Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija byloje - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės palaiko, prašo teismo nepilnamečio sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą iki vaiko pilnametystės, vaiko motiną paskiriant vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, nurodė kaip turi būti padalintas sutuoktinių nekilnojamas ir kilnojamas turtas, prievolės kreditoriui Swedbank AB pagal 2012-08-30 sutartį Nr. 12-483817-GV, t.y. jas prašo pripažinti asmeninėmis V. S. prievolėmis, įpareigojant ją vieną bankui grąžinti iš banko gautą paskolą. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad ji su atsakovu susituokė 2003-05-29. Ieškovė teigia, kad nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios atsakovas mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, nesistengė dirbti darbo, už kurį gautų pastovų atlyginimą, dėl nesugyvenamo charakterio dažnai keitė darbovietes. Šeimą daugiausia išlaikė ieškovė iš savo uždarbio, pradžiai materialiai padėjo dar ieškovės motina, kuri 2011 metais mirė. 2012 metais kilus konfliktui, ieškovas pats sau pasiskyrė vieną kambarį ieškovės paveldėtame bute, kuriame apsigyveno atskirai, o ieškovė su dukromis dvynėmis S. ir S. B., gimusiomis (duomenys neskelbtini), turėjo apsigyventi kitame dviejų kambarių buto kambaryje. Nuo praeitų metų kovo mėn. iki šių metų kovo mėn. atsakovas buvo išsikraustęs. 2013 m. šalys buvo susitaikiusios, tačiau po prieš ieškovę pavartoto smurto atsakovas gyvena atskirai. Ieškovės teigimu atsakovas neduodavo lėšų jų nepilnamečiam sūnui D. S. išlaikyti, ieškovei paprašius išlaikymo, grasino sūnų atiduoti į vaikų namus. Atsakovas neprisidėjo prie mokesčių už butą sumokėjimo, valgį pirko ir gamino tik sau, savo lėšas leido tik savo interesams patenkinti. Atsakovas negerbia ieškovės, ją žemina vaikų ir kitų asmenų akivaizdoje, ignoruoja jos ir vaikų interesus, prieš šeimos narius naudoja prichologinį smurtą, o prieš ieškovę dar ir fiziškai smurtauja. 2013-05-29 atsakovas sumušė ieškovę, už ką jis yra teismo nuteistas. Ieškovė du kartus teismui šioje byloje teikė prašymus įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šie prašymai teismo nebuvo patenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar kitų prašymų nustatytu laiku teismui nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie posėdį jam pranešta tinkamai. Atsakovas informuotas, kad jam be pateisinamos priežasties neatvykus į teismą, teismas turi teisę nagrinėti bylą iš esmės. Kadangi atsakovas abejingas bylos procesui, ieškovei ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei neprieštaraujant byla nagrinėta iš esmės (CPK 384 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2003-05-29 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota V. S. ir A. S. santuoka (6 b.l.). Pateiktas gimimo liudijimas įrodo, kad (duomenys neskelbtini) jiems gimė nepilnametis vaikas D. S. (7 b.l.). Ieškovė taip pat turi dar dvi pilnametes dukras (dvynes) S. ir S. B., gimusias (duomenys neskelbtini), duomenų apie šių vaikų tėvą nėra.

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šalys gyvena atskirai, noro susitaikyti nerodė, laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės. Iš Teismo duomenų bazės LITEKO matyti, kad atsakovas A. S. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-988-900/2013 nuteistas už tyčinį nusikaltimą, už tai, kad jis 2013 m. liepos 7 d. apie 17³⁰ val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš sutuoktinę V. S., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (35-36 b.l.). Nuosprendis įsiteisėjęs. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas smurtavo prieš ją nepilnamečio vaiko ir jos dukrų akivaizdoje, dukros vaiką nusivedė į kitą kambarį. Tiek teismo posėdžio metu skyrybų byloje tiek baudžiamojoje byloje V. S. nurodė, kad jie dažnai pykosi dėl vaiko auklėjimo: vaiko tėvas A. S. mano, jog ji vaikui pernelyg nuolaidžiauja, pataikauja, o jį reikia auklėti smurtu (pvz., sako: „duosiu per galvą porą kartų ir vaikas ateis į protą“, „mane taip auklėjo, ir aš taip išauklėsiu“). Ieškovės teigimu nuo 2013 m. gegužės mėnesio tai jau trečias kartas, kai vyras smurtauja. Atsakovas baustas administracine tvarka, turi 1 galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą. Iš nuosprendžio ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas yra agresyvus ieškovės ir jos vaikų atžvilgiu, prieš ieškovę smurtauja tiek fiziškai tiek naudoja psichologinį smurtą. Ieškovė su sutuoktiniu negyvena, atsakovas vaikais nesirūpina, gautas pajamas naudoja savo poreikiams. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes šis nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, smurtavo prieš sutuoktinę, dėl ko yra nuteistas, taip pat naudojo psichologinį murtą tiek prieš ieškovę, tiek prieš nepilnametį sūnų, šeima nesirūpino, neprižiūrėjo ir neišlaikė vaiko, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str. 1 d., taip pat tėvo pareigas nepilnamečiam vaikui. Atsakovas žinodamas apie teismo posėdį, į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį ir jokių prašymų teismui neteikė, teismo procesui buvo abejingas. Teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, šalims paliekant santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178, 185 str.).

Dėl turto padalijimo.

Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė V. S. iki santuokos su atsakovu sudarymo 1995 m. paveldėjo negyvenamąją patalpą (garažo boksą), u/n (duomenys neskelbtini), esantį Garažų (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalis buto, u/n (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jau po santuokos sudarymo V. S. 2011 m. paveldėjo likusią 1/3 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (13-15 b.l.). Kito nekilnojamojo turto ieškovė ir atsakovas neturi (11-12 b.l.).

Pagal CK 3.89 str. 1 d. 1 ir 2 punktus asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kadangi ieškovė minėtą nekilnojamą turtą paveldėjo, be to dalį šio turto paveldėjo dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė santuokos metu dalį turto paveldėjo pagal įstatymą (ne testamentą), todėl tiek garažo boksas, esantis Garažų g., Šiaulių m., tiek visas butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. S. nuosavybė ir tarp sutuoktinių nėra dalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 1 p., 3.127 str.).

Ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių (16 b.l.).

Atsakovo vardu yra registruotos šešios transporto priemonės (17-18 b.l.):

lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. 1997 m., pag. 1973 m., vidutinė rinkos vertė - 10 Lt;lengvasis automobilis VAZ 2102, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. 1997 m., pag. 1973 m., vidutinė rinkos vertė - 10 Lt;lengvasis automobilis MOSKVICH 2140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. 1995 m., pag. 1966 m., vidutinė rinkos vertė - 10 Lt; lengvasis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. 2010 m., pag. 1994 m., vidutinė rinkos vertė - 3000 Lt;lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. 2012 m., pag. 1991 m., vidutinė rinkos vertė - 3000 Lt;lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. 2003-12-04, pag. 1984 m., vidutinė rinkos vertė - 10 Lt (ieškovės teigimu šį turtą atsakovas yra faktiškai pardavęs, bet nesutvarkė dokumentų).

Automobilius, kurie atsakovo įgyti iki jo santuokos su ieškove sudarymo, ieškovė prašo pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, o atsakovo vardus registruotus automobilius, kurie įgyti po jų santuokos sudarymo, t.y. po 2003-05-29, ieškovė prašo priteisti atsakovui, kompensacijos iš už atsakovui tenkančią didesnę dalintino turto dalį (už automobilius) ieškovė neprašo.

Atsakovas nagrinėjamai bylai buvo abejingas, nėra gauta jo prieštaravimų dėl turto padalijimo būdo, nesutikimo dėl dalintino turto ieškovės nurodytų verčių. Atsižvelgiant į tai, į ieškovės prašymą, į tai, kad ieškovės siūlomas jų turto padalijimo būdas nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų, ieškovės prašymą tenkina ir pripažįsta, kad automobiliai, kurie atsakovo įgyti iki jo santuokos su ieškove sudarymo, t.y. lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis VAZ 2102, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis MOSKVICH 2140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, o atsakovo vardus registruoti automobiliai, kurie įgyti po šalių santuokos sudarymo, t.y. lengvasis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. FC0748, lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistini atsakovui (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 1 p., 3.127 str.).

Ieškovė patvirtino, kad ji ir atsakovas kito dalintino turto neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė nurodė, kad pagal 2012-08-30 sutartį Nr. 12-483817-GV ji iš AB "Swedbank" banko pasiskolino 7000 Lt, kuriuos panaudojo savo dukrų ir savo asmeninių poreikių patenkinimui: sumokėjo už dukros vairavimo kursus, išsilaikė slaugytojos licenziją; prideda 2013-07-11 banko pažymą Nr. VL-SR/13-2442 apie kreditą, iš kurios matyti, kad pagal sutartį įsipareigojimų bankui suma 2013-07-11 dienai yra 5841,47 Lt negrąžintos paskolos ir 75,40 Lt nesumokėtų palūkanų (3, 19 b.l.). Ieškovė prašo teismą pripažinti, kad neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumoje 5841,47 Lt yra jos asmeninė prievolė ir kad ji viena įpareigotina grąžinti visą kreditą bankui. Bankas tokiam prievolių pagal kredito sutartį padalijimo po skyrybų būdui neprieštarauja (44 b.l.). Atsakovas nagrinėjamai bylai buvo abejingas, nėra gauta jo prieštaravimų dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo būdo.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, į tai, kad kreditorius neprieštarauja, kad prievolės bankui būtų pripažintos ieškovės asmenine prievole ir kad ieškovė viena būtų įpareigota grąžinti visą kreditą bankui, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė patvirtino, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų nei ji nei atsakovas neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., gim. 2007 m. gruodžio 2 d., gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Kad šio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo ir Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jie neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Priešingai atsakovas kaip paaiškėjo nei ieškove nei jos vaiku nesirūpina, smurtavo prieš sutuoktinę nepilnamečio vaiko akivaizdoje, grasina vaiką auklėti diržu. Atsakovas baustas administracine ir baudžiamąja tvarka.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų nepilnametį vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, teismas D. S. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jo motina – ieškove V. S. (CK 3.169 str.).

Kadangi byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.). Apie tai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti nebūtina.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.).

CK 3.3 str., 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 1000 Lt. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo po 300 Lt periodinių išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui vaikui, ieškinyje nurodo vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų suvestinę, kiek faktiškai vaikui kas mėnesį reikia išlaikymo, t.y. vidutiniškai apie penkis šimtus (2 b.l.). Ieškovė prašo teismo priteisti didesnį išlaikymo dydį iš atsakovo (išlaikymą abu tėvai turėtų teikti vienodą), nes atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, nedirba tik dėl to, kad nededa maksimalių pastangų darbui susirasti, darbus dažnai keitinėja, nes nesutinka dirbti už minimalų atlyginimą, be to, ieškovės prašoma priteisti 300 Lt suma vaikui yra minimali ir atsakovas faktiškai galėtų tiek vaikui mokėti. Atsakovė viena augina nepilnametį vaiką, atsakovas nei prie vaiko išlaikymo nei prie būsto išlaikymo neprisideda, be to, su ja gyvena neseniai pilnametystės sulaukusios dukros dvynės (10 b.l.), kurios šiuo metu mokosi ir joms reikalinga motinos finansinė parama. Ieškovė pridėjo rašytinius įrodymus, kad faktiškai jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1700 Lt kas mėnesį (20 b.l.). Byloje nėra duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas.

Sutinkamai su CK 3.196 str. bei formuojama teismų praktika ieškovės prašoma priteisti suma yra mažesnė nei orientacinė tenkinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į infliaciją, į formuojamą teismų praktiką dėl vaiko poreikių dydžio, ieškovės vaiko išlaikymui ieškinyje nurodoma 505 Lt kas mėnesį suma, teiktina iš abiejų tėvų, nebūtų pakankama, be to, augančio vaiko poreikiai su metais didėja. Nenustatyta, dėl ko ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo suma galėtų būti mažinama. Nors atsakovas nedirba, neturi nekilnojamo turto, tačiau po santuokos nutraukimo atsakovui paliekamas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas (automobiliai), atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad jis turėtų daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, taip pat kad turėtų rimtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų uždirbti pakankamai lėšų ne tik savo, bet ir vaiko poreikiams. Ieškovės, su kuria lieka nepilnametis vaikas, pajamos yra nedidelės, ieškovės pajamas sudaro tik jos gaunamas darbo užmokestis, su ieškove gyvena dar dvi dukros, kurios reikalingos paramos, ieškovė viena turi išlaikyti butą, be to, jai lieka kreditoriniai įsipareigojimai bankui, automobilių ieškovė neturi.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Duomenų apie tai, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti savo ir ieškovės vaikui ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo, byloje nėra, vaiko išlaikymui prašoma priteisti iš vaiko tėvo, su kuriuo vaikas nelieka gyventi, 300 Lt suma yra protinga, atitinkanti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, todėl ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo vaikui tenkintinas, priteisiant vaikui išlaikymą iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą (CPK 178, 185 str., 376 str., CK 3.190, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau neprašo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl priteisimo buvo atleista išlaikymo (už šį reikalavimą mokėtina 108 Lt žyminio mokesčio), už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitus reikalavimus ieškovė sumokėjo 234,00 Lt žyminio mokesčio, ieškovė taip pat pridėjo rašytinius įrodymus, kad už procesinių dokumentų surašymą jį advokatei sumokėjo 500 Lt (CPK 80 str., 83 str., 85 str., 21-23 b.l.).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 234,00 Lt jos sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio bei 500 Lt atstovavimo išlaidų, viso 734 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 108 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 10,50 Lt už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (ikisantuokinė pavardė B.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2003 m. gegužės 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. S. kaltės, paliekant santuokines pavardes – S., S.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina V. S..

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-07-17) iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą.

Priteisti atsakovui A. S.

lengvąjį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad negyvenamoji patalpa (garažo boksas), u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., bei butas, u/n (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra V. S. asmeninė nuosavybė ir nėra dalintinas.

Pripažinti, kad lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VAZ 2102, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MOSKVICH 2140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. S. asmeninė nuosavybė ir nėra dalintini.

Pripažinti, kad V. S. pagal 2012-08-30 sutartį Nr. 12-483817-GV iš AB "Swedbank" gauta paskola, kurios neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma yra 5841,47 Lt, yra asmeninė jos prievolė ir įpareigoti V. S. vieną grąžinti visą likusį kreditą bankui.

Priteisti iš atsakovo A. S. 734 Lt (septynis šimtus trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. S. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S. 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio bei 10,50 Lt (dešimt litų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.