- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2-1090-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3262-467/2020, kuria A. C. ieškinys atsakovui V. G. laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. A. C. pateikė ieškinį atsakovui V. G. bei tretiesiems asmenims Danske Bank A/S, AB „Swedbank“ ir antstoliui Vytautui Mitkui, kuriuo prašė priteisti 149 975 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 12, 13 punktų nuostatas uždrausti atlikti veiksmus (tolesnį iškeldinimo vykdymą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, iki šios bylos išnagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, jog A. C. ieškinį grindžia vien apibendrintais teiginiais apie faktines aplinkybes, kurios nustatytos ir/ar nagrinėjamos kitose civilinėse bylose. Nustatydamas ieškinio trūkumus teismas nurodė, jog A. C. privalo sukonkretinti ieškinį, kad iš jo būtų galima nedviprasmiškai suprasti ir spręsti apie konkretų ieškinio dalyką ir pagrindą. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovas turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius teikiamame ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Šalies argumentai
3. 2020 m. gegužės 26 d. A. C. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui V. G., kuriuo prašė priteisti 149 975 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi A. C. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje išdėstė tas pačias faktines aplinkybes, be to, neatskleidė, ar šiuo atveju jau nėra teisme nagrinėjamos bylos tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, paduodamas ieškinį A. C. siekia užvesti dar vieną civilinę bylą dėl jau išnagrinėtų ir teismų įvertintų aplinkybių. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju itin svarbu, jog ieškinio dalykas ir pagrindas būtų suformuluoti labai konkrečiai, aiškiai ir apibrėžtai, kas nėra padaryta patikslintame ieškinyje.
7. Įvertinęs gautus procesinius dokumentus, teismas padarė išvadą, jog A. C. ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. A. C. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį, prašydamas ją panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines aplinkybes, t. y. kad pirmosios instancijos teisme 2020 m. gegužės 26 d. gautame patikslintame A. C. ieškinyje dėstomi iš esmės tokie patys argumentai ir motyvai, nurodomos tokios pačios teisinės bei faktinės aplinkybės, kaip ir pirminiame ieškinyje.
8.2. Patikslintame ieškinyje ne tik nebeįtraukiami į procesą tretieji asmenys, bet yra patikslintas bei sukonkretintas pats ieškinys ir jo turinys, ieškinio apimtis sumažinta 3 puslapiais.
8.3. Ieškovas A. C. siekia iškėlimo bylos dėl teismų dar neišnagrinėtų ir neįvertintų aplinkybių.
8.4. Teismas nustatė ne konkrečius, o abstrakčius bei neesminius ieškinio trūkumus, o bet kokio ieškinio turiniui keliamo reikalavimo nesilaikymas nereiškia, kad turi būti taikomas trūkumų šalinimo institutas.
8.5. A. C. patikslintame ieškinyje labai aiškiai ir suprantamai nurodė esmines aplinkybes (jų visumą), kuriomis grindžia savo reikalavimą.
2. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. rugpjūčio 7 d. gautas A. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. 2020 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinės instancijos teismui A. C. pateikė rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
Dėl A. C. teikiamų paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
3. 2020 m. rugpjūčio 7 d. gauto A. C. prašymo su priedais (nutarties 9 punktas) priėmimo klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, todėl plačiau dėl šio prašymo nepasisakoma.
4. Apeliacinės instancijos teismui A. C. taip pat pateikė 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašytinius paaiškinimus. Kartu su šiais paaiškinimais A. C. pateikė ir naujų įrodymų.
5. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.).
6. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose A. C. nurodė išdėstąs naujus argumentus bei motyvus. Atsižvelgiant į tai, jog atskirąjį skundą draudžiama pildyti po jo pateikimo, A. C. 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašytinius paaiškinimus kartu su juos pagrindžiančiais naujais duomenimis (įrodymais) atsisakytina priimti.
Dėl klausimo esmės
7. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas A. C. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
9. Ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
10. Nagrinėjamu atveju A. C. patikslintame ieškinyje suformulavo ieškinio dalyką apibrėžiantį reikalavimą – priteisti iš atsakovo 149 975 Eur turtinės bei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
11. Pareikštame ieškinyje (taip pat ir patikslintame ieškinyje) A. C. itin išsamiai aprašė kitas bylas, kuriose jis dalyvavo, išreiškė savo nuomonę dėl jose priimtų teismų sprendimų, nurodė į kokias institucijas yra kreipęsis ir kokių atsakymų sulaukęs, taip pat plačiai išdėstė, jo (A. C.) nuomone, ginčui taikytinas teisės normas, teismų praktiką bei doktrininius išaiškinimus. Nors pareikštas ieškinys ir patikslintas ieškinys yra didelės apimties ir juose informacija dėstoma ganėtinai komplikuotai bei nepakankamai nuosekliai, tačiau iš pateiktų dokumentų turinio yra aišku, jog prašomą priteisti turtinę žalą A. C. kildina iš to, jog iš varžytinių parduodant butą, esantį Vilniuje, Ulonų g. 1-120, buvo nurodyta neteisinga buto būklė bei neatsižvelgta į A. C. padarytas investicijas (išlaidas įrengiant minėtą butą), dėl ko butas buvęs parduotas už per mažą kainą. Atitinkamai – prašomą priteisti neturtinę žalą A. C. kildina iš atsakovo esą neteisėtų veiksmų siekiant perimti iš varžytinių įsigytą butą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. C. nesuformulavo ieškinio dalyko bei ieškinio pagrindo.
12. Be kita ko, apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog patikslintu ieškiniu nebuvo pašalinti teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatyti trūkumai, kadangi A. C. patikslintame ieškinyje nurodė tas pačias faktines aplinkybes, išdėstė motyvus bei formulavo tokius pačius reikalavimus kaip ir ieškinyje, kurie nesudaro galimybės spręsti, ar šiuo atveju jau nėra teisme nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.
13. CPK 179 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos. Pirmosios instancijos teismas, naudodamasis jam prieinamais informaciniais duomenimis, turi pareigą išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, be kita ko, patikrinant ir nustatant, ar teisme naujai gautas ieškinys nėra tapatus Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamoms ar jau išnagrinėtoms byloms, o nustačius tokio tapatumo faktą – imtis atitinkamų CPK numatytų procesinių veiksmų. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nevertino A. C. reiškiamo ieškinio tapatumo kitam šio asmens pateiktam ieškiniui, kurio priėmimo klausimas šiuo metu sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-2892-794/2020, o tiesiog apsiribojo nurodymu, kad nėra galimybės spręsti, kiek visos kitos bylos, kuriose dalyvauja ieškovas, yra tarpusavyje susijusios. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišsamiai analizavo su ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimu susijusius procesinius klausimus.
14. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apskųsta nutartis naikinama ir A. C. ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir A. C. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.