- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 2-1207-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01376-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- T. R.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovo atstovui Edvardui Kochanauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rasada“ ieškinį atsakovui J. R., trečiajam asmeniui T. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 5 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą elektrokrautuvo „Balkankar“ pirkimo – pardavimo sandorį, taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą daiktą grąžinti atsakovui, iš pastarojo ieškovui priteisti sumokėtą kainą 22277 Lt. Reikalavimą grindžia sandorio prieštaravimu juridinio asmens tikslams siekti pelno ( CK 1.82 str.) ir ieškovo įmonės kreditorių teisių pažeidimu. Nurodo, kad reali daikto vertė pagal eksperto įkainavimą yra 550 Lt., o ieškovas prieš pat bankroto bylos iškėlimą jį įsigijo už 40 kartų didesnę kainą. Įmonės veiklai šis daiktas nebuvo reikalingas. Sandorio šalys yra nesąžiningos ( atsakovas – ieškovo įmonės direktoriaus T. R. tėvas; vienintelis akcininkas D. R., priėmęs sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – kitas atsakovo sūnus).
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta CPK 130 straipsnyje nustatytu būdu, neatvyko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovui pardavė techniškai tvarkingą daiktą, todėl abejoja, kad ginčijamo sandorio objektas yra tas pats elektrokrautuvas, kurį buvo pardavęs UAB “Rasada“. Pareiškimu b.l. 87 prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir ieškinį atmesti dėl ieškininės senaties termino pasibaigimo.
Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo nurodo, jog ieškovas praleido CK 6.66 str. 3 d. nustatytą vienerių metų ieškininės senaties terminą. 2009 m. vasario 13 d. priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje nr. 2-550-259/2009 patvirtina, jog administratorius E.Kochanauskas elektrokrautuvo nėra perėmęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2006 m. liepos 5 d. atsakovas už 22277 Lt pardavė ieškovui elektrokrautuvą „Balkankar“. Nors įstatyminiu ieškinio pagrindu ieškovas nurodo CK 1.82 straipsnyje įtvirtintą nuostatą dėl sandorio prieštaravimo privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno, iš faktinių ieškovo nurodomų aplinkybių matyti, kad bankrutuojanti UAB „Rasada“ reiškia Pauliano ieškinį.
Teismas sprendžia, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų termino pažeistai teisei ginti faktiniu ieškinyje nurodomu pagrindu ( CK 6.66 str. 3 d.).
Pagal ieškinio pateikimo metu galiojusios Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies redakcijos 8 punktą administratoriaus sužinojimo apie sandorius data laikytina dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo diena. UAB „Verslo administravimo centras“ ieškovo įmonę administruoja pagal 2008 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuri įsiteisėjo po septynių dienų nuo jos priėmimo. Iš UAB „Rasada“ bankroto bylos matyti, kad įmonės dokumentus buvęs administratorius A. B. naujai paskirtajam perdavė 2008 m. birželio 18 d. ( t. 2 b.l. 176-181), tačiau UAB „Verslo administravimo centras“ atsisakė priimti perduodamą bankrutuojančios bendrovės turtą ( t. b.l. 182). Iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos nr. 2-550-259/2009 duomenų matyti, kad 2008 m. spalio 15 d. pastarojo administratoriaus atstovaujama UAB „Rasada“ pareiškė ieškinį A. B. dėl žalos atlyginimo. Be kitų aplinkybių, jame nurodė, kad naujai paskirtasis administratorius atsisakė priimti neturintį techninės dokumentacijos elektrokrautuvą. Šioje byloje priimtu 2009 m. vasario 13 d. teismo sprendimu ieškinys atmestas. Teismas konstatavo, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovui tuo faktiniu pagrindu, jog buvęs bankrutuojančios UAB „Rasada“ administratorius atsakovas A. B. neperdavė naujai paskirtam ieškovo bankrutuojančios UAB „Rasada“ administratoriui Edvardui Kochanauskui įmonės turto: spausdintuvo, televizoriaus, svarstyklių, elektrokaro ir kito transporto (automobilio BMW), kurio vertė 20 000 Lt, todėl prašo priteisti šio turto vertę - 46 104 Lt. Teismas konstatavo, kad administratorius perimti elektrokrautuvą atsisakė nepagrįstai. Sprendė, jog jis privalo perimtiną įmonei priklausantį turtą pirmiausiai perimti ir tik vėliau reikšti pretenzijas dėl perimto turto nekomplektiškumo, sugadinimo, reikalauti iš kaltų asmenų žalos atlyginimo. 2010 m. sausio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, nurodoma, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, neperduodamas ieškovui turto, kuris atitiktų jo reikalavimus, neįvykdė savo prievolės ir dėl šio ieškovas turėjo minimalius nuostolius.
Iš šių įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų darytina išvada, kad tiek dokumentų perdavimo, tiek atsisakymo perimti turtą metu 2008 metais UAB „Verslo administravimo centras“ žinojo apie nagrinėjamos bylos ieškinio dalyku esantį UAB „Rasada“ nuostolingą sandorį. Pauliano ieškinį pareiškęs 2010 m. rugpjūčio 31 d., praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškininės senaties terminą, jo atnaujinti neprašo, todėl Pauliano ieškinys atmestinas CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.
Tai, kad pagal ieškovo įmonės įstatų 2.1 punktą vienas iš įmonės tikslų yra gauti pelną, o UAB „Rasada“ elektrokrautuvą įsigijo likus vienam mėnesiui iki įmonės direktoriaus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime neįrodo, jog ginčo sandoris prieštarauja juridinio asmens teisnumui pelno siekimo popžiūriu. Iš bankroto byloje esančių kreditorių sąrašų, sutarčių ir įsipareigojimus tiekėjams patvirtinančių PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje dirbo aštuoni darbuotojai ir jos komercinė – ūkinė veikla 2006 metais nebuvo nutrūkusi. Tai, kad elektrokrautuvas iki jo perdavimo pirmajam administratoriui ir perdavimo dieną buvo Jurbarke, kur bendrovė vykdė gamybinę veiklą, bei kad elektrokrautuvas gamybinei veiklai buvo naudojamas, konstatuota ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje pagal UAB „Rasada“ pareiškė ieškinį A. B. dėl žalos atlyginimo ( CPK 182 str. 2 p.). Aplinkybės, kad įmonė dirbo nuostolingai dėl ginčijamo sandorio kainos ar elektrokrautuvo kaip mechanizmo veiklos specifikos, ieškovas neįrodė, tačiau teismas sprendžia, jog specifinės siauro panaudojimo paskirties turto įsigijimas iš įmonės direktoriaus tėvo, likus vienam mėnesiui iki administracijos vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, jog pradelsti 499446 Lt dydžio įmonės finansiniai įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, prieštarauja įstatų 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytam UAB „Rasada“ civilinių teisių ir pareigų turiniui. Minimais punktais numatyta, kad bendrovė gali prisiimti įsipareigojimus, taip pat turėti ir kitokias, LR Akcinių bendrovių įstatymo nenustatytas civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja LR įstatymams. Kaip minėta, sandorio sudarymo metu įmonė turėjo daug neįvykdytų finansinių įsipareigojimų pagal sutartis savo kreditoriams. CK 1.137 straipsnio 2 dalis įpareigoja asmenis laikytis įstatymų, įgyvendinant savo teises, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Įmonės turimų piniginių išteklių ženklus sumažinimas, prieš pat bankroto bylos iškėlimo inicijavimą įsigyjant prastos kokybės daiktą (pastarąją aplinkybę įrodo trečiojo asmens T. R. patvirtintas 2006 m. rugsėjo 14 d. priėmimo – perdavimo aktas bei 2009 metais atliktas ginčo turto įvertinimas), pažeidžia UAB „Rasada“ kreditorių teises ir šiuo aspektu prieštarauja jos subjektinės teisės verstis ūkine - komercine veikla paskirčiai bei nurodytuose įstatų punktuose apibrėžtam įmonės teisnumo turiniui. Atsakovo, kaip ieškovo įmonės kontrahento, nesąžiningumą įrodo pagal analogiją taikytino CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta artimos giminystės aplinkybė ( atsakovas – vienintelio akcininko D. R., priėmusio sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir UAB „Rasada“ administracijos vadovo T. R. tėvas).
Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis teismas daro išvadą apie ieškovo įrodytą sandorio prieštaravimą juridinio asmens teisnumui. Patenkinus ieškinį, taikytina restitucija natūra ( CK 1.82 str., 6.146 str.), iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( b.l. 3, CPK 96 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį visiškai patenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 5 d. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rasada“ ( įmonės kodas 135159262) ir atsakovo ūkininko J. R. ( kodas (duomenys neskelbtini)) sudarytą elektrokrautuvo „Balkankar“ pirkimo – pardavimo sandorį, nurodytą PVM sąskaitoje – faktūroje serija UK Nr 038.
Taikyti restituciją. Įpareigoti ieškovą uždarąją akcinę bendrovę „Rasada“ grąžinti atsakovui elektrokrautuvą „Balkankar“, iš atsakovo ūkininko J. R. ieškovui priteisti 22277 ( dvidešimt du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis ) Lt.
Priteisti valstybei iš atsakovo ūkininko J. R. 668,31 ( šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt 31 ct) Lt žyminio mokesčio ir 29,94 ( dvidešimt devynis Lt 94 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.