ct) išperkamosios nuomos įmokų;

– 369,18 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 18 ct) delspinigių;

– 251 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 00 ct).

Įpareigoti atsakovę MB „Adrijos namai“, j. a. k. , atlaisvinti užimamas patalpas, esančias adresu Mažeikių r. sav., Tirkšlių mstl., J. J. g. , unikalus Nr. , per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pripažinti nutrauktu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. dėl atsakovės kaltės 2016 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą pirkti-parduoti negyvenamąsias patalpas.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.