- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- A-575-2806-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01114-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovaujančios atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. 2008 m. spalio 24 d. pateikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Vilniaus VGTPT) prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 pagal jo ieškinį atsakovams Vilniaus VGTPT ir advokatei G. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 30-32, I t.).
Vilniaus VGTPT 2008 m. spalio 29 d. sprendime Nr. (1.9)-S-2125-08, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 ir 4 punktais, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 12 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą (b. l. 79-80, I t.).
Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2008 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. S-86-(A(G)-160) (toliau – ir sprendimas Nr. S-86-(A(G)-160) nusprendė įpareigoti Vilniaus VGTPT išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus VGTPT, o toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš advokatės G. R., skundą atmesti (b. l. 50-53, 77-78, I t.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje I-947-281/2009 Vilniaus VGTPT skundą atmetė ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. S-86-(A(G)-160) paliko nepakeistą (prijungta administracinė byla, b. l. 96-98).
Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (1.9.)-SD-1425-09 (toliau – ir sprendimas Nr. (1.9.)-SD-1425-09)) pareiškėjo V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymą persiuntė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Kauno VGTPT) (b. l. 13-15, 58-60, 71-72, I t.).
Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo V. S. 2009 m. gegužės 13 d. skundą dėl Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (1.9.)-SD-1425-09, 2009 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. S-54-(A(G)-85) (toliau – ir sprendimas Nr. S-54-(A(G)-85)) skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 8-11, 61-64, I t.).
Kauno VGTPT 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1576 atsisakė teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. S., vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais bei 18 straipsnio 1 dalimi (b. l. 81-8, I t.).
II.
Pareiškėjas V. S. skundu (b. l. 3-7, I t) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. S-54-(A(G)-85), panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (1.9.)-SD-1425-09 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntimo“ kaip nepagrįstą, neatitinkantį teisės normų ir nuostatų, pažeidžiantį pareiškėjo teisėtus interesus bei teises, įpareigoti Vilniaus VGTPT skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. spalio 24 d. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus VGTPT, pareiškėjui padarytą 1 000,00 Lt materialinę ir 1 000,00 Lt nematerialinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi (b. l. 1-2, I t.) atsisakyta priimti pareiškėjo V. S. skundo dalį dėl Komisijos 2009 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. S-54-(A(G)-85) ir Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (1.9.)-SD-1425-09 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntimo“ panaikinimo bei įpareigojimo Vilniaus VGTPT skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. spalio 24 d. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, o pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo nutarta priimti.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus VGTPT 2008 m. spalio 29 sprendime Nr. (1.9)-S-2125-08 atsisakė nagrinėti jo 2008 m. spalio 24 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, motyvuodama prašymo kartotinumu. Pareiškėjas dėl minėto sprendimo pateikė skundą Komisijai, kuri 2008 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. S-86-(A(G)-160) įpareigojo Vilniaus VGTPT išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus VGTPT, o toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš advokatės G. R., skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus VGTPT skundą dėl Komisijos sprendimo Nr. S-86-(A(G)-160), 2009 m. balandžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-947-281/2009 nusprendė Vilniaus VGTPT skundą atmesti. Tačiau pareiškėjas teigė, kad Vilniaus VGTPT toliau pažeidinėjo jo teises, minėto 2008 m. spalio 24 d. prašymo neišnagrinėjo, o persiuntė jį Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pareiškėjas pažymėjo, jog Vilniaus VGTPT sprendime Nr. (1.9.)-SD-1425-09 pateikė motyvus, kuriuos teismas vertino kaip neteisingus, savo motyvų nepatvirtino jokiais faktais. Taip pat pabrėžė, kad minėtas sprendimas neatitinka įstatymų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 ir 14 straipsnių nuostatas. Be to, skunde pareiškėjas teigė, jog Vilniaus VGTPT minėtame sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 „Dėl Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-241). Manė, kad Vilniaus VGTPT turėjo priimti teigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, t. y. suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, o ne persiųsti prašymą nagrinėti Kauno VGTPT. Pareiškėjas skunde dėl Vilniaus VGTPT sprendimo Nr. (1.9.)-SD-1425-09 prašė Komisijos panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti Vilniaus VGTPT skirti teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. spalio 24 d. prašymą, tačiau Komisija 2009 m. birželio 5 d. sprendime Nr. S-54-(A(G)-85), pakartojusi Vilniaus VGTPT sprendime Nr. (1.9.)-SD-1425-09 nurodytus argumentus, skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam keletą metų tenka vesti teisminius ginčus su Vilniaus VGTPT dėl teisės gauti teisinę pagalbą keliose bylose. Pabrėžė, jog taip Vilniaus VGTPT savo veiksmais ir neveikimu sukelia jam nuostolius, kadangi pareiškėjui tenka skųsti nepagrįstus Vilniaus VGTPT direktorės sprendimus, o tai susiję su laiko, materialinėmis sąnaudomis, nuolatiniu psichologiniu stresu. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad atlygintina materialinė žala yra 1 000,00 Lt, o nematerialinė žala – taip pat 1 000,00 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą (b. l. 25-29, I t.) Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, taip pat atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, prašė pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, kurioje V. S. prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, pateikto ieškinio dalykas yra Vilniaus VGTPT veiksmų neteisėtumas ir nepagrįstumas bei su tuo susijusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, Vilniaus VGTPT, vadovaudamasi VAĮ bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintais nešališkumo bei objektyvumo principais, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 ir 4.1 punktais, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekdama išvengti interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. teikimo, 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (1.9.)-SD-1425-09 persiuntė pareiškėjo 2008 m spalio 24 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir su juo susijusius dokumentus Kauno VGTPT, prašydama įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti prašymą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos iš Vilniaus VGTPT priteisimo. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus VGTPT, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos pagal pareiškėjo 2008 m spalio 24 d. prašymą suteikimo, kuria siekiama pasinaudoti prisiteisiant turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjo manymu, atsiradusią dėl Vilniaus VGTPT neteisėtų veiksmų, gali pagrįstai abejoti savo nešališkumu ir galimo priimto sprendimo objektyvumu, kadangi Vilniaus VGTPT yra tiesiogiai suinteresuota civilinės bylo Nr. 2-6309-582/08 baigtimi. Be to, pabrėžė, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-819/2008, Vilniaus VGTPT nagrinėdama prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje prieš Vilniaus VGTPT ir priimdama sprendimą negalėtų išlikti visiškai nešališka. Tai kliūtis tiek sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tiek atsisakymui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas Nr. (1.9.)-SD-1425-09 nėra atsisakymas teiki pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, todėl teigė, kad Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. (1.9.)-SD-1425-09 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimai panaikinti Komisijos 2009 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. S-54-(A(G)-85) ir Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (1.9.)-SD-1425-09 bei atlyginti 1 000,00 Lt turtinę žalą ir 1 000,00 Lt neturinę žalą yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 65-68, I t.) taip pat prašė pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą sieja su netinkamai suteikta antrine teisine pagalba pagal Vilniaus VGTPT sprendimą Nr. 957/06, kuriuo V. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ją teikti paskirta advokatei G. R., tačiau pagal 2007 m. sausio 8 d. advokatės G. R. pranešimą Vilniaus VGTPT 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 (toliau – ir sprendimas Nr. N-(1.9)-3-07) nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas 2007 m. vasario 15 d. kreipėsi į Vilniaus VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant minėtą sprendimą Nr. N-(1.9)-3-07, tačiau Vilniaus VGTPT šį prašymą persiuntė Kauno VGTPT, kuri 2007 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 07-T-257-375 suteikė antrinę teisinę pagalbą dėl sprendimo Nr. N-(1.9)-3-07 apskundimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 konstatavo, kad teisinė pagalba Vilniaus VGTPT 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 V. S. nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis, taip pat konstatavo, kad Vilniaus VGTPT veikloje jokių neteisėtų veiksmų nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. S. reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno VGTPT taip pat nurodė, kad Vilniaus VGTPT 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (1.9)-S-2125-08 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą dalyje dėl reikalavimo Vilniaus VGTPT atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei dalyje dėl reikalavimo advokatei G. R. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi pareiškėjo prašymas kartotinis. Tačiau Komisija 2008 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. S-86-(A(G)-160) konstatavo, kad Vilniaus VGTPT atsisakymas nagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus VGTPT, yra nepagrįstas ir įpareigojo Vilniaus VGTPT išnagrinėti pareiškėjo prašymą minėtoje dalyje iš naujo, o dalyje dėl reikalavimo advokatei G. R. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjo skundas buvo atmestas. Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-947-281/2009. Atkreipė dėmesį, jog 2009 m. gegužės 6 d. Kauno VGTPT gautas iš Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (1.9)-SD-1425-09 persiųstas pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus VGTPT ir advokatės G. R.. Pabrėžė, kad Kauno VGTPT 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1576 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, motyvuodama tuo, jog pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 ir 2 p.). Taip pat pažymėjo, kad remiantis pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymu, asmuo, kuris byloje būtų atsakovu, t. y. Vilniaus VGTPT, dėl kurios veiksmų apskundimo prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, turėtų priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Taigi, akivaizdu, kad Vilniaus VGTPT, nagrinėdama pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą ir priimdama sprendimą, negalėtų likti nešališka, o tai būtų kliūtis tiek sprendimui teikti antrinę teisinę pagalbą, tiek atsisakymui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, turi būti sprendžiami kitos tarnybos, taip nenusišalinant nuo tarnyboms pavesto uždavinio įgyvendinimo – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Be to, remiantis Tvarkos aprašu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena (3 punktas), o pagal Tvarkos aprašo 4.1 punktą Vilniaus VGTPT prašymą perduoda Kauno VGTPT, kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Širvintų rajono, Elektrėnų, Trakų rajono, Šalčininkų rajono, Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 102-108, I t.) pareiškėjo V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. ar Vilniaus VGTPT (ir jos tarnautojai) neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, ar juos atliko netinkamai. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi (b. l. 1-2, I t.) atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Komisijos 2009 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. S-54-(A(G)-85) ir Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (1.9.)-SD-1425-09 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntimo“ panaikinimo bei įpareigojimo Vilniaus VGTPT skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. spalio 24 d. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat prielaidų ir sąlygų teigti, kad Komisijos 2009 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. S-54-(A(G)-85) ir Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. (1.9.)-SD-1425-09 a priori yra nepagrįsti ir neteisėti. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos – Vilniaus VGTPT – veiksmų, nėra ir būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė kokią nors turtinę ir/ar neturtinę žalą. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi (b. l. 153-158, I t.), konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, valdžios institucijų veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala. Teisės į žalos atlyginimą atsiradimui, įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka.
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu (b. l. 193-201, I t.) pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė V. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus VGTPT, 200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus VGTPT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintais nešališkumo bei objektyvumo principais, 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (1.9.)-SD-1425-09 neatsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, o V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntė Kauno VGTPT. Taip pat pabrėžė, kad išnagrinėjus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog Kauno VGTPT 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1576, kuriuo buvo atsisakyta teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tačiau iš pareiškėjo skundo ir paaiškinimų teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas padarė išvada, kad žalos atlyginimą pareiškėjas grindžia tuo, jog jo 2008 m. spalio 24 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nei karto nebuvo tinkamai išnagrinėtas, todėl būtina apskritai įvertinti, ar nagrinėjant minėtą pareiškėjo prašymą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ir jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė, jog Vilniaus VGTPT 2008 m. spalio 29 sprendimu Nr. (1.9)-S-2125-08 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08. Tačiau Komisija 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. S-86-(A(G)-160) įpareigojo Vilniaus VGTPT išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus VGTPT, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus VGTPT skundą dėl Komisijos sprendimo Nr. S-86-(A(G)-160), 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-947-281/2009 Vilniaus VGTPT skundą atmetė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymas vieną kartą buvo išnagrinėtas netinkamai, t. y. valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir šis faktas patvirtintas teismo sprendimu. Pažymėjo, jog dėl to susidarė tokia padėtis, kad minėtas pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas nepateisinamai ilgą laiką, per tą laiką civilinė byla buvo išnagrinėta ir antrinės teisinės pagalbos teikimas joje neteko prasmės. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad yra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų turtinės žalos buvimą, todėl turtinė žala negali būti priteisiama. Kita vertus, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymas vieną kartą buvo išnagrinėtas netinkamai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala, pasireiškusi nepatogumais, kadangi jam pačiam teko parengti ieškinį civilinėje byloje, nors jis tikėjosi tam tikslui gauti antrinę teisinę pagalbą, ir priteisė V. S. naudai iš Lietuvos valstybės 200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
V.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (b. l. 1-8, II t.) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė V. S. naudai iš Lietuvos valstybės 200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti, o kitoje dalyje palikti nepakeistą.
Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nepriklausomumo ir nešališkumo principą, nes peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Vertino Vilniaus VGTPT veiksmus, kurie buvo atlikti dar 2008 metais, nagrinėjant V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nors pareiškėjas šių veiksmų nagrinėjamoje byloje neginčijo. Pažymi, kad minėti Vilniaus VGTPT veiksmai nagrinėjant V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymą ir pagal šį prašymą priimto sprendimo Nr. (1.9)-S-2125-08 teisėtumas bei pagrįstumas buvo atskiros Vilniaus apygardos administracinio teismo jau nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-947-281/2009 ginčo dalykas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (1.9.)-SD-1425-09 V. S. galimai padarytos žalos atlyginimo. Taip pat atkreipia dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei Vilniaus VGTPT nebūtų įvykdžiusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendime nustatyto procedūrinio pažeidimo, t. y. būtų iš karto persiuntusi V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymą nagrinėti Kauno VGTPT, šio prašymo išnagrinėjimo rezultatas vis tiek būtų nepasikeitęs, kadangi pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl jo reikalavimų nepagrįstumo ir atstovavimo civilinėje byloje neperspektyvumo. Pabrėžia, kad V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Vilniaus VGTPT buvo pateiktas jau po to, kai pareiškėjas pats savarankiškai pareiškė ieškinį civilinėje byloje, todėl minėto prašymo savalaikis ir teisingas išnagrinėjimas niekaip negalėjo lemti ieškinio parengimo ir V. S. galimybės su ieškiniu kreiptis į teismą. Mano, jog Vilniaus VGTPT įvykdyto procedūrinio teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju gali būti laikomas pakankamu V. S. pažeistų teisių apgynimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 11-13, II t.) pareiškėjas V. S. prašo trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus VGTPT, atstovaujančio atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą nepakeistą arba priteistiną sumą padidinti iki 3 000,00 Lt. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus VGTPT direktorės veiksmų, kurie pasireiškė sistemišku piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, ir kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį pradėjimo.
Pareiškėjo nuomone, apeliaciniu skundu tik siekiama vilkinti teismo sprendimo vykdymą. Teigia, jog priteista 200,00 Lt suma yra tik simbolinė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Nagrinėjamoje byloje analizuojama situacija dėl pareiškėjo V. S. patirtos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su neteisėtais Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmais, atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus VGTPT, nagrinėdama pareiškėjo V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, veikė ne taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (1.9.)-S-2125-08 nepagrįstai atsisakė nagrinėti minėtą pareiškėjo prašymą. Teismas sprendė, kad dėl tokių Vilniaus VGTPT neteisėtų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 200,00 Lt pinigine suma.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad buvo peržengtos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, nes vertinti tie Vilniaus VGTPT veiksmai, kurių pareiškėjas neskundė, be to, Vilniaus VGTPT neteisėti veiksmai yra formalaus pobūdžio, nesusiję su nurodytomis pasekmėmis ir nepakankami pareiškėjo pažeistų teisių gynimui.
Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji, visiems teisinių santykių dalyviams (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijoms) taikoma pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala, o taip pat ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas taip pat nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146–1135/2010, Nr. A822–331/2011) yra pažymėjęs, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pirmiausia pažymėtina, kad Vilniaus VGTPT apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes pasisakė dėl Vilniaus VGTPT veiksmų, kurių pareiškėjas V. S. neskundė. Įvertinus pareiškėjo skundo, kurį jis vėliau tikslino, turinį, matyti, kad jis reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo siejo ne tik su Vilniaus VGTPT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (1.9.)-SD-1425-09, bet ir su kitomis aplinkybėmis, t. y. teigė, kad jo 2008 m. spalio 24 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nei karto nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, privalėjo pareiškėjo nurodytą aplinkybę patikrinti ir įvertinti. Tokią pareigą suponuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio nuostatos, įpareigojančios administracinį teismą priimant sprendimą įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).
Nustatyta, kad Vilniaus VGTPT 2008 m. spalio 29 sprendimu Nr. (1.9.)-S-2125-08 atsisakė nagrinėti V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymą, reg. Nr. (1.9.)-ATP-1948-08, kuriame prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. S-86-(A(G)-160) pripažino tokį Vilniaus VGTPT sprendimą iš dalies neteisėtu ir įpareigojo Vilniaus VGTPT išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus VGTPT. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu minėtą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės patvirtintina vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą – veiksmų neteisėtumą. Vilniaus VGTPT neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti.
Vilniaus VGTPT iš esmės neginčija, kad atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nepagrįstai teigia, kad jos padarytas pažeidimas buvo tik formalus, iš esmės pareiškėjui nesukėlęs jokių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus VGTPT, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo prašymą nesant tam teisinio pagrindo, pažeidė savo, kaip institucijos, atsakingos už antrinės teisinės pagalbos teikimo administravimą, pareigas savo veikloje vadovautis teisinės pagalbos teikimo principais (lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, įtvirtintais VGTPT 3 str. 1 d. 1-2 p.) bei nukrypo nuo VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto šio įstatymo tikslo, skelbiančio apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Konkrečiu atveju aktualu ir tai, kad jau Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu buvo nustatytas Vilniaus VGTPT veiksmų neteisėtumas, tačiau Vilniaus VGTPT šio sprendimo nevykdė ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nebuvo nagrinėjamas dar penkis mėnesius. Be to, neginčijama, jog Vilniaus VGTPT, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą, pati pareiškėjo prašymo nesprendė, o persiuntė Kauno VGTPT, siekdama išvengti interesų konflikto. Pažymėtina, kad ši aplinkybė (interesų konfliktas) egzistavo ir Vilniaus VGTPT 2008 m. spalio 29 sprendimo Nr. (1.9.)-S-2125-08 priėmimo metu, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl Vilniaus VGTPT veiksmų teisėtumo, priimant minėtą sprendimą, nešališkumo prasme ir suponuoja išvadą apie padarytus itin šiurkščius pažeidimus. Vilniaus VGTPT, neigdama atsakomybę, nepagrįstai vadovaujasi Kauno VGTPT 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1576, kuriuo pareiškėjui pagal jo 2008 m. spalio 24 d. prašymą, reg. Nr. (1.9.)-ATP-1948-08, buvo atsisakyta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Šis sprendimas buvo priimtas kitoje civilinės bylos Nr. 2-6309-582/2008, kurioje pareiškėjas prašė antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nagrinėjimo stadijoje, esant kitai procesinei situacijai. Iš pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymo, reg. Nr. (1.9.)-ATP-1948-08, matyti, kad į Vilniaus VGTPT jis kreipėsi pirmiausia norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą dokumentams parengti, siekiant pašalinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi nurodytus ieškinio trūkumus ir surašyti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareiškėjo kreipimosi laikotarpiu 2008 m. spalio 29 sprendimu Nr. (1.9.)-S-2125-08 atsisakius nagrinėti V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymą, antrinės teisinės pagalbos teikimas minėto siekiamo teisinio rezultato požiūriu vėliau tapo neaktualus. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog pats pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad pašalinti ieškinio trūkumus, ruošė kitus procesinius dokumentus, kurie turėjo būti pateikiami civilinės bylos Nr. 2-6309-582/2008 nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad tokiu būdu, pareiškėjui buvo sukelti papildomi nepatogumai ir išgyvenimai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, ir konkrečios bylos faktinę bei teisinę situaciją, daro išvadą, kad nustatyti Vilniaus VGTPT padaryti pažeidimai sudarė pakankamą pagrindą atsirasti neigiamoms pasekmėms, nurodytoms CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje esančias aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė viešąją atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas ir pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį, priteisė pareiškėjui 200,00 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas V. S. ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais apeliacinio skundo nepateikė, todėl jo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas prašymas dėl neturtinės žalos padidinimo nenagrinėtinas, taip pat nevertinamas neskundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo prašymai dėl atskirosios nutarties priėmimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Vilniaus VGTPT direktorės atžvilgiu netenkinami. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 108 ir 109 straipsniais, atitinkamų veiksmų turi imtis nustatęs įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus ar nusikalstamos veikos požymių. Konkrečiu atveju, nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka, tokie faktai nebuvo konstatuoti, o pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nepagrįstos objektyviais įrodymais ir yra iš esmės tik jo subjektyvi nuomonė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovaujančios atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.