Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-03-26 · Administracinė byla Nr. eI-3108-283/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
eI-3108-283/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00814-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Atsakovas
T. V.
Pareiškėjas
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
Advokatai
Giedrius Gvildys
Administracinė byla Nr. eI-3108-283/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00814-2020-4
Procesinių sprendimų kategorijos: 12.18.1; 14.6, 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant atsakovui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui T. V. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovo T. V. (toliau – ir atsakovas, ir T. V.) priteisti 117,91 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). T. V. vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 35 punktu, kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, savininkui. Atsakovui buvo siųstas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas vietinės rinkliavos nemokėjo.

Panevėžio RATC apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

T. V. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje T. V. prašė atmesti Panevėžio RATC prašymą. Pripažino, kad Biržų rajono savivaldybėje nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir yra jame deklaravęs savo gyvenamosios vietos adresą. Tvirtino, kad 2016 m. ar 2017 m. išvyko iš Lietuvos Respublikos, į ją sugrįžo tik 2020 m. liepos mėnesį, ginčo laikotarpiu jam priklausančiame name niekas negyveno. Nurodė, kad apie Biržų rajono savivaldybėje įvestą vietinę rinkliavą nežinojo, pranešimų iš Panevėžio RATC negaudavo, nes jam skirta pašto dėžutė buvo netvarkinga. Paaiškino, kad pajamų negauna, gyvena išlaikomas motinos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Taryba 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-148 1.2 punktu patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (Nuostatų 5.7 ir 5.13 punktai).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Pareiškėja atsakovo pareigą mokėti vietinę rinkliavą grindė Nuostatų 5.4 punktu, numatančiu, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Taryba, vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 22 ir 34 punktai).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gruodžio 17 d. išrašo duomenimis, T. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamais namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas patvirtina, kad atsakovas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. privalėjo sumokėti 117,91 Eur vietinės rinkliavos - 99,67 Eur vietinės rinkliavos pastoviosios dalies ir 18,24 Eur vietinės rinkliavos kintamosios dalies. Atsakovas prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo.

Atsakovas teismo posėdyje pripažino ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad T. V. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, ir tai reiškia, jog atsakovas atitinka vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių. Faktinė aplinkybė, jog atsakovas, pagal Nuostatus, laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

Nuostatų 22.1 punkte įtvirtinta, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad atsakovui kaip gyvenamojo namo, esančio Biržų rajono savivaldybėje savininkui, kilo pareiga mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dalį, kuri ginčo atveju sudaro 99,67 Eur sumą.

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisę mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios komunalinės atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad jis nuo 2016 ar 2017 metų buvo išvykęs į užsienį, į Lietuvą grįžo tik 2020 m. liepos mėnesį, jam nuosavybės teise priklausančiu objektu nebuvo naudojamasi pagal paskirtį, todėl jokios atliekos nesusidarė. Atsakovas iki teismo posėdžio ir teismo posėdyje tinkamų įrodymų, galinčių patvirtinti jo aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, nepateikė.

Nuostatų 54 punkte numatyta, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Asmenys, siekiantys, kad jiems savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, administratoriui turi pateikti prašymą atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo ir nekilnojamojo turto objekto nenaudojimą patvirtinančius dokumentus, pvz., elektros energijos tiekėjo pažymą, seniūnijos pažymą ir kt. (Nuostatų 55.1, 55.2 papunkčiai).

Byloje nėra pateikta duomenų, kad kompetentingos institucijos sprendimu atsakovui ginčo laikotarpiu būtų suteiktos vietinės rinkliavos lengvatos arba kad jis nuo tokios rinkliavos mokėjimo būtų buvęs atleistas ir kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per Biržų rajono savivaldyje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą. Įvertinus tai, kad atsakovas, kaip nekilnojamojo daikto savininkas, nebuvo rūpestingas, nesirūpino savo teisių gynimu ir nesikreipė dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, daroma išvada, jog atsakovas neįrodė, kad nekilnojamojo turto objektas nebuvo naudojamos.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 18,24 Eur vietinės rinkliavos kintamąją dalį yra pagrįstas.

Kaip nepagrįstas vertinamas atsakovo argumentas, jog jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos dėl to, kadangi ginčo laikotarpiu nesinaudojo jam nuosavybės teise priklausančiu objektu.

Nuostatų 38 punkte numatyta, kad gyvenamosios, transporto, garažų (naudojamų fizinių asmenų), religinės, žemės ūkio, specialiosios, sodų paskirčių objektams, kitiems objektams ir netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams Mokėjimo pranešimai pateikiami registro duomenų bazėje esančiu nekilnojamo turto objekto adresu arba kitu žinomu adresu korespondencijai iki kovo 1 dienos.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovui mokėjimo pranešimai sumokėti vietinę rinkliavą buvo ne kartą siunčiami. Atsakovo argumentas, kad pranešimų iš Panevėžio RATC negaudavo, nes jam skirta pašto dėžutė buvo netvarkinga, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Atsižvelgus į Nuostatų 1 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ individualiems gyvenamiesiems namams, nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dalių parametrus ir rinkliavos dydžius metams, atsakovo valdomo nekilnojamojo turto objekto plotą, ir jame savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių bei deklaravimo laikotarpius, Nuostatų 22.1, 22.2 ir 26 punktus, nėra pagrindo abejoti pareiškėjos apskaičiuotu atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžiu.

Remiantis taikomu teisiniu vietinės rinkliavos reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma išvada, kad Panevėžio RATC prašymas priteisti iš atsakovo 117,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos yra pagrįstas ir tenkinamas.

ABTĮ 85 straipsnis numato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą išdėstyti, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes.

Teismas, atsižvelgęs į T. V. pateiktus paaiškinimus, kad jis negauna pajamų, gyvena išlaikomas motinos, prašomą priteisti vietinės rinkliavos sumą išgalės sumokėti dalimis, bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, kad Panevėžio RATC prašomos priteisti 117,91 Eur vietinės rinkliavos sumos mokėjimas gali būti išdėstytas dalimis.

Pareiškėja prašė iš atsakovo priteisti 15,00 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos Panevėžio RATC vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgiama į tai, jog šioje įmonėje veikia Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai (žr. Panevėžio RATC interneto svetainėje adresu https://pratc.lt/kontaktai/. Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija, rengiant prašymą, buvo keičiama tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Nagrinėjamo ginčo atveju nauja teisinė problematika nebuvo keliama, byla nebuvo sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

Remiantis tuo, kas nurodyta, Panevėžio RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš T. V. 117,91 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų ir 91 euro centą) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2017 m. spalio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpį.

Priteistos 117,91 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumos mokėjimą T. V. išdėstyti dalimis per pirmus penkis mėnesius sumokant po 19,65 Eur (devyniolika eurų ir 65 euro centus), šeštą mėnesį sumokant 19,66 Eur (devyniolika eurų ir 66 euro centus).

Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė