Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, suinteresuoti asmenys E. K. ir S. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja I. L. pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. L. yra jo dukra.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Nors gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas, tačiau pareiškėjos biologinis ir socialinis tėvas yra V. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos tėvai Z. L. ir V. K. kartu bendrą nesantuokinį šeimyninį gyvenimą gyveno 18 metų. Jiems kartu gyvenant gimė dukra I. L. (duomenys neskelbtini). Tėvai artimus ryšius nutraukė, kai pareiškėjai buvo 12 metų, tačiau pareiškėjos ryšys su tėvu nenutrūko. Nurodė, kad tėvas tinkamai ja rūpinosi, ją išlaikė. Pareiškėja su tėvu bendravo ir artimus ryšius palaikė iki pat tėvo mirties. Pareiškėja visada V. K. laikė savo tėvu, o jis pareiškėją savo dukra. Pareiškėjos gimimo liudijime tėvas nenurodytas dėl to, kad pareiškėjai gimus jos tėvai nebuvo įregistravę santuokos, todėl buvo reikalingas notaro patvirtintas dokumentas dėl tėvystės pripažinimo, o tėvai į notarą dėl to kreiptis nematė būtinybės, manė tai padarysiantys vėliau, bet pareiškėjos tėvai taip ir liko neišsprendę šio klausimo. Tėvui mirus, pareiškėja jokia kita tvarka negali gauti V. K. tėvystę patvirtinančių dokumentų, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra jo dukra. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjai tam tikrų teisinių padarinių – bus įgyvendinta pareiškėjos teisė žinoti savo kilmę, ją teisiškai pripažinti ir įgyti tai patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio iš jos negauta jokių prašymų. Byloje pateiktas pareiškėjos atstovės pranešimas, kad atstovavimo sutartis su pareiškėja yra nutraukta. Prieš teismo posėdį gautas advokato D. G. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau šis prašymas buvo atsisakytas priimti, kadangi advokatas ne pirmą kartą teikė į bylą prašymą, nepateikęs atstovavimo sutarties; pareiškėjai buvo išaiškinta, kad jos atstovas turi pateikti į nagrinėjamą bylą atstovavimo sutartį. Pareiškėja dalyvavo 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdyje, davė paaiškinimus. Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta, nedalyvaujant pareiškėjai 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdyje.

Suinteresuotas asmuo E. K. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja teismui nesąžiningai nurodė juridinio fakto nustatymo tikslą, nuslėpdama tikrąsias kreipimosi į teismą priežastis. Mirus suinteresuoto asmens tėvui V. K., atsirado palikimas (žemės sklypai), į kurį pareiškėja galimai ketina pretenduoti kaip įstatyminė įpėdinė. Ilgą laiką, iš viso 26 metus, pareiškėjai nerūpėjo jos teisė žinoti savo biologinį tėvą, dėl ko ji ne tik būdama nepilnamete, bet ir vėliau, sulaukusi pilnametystės, nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes V. K. būnant gyvam ji nebūtų išdrįsusi kreiptis į teismą ir išgalvoti faktus, kuriais grindžia pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėjos ir jo tėvo V. K. nesiejo nei biologinis, nei socialinis tėvo ir vaiko ryšys. V. K. nėra biologinis pareiškėjos tėvas. Jis pareiškėjos neaugino, neauklėjo, neišlaikė, nedalyvavo jos gyvenime. Pareiškėja V. K. nesidomėjo, juo nesirūpino, jam sergant jo neslaugė, neprisidėjo jį laidojant. Nurodė, kad visiškai nesutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, neva jos tėvai Z. L. ir V. K. gyveno šeiminį gyvenimą 18 metų, o jiems kartu gyvenant gimė pareiškėja, su kuria V. K. kartu gyveno 12 metų, o vėliau tėvas ja rūpinosi ir ją išlaikė, kad ji su tėvu iki jo mirties palaikė artimus ryšius, nes šios aplinkybės yra išgalvotos. Nurodė, kad jo tėvas V. K. ir jo motina N. L. gyveno nesusituokę suinteresuoto asmens senelių namuose (duomenys neskelbtini). Tėvas pripažino suinteresuoto asmens E. K. tėvystę, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotas tėvystės nustatymo liudijimas. V. K. nepalaikė jokių ryšių ir santykių su pareiškėjos motina, nes gyveno su suinteresuoto asmens motina. Pripažindamas suinteresuoto asmens E. K. tėvystę V. K. žinojo tvarką ir būdą dėl tėvystės nustatymo neteismine tvarka. Šis faktas įrodo, kad pareiškėjos, gimusios po metų laiko nuo E. K. tėvystės pripažinimo, tėvas nepripažino savo vaiku, kitu atveju jis taipogi būtų neteismine tvarka nustatęs tėvystę. Nurodė, kad tėvas buvo padorus žmogus, jis žinojo, kad jo biologinis sūnus yra tik suinteresuotas asmuo E. K., visuomet juo rūpinosi ir išlaikė, ko nedarė pareiškėjos atžvilgiu, nes pareiškėjos su V. K. nesiejo biologinis ryšys. Nurodė, kad jie su pareiškėja niekuomet nėra bendravę kaip brolis ir sesuo, nepalaikė jokių santykių. Pareiškėjos motina su dviem nepilnamečiais vaikais gyveno tetai S. R. priklausančiame name kaip nuomininkė, namas buvo dviejų galų : viename gyveno tėvas, o kitame pareiškėjos motina su vaikais. Pareiškėjos motina nevengė vyrų draugijos, susidraugavusi su kaimynu A. S., pradėjo lauktis pareiškėjos, o A. S. numirus, pareiškėjos tėvystė liko nenustatyta. Nei pareiškėja, nei jos motina tėvui gyvam esant niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl prisidėjimo prie pareiškėjos išlaikymo ir jos auklėjimo. Nurodė, kad tėvas žinojo, jog turi tik vieną vaiką – E. K., su juo artimai bendravo, E. sukūrus šeimą, tėvas džiaugėsi anūkais, dalyvavo šeimos gyvenime, nes kitų šeimos narių neturėjo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsisako teikti mėginius DNR ekspertizei atlikti, nes yra įsitikinęs, kad nėra pareiškėjos brolis, be to įstatymas nenumato procesinės pasekmės spėjamo vaiko tėvo artimiesiems giminaičiams, atsisakiusiems DNR ekspertizės. Nurodė, kad pareiškėja, vadovaudamasi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, negali reikalauti nustatyti tėvystę 1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, nes šiuo atveju netaikoma Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis. Minėtas teisės aktas skirtas vaikų teisių apsaugai, jis buvo priimtas siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, bet ne paveldėjimo teisiniams santykiams sureguliuoti.

Liudytoja Z. L. 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja yra jos dukra, o V. K. yra dukros tėvas. Su V. K. apsigyveno nuo 1990–1991 metų ir gyveno kartu apie 14–16 metų. Gyveno dviejų galų name, ji apsigyveno V. K. seseriai S. R. priklausančioje namo dalyje, o kita namo dalis priklausė V. K.. Apie 1991–1992 metus ji su V. K. augino jo sūnų E., kurį parsivežė iš sūnaus motinos N. L., nes ši nesirūpino vaiku. E. K. pradėjus lankyti mokyklą, mokytoja nuolat skundėsi vaiko elgesiu. V. K. supyko ant liudytojos, kad ši netinkamai auklėja vaiką. Kilus konfliktui, V. K. išėjo gyventi į savo namo dalį atskirai nuo liudytojos, o E. globą apsiėmė V. K. sesuo S. R., pas kurią vaikas ir užaugo. Liudytoja nurodė, kad nuo šio konflikto ji su V. K. gyveno atskirose namo dalyse, bet ji bendrai ruošė valgį, skalbė, tvarkė namus, o maždaug 2006 metais išsikraustė su savo vaikais I., M. ir I. į Marijampolę. Nurodė, kad V. K. atvažiuodavo aplankyti tiek pas ją, tiek pas jos dukras, atveždavo bulvių, mėsos, pinigų. Paaiškino, kad nebuvo prisiteisusi išlaikymo iš V. K. dukrai I., tai paliko V. K. sąžinei, o jis duodavo pinigų ne tik I., bet ir liudytojai bei kitai jos dukrai I.. Kodėl V. K. teisiškai nepripažino tėvystės dukrai I., liudytoja negalėjo paaiškinti, teigė, kad V. K. bijojo „adatų“.

Liudytojai I. N. ir D. N. 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja yra I. N. sesuo, o pareiškėjos tėvas yra V. K., su kuriuo pareiškėjos motina Z. L. gyveno apie 18 metų V. K. ir jo sesers S. R. name (duomenys neskelbtini) miestelyje. Paaiškino, kad V. K. pareiškėją vadino dukra, ją augino kartu su kitais Z. L. vaikais. Nurodė, kad V. K. mylėjo ir rūpinosi ne tik pareiškėja I., bet taip pat ir jos seserimi I., o šioms suaugus, duodavo pinigų ir jų vaikams kaip savo anūkams. Teigė, kad iki pat V. K. mirties jų visų santykiai buvo artimi, jie dažnai lankydavo V. K., šis irgi atvažiuodavo pas juos.

Liudytoja S. J. 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdyje paaiškino, kad V. K. buvo jos dėdė, motinos brolis. Dėdė turėjo tik vieną vaiką – sūnų E., kurį iš pradžių augino V. K. su vaiko motina N. L., po kurio laiko dėdė vienas rūpinosi sūnumi, o vėliau E. pradėjus lankyti mokyklą, jį pradėjo globoti liudytojos motina S. R.. Nurodė, kad pareiškėjos motina su savo vaikais I., M. ir I. kaip nuomininkė gyveno tame pačiame name, kuriame gyveno ir dėdė. Pareiškėjos motina sutuoktinio neturėjo, jos maži vaikai dėdę V. vadino tėčiu. Liudytoja niekada negirdėjo, kad dėdė būtų vadinęs I. savo dukra, jis niekada neminėjo, kad be sūnaus E. dar turėtų ir dukrą. Atvykusi pas dėdę į svečius niekada nematė pas jį nei Z. L., nei jos vaikų. Kiek teko girdėti iš dėdės, tik paskutinius pora metų pareiškėja, jos sesuo su vyru pradėjo dažniau lankytis. Nurodė, kad liudytoja su pareiškėja, o tuo labiau su jos seserimi ir motina niekada artimai nebendravo, nepalaikė ryšių, juos pažinojo tik kaip buvusius nuomininkus. Tapęs pensininku, dėdė pensiją gaudavo į sąskaitą, jis nemokėjo nusiimti pinigų kortele, prašydavo kitų pagalbos, tame tarpe ir pareiškėjos.

Liudytojas R. Z. 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiajame policijos komisariate, 2020 m. kovo 10 d. gavęs pranešimą apie rastą namuose (duomenys neskelbtini) miestelyje negyvą asmenį, nuvyko nurodytu adresu ir atliko vietos įvykio apžiūrą. Ten jau buvo atvykę tyrėjai R. G. ir R. S.. Taip pat buvo keletas asmenų – mirusiojo giminaičių, gal kaimynų. Nurodė, kad jis su buvusiais įvykio vietoje asmenimis nebendravo, atlikęs apžiūrą, išvyko. Po pirminės apžiūros smurtinės mirties požymių nebuvo.

Liudytojai R. A. ir A. R. 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdyje paaiškino, kad V. K. gerai pažįsta kaip kaimyną, su juo dažnai bendravo. Žino, kad V. K. sesuo S. R. beveik prieš trisdešimt metų buvo išnuomavusi vieną pusę gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) miestelyje Z. L. su dviem vaikais. B. Z. L. susilaukė dar vieno vaiko – pareiškėjos I. Kas yra pareiškėjos tėvas, jis nežino, girdėjo tik įvairių kalbų, kad Z. mėgo vyrų draugijas. Bendraujant su V. K., jis niekada nekalbėjo, kad gyvena kartu su Z. L., kad turi su ja dukrą. Būnant pas V. K., niekada pas jį nematė Z. L. ar jos vaikų. Kaime visi žinojo, kad V. K. turi tik vieną vaiką – sūnų E., pats V. taip pat kalbėdavo apie sūnų, E. atvažiuodavo pas tėvą, kapojo malkas. Paskutinius kelis metus pastebėjo, kad V. K. pradėjo lankyti pareiškėja, jos sesuo I. su vyru. V. K. taip pat kalbėjo, kad jį lanko Z. L. dukros.

Liudytoja B. K. 2020 m. rugsėjo 7 d. Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S. notariškai patvirtintu liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad V. K. buvo jos vyro S. K., mirusio 1994 m. gegužės 4 d., pusbrolis. Bendravimas su V. K. buvo labai artimas, jis pasipasakodavo savo visas bėdas. Žino, kad Z. L. buvo įleista gyventi pas V. K. su sąlyga, kad susimokės už elektrą ir kurą namo šildymui. Taip pat žino, kad kambarys Z. L. buvo duotas atskiras nuo V. K. gyvenamo ploto. Gyvendama šiame name Z. L. elgėsi negražiai, buvo laisvo elgesio moterimi, ne kartą liudytoja matė ją išgėrusią ir su kitais vyrais. Nurodo, kad Z. L. ji aptiko su jos vyru S. K. santykiaujant jų automobilyje. Žino, kad kurį laiką Z. L. gyveno pas liudytojos vyro mamą Z. K., nes buvo išėjusi iš V. K. namų. I. L. V. K. niekada nepripažino savo dukra, kadangi motina Z. L. sakė jos vyrui S. K., kad tai ne V. K. dukra. V. K. ir Z. L. niekada nevedė bendro ūkio ir nebuvo sugyventiniai. Kadangi su V. K. liudytoja bendravo ir paskutinius tris metus, jis skundėsi, kad Z. L. ir I. L. labai reketuodavo, reikalaudavo pinigų, jam nebūnant namuose savavališkai įeidavo į namus, išsiveždavo maistą, reikalavo, kad V. K. parašytų testamentą. Jai V. K. sakė, kad nerašys niekada testamento, nes I. L. nėra jo dukra. Taip pat Z. L. pati sakydavo, kad V. K. nėra dukters tėvas. V. K. buvo gero charakterio ir visiems padėdavo, todėl Z. L. ir I. L. naudojosi jo gerumu ir reketuodavo atimdamos pinigus, maistą ir geresnius daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja I. L. (duomenys neskelbtini) gimė(duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybės Metrikacijos įstaigos vedėjas, matyti, kad nėra nurodytas tėvas. Jame nurodyta tik pareiškėjos motina Z. L., o pareiškėjos pavardė nurodyta pagal motinos pavardę (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja I. L. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo (duomenys neskelbtini) sav.; nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo (duomenys neskelbtini) sav.; nuo 1993 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. liepos 28 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti savininko prašymu.

Pareiškėjos, o taip pat suinteresuotų asmenų E. K., S. R. aiškinimu bei liudytojų Z. L., I. N., D. N., S. J., B. K., R. A. ir A. R. parodymais nustatyta, kad pareiškėjos motina Z. L. maždaug nuo 1991–1992 metų iki 2005–2006 metų gyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise suinteresuotam asmeniui S. R.. Šiame name nuo 1986 metų taip pat gyveno S. R. brolis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro duomenimis V. K. mirė (duomenys neskelbtini), jo šeiminė padėtis – nevedęs, turi vaiką E. K., gimusį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad nors jos gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas, tačiau ji žino, kad jos tėvas yra V. K., su kuriuo pareiškėjos motina Z. L. kartu bendrą nesantuokinį šeimyninį gyvenimą gyveno 18 metų, jiems kartu gyvenant gimė dukra I. L. (duomenys neskelbtini). Tėvai artimus ryšius nutraukė, kai pareiškėjai buvo 12 metų, tai yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su tėvu bendravo ir artimus ryšius palaikė iki pat tėvo mirties. Teigia, kad pareiškėja visada V. K. laikė savo tėvu, o jis pareiškėją savo dukra. Tėvai neteikė didelės reikšmės, kad pareiškėja gimė nesusituokusiems tėvams ir nesikreipė dėl tėvystės pripažinimo. V. K. mirus, pareiškėja nutarė įgyvendinti teisę žinoti savo kilmę, ją teisiškai pripažinti ir įgyti tai patvirtinančius dokumentus, todėl prašo nustatyti juridinį faktą, kad V. K. yra jos tėvas, nes tėvui mirus ji kitokiu būdu negali gauti V. K. tėvystę patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėja savo reikalavimą įrodinėja pateiktomis į bylą nuotraukomis, laiškais, telekomunikacines paslaugas teikiančių įmonių duomenimis, liudytojų Z. L., I. N., D. N. parodymais.

Suinteresuoti asmenys E. K. ir S. R. nesutinka su prašymu, teigdami, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pareiškėjos motina Z. L. gyveno kaip nuomininkė tame pačiame name, kuriame gyveno ir V. K., bet nebuvo jo sugyventinė, jiedu niekada nevedė bendro ūkio, V. K. neaugino Z. L. vaikų, jų neišlaikė, jis turėjo tik vieną sūnų E., kuriuo rūpinosi, jį augino padedamas sesers S. R.

CPK 391 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. tokia byla nagrinėjama ypatingąja teisena (CPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tėvystės nustatymo pagrindas pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalies nuostatas yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro.

Suinteresuotas asmuo E. K., mirusio V. K. sūnus, nesutiko duoti mėginius DNR ekspertizei atlikti.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog CK 3.148 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, konstatavo, kad ši įstatymo nuostata taikytina tik atsakovui – spėjamam vaiko tėvui. Tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys, CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma. Toks šios normos aiškinimas grindžiamas tuo, kad artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai.

Taigi, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir visi kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę.

Todėl nagrinėjamu atveju teismas vertins kitus byloje pateiktus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tėvystę.

Pareiškėja nurodė, kad jos motina Z. L. ir V. K. kartu bendrą nesantuokinį šeimyninį gyvenimą gyveno 18 metų. Jiems kartu gyvenant gimė dukra I. L. Tėvai artimus ryšius nutraukė, kai pareiškėjai buvo 12 metų, tačiau pareiškėjos ryšys su V. K. nenutrūko. Nurodė, kad V. K. tinkamai ja rūpinosi, ją išlaikė. Pareiškėja su V. K. bendravo ir artimus ryšius palaikė iki pat jo mirties. V. K. bendravo ne tik su pareiškėja, bet ir su jos dukra, taip pat pareiškėjos seserimi ir jos šeima, su pareiškėjos motina. Liudytoja Z. L. nurodė, kad ji su V. K. susipažino apie 1990–1991 metus, po kurio laiko atsikraustė gyventi į namą, kuriame gyveno V. K., o nuo 1992 m. kartu augino jo sūnų E. iki šis pradėjo lankyti mokyklą. Liudytojai I. N. ir D. N. taip pat nurodė, kad pareiškėjos motina Z. L. gyveno apie 18 metų V. K. ir jo sesers S. R. name (duomenys neskelbtini) miestelyje. Paaiškino, kad V. K. pareiškėją vadino dukra, ją augino kartu su kitais Z. L. vaikais. Nurodė, kad V. K. mylėjo ir rūpinosi ne tik pareiškėja I., bet taip pat ir jos seserimi I., o šioms suaugus, duodavo pinigų ir jų vaikams kaip savo anūkams. Teigė, kad iki pat V. K. mirties jų visų santykiai buvo artimi, jie dažnai lankydavo V. K., šis irgi atvažiuodavo pas juos. Tačiau liudytojai Z. L., I. N. ir D. N., o taip pat ir pareiškėja, paprašyti detaliau papasakoti apie jų bendrą gyvenimą kartu su V. K., nebuvo nuoseklūs. Iš byloje pateikto gyvenamojo namo, kuriame, kaip nurodo pareiškėja ir jos liudytojai, iki 12 metų gyveno pareiškėja su motina, broliu M., seserimi I. ir V. K., plano bei namo nuotraukų matyti, kad gyvenamasis namas turėjo du atskirus įėjimus, buvo skirtas gyventi dviems šeimoms, abi namo dalys buvo atskirai šildomos, name buvo dvi virtuvės. Liudytoja Z. L. iš pradžių teigė, kad ji su vaikais gyveno pas V. K., o kai su juo susipyko V. sūnui E. pradėjus lankyti pirmą klasę, t. y. (duomenys neskelbtini), ji su savo vaikais perėjo gyventi į kitą namo pusę, priklausančią S. R.. Vėliau Z. L. tvirtino, kad po susipykimo su V. K., V. išsikraustė iš jos užimtos namo dalies į savo namo dalį ir taip jiedu gyveno iki pat Z. išsikraustymo su vaikais į (duomenys neskelbtini) apie 2005–2006 metus. Pareiškėja I. L. paprašyta detaliau papasakoti, kurioje namo dalyje gyveno kartu su V. K., nurodė, kad neprisimena. Taip pat nei pareiškėja, nei jos liudytojai negalėjo nieko konkretaus paaiškinti kuo pasireiškė V. K. rūpinimasis pareiškėja kaip savo dukra, jos auklėjimas, priežiūra. Buvo nurodoma, kad V. K. vienodai rūpinosi abiem Z. L. dukromis, rėmė jas finansiškai.

Liudytojai S. J., R. A., A. R., B. K. paaiškino, kad Z. L. gyveno tame pačiame name, kuriame gyveno ir V. K., kaip nuomininkė. Bendraujant su V. K., jis niekada nekalbėjo, kad gyvena kartu su Z. L., kad turi su ja dukrą. Būnant pas V. K., niekada pas jį nematė Z. L. ar jos vaikų. Kaime visi žinojo, kad V. K. turi tik vieną vaiką – sūnų E., pats V. taip pat kalbėdavo apie sūnų, E. atvažiuodavo pas tėvą, padėjo jam tvarkyti malkas. Tik paskutinius kelis metus V. K. pradėjo lankyti pareiškėja, jos sesuo I. su vyru.

Taigi, apklausus liudytojus nustatyta, kad pareiškėjos liudytojų Z. L., I. N., D. N. ir suinteresuotų asmenų liudytojų S. J., R. A., A. R., B. K. parodymai yra priešingi, todėl nesant byloje kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos liudytojų Z. L., I. N., D. N. parodymus, teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip patikimai patvirtinančių V. K. tėvystę. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjos pateikti į bylą laiškai, nuotraukos, V. K. pasirašyta su UAB „Bitė Lietuva“ sutartis dėl telefono įsigijimo, nesant kitų įrodymų, neleidžia neabejotinai nustatyti biologinę pareiškėjos I. L. kilmę.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl tėvystės nustatymo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tėvystę (CPK 178 straipsnis). Tačiau nė vienas pareiškėjos pateiktas įrodymas nepatvirtina nei pareiškėjos, nei jos liudytojų nurodytų aplinkybių. Pareiškėja neįrodė, kad V. K. ją augino, išlaikė, rūpinosi kaip savo dukra. Pareiškėja pati pripažino, kad ją asmeniniai ryšiai siejo tik su V. K., o su jo sūnumi E., V. K. seserimi S. R. ir kitais giminaičiais ji nebendravo, kartu nešventė jokių švenčių. Pareiškėja, nurodydama, kad V. K. ją laikė savo dukra, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. K. pripažino tėvystę. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos motina Z. L. kartu su V. K. būtų bendrai auklėję vaiką, t. y . pareiškėją. Vaiko auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, patvirtinantis tėvystę, reiškiasi tuo, kad spėjamas vaiko tėvas rūpinasi vaiku kaip savu, su juo bendrauja, priima sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų ir kt. Tačiau iš nustatytų nagrinėjamojoje byloje duomenų matyti, kad V. K. nedalyvavo pareiškėjos auklėjime tokiu būdu, nebendravo su ja kaip tėvas priimant sprendimus dėl pareiškėjai rūpimų dalykų, nes pareiškėja tokių aplinkybių nenurodinėjo ir jų neaiškino. Pareiškėja, įrodinėdama įrodomąjį faktą – spėjamo tėvo vaiko išlaikymą, nepateikė teismui jokių įrodymų. Tai, kad V. K. atveždavo bulvių, mėsos, kartais duodavo pinigų, dovanų nepatvirtina įrodinėjamo fakto, nes, įvertinant šiuos įrodymus remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma, nėra įrodyta, jog V. K. duodami pinigai buvo skiriami būtent pareiškėjos išlaikymui. Pati pareiškėja ir jos liudytojai patvirtino, kad V. K. vienodai padėdavo finansiškai tiek pareiškėjai, tiek ir jos seseriai I.

Byloje nenustatyta, kad V. K. būtų pripažinęs tėvystę. Tėvystės pripažinimas gali reikštis įvairiomis formomis: spėjamo tėvo laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose jis save laiko vaiko tėvu, civilinės metrikacijos skyriuje neįregistruotas tėvystės pripažinimo pareiškimas ir pan. Iš pareiškėjos pateiktų laiškų matyti, kad jie galimai buvo rašomi suinteresuoto asmens E. K. motinos V. K., bet juose nėra jokios informacijos, patvirtinančios V. K. tėvystę pareiškėjos atžvilgiu.

Pareiškėja ir liudytoja Z. L. nurodė, kad pareiškėjos motina ir V. K. nebuvo susituokę, todėl gimus pareiškėjai jos gimimo liudijime buvo nurodyta tik jos motinos pavardė, o V. K. neįregistravo savo tėvystės, nes bijojo „adatų“, t. y. bijojo duoti kraują DNR testui atlikti. Teismas sprendžia, kad toks paaiškinimas nėra pagrįstas, nes V. K. su sūnaus E. K. motina N. L. gyveno nesusituokę, bet V. K. pripažino sūnaus tėvystę, tai patvirtina M. M. rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotas tėvystės nustatymo liudijimas. Pripažindamas sūnaus E. K. tėvystę V. K. žinojo tvarką ir būdą dėl tėvystės nustatymo neteismine tvarka.

Pareiškėja nurodė, kad ji prašo nustatyti faktą, jog V. K. yra jos tėvas, siekdama sužinoti savo kilmę, taip pat kad galėtų lankyti tėvo kapą. Iš pateikto į bylą notarės G. S. pranešimo, matyti, M. M. 3-iajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla į V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą. Palikimą priėmė jo sūnus E. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), kuris padovanojo visas paveldėjimo teises į turtą ir visas turtines teises, likusias po jo tėvo mirties, S. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė I. L., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), kuriai yra paaiškinta, kad ji galės prašyti išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą tik teisme nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui, t. y. kad V. K. yra I. L. tėvas, o I. L. yra jo dukra.

Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu jam nekyla abejonių, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes.

Taigi teismas, apibendrinęs išdėstytus motyvus ir vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, laiko, jog byloje surinkti įrodymai patikimai nepatvirtino V. K. ir Z. L. bendro gyvenimo, bendro pareiškėjos auklėjimo, išlaikymo, nebuvo įrodyta tai, kad V. K. savo tėvystę būtų pripažinęs. Teismas nustatė, kad byloje nebuvo įrodytas nė vienas iš įrodinėtinų faktų, patvirtinančių, kad V. K. yra I. L. tėvas. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad V. K. kartu su Z. L. būtų bendrai auklėję pareiškėją. Todėl teismas daro išvadą, kad, nesant pakankamai įrodymų, pareiškimas dėl tėvystės nustatymo atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Bet įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).

Suinteresuoti asmenys, kurių interesai nagrinėjamojoje byloje yra priešingi pareiškėjos interesams, prašė priteisti jiems iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jų atstovavimu. Todėl atmetus pareiškimą iš pareiškėjos priteistina E. K. 1002,90 Eur, o S. R. – 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal jas patvirtinančius į bylą pateiktus išlaidų dokumentus (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Atmetus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 31,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., 1002,90 Eur (vieną tūkstantį du eurus 90 ct) jo turėtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) jos turėtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybei 31,64 Eur (trisdešimt vieną eurą 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose.