Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-397/2015

2015 m. liepos 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vidai Viduolienei, nuteistojo G. M. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistosios B. S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Sabaliauskaitės ir nuteistojo G. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015-01-27 nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 180 str. 1 d. ir už tai jam paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, B. S. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir už tai jai paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-11-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė vieneri metai ir septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Iš nuteistosios B. S., nuteistųjų V. D. ir G. N. solidariai priteista 143,07 eurai nukentėjusiajam R. K..

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. D. ir G. N., bet jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. apie 19.30 val., veikdamas bendrai grupėje su V. D., Ramybės parke, prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. 6, Kaune, grasindami panaudoti fizinį smurtą ir V. D. laikant nukentėjusįjį V. V. už rankos, G. M. iškraustė nukentėjusiojo striukės kišenes, V. D. nuo nukentėjusiojo rankos nusegė 150 litų vertės laikrodį „Omax“, o G. M. nukentėjusiajam nuo galvos nuėmė 30 litų vertės akinius nuo saulės, tokiu būdu pagrobė turto už 180 litų.

B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad veikdama bendrai grupėje su nuteistaisiais V. D. ir G. N., 2013 m. birželio 22 d. apie 14 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 30, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė R. K., V. D. ranka sudavęs nukentėjusiajam per veidą, iš pastarojo striukės kišenės pagrobė 50 litų vertės mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, G. N. smaugdamas nukentėjusįjį iš jo pagrobė rankinę su joje buvusiais pinigais, dokumentais ir kitu turtu, viso pagrobė R. K. priklausančio turto 494 litų vertės ir L. B. priklausančio turto 230 litų vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo G. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo G. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir dėl tų asmenų, dėl kurių skundai paduoti, nustatė, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai nuteistuosius B. S., G. M. pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotus plėšimus.

Nors nuteistasis G. M. savo apeliaciniame skunde faktiškai neigia padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodo, kad su plėšimu susijusių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, toks jo aiškinimas neatitinka bylos aplinkybių ir yra paneigtas ištirtais įrodymais.

Iš liudytojo P. P. parodymų matyti, kad jam kartu su nukentėjusiuoju V. V. kartu būnant Ramybės parke, prie Bažnyčios gatvės, prie jų priėjo nuteistieji, jis matė, kaip su V. V. kalbėjo nuteistasis V. D., bet apie ką negirdėjo. Nuteistiesiems nuėjus, V. V. pranešė, jog iš jo pagrobė akinius, laikrodį, ir tuomet jis iškvietė policiją. Vėliau vykstant į policijos komisariatą, jis gatvėje pamatė nuteistuosius – apiplėšusius nukentėjusįjį ir juos parodė V. V..

Iš nukentėjusiojo V. V. parodymų matyti, kad jis abu nuteistuosius nurodė kaip asmenis jo atžvilgiu įvykdžiusius plėšimą. Būtent nurodė, kad V. D. užlaužus už nugaros rankas, kitas nuteistasis, tai yra G. M. kraustė jo striukės kišenes, po ko, nieko neradus, V. D. nuo rankos nusegė laikrodį, o G. M. nuo galvos paėėmė akinius. Po to, važiuojant kartu su policijos pareigūnais, jie pamatė plėšimą įvykdžiusius asmenis, juos nurodė, o pas kitą asmenį buvusį kartu su nuteistaisiais surado pagrobtąjį laikrodį ir akinius.

Iš daiktų paėmimo protokolo matyti, kad tikrai iš G. N., kuris buvo sulaikytas kartu su V. D. ir G. M., buvo paimti iš nukentėjusiojo V. V. pagrobtieji daiktai.

Iš nuteistojo V. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (kai jis buvo apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui) matyti, kad šios apklausos metu V. D. analogiškai nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms nuteistąjį G. M. nurodė kaip nusikaltimo bendravykdytoją, kuris, jam užlaužus nukentėjusiojo rankas, apkraustė nukentėjusiojo rūbų kišenes, o po to paėmė ir nukentėjusiojo akinius.

Taigi tokie įrodymai, jų visuma, jų atitikimas atskirose nusikalstamos veikos detalėse, nedavė pagrindo pirmos instancijos teismui abejoti abiejų nuteistųjų (V. D. ir G. M.) kalte, bendrai įvykdžius nukentėjusiojo V. V. plėšimą.

Skiriant bausmę nuteistajam G. M., pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, paties nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, baustumą administracine tvarka ir, nepažeidžiant BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, pagrįstai jam paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas jos dydį mažesnį už įstatymo sankcijoje šios rūšies bausmės numatytą vidurkį. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai B. S., neteisingai taikė bausmių subendrinimą pagal kelis nuosprendžius, pagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad B. S. nusikalstamą veiką, už kurią ji buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jai buvo paskirta vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, priėmimo, todėl pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., pagrįstai bausmes B. S. bendrino dalinio sudėjimo būdu. Tačiau, pirmos instancijos teismas neteisingai taikė BK 63 str. 4 d. numatytą bausmių dalinio sudėjimo taisyklę, ir sudėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, kai tuo tarpu turėjo prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (kuri yra griežtesnė) pridėti, pagal BK 180 str. 1 d. paskirtos bausmės (kuri yra švelnesnė) dalį. Todėl ši pirmos instancijos teismo klaida ištaisytina, ir B. S. nustatytinas naujas galutinės subendrintos bausmės dydis vieneri metai ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Tokiu būdu pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės keistinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 2 d., 2 p., 328str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str., 324 str., 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.,

nusprendė:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendį dalyje dėl galutinės subendrintos - vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimo B. S. pakeisti ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus bausmes nustatyti B. S. galutinę subendrintą bausmę - vienerius metus ir devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.