- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- e2-81-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00702-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4442-232/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ ieškinį atsakovui 946-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl investuoto įnašo, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Baltislanda“.
Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Estinos arka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašymas jam iš atsakovo 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos priteisti 364 708,91 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovas savo ieškinį grindžia tarp jo, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos jungtinės veiklos sutarties nutraukimu ir dėl to atsiradusios atsakovo pareigos grąžinti ieškovo į bendrovės veiklą sumokėtą įnašą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui priklausantį turtą, lėšas ir turtines teises. Prašymą motyvavo didele ieškinio suma, taip pat bankroto bylose egzistuojančiu viešuoju interesu.
Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kurį teismas priėmė 2015 m. liepos 16 d. ir kuriame prašo atsakovui iš ieškovo priteisti 291 716,56 Eur dėl ieškovo įsipareigojimo visiškai renovuoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), neįvykdymo, 65 745,73 Eur sumą kaip kompensaciją už ieškovo atliktų darbų paliktus defektus, 72 405 Eur baudą, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsakovas nesutinka su ieškovu, kad jungtinės veiklos sutartis yra pasibaigusi, bendrija ir trečiasis asmuo siekia tęsti jungtinės veiklos sutartį, o ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovui už iš dalies ieškovo neįvykdytą įsipareigojimą atlikti daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus ir sumokėti baudą už netinkamą prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrįstas, nes ieškovas nenurodė argumentų, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog atsakovas gali jam priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti visiškai neįmanomas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas yra specialus, specifinis subjektas, kurio veiklos tikslas yra daugiabučio namo interesų, susijusių su bendrąją daline nuosavybe, jos administravimu, įgyvendinimas. Bendrijos turtą iš esmės sudaro butų ir kitų patalpų savininkų įmokos, taip pat valstybės ar savivaldybės paramos lėšos bei pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui tikėtinai pažeistų įstatymo nustatytą pareigą bendrijai laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas. Teismas pažymėjo, kad savaime ta aplinkybė, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantas (ieškovas) BUAB „Estinos arka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovui ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nepagrįstai ir neteisėtai netaikė įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintos prezumpcijos, t. y. kad tais atvejais, kai turtinis ginčas yra kilęs dėl didelės ieškinio sumos, preziumuojama, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio suma yra didelė, o ieškovas neturi konkrečių duomenų apie bendrijos finansinę padėtį. Teismas nevertino bendrijos finansinės padėties ir ieškinio reikalavimo sumos santykio, neanalizavo, ar bendrija būtų pajėgi ieškinio tenkinimo atveju priteistą sumą sumokėti ieškovui. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kad tuo atveju, jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas neteikia finansinių duomenų apie jo gerą turtinę padėtį, daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, negalima. Teismas nepagrįstai, nesąžiningai ir neteisėtai privilegijavo bendriją, pažeisdamas šalių interesų pusiausvyros principą ir neteisėtai paneigė viešojo intereso gynimo principą. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, egzistuoja viešasis interesas. Teismas ignoravo viešojo intereso buvimą byloje ir ieškovo kreditorių teises bei interesus, ieškinio tenkinimo atveju paneigdamas kreditorių teisę kuo greičiau patenkinti savo kreditorinius reikalavimus bankroto byloje.
Atsakovas atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje nekonstatavo, kad ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, tačiau laikė, jog neegzistuoja grėsmė būsimam galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, akcentavo specifinį atsakovo statusą. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė didelės ieškinio sumos prezumpcija ir nepagrįstai, nesąžiningai ir neteisėtai išskyrė atsakovą, kaip turintį specifinį teisinį statusą. Šiuos apelianto skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas aptars toliau nutartyje.
Apeliantas teisingai nurodo, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškovo reikalavimą) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015). Apeliacinės instancijos teismo nuomone 364 708,91 Eur suma atsakovui – daugiabučio namo savininkų bendrijai –yra didelė. Bendrija nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių gerą savo finansinę padėtį bei pajėgumą įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra paneigta didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės būsimo teismo įvykdymui, prezumpcija (CPK 12, 178, 314 straipsniai), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja grėsmė galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tik iš dalies, areštuojant atsakovui priklausantį turtą ir turtines teises, netaikant arešto atsakovo lėšoms.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai atkreipė dėmesį į specifinį atsakovo statusą. Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl piniginės sumos priteisimo pareiškė daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai. Bendrijai gali priklausyti ne tik lėšos, bet ir turtas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 24, 25 straipsniai). Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Atsižvelgiant į bendrijos steigimo tikslą, tai pat į tai, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų išlaidoms apmokėti, o duomenų apie kitos rūšies atsakovo turimas lėšas byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad lėšų areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, šios konkrečios bylos atveju suvaržytų atsakovo teises daugiau negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Lėšų areštas gali sukelti pavojų atsakovo veiklai, kuriai jis įsteigtas.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – iš dalies tenkinamas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Tenkinti ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies.
Areštuoti 946-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 126287544, buveinė – Laisvės pr. 45A-70, Vilnius) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, esantį pats atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises, neviršijant 364 708,91 Eur sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti.
Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Estinos arka“ dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutartyje nurodytą turtą palikti saugoti atsakovui 946-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai.
Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.
Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.