Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-261/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
2-261/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Vytas Milius (pran.), Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
N. Č.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Nijonė“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-261/2010 (S)Procesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Č. atstovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos N. Č. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Nijonė“ iškėlimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. Č. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu iškelti atsakovui UAB ,,Nijonė“ bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad būdama atsakovo akcininkė, turinti 75,14 proc. visų bendrovės akcijų, ir direktorė, paskolino atsakovui 81 000 Lt, tačiau atsakovas jai negrąžino 50 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas nurodė, jog pareiškėja teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ji yra ir UAB ,,Nijonė“ akcininkė ir direktorė. Teismas sprendė, kad iš pateiktų pareiškimo priedų matyti, kad šiuo atveju, ieškovė paduodama pareiškimą iškelti bankroto bylą atsakovui, veikė kaip kreditorė, todėl privalėjo laikytis ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Kadangi ieškovė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, teismui nepateikė, teismas atsisakė priimti pareiškimą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos N. Č. atstovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,Nijonė“ iškėlimo.

Apeliantė nurodo, jog išankstinė ginčo sprendimo tvarka nėra privaloma tais atvejais, kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiamasi dėl, kad įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės viešas paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui apie negalėjimą arba neketinimą vykdyti įsipareigojimų yra savarankiškas Įmonių bankroto 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindas, su kuriuo įstatymas nesieja ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymosi (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2009). Būtent šiuo pagrindu remdamasi pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Nijonė“ iškėlimo. Atsakovas UAB ,,Nijonė“ ne tik pripažino įsiskolinimą N. Č. , bet ir 2009 m. birželio 2 d. atsiliepime į ieškinį Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-13577-221/2009 patvirtino, kad šiandien visos sumos UAB ,,Nijonė“ vienu metu išmokėti neturi galimybių. Apie tai, kad negali atsiskaityti su ieškove, atsakovas pareiškė ir teismo posėdžio metu. Taigi atsakovas yra viešai pranešęs ieškovei apie tai, kad negali įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl pareiškėja neprivalo prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Be to, apeliantė pažymi, jog pareiškėja iki kreipimosi į teismą ne kartą bandė ginčą su atsakovu išspręsti taikiai, ne kartą skambino įmonės akcininkams, vadovui, 2009 m. gegužės 5 d. pateikė reikalavimą atsakovui dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas su ieškove iki šiol neatsiskaitė net iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Įmonių bankroto įstatyme numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d.). Kiekviena subjektinė teisė, taigi, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis šia teise naudojasi tinkamai. Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnis nustato subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, ratą. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas (ĮBĮ 5 str. 1 d.).

Kaip matyti iš pareiškėjos N. Č. pareiškimo dėl bankroto bylos UAB ,,Nijonė“ iškėlimo, pareiškėja save įvardija UAB ,,Nijonė“ akcininke ir direktore, kuri per 2006 metus įmonei suteikė 81 000 Lt neprocentinę paskolą. Tačiau iš pareiškimo priedų nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėja ir šiuo metu yra skolininko UAB ,,Nijonė“ akcininkė arba direktorė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja, paduodama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė kaip UAB ,,Nijonė“ kreditorė.

Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnis įmonės kreditorių įvardija, kaip fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Procesiniam dokumentui, kuriuo asmuo siekia, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, be bendrųjų CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtintų turinio ir formos reikalavimų, yra keliami ir specialūs reikalavimai, kuriuos reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo normos. Įmonių bankroto įstatyme nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad kreditorius turi raštu pranešti įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Ši tvarka yra skirta tam, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra, ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos sampratą. Nors pareiškėja N. Č. 2009 m. gegužės 5 d. nusiuntė atsakovui UAB ,,Nijonė“ reikalavimą dėl 50 000 Lt skolos grąžinimo, tačiau šis reikalavimas negali būti pripažįstamas išankstinės ginčo sprendimo tvarkos laikymusi, kadangi neatitinka tokio pobūdžio pranešimams keliamų turinio reikalavimų, t.y. pareiškėja minėtame reikalavime neįspėjo skolininko apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nenustatė skolininkui termino ne trumpesnio kaip 30 dienų įsipareigojimams įvykdyti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė Įmonių bankroto įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, todėl neįgijo teisės inicijuoti skolininkui bankroto procedūros.

Nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir apeliantės argumentą, jog skolininkas yra viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriui (kreditoriams) apie tai, kad negali įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl pareiškėja neprivalėjo laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Šį argumentą pareiškėja grindžia aplinkybe, kuri buvo nurodyta atsakovo UAB ,,Nijonė“ 2009 m. birželio 2 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-13577-221/2009, t.y. atsiliepime atsakovas patvirtino, kad šiandien visos sumos vienu metu išmokėti ieškovei neturi galimybių. Atsakovo pozicijos išdėstymas kitoje byloje, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys), negali būti pripažįstamas viešu įmonės paskelbimu arba kitokiu pranešimu kreditoriui (kreditoriams), kad skolininkas negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, kadangi atsikirtimai į ieškinį, kuriuos atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį, yra procesinė atsakovo gynybos priemonė, kuria jis ginasi nuo pareikšto ieškinio konkrečioje civilinėje byloje. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas 2009 m. birželio 10 d., tuo tarpu su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja kreipėsi 2009 m. spalio 30 d., todėl teisėjų kolegija negali spręsti apie atsakovo finansines galimybes padengti įsiskolinimą šiuo metu.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos N. Č. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB ,,Nijonė“ iškėlimo, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusGintaras Pečiulis