- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- 2S-1194-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22304-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. R.
- Trečiasis asmuo
- J. L., A. L.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. R. dėl savavališkos statybos pašalinimo, tretieji asmenys byloje – J. L. ir A. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-28411-933/2018 tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir įpareigojo atsakovą per 30 dienų nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išgriauti kadastrinių matavimų byloje nenumatytą ir neužregistruotą savavališkai pastatytą pastato pertvarą (sieną) bendro naudojimo patalpose (koridoriuje – laiptų aikštelėje), bei pašalinti dėl pertvaros įrengimo (išgriovimo) atsiradusius padarinius, taip pat išvežti po griovimo darbų likusias statybines medžiagas bei šiukšles, išgriauti savavališkai pastatytą priestatą (verandą su terasa) bei pašalinti po griovimo darbų atsiradusius padarinius bei atstatyti pastato verandą į pirminę padėtį pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis, užtikrinant, kad atstatytos patalpos atitiks paskirtį bei esminius statiniui keliamus reikalavimus, taip pat išvežti po statybos (remonto) darbų likusias statybines medžiagas bei šiukšles.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-42479-933/2018 netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-28411-933/2018. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-42479-933/2018, panaikinti nurodytoje byloje priimtą teismo sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašė sustabdyti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-42479-933/2018 iki bus išnagrinėtas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, jog atsakovas šiuo metu yra bedarbis, turi sveikatos negalią ir jam yra sudėtinga sumokėti žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovo S. R. prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino. Nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti už paduotą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo 75 Eur dydžio žyminį mokestį, o už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 50 Eur.
5. Teismas nustatė, jog už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsakovas turėjo sumokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalis). Šio mokesčio mokėjimą atsakovas prašo atidėti, tačiau prie pareiškimo atsakovas nepridėjo dokumentų, kurie patvirtintų, kad jo finansinė padėtis dabar yra tokia, jog jis objektyviai negali iškart sumokėti nurodyto dydžio žyminio mokesčio.
6. Prašymai atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsnis). Tokius prašymus teikiantys asmenys kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymų pagrįstumą (pvz., duomenis apie gaunamas pajamas, turimas lėšas ir indėlius (banko sąskaitų išrašai ir pan.), turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turimas reikalavimo teises ir įsipareigojimus, ir pan.). Kadangi atsakovas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog yra teisinis ir faktinis pagrindai atidėti jam už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokėtino žyminio mokėjimą, teismas atsakovo prašymo netenkino.
7. Atsakovas taip pat prašo laikinųjų apsaugos priemonių forma sustabdyti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-42479-933/2018 iki bus išnagrinėtas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas nepateikia jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, egzistuoja poreikis stabdyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas už tokį prašymą turi sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Teismas išaiškino atsakovui, kad, nustatytu terminu nepašalinus nurodyto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumo, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bus išspręstas, kai atsakovas sumokės žyminį mokestį tiek už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tiek už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovas S. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminių mokesčių mokėjimą iki prašymo išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėjas prašė teismo ne atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Pareiškėjas prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra bedarbis, turi sveikatos negalią ir jam yra sunku sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas turi išlaikyti šeimą, jis gyvena socialiniame būste, neturi jokio turto.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
11. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
12. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti Žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
13. Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti Žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė teismui duomenis, jog jis nuo 2019 m. kovo 26 d. yra užregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaip darbo ieškantis asmuo. Pareiškėjas nuo 2008 m. birželio 26 d. yra sudaręs socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį, tai yra gaunamas pajamas bei kitą turimą turtą (pvz., turimas lėšas ir indėlius (banko sąskaitų išrašai ir pan.)) pareiškėjas nepateikė. Nors pareiškėjas nurodo, jog turi sveikatos negalią, tačiau jo pateiktas išrašas apie sveikatos sutrikimus yra darytas 2012 m. rugsėjo 7 d., todėl nėra aktualus nagrinėjamoje byloje.
15. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog turi išlaikyti šeimą, tačiau jokių duomenų apie savo nepilnamečius vaikus ar kitus globotinius teismui nepateikė. Pareiškėjo pateiktoje socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nurodyta, jog išnuomotose gyvenamosiose patalpose turi teisę gyventi šie nuomininko šeimos nariai: dėdė Z. J. R.. Taigi teismas neturi jokių duomenų apie pareiškėjo išlaikytinius. Pažymėtina, jog mokėtina 75 Eur žyminio mokesčio suma nepripažintina didele. Todėl neturint išsamių duomenų apie pareiškėjo dabartinę turtinę padėtį bei apie jos galimą pasikeitimą iki pareiškimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo, nėra pagrindo taikyti 84 straipsnį ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovui nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti pasibaigė iki buvo išnagrinėtas jo pateiktas atskirasis skundas, apeliantui nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, tai yra sumokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir 50 Eur dydžio žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad to nepadarius per nustatytą terminą, prašymas dėl proceso atnaujinimo, kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui S. R. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartyje, pašalinti.