Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam skirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. B. skirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas M. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 15 d., 1.45 val., iki 2025 m. vasario 15 d., 3.27 val. (1 para). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir dar neatlikta sumažintos galutinės subendrintos bausmės dalimi – 96 MGL dydžio (4 429,80 Eur) bauda, ir M. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – aštuonių mėnesių laisvės atėmimas ir 96 MGL dydžio (4 429,80 Eur) bauda. Palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas penkerius metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo datos, t. y. nuo 2021 m. spalio 25 d., kuri yra palikta galioti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) šešerių metų laikotarpiui, uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo (teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo), paskyrimo datos, t. y. nuo 2025 m. vasario 15 d. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę (su PVM) atitinkančią pinigų sumą – 1 526 Eur. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72⁵ straipsniu, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. B. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę: jis 2025 m. vasario 15 d., apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini) , ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – M. K. priklausantį 1 526 Eur (su PVM) vertės automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija).

2. M. B. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: jis, žinodamas, kad 2022 m. vasario 22 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jam penkeriems metams, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – jos terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 25 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2025 m. vasario 15 d. apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, vairuodamas motorinę transporto priemonę – M. K. priklausantį 1 526 Eur (su PVM) vertės automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip jis vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

1.4. Be to, apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nevertino jo šeimos prigimtinių bei kitų svarbių socialinių interesų. Byloje esantys duomenys, pasak apelianto, patvirtina jo sudėtingą socialinę situaciją, tačiau apylinkės teismas neįvertino tokios griežtos bausmės padarinių tiek pačiam nuteistajam, tiek jo šeimai. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi netipinė situacija, kurios vertinimas turi būti išimtinis ir jo atžvilgiu privalu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę arba visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė; už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, ir nuteistajam skirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir dar neatlikta sumažintos galutinės subendrintos bausmės dalimi – 96 MGL dydžio (4 429,80 Eur) bauda, ir skundžiamu nuosprendžiu M. B. skirta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 96 MGL dydžio (4 429,80 Eur) bauda.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. B., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo bei bendrinimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Pritarti skunde dėstomiems argumentams dėl per griežtos bausmės teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą – padarytas vienas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas (numatytas BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis)) ir vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis)). Apylinkės teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, apylinkės teismas vertino ir M. B. asmenybę – jam keturis kartus buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), yra realiai atlikęs arešto ir laisvės atėmimo bausmes, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, nėra įgijęs specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones). Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažymėjo ir tai, jog per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nuteistasis baustas aštuonis kartus, visos baudos nesumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 95–103). Individualizuodamas nuteistajam skirtinas bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. jis nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, nes vairavo automobilį neblaivus, nustatytas 0,97 promilės neblaivumas, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Akivaizdu, kad visa tai, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, M. B. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų. Pažymėtina, jog įvykio dieną apeliantas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kuriuo vežė keleivius, taigi nusikalstama veika kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausias iš sankcijose numatytų bausmių rūšių – areštą (BK 243 straipsnis) bei laisvės atėmimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), ir jų dydį nustatė maksimaliam terminui.

10. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai subendrino taikydamas apėmimą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, taip pat pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ir bausmės bendrinimui visiško bausmių sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir dar neatlikta sumažintos galutinės subendrintos bausmės dalimi – 96 MGL dydžio (4 429,80 Eur) bauda. Bausmių bendrinimas nėra ginčijamas, todėl platesnių argumentų šiuo klausimu teisėjų kolegija nedėsto.

11. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. B. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, taikė tinkamai, paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė bausmės paskirtį atitinka. Šios išvados apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nekeičia.

12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas per didelį dėmesį skyrė ankstesniems apelianto teistumams, bet neatsižvelgė į tai, kad jis gyvena kaimo vietovėje, kur sunku susirasti pastovų, nuolatinį darbą, dirbo atsitiktinius darbus, šiuo metu verčiasi individualia veikla, gauna pajamas, turi keturis mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, stengsis sumokėti jam paskirtas baudas. Nuteistasis tvirtina ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neįvertino tokios griežtos bausmės padarinių tiek pačiam nuteistajam, tiek jo šeimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo ne tik švelninti apeliantui paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę, bet ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio, ar kaip nurodoma apeliaciniame skunde, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 9 dalies nuostatas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, paskyręs M. B. galutinę subendrintą bausmę – aštuonių mėnesių laisvės atėmimą ir 96 MGL baudą, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bausmės paskyrimą, platesnių argumentų dėl nuteistajam netaikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo neišdėstė. Teisėjų kolegija, anksčiau pritarusi pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nuteistajam skirtinų bausmių bei galutinės subendrintos bausmės, vertina, kad argumentavimo lakoniškumas nešalina pagrindo skirti nuteistajam būtent realią laisvės atėmimo bausmę, atitinkamai, netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

14. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).

15. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, M. B. 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu – pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį, 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu – pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu – pagal BK 243 straipsnį, 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu – pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, iš viso jis teistas septynis kartus, jam buvo skirtos baudos, laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant, bei realaus laisvės atėmimo bausmės. Taigi darytina išvada, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėjo įstatymus, jam paskirtos bausmės nepadarė reikiamos įtakos ir nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog M. B. išlaiko vaikus, šiuo metu verčiasi individualia veikla, gauna pajamas, stengsis sumokėti jam paskirtas baudas, vertina teigiamai, vis tik spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrindo nenustato.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad yra pagrindas bausmę jam švelninti ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, vertina, kad nuteistojo skundo argumentai nepatvirtina, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014).

18. BK 62 straipsnio taikymo sąlygų šioje byloje nenustatyta. Kaip minėta, bausmės neteisingumą nuteistasis argumentuoja sunkumu susirasti pastovų, nuolatinį darbą, būtinybe išlaikyti vaikus, griežtos bausmės padariniais ne tik sau, bet ir šeimai. Bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nuteistasis gyvena kaimo vietovėje, verčiasi atsitiktiniais darbais, nėra išimtinė, paneigianti paskirtos laisvės atėmimo bausmės rūšies teisingumą. Kaltininko padaryta veika, priešingai, nei teigiama skunde, nepasižymėjo mažesniu pavojingumu. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis patirs atitinkamų suvaržymų ir apribojimų, kurie, atitinkamai, palies ir jo šeimą, vis tik pažymėtina, kad nuteistojo šeiminiai ryšiai egzistavo ir nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio M. B. tai neatgrasė. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pats apeliantas, veikdamas priešingai nei numato teisės normų reikalavimai, paneigė deklaruojamą rūpinimąsi vaikais, todėl šis skundo argumentas bausmės individualizavimo teisingumo nepaneigia. Šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta išimtinių aplinkybių, susijusių su M. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis bei jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

19. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. B. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.