- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- eI3-99-386/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00698-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Plungės apylinkės teismo
2022 m. gruodžio 19 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. patikslintą skundą atsakovui Plungės apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydamas:
1) panaikinti Plungės apylinkės teismo pirmininko 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. P-180 “Dėl sprendimo įgyvendinti Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. tiesioginio vadovo 2022 m. vasario 18 d. motyvuotą siūlymą (toliau – ir Motyvuotas siūlymas) valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144 ir pateiktą siūlymą atleisti J. K. iš pareigų bei J. K. atleidimo iš Plungės apylinkės teismo kanclerio pareigų” (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas);
2) grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas;
3) priteisti iš atsakovo Plungės apylinkės teismo (toliau – ir atsakovas) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 3000 Eur neturtinę žalą;
4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas advokato teisinių paslaugų ir/ar kitas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis Plungės apylinkės teisme (prieš tai buvusiame Plungės rajono apylinkės teisme) dirbo daugiau kaip 11 metų. Per visus šiuos metus pareiškėjas neturėjo jokių pastabų, papeikimų ar kitų tarnybinių nuobaudų, parengė daugybę vidaus teisės aktų, įvairių tvarkų, pareigybių aprašymų ir pan., aktyviai dalyvavo teismų reformos/sujungimo procese, teikė daug įvairių pasiūlymų, aktyviai bendradarbiavo su Nacionaline teismų administracija. Per visą laikotarpį iki pat 2020 m. rudens pareiškėjo atžvilgiu dėl jo tarnybos funkcijų atlikimo nebuvo išreikšta jokių pastabų. Per savo darbo teisme laiką pareiškėjas buvo įvertintas labai gerai ir skatintas net 5 kartus, o gerai įvertintas 4 kartus, tame tarpe ir Plungės apylinkės teismo pirmininkas E. J. pareiškėjo veiklą vertino labai gerai ir gerai.
Paaiškino, kad nuo 2020 m. rudens, kai Plungės apylinkės teisme į darbą buvo priimta teismo pirmininko padėjėja S. S., psichologinis smurtas pareiškėjo atžvilgiu sustiprėjo, pareiškėjo darbinė veikla staiga pradėjo būti vertinama kaip tariamai bloga, prasidėjo ir vėliau tęsėsi tendencingas mobingas pareiškėjo atžvilgiu. Prasidėjo visiškas pareiškėjo, kaip darbuotojo, ignoravimas. Teismo pirmininkas su pareiškėju jokios konstruktyvios komunikacijos nepalaikė. Be jokio pagrindo nuo 2020 m. rudens buvo pradėti taisyti pareiškėjo parengti dokumentų projektai arba nederinant pateiktų projektų ir patvirtinant savo parengtus vidaus teisės aktus tuo pačiu klausimu. Vėliau buvo pradėta reikalauti kasdien teikti darbo dienos ataskaitas ir siųsti jas teismo pirmininkui, tačiau net ir siunčiant šias ataskaitas, pareiškėjas nėra gavęs jokių pastabų dėl darbo kokybės. Nurodė, kad 2021 m. ir 2022 m. pareiškėjui nebuvo surengtas nei vienas neeilinis veiklos vertinimas dėl darbo kokybės ar trūkumų, nepareikšta pastabų ar priimta kitų nuobaudų, tačiau tiek 2021 m., tiek 2022 m. motyvuoti siūlymai buvo parengti tendencingai, siekiant atleisti pareiškėją iš darbo. Pažymi, kad nors 2021 m., kai po kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pareiškėjas kreipėsi į atsakingas institucijas dėl teismo pirmininko veiksmų ir teismo pirmininkas neįgyvendino savo paties priimto motyvuoto siūlymo atleisti pareiškėją iš pareigų, situacija iš esmės nepasikeitė - teismo pirmininkas ir toliau tendencingai vykdė mobingą ir siekė savo tikslo, kad pareiškėjas išeitų iš tarnybos (dėl psichologinio smurto), arba siekė tai panaudoti kasmetiniam tarnybinės veiklos vertinimui.
Nurodė, kad buvo apribota pareiškėjo teisė į nešališką ir objektyvų tarnybinės veiklos vertinimą tiek 2021 m., tiek ir 2022 m., dėl ko pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Plungės apylinkės teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo nuolatinės komisijos sudarymo“ buvo sudaryta nuolatinė Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija, Komisija), kuri vertino pareiškėjo veiklą už 2020 m. 2021 m. kovo 15 d. įvykusiame Valstybės tarnautojų tarnybinės vertinimo komisijos posėdyje komisijos nariai D. S. ir M. S. nusišalino, o likę Komisijos nariai pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai ir teikė siūlymą atleisti iš pareigų. Minėtas siūlymas nebuvo įgyvendintas, pareiškėjas tęsė darbą.
Pareiškėjas teigia, kad 2022 m. jo, kaip valstybės tarnautojo, 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo pradėtas, tačiau iki šiol nebaigtas, dėl jo vyksta ginčas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Tiesioginis vadovas pareiškėjo 2021 m. tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai, siūlė atleisti iš tarnybos. Pareiškėjas nesutiko su 2022 m. vasario 18 d. tiesioginio vadovo atliktu pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu, todėl 2022 m. kovo 8 d. kreipėsi į Tarnybinės veiklos vertinimo komisiją. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas taip pat gavo pranešimą dėl Vertinimo komisijos posėdžio datos, Komisijos posėdis buvo paskirtas 2022 m. balandžio 13 d. 10:00 val., per ZOOM programą. Pareiškėjas pasiteiravo visų Komisijos posėdyje dalyvavusių Komisijos narių, ar jie nori nusišalinti. Komisija nusišalinimo pagrindų nematė, nors vienas iš Komisijos narių M. S. nusišalino prieš Komisijos posėdį ir jame nedalyvavo. Komisijai nenusišalinus, elektroniniu paštu 10:06 val. pareiškėjas pateikė pranešimą - prašymą teismo pirmininkui per Komisijos pirmininkę dėl Komisijos nušalinimo ir naujos Komisijos sudarymo. Komisijos posėdžio metu 15:00 val. pareiškėjas informavo Komisiją, kad teismo pirmininkui pateikė pranešimą dėl nesutikimo su priimtu sprendimu nenušalinti esamos Komisijos ir nesudaryti naujos sudėties Komisijos bei informavo, kad skųs teismo pirmininko 2022 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. V-34 dėl Komisijos pakeitimo. Po pranešimo pristatymo pareiškėjas informavo, kad toliau nedalyvaus šios sudėties Komisijos posėdyje ir iš nuotolinio susitikimo programos ZOOM atsijungė.
Pareiškėjo žiniomis, Vertinimo komisijos nariai sprendė, kad pareiškėjas nepalaiko 2022 m. kovo 8 d. pateikto prašymo vertinti tarnybinę veiklą Komisijoje, nors pareiškėjas tokių teiginių/nuomonės niekada nereiškė, siekė, kad jo tarnybinę veiklą vertintų nešališka Komisija.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad jo 2021 m. tarnybinė veikla buvo vertinta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, keliamų procedūrai. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė žinoti, kokiais argumentais remiantis 2021 m. veiklos vertinimas yra nepatenkinamas, nesudaryta galimybė būti išklausytam tiesioginio vadovo, pateikti paaiškinimus. Tiesioginis vadovas iki motyvuoto pasiūlymo priėmimo nepravedė tinkamo vertinimo pokalbio, kuris atitiktų Apraše nustatytus reikalavimus, t. y., neaptarė tarnybinės veiklos rezultatų, neįvertino valstybės tarnautojo pateiktų siūlymų, neaptarė einamųjų metų užduočių, neįvertino valstybės tarnautojo pateiktų siūlymų, neaptarė pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius, neįvertino valstybės tarnautojo pateiktų siūlymų, neaptarė rizikos, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos, neaptarė valstybės tarnautojo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neaptarė valstybės tarnautojo kvalifikacijos ir jos tobulinimo poreikio bei valstybės tarnautojo karjeros galimybių. Pareiškėjas akcentuoja, kad Vertinimo komisija apskritai nevertino pareiškėjo tarnybinės veiklos, tačiau surašė Vertinimo išvadą, kuria siūlė vadovautis tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu. Teismo pirmininkas pažymėjo, kad jis nesivadovauja Vertinimo komisijos išvada ir dėl jos įgyvendinimo nepasisakė, o ginčijamą sprendimą atleisti pareiškėją iš tarnybos priėmė vadovaudamasis savo paties (tiesioginio vadovo) motyvuotu siūlymu.
Pareiškėjas nurodė, kad tiesioginio vadovo vertinimas yra nemotyvuotas, t. y. objektyviai nesant pagrindų, nepateikus jokių įrodymų, o Vertinimo komisija tarnybinės veiklos vertinimo apskritai neatliko, Vertinimo komisija nepatikrino tiesioginio vadovo vertinimo (motyvuoto siūlymo) pagrįstumo, kadangi apskritai nevertino Pareiškėjo tarnybinės veiklos, tačiau surašė Vertinimo išvadą.
Pareiškėjo teigimu, kadangi buvo pažeistos esminės vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros (teisė žinoti, kodėl priimami atitinkami sprendimai, teisė būti išklausytam, teisė pateikti savo paaiškinimus, teisė į visapusišką ir pilną (visų vertinimo punktų) tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo pagrįstumą bei aplinkybių objektyvų vertinimą, teisė į tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo patikrinimą), šių procedūrų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą atsakovo 2022 m. birželio 17 d. įsakymą.
Pažymi, kad kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu teismo pirmininkas neišsakė pastabų ar prieštaravimų dėl pareiškėjo atliktų užduočių rezultatų, diskusijos dėl to, kad užduotys neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai nepasakė, leido suprasti, jog sutinka su pareiškėjo pateiktu užduočių atlikimo įvertinimu. Pabrėžia, kad tik po pareiškėjo pranešimų apie jo elgesį pradėdavo įvairius tyrimus, kurių vienas buvo dėl pasirašomų dokumentų. Nors teismo pirmininkas teigia, kad su juo nebuvo derinami kai kurie dokumentai ar pan., faktiškai visi veiksmai su teismo pirmininku buvo suderinti žodžiu ir jam buvo žinoma apie dokumentų turinį. 2021 m. atsakovo atlikti du išankstiniai tyrimai pareiškėjo atžvilgiu, iš kurių nei vienas nepasitvirtino. Teigia, kad teismo kanclerio vadovaujamoje teismo administracijoje nenustatytas nei vienas atvejis, kad darbas būtų atliekamas blogai, nenustatyta veiklos trūkumų, priešingai, kai kuriais klausimais tik dėl teismo kanclerio iniciatyvos ir aktyvumo Plungės apylinkės teismas buvo minimas kaip pavyzdinis. Daro išvadą, kad 2022 m. vasario 18 d. tiesioginio vadovo vertinimas, Vertinimo komisijos išvados bei protokolas, o kartu ir 2022 m. birželio 17 d. atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo nėra grindžiami objektyviais duomenimis, todėl nelaikytini pagrįstais.
Pareiškėjas teigia, kad jo veiklos vertinimui sudarytos Vertinimo komisijos sudėtis buvo šališka. Pabrėžia, kad 2021 m. Komisijos narė S. S. buvo pateikusi tarnybinį pranešimą-skundą pareiškėjo atžvilgiu, todėl buvo pagrindas manyti, kad ji iš anksto yra neigiamai nusistačiusi pareiškėjo atžvilgiu. Pažymi, kad 4 iš 5 Komisijos narių buvo pavaldūs tiesioginiam pareiškėjo vadovui, taip pat yra iš ankstesnės Komisijos, kuri analogiško posėdžio metu palaikė teismo pirmininko vertinimą dėl pareiškėjo nepatenkinamo veiklos vertinimo, todėl pareiškėjui buvo pagrįstas pagrindas tikėti, kad ir šį kartą bus priimami analogiški sprendimai.
Nuo 2020 m. vidurio pareiškėjas patyrė psichologinį spaudimą dėl pasitraukimo iš pareigų. Pareiškėjui su tuo nesutikus, buvo imtasi visų priemonių, kaip pašalinti pareiškėją iš pareigų. Skundžiamu 2022 m. birželio 17 d. įsakymu atsakovas ne objektyviai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 m., bet įvykdė tęsiamą iniciatyvą susidoroti su pareiškėju.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad yra pagrindas jį grąžinti į pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Psichologinis atsakovo spaudimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir dėl to, jog pareiškėjas prieš kolegas buvo paverstas nekvalifikuotu, nepatikimu, „netinkamu“ tarnautoju. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui kilo nerimas, skausmingi dvasiniai išgyvenimai, sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip tarnautojo, reputacija, dėl ko pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus. Pareiškėjas patirtą itin didelę neturtinę žalą vertina 3000 Eur suma.
Teismo posėdžių metu pareiškėjas J. K. nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovo pateiktas Vertinimo komisijos posėdžio įrašas yra iškarpytas, nuslėpta tikroji padėtis. Pažymėjo, kad teismo pirmininkas nenurodė konkrečių pareiškėjo trūkumų. Pareiškėjo iniciatyva teisme yra įdiegta Dokumentų valdymo sistema.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė R. Š. palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti (2022 m. spalio 19 d. teismo posėdyje dalyvavo ir advokatas T. B.).
Atsiliepimas
Atsakovas Plungės apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skunde pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė faktines bylos aplinkybes.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde Vertinimo komisijai suteikia tas teises ir pareigas, kurios buvo nustatytos galios netekusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintomis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis. Akcentuoja, kad atsakovui priimant įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo, Vertinimo komisijos sudėtis ar Vertinimo komisijos raštai, teismo pirmininko sprendimui atleisti pareiškėją iš pareigų neturėjo įtakos - teismo pirmininkas nesivadovavo tarpiniais, Vertinimo komisijos raštais, priimdamas įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo. Atsakovas vadovavosi valstybės tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis, atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 18 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo J. K. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144.
Nurodo, kad didžiąją dalį darbo metų teismų sistemoje pareiškėjas buvo vertinamas kaip sekretorius, o ne kaip teismo kancleris ir šį vertinimą atliko ne Plungės apylinkės teismo pirmininkas, o Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkas. Pažymi, kad pareiškėjas teismui neskundė jo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo už 2020 m., kuriuo pareiškėjas įvertintas nepatenkinamai. Atsižvelgiant į tai, vertina, kad pareiškėjas sutinka su savo tiesioginio vadovo vertinimu už 2020 m. - „nepatenkinamai”, įskaitant gebėjimų, kompetencijų, užduočių vykdymo ir kitus trūkumus, o teismui nepateikė jokių argumentų, kad jo tarnybinė veikla 2021 m., po nepatenkinamo įvertinimo už 2020 m., tapo geresnė nei buvo 2020 m.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo pirmininkas 2021 m. nustatė, kad pareiškėjas savo parašu pasirašinėdavo teismo dokumentus, kuriuos pasirašyti teisę turi tik teismų pirmininkai. Mano, kad pareiškėjas, vykdydamas tarnybines pareigas, savo kompetencijas, gebėjimus, užduočių vykdymą konkrečioje situacijoje, privalėjo vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens standartus, nepaneigiant savo, kaip darbuotojo, atsakomybės už tarnybinių pareigų vykdymą. 2021 m. teko netgi raštu pareiškėjo prašyti vykdyti savo pareigas. Nurodo, kad 2021 m. dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumų atlikti du išankstiniai tyrimai, jais kancleriui pavesta tobulinti gebėjimus atliekant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir tobulinti bendrąsias kompetencijas. Atsakovo įsitikinimu, iš jo pusės buvo išnaudotos visos vidinio administravimo bei žmogiškosios priemonės, siekiant atkreipti pareiškėjo dėmesį į kompetencijų, gebėjimų, užduočių vykdymo poreikį, į darnių santykių poreikį, tačiau nei motyvuojančios, nei moraliai drausminančios priemonės, nei išorinio administratoriaus - Klaipėdos apygardos teismo, pastangos nebuvo veiksmingos susiklosčiusioje situacijoje. Pareiškėjas, užuot kėlęs kvalifikaciją ir dėjęs pastangas tobulinti savo veiklą, užuot padėjęs teismo pirmininkui, rengė ir teikė raštus/skundus Prezidentūrai, Teisėjų tarybai, Nacionalinei teismų administracijai, išoriniam administratoriui - Klaipėdos apygardos teismui. 2022 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo atlikto tikslinio Plungės apylinkės teismo pirmininko E. J. veiklos efektyvumo patikrinimo akte Nr. 2-23 sudvejota ne tik profesinėmis, bet ir asmeninėmis pareiškėjo savybėmis, kas yra neginčijamu įrodymu, jog ne vienintelis atsakovas, bet ir atsakovo veiklą prižiūrintis išorinis administratorius matė pareiškėjo trūkumus. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismui pateikus Plungės apylinkės teismo veiklos organizavimo ir organizacinės kontrolės sistemos planinio kompleksinio patikrinimo aktą, nustatyta eilė trūkumų teismo administracijos, kuriai vadovavo pareiškėjas, veikloje. 2021 m. nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas teismo kanclerio statusu, priėmė dovanas iš privataus verslo, ir savo veiksmais, manytina, suformavo viešame ir privačiame sektoriuose dirbančiųjų nuomonę, kad asmenys, dirbantys teisingumą vykdančioje įstaigoje, gali priimti ir priima dovanas iš privataus verslo atstovų. Teigia, kad Antikorupcijos komisija suklydo padarydama išvadą, kad dovaną paėmė juridinis asmuo: dovanas paėmė kancleris, kuris yra tik valstybės tarnautojas - kancleris nėra įstaigos vadovas ir negali veikti juridinio asmens vardu, juridinio asmens vardu veikia tik įstaigos vadovas. Atsakovas neigia, kad tarnybinių nusižengimų tyrimų nevykdymas pareiškėjo atžvilgiu patvirtina pareiškėjo gebėjimą eiti pareigas - šis faktas patvirtina būtent tai, kiek žmogiškojo ir profesinio supratimo pareiškėjui, kaip darbuotojui, buvo skiriama, kad jam buvo užtikrinama gera savijauta ir visokeriopas supratimas bei pagalba einant pareigas.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vertinimo komisijos veikla inicijuota būtent paties pareiškėjo iniciatyva - galutinį sprendimą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje priimantis teismo pirmininkas Vertinimo komisijos veiklos neinicijavo. Pareiškėjui teikiant prašymą Vertinimo komisijai, Komisijos sudėtis pareiškėjui buvo žinoma, Vertinimo komisijos sudėtis buvo ir tebėra teisėta. Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjui buvo žinoma, kad įstaigos vadovas netenkino jo prašymo nušalinti Komisiją, iš ko seka, kad pareiškėjas turėjo iki pabaigos dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, vykusiame jo darbo metu, todėl ne Vertinimo komisija, o pats pareiškėjas (jo pasišalinimas iš posėdžio ir kt.) yra priežastinis ryšys, kodėl Vertinimo komisijos procedūros vyko ir išvada surašyta tokia turinio apimtimi, kokia surašyta. Pareiškėjas nepagrįstai save bando pateikti kaip silpnesniąją ir tą ginčo šalį, kurios teisės yra pažeidžiamos. Įstaigos vadovas iš savo pusės vykdė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos procedūroje tenkančias pareigas, tačiau pats pareiškėjas, suformuodamas vieną ar kitą situaciją, kėlė trukdžius.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad pareiškėjas procedūrinius pažeidimus bando įrodyti Vertinimo komisijos veikloje ir tarpiniuose dokumentuose, dėl kurių sprendimas priimtas Įsakymu dėl komisijos išvados, o ne Įsakymu dėl atleidimo. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl Vertinimo komisijos veiklos ir tarpinių dokumentų negali būti laikomi procedūromis, be kurių nebūtų užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo atleisti pareiškėją iš pareigų pagrįstumas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas yra susidorojimas su juo, nėra jokių pagrįstų, objektyvių, patvirtintų įrodymų, kad atsakovas buvo šališkas priimdamas Įsakymą dėl atleidimo. Nepatenkinamas veiklos įvertinimas, atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, negali būti traktuojamas kaip susidorojimas su pareiškėju, pavaldumas valstybės tarnautojui turi būti suprantamas ir tai negali būti vertinama kaip persekiojimas, susidorojimas. Akcentuoja, kad atsakovas su pareiškėju visada elgėsi garbingai, atsakingai, niekada nesiekė sukurti bauginančios ar kitos neigiamus išgyvenimus lemiančios aplinkos, tačiau, kaip pastebėjo ir išorinis Plungės apylinkės teismo administratorius, pareiškėjas net įprastus veiksmus vertina kaip savo persekiojimą, mobingą, o už šį subjektyvų pareiškėjo aplinkos ir asmenų vertinimą, atsakovas nėra ir negali būti atsakingas. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjui buvo taikomas psichologinis spaudimas - nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Nesutinka ir su tuo, kad pareiškėjui dėl teisėto atleidimo sumažėjo bendravimo, kasdienio pragyvenimo, šeimos aprūpinimo galimybė, nes pareiškėjas dalyvauja viešuose renginiuose, pagal pareiškėjo buvusių kolegų pateikiamą informaciją, dirba toje pačioje darbovietėje. Nesutinka, kad pareiškėjo atleidimas turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo šeimos interesams, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas negali išlaikyti šeimos, tapo nedarbingas ar kt. Pareiškėjas savo kvalifikacijos, gebėjimų, kompetencijų trūkumo nepripažino, dėl jų nesigailėjo ir netgi gavęs nesuskaičiuojamą kiekį progų patobulinti savo veiklą, nesistengė ištaisyti veiklos trūkumų, kelti kvalifikacijos, tobulinti savo veiklos. Atsakovas objektyviai neturi galimybių atkurti su pareiškėju santykių, leidžiančių užtikrinti sklandų ir darnų Plungės apylinkės teismo darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu atsakovo atstovai E. J. bei S. S. papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas dėl jo nekompetencijos. Vertinimo komisijos posėdžio metu ZOOM programa daromo įrašo autentiškumu abejoti nėra jokio pagrindo. Posėdžio metu buvo daromos pertraukos, kurių metu įrašas buvo stabdomas, jokių įrašo karpymų nebuvo daryta.
Teismas konstatuoja:
Teisme 2022 m. balandžio 25 d. gautas pareiškėjo J. K. skundas, kuriuo prašo:
Žemesnės instancijos teismas
1) panaikinti 2022 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymą Nr. V-34 „Dėl Plungės apylinkės teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-17 „Dėl teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo nuolatinės komisijos sudarymo“ pakeitimo“;
2) panaikinti 2022 m. balandžio 20 d. Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo nutarimą Nr. BP-241;
3) panaikinti 2022 m. balandžio 20 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. BP-242;
4) įpareigoti Plungės apylinkės teismo pirmininką sudaryti naujos sudėties nešališką Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisiją.
Skundo pagrindu užvesta administracinė byla Nr. eI3-5369-386/2022.
2022 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas pareiškėjo J. K. patikslintas skundas, kuriuo prašo:
1) panaikinti 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. P-180 “Dėl sprendimo įgyvendinti Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. tiesioginio vadovo 2022 m. vasario 18 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP- 144 ir pateiktą siūlymą atleisti J. K. iš pareigų bei J. K. atleidimo iš Plungės apylinkės teismo kanclerio pareigų”;
2) gražinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas;
3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
4) priteisti pareiškėjui 3000 Eur neturtinę žalą;
5) priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Skundo pagrindu užvesta administracinė byla Nr. eI3-7464-386/2022.
2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarta sujungti administracine bylas Nr. eI3-5369-386/2022 ir Nr. eI3-7464-386/2022 bei nustatyti bylos Nr. eI3-5369-386/2022 (šiuo metu bylos Nr. eI3-99-386/2023).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Plungės apylinkės teismo pirmininko 2022 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. P-180 „Dėl sprendimo įgyvendinti Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. tiesioginio vadovo 2022 m. vasario 18 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144 ir pateiktą siūlymą atleisti J. K. iš pareigų bei J. K. atleidimo iš Plungės apylinkės teismo kanclerio pareigų”, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu įsakymu ir Vertinimo komisijos priimta išvada grindžia aplinkybėmis, kad pareiškėjo 2021 m. tarnybinė veikla buvo vertinta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, keliamų procedūrai; pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir jo metu priimti sprendimai nepagrįsti objektyviais argumentais; pareiškėjo veiklos vertinimui sudarytos Vertinimo komisijos sudėtis buvo šališka; pareiškėjas nuolat patyrė psichologinį spaudimą ir siekį bet kokiomis priemonėmis pašalinti pareiškėją iš pareigų.
Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbo Plungės apylinkės teismo kancleriu.
2022 m. vyko pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimas.
2022 m. vasario 18 d. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu surašytas tiesioginio vadovo - Plungės apylinkės teismo pirmininko E. J. motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144 ir pateiktas siūlymas atleisti J. K. iš pareigų.
2022 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo pirmininkas priėmė įsakymą Nr. P-179 „Dėl Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisijos 2022 m. balandžio 20 d. išvados Nr. BP-242“ .
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo pirmininkas priėmė įsakymą Nr. P-180 „Dėl sprendimo įgyvendinti Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. tiesioginio vadovo 2022 m. vasario 18 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144 ir pateiktą siūlymą atleisti J. K. iš pareigų bei J. K. atleidimo iš Plungės apylinkės teismo kanclerio pareigų“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
VTĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Vertinimo kontekste, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla apima tris komponentus: pasiekti rezultatai, gebėjimai atlikti funkcijas, kvalifikacija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.
Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai (VTĮ 27 straipsnio 6 dalis). VTĮ 27 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas; 2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); 4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai. Pažymėtina, jog valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (VTĮ 27 straipsnio 16 dalis).
Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, jog kiekvienais kalendoriniais metais valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas turi prievolę įvertini jam pavaldaus tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla gali būti įvertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra įvertinama nepatenkinamai, valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų.
Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų sausio 15 d. atlieka šiuos veiksmus: 1) užpildo Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, nurodydamas (aprašydamas) pagrindinius praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkamai vykdant valstybės tarnautojui ar jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos administracijos ar struktūriniam padaliniui suformuluotas užduotis; 2) pagal Aprašo 1 priede nustatytus gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo kriterijus įsivertina savo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 3) pagal Aprašo 1 priede nustatytus kvalifikacijos vertinimo kriterijus įsivertina savo kvalifikaciją, taip pat įsivertina kvalifikaciją atitinkamai pildydamas Įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, formą arba Karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo pagal pareigybės aprašyme nustatytas kompetencijas formą; 4) pasiūlo einamųjų metų užduotis; 5) pasiūlo tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius; 6) pasiūlo riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; 7) pateikia tiesioginiam vadovui, o kai valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla vertinama, į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovui Motyvuotą siūlymą, užpildytą pagal Aprašo 6.1–6.6 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir Aprašo 6.3 papunktyje nurodytą formą.
Aprašo 8 punktas teigia, kad valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio datos. Šis pokalbis, valstybės tarnautojui ir tiesioginiam vadovui susitarus, gali vykti ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tiesioginis vadovas iki valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildytu Motyvuotu siūlymu ir Aprašo 6.3 papunktyje nurodyta forma. Tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu su valstybės tarnautoju: 1) aptaria Aprašo 6.1 papunktyje nurodytus tarnybinės veiklos rezultatus; 2) įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria einamųjų metų užduotis; 3) įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius; 4) įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; 5) aptaria valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 6) aptaria Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka atlikto įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, rezultatus (taikoma tik įstaigų vadovams); 7) aptaria valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir jos tobulinimo poreikį bei valstybės tarnautojo karjeros galimybes.
Analizuojant nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, jog nagrinėjamu atveju vykdant kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą minėtų Aprašo nuostatų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pačiam įsivertinti, kaip 2021 m. jam pavyko atlikti suformuotas užduotis, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją ir kt. Suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, tiesioginis vadovas tinkamai užpildė Motyvuotą siūlymą, visais atvejais pateikė savo išsamius argumentus, kodėl jo vertinimas nesutapo su pareiškėjo.
Iš Motyvuoto siūlymo turinio matyti, kad 2021 m. pareiškėjui buvo suformuotos 4 užduotys: 1) parengti teismo neprocesinių dokumentų valdymo tvarką; 2) parengti „vieno langelio“ aptarnavimo sistemos įrengimo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (toliau – ir Kretingos rūmai) pirmajame pastato aukšte galimybių pasiūlymą bei preliminarią įrengimui reikalingų išlaidų sąmatą; 3) organizuoti Kretingos rūmų archyvinių duomenų perkėlimą iš Vytauto g. 4, Kretingoje, esančio pastato į kitą pastatą ar kitas patalpas; 4) parengti Teismo administracijos žmogiškųjų išteklių valdymo proceso gerinimo planą.
Pareiškėjas nurodė, jog antroji ir ketvirtoji užduotys buvo įvykdytos, o pirmoji bei trečioji – įvykdytos iš dalies, nors įvykdytos faktiškai buvo visos keturios. Pareiškėjo tiesioginis vadovas nesutiko su tokiu vertinimu. Pareiškėjui buvo suformuotos aiškios ir į rezultatą orientuotos metinės užduotys 2021 metams, aiškiai ir suprantamai aprašyti vertinimo rodikliai. Motyvuotame siūlyme išsamiai aprašytas kiekvienos užduoties vertinimas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neparengė teismo neprocesinių dokumentų valdymo tvarkos pagal šiai užduočiai nustatytus vertinimo rodiklius; Kretingos rūmų archyviniai duomenys nebuvo perkelti nei iki nustatyto termino pabaigos – 2021 m. gruodžio 31 d., nei iki pareiškėjo atleidimo, pareiškėjo teismo administracijos žmogiškųjų išteklių valdymo proceso gerinimo plano, atsakovo nuomone, netgi negalima vertinti kaip plano, gerinančio teismo žmogiškųjų išteklių valdymą. Netgi pats pareiškėjas savo parengtam planui nepritarė. Pagal Valstybės tarnybos departamento (toliau – ir VTD) išaiškinimą, formuluojant metines užduotis valstybės tarnautojams, svarbu, kad jos būtų aiškios, realiai įvykdomos, orientuotos į konkretų rezultatą, o ne į procesą.
Tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme itin išsamiai aprašyti gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikacijos vertinimas, pateikti išsamūs kompetencijų vertinimo rezultatai. Tiesioginis vadovas pareiškėjo 2021 m. tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai, siūlė pareiškėją atleisti iš tarnybos. Akcentuotina, kad Motyvuotas siūlymas apima net keliasdešimt lapų, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama atsakingai ir tarnybinės veiklos vertinimui buvo skirta pakankamai daug dėmesio ir laiko.
Dėl Vertinimo komisijos sudarymo bei Komisijos šališkumo
Pareiškėjo manymu, jo 2021 m. tarnybinė veikla buvo vertinta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, keliamų vertinimo procedūrai, kadangi buvo pažeistos esminės vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, t. y. teisė žinoti, kodėl priimami atitinkami sprendimai, teisė būti išklausytam, teisė pateikti savo paaiškinimus, teisė į visapusišką ir pilną (visų vertinimo punktų) tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo pagrįstumą bei aplinkybių objektyvų vertinimą, teisė į tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo patikrinimą), todėl šių procedūrų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą 2022 m. birželio 17 d. įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų (siūlymo) įgyvendinimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015). Kartu pažymėtina, kad nors valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei Vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).
LVAT yra konstatavęs, kad Vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., LVAT 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008, 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.).
Paminėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Vertinimo komisijų išvados valstybės tarnautojų vertinimo procedūroje yra nesukeliančios savarankiškų pasekmių – Vertinimo komisijų išvados yra tarpinio procedūrinio pobūdžio.
LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pažymėta, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje eA-412-442/2018).
Minėta, kad 2022 m. pradžioje atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas už 2021 m. Pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, tiesioginio vadovo siūlymas - atleisti iš pareigų. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas išsamiai aprašytas Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. tiesioginio vadovo 2022 m. vasario 18 d. Motyvuotame siūlyme valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144. Per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su Motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo vertinimu, į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų Vertinimo komisija. Pareiškėjas nesutiko su tiesioginio vadovo vertinimu ir pateikė prašymą Vertinimo komisijai, Vertinimo komisijos posėdis buvo organizuotas ir vyko pareiškėjo iniciatyva.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. sausio 25 d. Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-17 „Dėl teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo nuolatinės komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisija. Viena iš Komisijos narių - S. V. iš darbo buvo atleista 2022 m. kovo 7 d. paties pareiškėjo priimtu įsakymu Nr. P-125 „Dėl S. V. atleidimo iš užimamų pareigų“. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui, priėmusiam įsakymą dėl minėto asmens atleidimo, buvo žinoma, kad vienas Komisijos narys, esantis jo paties Vertinimo komisijoje nuo 2021 m. sausio 25 d., turės būti pakeistas dėl objektyvių priežasčių. Kitą dieną po įsakymo Nr. P-125 priėmimo, t. y. 2022 m. kovo 8 d., pareiškėjas raštu Nr. BP-187 „Dėl tarnybinės veiklos įvertinimo vertinimo komisijoje“, pateikė įstaigos vadovui prašymą jo tarnybinę veiklą vertinti Vertinimo komisijoje. 2022 m. kovo 8 d. raštu Nr. BP-186 „Dėl tarnybinės veiklos įvertinimo vertinimo komisijoje“ pareiškėjas pateikė raštą Vertinimo komisijai nurodydamas, kad nesutinka su tiesioginio vadovo kasmetinės veiklos vertinimu ir pateikė argumentus. Raštų pateikimo dieną Vertinimo komisijos sudėtis pareiškėjui buvo žinoma, jokių nušalinimų dėl Vertinimo komisijos neobjektyvumo jis nereiškė. Pareiškėjas pateikė šios sudėties Vertinimo komisijai prašymą atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą, be to, išreiškė Vertinimo komisijai savo argumentus bei paprašė priimti išvadą nepritarti/atmesti priimtą motyvuotą siūlymą bei pateikti naują siūlymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pareiškėjas, teikdamas prašymus Vertinimo komisijai, neabejojo šios Vertinimo komisijos objektyvumu, ja pasitikėjo.
Pareiškėjas su 2022 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-34 „Dėl Plungės apylinkės teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-17 „Dėl teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo nuolatinės komisijos sudarymo“ pakeitimo“, buvo tinkamai supažindintas o susipažinęs, dokumentų valdymo sistemoje LITEKO II paliko įrašą: „Susipažinau 2022-04-11. Pavesta atnaujinti ir teismo tinklapyje paskelbti naujos sudėties komisiją“.
Vertinimo komisijos posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens rašytinio prašymo ar valstybės tarnautojo rašytinio kreipimosi pateikimo Vertinimo komisijai dienos. Esant pareiškėjo prašymui, 2022 m. kovo 8 d. Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. A-27 „Dėl teismo kanclerio J. K. kasmetinių atostogų“, pareiškėjui nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. įskaitytinai suteiktos kasmetinės atostogos. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad Vertinimo komisijos posėdis suplanuotas 2022 m. balandžio 13 d. 10.00 val. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. raštu Nr. BP- 224 „Dėl Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - Teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisijos posėdžio“ taip pat buvo informuotas, kad, kilus klausimams ar atsiradus aplinkybėms, dėl kurių negalėtų dalyvauti Komisijos posėdyje, turėtų informuoti Vertinimo komisijos pirmininką. Pareiškėjas neprieštaravo posėdžio datai ir laikui, savo dalyvavimą Vertinimo komisijos posėdyje išreiškė prisijungdamas į posėdį per ZOOM programą.
Iš bylos medžiagos bei Komisijos posėdžio ZOOM programa daryto įrašo nustatyta, kad Vertinimo komisijos posėdis prasidėjo 2022 m. balandžio 13 d. 10.00 val. Posėdžio metu pareiškėjas pasiūlė Komisijos nariams svarstyti klausimą dėl nusišalinimo. Komisijos nariai, įvertinę, kad Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 47 punkte nurodytų nusišalinimo pagrindų nėra, nuo valstybės tarnautojo vertinimo nenusišalino. Pareiškėjas per posėdį informavo, kad Vertinimo komisijos pirmininkui elektroniniu paštu atsiuntė teismo pirmininkui adresuotą raštą, kuriuo prašė nušalinti Komisijos narius: tuos, kurie jau buvo Vertinimo komisijoje praėjusiais metais, prašė nušalinti dėl neobjektyvumo, naują Vertinimo komisijos narį - dėl tariamos kompetencijos stokos.
Vertinimo komisija, susipažinusi su pareiškėjo Vertinimo komisijos posėdžio metu pateiktame rašte išdėstytais motyvais, nusprendė padaryti pertrauką, kurios metu telefonu kreipėsi į VTD, prašydama išaiškinimo dėl pareiškėjo pateiktų šalinimo argumentų pagrįstumo. Atsakovas nurodo, kad VTD informavo, jog tų pačių, kaip ir praėjusiais metais Vertinimo komisijos narių dalyvavimas Vertinimo komisijoje nėra priežastis nusišalinti, kadangi sudaryta Vertinimo komisija yra nuolatinė. Taip pat pateikė informaciją, kad nei įstatymai, nei poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja, kokį pareigybės lygmenį turi užimti, kokią darbo patirtį turi turėti valstybės tarnautojo Vertinimo komisijoje esantis valstybės tarnautojas.
Teismo pirmininkas netenkino Vertinimo komisijos posėdžio metu pateikto pareiškėjo prašymo. Po pertraukos Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjas dalyvavo. Suteikus žodį, pareiškėjas informavo, kad įstaigos vadovo įsakymą, kuriuo sudaryta Vertinimo komisija, skųs teismui, posėdyje nebedalyvaus ir, Vertinimo komisijai nesuteikdamas galimybės leisti baigti pasisakyti ir įvertinti jo argumentų, pasišalino be Vertinimo komisijos leidimo ir (ar) sutikimo ir (ar) sprendimo - atsijungė nuo posėdžio per ZOOM programą. Pareiškėjui laisva valia nusprendus atsijungti nuo ZOOM programoje vykusio posėdžio, Vertinimo komisija, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, vėl kreipėsi į VTD. VTD atstovas informavo, kad kito tokio atvejo, jog valstybės tarnautojas pasišalintų iš Vertinimo komisijos posėdžio, tikriausiai nėra ar bent nežinoma apie jį. Vertinimo komisijai teko susidurti su precedento neturinčiu atveju, vykdant paties pareiškėjo prašymu organizuotos Vertinimo komisijos posėdį. Atsakovas teismų praktikoje taip pat nerado precedento, suformuojančio, kaip Vertinimo komisija turėtų elgtis vertinamam asmeniui pasielgus taip, kaip Vertinimo komisijos posėdyje pasielgė pareiškėjas. Vertinimo komisija, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, į tai, kad Vertinimo komisija nenušalinta ir nenusišalino, todėl veikia teisėtai, ir į tai, kad asmens valia gali būti išreiškiama ne tik raštu ar žodžiu, bet ir kitokia valios išraiškos forma, taip pat gali būti numanoma atsižvelgiant į aplinkybes, įvertino, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 13 d. vykusiame Vertinimo komisijos posėdyje nebepalaikė savo paties 2022 m. kovo 8 d. prašymo būti įvertintam Komisijoje, pasišalino, todėl Vertinimo komisijos išvadą pateikė tokia apimtimi, kokią dėl pareiškėjo poelgių, valios išraiškos suteikė galimybę parengti pats Vertinimo komisijos posėdį inicijavęs pareiškėjas J. K.. Pastebėtina, kad priverstinio atvesdinimo į Vertinimo komisijos posėdį teisės aktai nenumato. Susidarius tokiai situacijai, Vertinimo komisija pasirinko optimaliausią variantą, kokį galėjo pasirinkti, pareiškėjui suformavus precedento neturinčias aplinkybes - pasišalinus iš Vertinimo komisijos posėdžio. Teismas atkreipia dėmesį, kad Vertinimo komisija elgėsi itin atsakingai, per Vertinimo komisijos posėdžio pertraukas net keliskart kreipėsi konsultacijų į VTD. Nei Valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos aprašas, nei valstybės tarnybos principai nenumato valstybės tarnautojui teisės nutraukti savo dalyvavimo vertinimo komisijos posėdyje, su kurio data ir laiku valstybės tarnautojas sutiko ir kurios posėdį pats inicijavo.
Akivaizdu, kad Vertinimo komisija dėjo pastangas įgyvendinti 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjo pateiktą prašymą įvertinti jį Vertinimo komisijoje, ruošėsi posėdžiui, susipažino ir išanalizavo pareiškėjo vertinimo formą, posėdį vykdė. Tačiau dėl paties pareiškėjo poelgių, jo valios išraiškos nebepalaikyti savo prašymo būti įvertintam tos Komisijos, kurios sudėtį žinojo prieš Komisijos posėdį, kurios posėdyje sutiko dalyvauti ir dalyvavo, Komisijai buvo sukelti paminėti trukdymai. Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjui buvo suteikta galimybė nurodyti aplinkybes, kodėl nesutinka su tiesioginio vadovo surašytu 2022 m. vasario 18 d. motyvuotu siūlymu, siūlymu atleisti jį iš pareigų, pareiškėjas turėjo galimybes pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ir (ar) kitą informaciją, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo laisva valia ir savo sprendimu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavo, todėl Vertinimo komisijos išvada negalėjo būti surašyta.
Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas reglamentuoja, jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl laikino nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių negali dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje ir nėra galimybės pokalbiui vykti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, Vertinimo komisijos posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju Vertinimo komisijos posėdis įvyko, pareiškėjas su Vertinimo komisijos data ir laiku sutiko, Vertinimo komisijos posėdyje turėjo galimybę dalyvauti bei dalyvavo, savo teises įgyvendino tokia apimtimi, kokia pats pasirinko laisva valia ir savo sprendimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo dalyvavimas Vertinimo komisijos posėdyje užfiksuotas ZOOM programos įrašu, pareiškėjas Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo, kaip to reikalauja Valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos aprašo 52 punktas. Tačiau pareiškėjas, nesulaukęs jį tenkinančio sprendimo, atsijungė nuo ZOOM posėdžio, todėl Vertinimo komisija, neturėdama kitos išeities, surašė išvadą tokia apimtimi, kokią pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas bei kaip vertinimo komisijos veiklos iniciatorius, savo poelgiais ir valios išraiška suteikė galimybę surašyti. Kaip jau minėta, valstybės tarnautojų vertinimo procedūras reglamentuojantys teisės aktai nenumato priverstinio vertinamo asmens atvesdinimo į vertinimo komisijos posėdį, o tai suteikia pareiškėjui galimybę niekada nebeatvykti į vertinimo komisijos posėdį, kurį pats inicijavo. Įstaigos vadovas vykdė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje tenkančias pareigas, tačiau pats pareiškėjas, suformuodamas vieną ar kitą situaciją, trukdė vertimo procedūras. Darytina išvada, kad Vertinimo komisijos posėdis įvyko, pareiškėjas su Vertinimo komisijos data ir laiku sutiko, Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo, savo teises įgyvendino tokia apimtimi, kokia pats pasirinko laisva valia, ir savo sprendimu. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas įvairiomis priemonėmis trukdė ir vilkino savo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų pabaigą, galimai siekė išprovokuoti Vertinimo komisijos pažeidimus. Kaip jau minėta, pareiškėjas pats inicijuoja vertinimo komisijos veiklą, po to išeina į nedarbingumą, vėliau savo prašymu į kasmetines atostogas, po kurių grįžęs sutinka su Vertinimo komisijos posėdžio data ir laiku, atvyksta į Vertinimo komisijos posėdį ir jame dalyvauja, tačiau, nesulaukęs jį tenkinančio sprendimo, iš Vertinimo komisijos posėdžio pasišalina, reikalavo keisti Vertinimo komisiją tokias pareigas užimančias nariais, reikalavo atidėti Vertinimo komisijos posėdį, nors posėdis jau vyko ir t. t., tuo pažeisdamas proporcingumo, ekonomiškumo ir kitus principus, proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. Vertinimo komisijos protokolas, išvada yra tik tarpinio procedūrinio pobūdžio, juose pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, pareiškėjo atžvilgiu neigiamos poveikio priemonės nei protokolo nutarime, nei Komisijos išvadoje nebuvo nei nurodytos, nei taikytos. Protokolo nutarimas, Vertinimo komisijos išvada nelaikytina galutiniu ir lemiamu sprendimu pareiškėjo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, valstybės tarnautojas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad Vertinimo komisijos narių pasirašyta Vertinimo komisijos išvada bei Vertinimo komisijos narių ir sekretoriaus pasirašytas Protokolas, sukėlė ar kelia pareiškėjui kokias nors neigiamas teisines pasekmes.
Skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į tiesioginio vadovo motyvuotą pasiūlymą įvertinus J. K. 2021 m. tarnybinę veiklą nepatenkinamai. Kaip jau minėta, įsakymo dėl atleidimo motyvuose tarpiniais dokumentais nesivadovauta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentuoja, kad pareiškėją į pareigas priimantis asmuo sprendimą dėl Vertinimo komisijos išvados priėmė 2022 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymą Nr. P-179 „Dėl Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisijos 2022 m. balandžio 20 d. išvados Nr. BP- 242“. Šiame įsakyme nurodyta, kad Vertinimo komisijos išvada nesivadovaujama priimant galutinį sprendimą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose. Taip pat nurodyta, kad sprendimas dėl 2022 m. vasario 18 d. motyvuotame siūlyme valstybės tarnautojo J. K. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144 pateikto siūlymo įgyvendinimo priimamas vertinant valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis, atsižvelgiant į 2022 m. vasario 18 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo J. K. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144.
Pareiškėjo tiesioginis vadovas vertino konkrečius 2021 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos rodiklius, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą vykdė pagal nustatytą vertinimo formą. Pareiškėjas nepaneigė, kad jis neįvykdė atsakovo nurodytų užduočių, iš esmės ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad ne visas užduotis įvykdė ar jas įvykdė tinkamai.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu laikosi pozicijos, kad Vertinimo komisijos nariai buvo šališki ir neobjektyvūs, teigia, kad 4 iš 5 Vertinimo komisijos narių buvo pavaldūs tiesioginiam pareiškėjo vadovui bei priimančiam sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo asmeniui.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių faktinių duomenų, leidžiančių abejoti Vertinimo komisijos narių objektyvumu. Išklausius Vertinimo komisijos posėdžio įrašą, teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl Vertinimo komisijos šališkumo. Vertinimo komisijos nariai tik vykdė jiems priskirtas funkcijas, tačiau jie nėra asmeniškai suinteresuoti pareiškėjo įvertinimu
Pažymėtina, kad LVAT savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog vertinimo komisija yra sudaroma iš valstybės tarnautojų, todėl, atlikdami tarnybinį vertinimą, vertinimo komisijos nariai privalo vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, inter alia (be kita ko) atsakomybės (t. y. tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius), sąžiningumo ir nešališkumo (t. y. valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms), padorumo (t. y. valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai); teisingumo (t. y. valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis).
Teismas, įvertinęs Vertinimo komisijos sudėtį, konstatuoja, kad ji atitinka Aprašo 43 punkte nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo nurodytas faktas, kad 4 iš 5 Komisijos narių yra pavaldūs tiesioginiam vadovui, pats savaime nesudaro pagrindo abejoti Komisijos narių nešališkumu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priimančio sprendimus asmens atžvilgiu galioja prezumpcija, jog jis yra nešališkas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz. LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2600-438/2021). Todėl įrodymų vertinimo prasme aptartos aplinkybės lemia, kad pareiškėjas nepaneigė šios prezumpcijos, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių dėl Vertinimo komisijos narių šališkumo pagrįstumo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vertinimo komisijos sudėtis nagrinėjamu atveju buvo teisėta; įvertinus byloje pateiktus dokumentus, Vertinimo komisijos posėdžio įrašą ir proceso šalių paaiškinimus, nenustatyta pagrindų abejoti Vertinimo komisijos narių nešališkumu.
Pažymėtina ir tai, jog VTĮ 27 straipsnio 14 dalis teigia, kad Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas į pareigas priimančio asmens arba valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas arba savo iniciatyva dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas nepasinaudojo šia teisės aktuose nustatyta teise ir neišreiškė pageidavimo, jog Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas dalyvautų Vertinimo komisijos veikloje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo (pareigūno) tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.).
Atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nebuvo padaryta esminių pareiškėjo ginčijamo akto priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, vertinimo metu turimi duomenys buvo pakankami priimti sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo.
Kaip jau minėta, jeigu tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa, tiesioginis vadovas turi prievolę Motyvuotame siūlyme pateikti komentarą, kodėl jo pozicija nesutampa su vertinamojo valstybės tarnautojo. Nagrinėjamu atveju tiesioginis vadovas išsamiai įvertino pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kitus kriterijus, įskaitant tai, kad aprašė kompetencijų vertinimą. Pareiškėjo vertinimas už 2021 m. iš esmės atitiko pareiškėjo užimamai pareigybei keliamus tikslus ir priskirtas funkcijas bei sudarė pakankamas sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai ir/ar gebėjimai pakankami.
Dėl Vertinimo komisijos posėdžio įrašo
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Komisijos posėdžio įrašas yra suklastotas, iškarpytas.
Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną ir saugomas įstaigoje. Vertinimo komisijos posėdis užfiksuotas ZOOM programos įrašu. Nustatyta, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo daromos pertraukos, nes Vertinimo komisija net kelis kartus telefonu kreipėsi konsultacijų į VTD. Per pertraukas įrašas buvo stabdomas, todėl pareiškėjui galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad įrašas yra iškarpytas. Pareiškėjo teiginiai apie įrašo suklastojimą neįrodo, kad įrašas yra nepilnas, ar kad Vertinimo komisijos posėdis vyko pažeidžiant Aprašo nuostatas, ar pati posėdžio vedimo tvarka buvo neskaidri. Pažymėtina, kad teismas nėra ekspertinė įstaiga ir nenustatinėja įrašo tikrumo.
Pareiškėjas teismui pateikė bei prašė prijungti prie bylos savo darytą tiesioginio vadovo vertinimo pokalbio garso įrašą. Pažymėtina, kad šiuo pareiškėjo pateiktu įrašu teismas nesiremia, kadangi įrašas darytas nesilaikant nustatytos tvarkos, nebuvo pranešta apie įrašo darymą.
Dėl pareiškėjo nekompetencijos
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad darbo santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovui vadovaujančio teismo pirmininko tęsiasi nuo 2018 m. Kiekviename teismo pirmininko E. J. atliktame Motyvuotame siūlyme pareiškėjo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo nurodomi pareiškėjo kvalifikacijos ir gebėjimų trūkumai. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis Plungės apylinkės teisme (prieš tai buvusiame Plungės rajono apylinkės teisme) dirbo daugiau kaip 11 metų, tačiau per visus šiuos metus neturėjo gavęs jokių pastabų, papeikimų ar kitų tarnybinių nuobaudų, parengė daugybę vidaus teisės aktų, įvairių tvarkų, pareigybių aprašymų ir pan., aktyviai dalyvavo teismų reformos/sujungimo procese, teikė daug pasiūlymų, aktyviai bendradarbiavo su Nacionaline teismų administracija. Per savo darbo teisme laiką, pareiškėjas buvo įvertintas labai gerai ir skatintas net 5 kartus, o gerai įvertintas 4 kartus, tame tarpe ir teismo pirmininkas E. J. pareiškėjo veiklą vertino labai gerai ir gerai.
Teismas pažymi, kad didžiąją dalį darbo metų teismų sistemoje pareiškėjas buvo vertinamas ne kaip teismo kancleris, o kaip administracijos sekretorius, šį vertinimą atliko ne Plungės apylinkės teismo pirmininkas (įvyko teismų reorganizacija), o Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkas. Teismo administracijos sekretoriaus pareigybę užimančio valstybės tarnautojo visos bendrosios kompetencijos ir jų pakankami lygiai privalo atitikti žemiausią - 1 balą, kanclerio pareigybę užimančio valstybės tarnautojo visos bendrosios kompetencijos ir jų pakankami lygiai privalo atitikti aukščiausią balą vertinimo sistemoje - 5 balą. Atitinkamai skiriasi ir šias pareigybes užimančių asmenų vertinimo reikalavimai, todėl duomenys, jog administracijos sekretoriaus pareigas užimantis asmuo buvo vertintas teigiamai, nepatvirtina pareiškėjo kompetencijų ir gebėjimų eiti aukščiausio pareigybės lygmens - kanclerio pareigas. Pareiškėjo argumentai, jog administracijos sekretoriaus pareigas užimantis asmuo buvo vertintas teigiamai, o pareiškėjas iš buvusių teismo pirmininkų nesulaukė pastabų, nepatvirtina pareiškėjo kompetencijų ir gebėjimų eiti aukščiausio pareigybės lygmens - teismo kanclerio pareigas.
Vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2018 m. (2019 m. sausio 22 d. kanclerio kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimas), pareiškėjui vertinimo formoje buvo nurodyta vadovo pozicija dėl kanclerio nepakankamo bendradarbiavimo su pavaldžiais asmenimis, prioritetų ir strategijos stokos, nepakankamo naujovių diegimo, buvo nurodyta tobulinti komunikacijos, mokymosi veikloje ir mokymosi iš kitų asmenų įgūdžius, taip pat nurodyta, kad kancleris nepakankamai dalijasi informacija su kolegomis, neanalizuoja problemų ir kt. Kadangi įvertinimas už 2018 m. teigiamų rezultatų nedavė, teismo pirmininkas pasinaudojo motyvavimo metodu ir, motyvavimo tikslais, tikintis, kad motyvacija pakoreguos valstybės tarnautojo elgesį, tikintis teigiamo atgalinio ryšio, 2020 m. sausio 29 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. P-24 „Dėl J. K. paskatinimo“, kancleriui buvo skirta padėka, tačiau, kaip nurodo atsakovas, ji nepasiteisino. Atsižvelgiant į 2020 m. veiklą, pareiškėjas buvo įvertintas nepatenkinamai. Minimalūs elgsenos pokyčiai buvo pastebimi po išorinio administratoriaus vykdyto pareiškėjo ir teismo pirmininko pokalbio Klaipėdos apygardos teisme, tačiau pokyčiai buvo trumpalaikiai, o pareiškėjo profesinės žinios, gebėjimai neatitinka aukščiausiojo lygmens numatytų ir reikalingų žinių bei gebėjimų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjo kompetencijos, gebėjimai nėra pakankami užimamoms pareigoms. Paminėtina, kad kiekvienam valstybės tarnautojui privaloma turėti šioms pareigoms reikalingą kompetenciją, o jos tobulinimas, atsižvelgiant į teisės aktų dinamiškumą, modernėjančius procesus visuomenėje ir kt., privalo būti nenutrūkstamas procesas.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 106 straipsnio 2 dalias reglamentuoja, kad teismo kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus teismo pirmininkui, teismo kanclerį priima į pareigas ir atleidžia iš jų teismo pirmininkas. Teismų kanclerių pareigybė buvo įsteigta siekiant sumažinti administravimo naštą po optimizavimo sustambintų teismų pirmininkams, tačiau, kaip nurodo atsakovas, Plungės apylinkės teisme dėl pareiškėjo nekompetencijos, gebėjimų trūkumo, nuolatinių prieštaravimų, pavedimų nevykdymo, neteisingos informacijos teikimo arba apribotos informacijos teikimo bei kt., kanclerio pareigybė neatlieka tikrosios savo paskirties, nėra rezultatyvi, veiksmingumu neadekvati pareigybei išlaikyti reikalingoms išlaidoms.
Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas nenurodo kokių kompetencijų pareiškėjui trūksta, kuo remiantis taip sprendžia, nepagrindžia teiginių, kad pareiškėjas nesugeba savo darbe pritaikyti turimų žinių. Pareiškėjo įsitikinimu, 2022 m. vasario 18 d. tiesioginio vadovo vertinimas, Komisijos vertinimo išvados bei protokolas, o kartu ir 2022 m. birželio 17 d. atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo nėra grindžiami objektyviais duomenimis, todėl nelaikytini pagrįstais.
Pareiškėjas dėl tiesioginio vadovo vertinimo kreipėsi į Vertinimo komisiją, kurios sprendimai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus įstaigos vadovui nebėra privalomi. Paminėtina, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, kuriame reglamentuojama, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisija ir jos raštai nesukelia materialinių pasekmių pareiškėjui, sprendimą valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinime priima tik į pareigas priimantis asmuo, šiuo atveju - teismo pirmininkas. Pareiškėjas neskundė teismui savo kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis, vertinimo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, neskundęs Įsakymo dėl Vertinimo komisijos išvados, sutinka su argumentais, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas dėl atleidimo.
Atsakovas pateikia teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas, vykdydamas profesines pareigas, tam tikrose srityse neturėjo gebėjimų ir kompetencijų. Pavyzdžiui, 2021 m. teismo pirmininkas nustatė, kad pareiškėjas savo parašu pasirašinėdavo teismo dokumentus, kuriuos teisę pasirašyti turi tik teismų pirmininkai. Dalyje teismo dokumentų parašui numatytas konkretus asmuo - „Įstaigos vadovas“. Teismo, kaip įstaigos, vadovas yra teismo pirmininkas. Tačiau 2021 m. balandžio 26 d. biudžeto lėšų naudojimo ataskaitą grafoje „Įstaigos vadovas“ pasirašė J. K.; 2021 m. balandžio 26 d. darbo užmokesčio fondo naudojimo ataskaitą pasirašė „Įstaigos vadovas“ J. K.. Taip pat 2021 m. balandžio 30 d. dokumentą Nr. DL-125 viešojo juridinio asmens vadovui skirto parašo vietoje taip pat pasirašė pareiškėjas, nors neturėjo teisės to daryti. Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojai teismuose yra teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai. Įgaliojimų valdyti asignavimus teismo pirmininkas teismo kancleriui nebuvo suteikęs, tačiau, to nepaisydamas, pareiškėjas pasirašė už įstaigos vadovą dokumentus be teismo pirmininko žinios, teikė juos išorės įstaigoms, paprašytas pasiaiškinti, nevykdė prašymų ir pan. Atsakovo teigimu, 2021 m. teko raštu prašyti pareiškėjo pradėti vykdyti pareigas. Tai matyti iš pateikto 2021 m. vasario 15 d. teismo pirmininko rašto Nr. DL-77 „Dėl 2021-02-02 Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-22 skirto pavedimo neįvykdymo“, 2021 m. kovo 17 d. teismo pirmininko rašto Nr. DL-92 „Dėl 2021-02-02 Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-22 skirto pavedimo neįvykdymo“.
Vadovaujantis Administravimo teismuose nuostatais, 2021 m. dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumų buvo atlikti du išankstiniai tyrimai: dėl pareiškėjo už įstaigos vadovą pasirašytų dokumentų, kuriems pasirašyti pareiškėjas neturi teisės ir įgaliojimų bei dėl dovanos, priimtos iš privataus verslo. Išankstinis tyrimas pradėtas tik po Nacionalinės teismų administracijos patvirtinimo, kad teismo kancleris negalėjo pasirašyti dokumentų. Išankstiniu tyrimu siekta formuoti teigiamą požiūrį į vidaus kontrolę, pateikiant teismo kancleriui konkrečias rekomendacijas. Netgi išankstiniuose tyrimuose pareiškėjui pavesta tobulinti gebėjimus atliekant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir tobulinti bendrąsias kompetencijas: patikimumą ir atsakingumą, organizuotumą, analizę ir pagrindimą, komunikaciją, tačiau teigiamų permainų tai nedavė. Kancleriui pavesta vadovautis ne tik rašytiniais, bet ir žodiniais susitarimais, pasiaiškinimais, vykusiais su teismo pirmininku, užtikrinti tinkamą vidaus kontrolę, net jei jos vykdymas susijęs su savo paties galimomis klaidomis, formuoti praktiką, skatinančią ir motyvuojančią teismo darbuotojus siekti geriausių veiklos rezultatų, savo ir administracijos veiklą organizuoti, paskirtas funkcijas atlikti, informaciją teismo pirmininkui ir teismo personalui teikti, efektyvų savo ir personalo darbą užtikrinti remiantis bendradarbiavimo, pagarbos, veiklos kokybės, atsakomybės už savo ir teismo administracijos veiklą bei kitais, sklandžiam teismo darbui užtikrinti, būtinais principais ir kt. Atsakovas pažymėjo, kad tokios pastabos bei rekomendacijos nėra pavieniai atvejai, jos pareiškėjui būdavo nurodomos reguliariai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas išorės įstaigoms teikdavo su įstaigos vadovu nesuderintus raštus, pvz.: 2021 m. balandžio 14 d. Nr. F.5-6 raštas Nacionalinei teismų administracijai „Teismų asignavimų poreikio 2022-2024 metams sąmatos aiškinamasis raštas“. Atsakovas teismui pateikia elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nesutikdavo vykdyti teisėtų teismo pirmininko pavedimų, gavęs prašymą atlikti užduotį, liepdavo įstaigos vadovui nurodyti pavedimo pagrindus, nesutikdavo su teismo pirmininko įsakymais, nesutikdavo su vidaus tvarkomis, netgi priėmė įsakymą, kuriuo naikina teismo pirmininko įsakymą, be teismo pirmininko pritarimo perkėlė darbuotoją į kitas pareigas, nesutvarkė įstaigos vidaus dokumentų ir t.t.
Iš bylos rašytinių duomenų akivaizdu, kad buvo daug atvejų, kai pareiškėjas atsisakydavo vykdyti teismo pirmininko nurodytas užduotis ir prieštaraudavo jo pavedimams. 2021 m., po neįgyvendinto sprendimo atleisti pareiškėją iš pareigų, įstaigos vadovas paprašė pareiškėjo organizuoti dviejų įsakymų projektų parengimą. Tačiau teismo kancleris, kaip administracijos vadovas, gavęs teismo pirmininko pavedimą, 2021 m. birželio 4 d. elektroniniu paštu parašė teismo pirmininkui: „Jūsų pavedimai nėra tiesiogiai susiję su teismo kanclerio tarnybos funkcijomis“, taip pat nurodė: „Jeigu manote, kad mano nuomonė neteisinga, prašau nurodykite pavedimo pagrindus“. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo kancleris yra ne tik teismo Kanclerio tarnybos vadovas, bet ir visos administracijos vadovas. Vienas iš teismo kanclerio tarnybos uždavinių, funkcijų, numatytų Plungės apylinkės teismo Kanclerio tarnybos nuostatuose, yra organizuoti teisės aktų ir kitų dokumentų, susijusių su teismo veikla, rengimą. Teismo kancleriui pareiga organizuoti vidaus teisės aktų projektų rengimą buvo numatyta ir teismo pirmininko bei kanclerio funkcijas atribojančio įsakymo 5 punktu.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2020 m. rudens, kai Plungės apylinkės teisme į darbą buvo priimta teismo pirmininko padėjėja S. S., sustiprėjo psichologinis smurtas pareiškėjo atžvilgiu, prasidėjo visiškas pareiškėjo, kaip darbuotojo, ignoravimas. Teismo pirmininkas su pareiškėju jokios konstruktyvios komunikacijos nepalaikė, niekada neskambino darbiniais klausimais, niekada atvykęs į Plungės rūmus neužeidavo į kabinetą aptarti darbinių reikalų.
Iš pateikto teismo pirmininko ir pareiškėjo elektroninio susirašinėjimo matyti, kad teismo pirmininkui bendraujant su pareiškėju darbo klausimais, netgi dokumentų valdymo sistemoje skirtos užduotys dalimi atvejų būdavo atmetamos, pareiškėjas atsisakydavo vykdyti pirmininko pavedimus tokiais elektroniniais laiškais, kaip :„Taip pat prašau Jūsų paaiškinti kokiu pagrindu Jūs tikrinate mano darbą ir kokiu pagrindu vadovaujantis aš turiu Jums pateikinėti visus šiuos duomenis, informacijų“, „Jūsų pavedimai nėra tiesiogiai susiję su teismo kanclerio tarnybos funkcijomis“, „Jeigu manote, kad mano nuomonė neteisinga, prašau nurodykite pavedimo pagrindus“. Atsakovo teigimu, bendravimas žodžiu su pareiškėju buvo dar labiau apsunkintas, nei bendravimas raštu.
Be to, pareiškėjo nekompetenciją patvirtina Motyvuotame siūlyme paties pareiškėjo kurtuose užduotyse esančios klaidos: trečia paties pareiškėjo užduotis Motyvuotame vertinime ir jos vertinimo rodiklis suformuluoti klaidingai - neaišku, apie kokios užduoties įgyvendinimą valstybės tarnautojas planuoja teikti ataskaitas (užduotis neįvardinta); tarp užduoties ir jos vertinimo rodiklio nėra sąsajos: užduotį valstybės tarnautojas suformavo apie užduoties (kurios neįvardina) ataskaitų teikimą, o šios užduoties vertinimo rodiklį - kaip kvalifikacijos kėlimą; antros užduoties vertinimo rodiklyje pareiškėjas nurodė klaidingą datą - užduotys formuojamos 2022 metams, o ne praėjusiems metams; nekonkretus vertinimo rodiklis - nenurodyta, kokiomis priemonėmis bus užtikrintas asmenų ir turto saugumas; pirmos užduoties vertinimo rodiklyje pareiškėjas nurodė klaidingą datą.
Minėta, kitas išankstinis tyrimas buvo atliktas dėl kanclerio priimtos dovanos iš privataus verslo. Dėl medžiaginių veido kaukių, kurias teismas gavo dovanų, pasisakė VTEK ir teismo pirmininko sudaryta Antikorupcinė komisija, tačiau pareiškėjo nusižengimų nei viena iš komisijų nenustatė. Pareiškėjas nurodė, esą dėl dovanų paėmimo buvo paskųstas ir tai esą yra jį skundusio asmens neobjektyvumo įrodymas Vertinimo komisijos veikloje. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas valstybės tarnautojas turi ne teisę, o pareigą pranešti apie jam žinomas galimas korupcijos apraiškas, tuo siekiant išvengti pakartotinių netinkamų veiksmų, be to, kaip nurodo atsakovas, apie pareiškėjo prisipažinimą paėmus dovanas pranešė ne vienas valstybės tarnautojas, o daugiau. Pažymėtina, kad teisme dirbantys asmenys, be kita ko, atsižvelgiant ir į įstaigos paskirtį - vykdyti teisingumą, privalo rodyti aukščiausius skaidrumo standartus ir nepriimti net menką vertę turinčių dovanų, darbuotojas turi būti nepaperkamas, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų iš asmenų ar įstaigų.
Pareiškėjo teigimu, nuo 2020 m. rudens psichologinis smurtas pareiškėjo atžvilgiu sustiprėjo, prasidėjo ir vėliau tęsėsi tendencingas mobingas pareiškėjo atžvilgiu.
Teismas su tokiu pareiškėjo teigimu nesutinka, nes byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog tiesioginis vadovas iš tiesų būtų šališkas pareiškėjo atžvilgiu, jį nuolat engtų ar kitaip neigiamai su juo elgtųsi. Pareiškėjas pateikia teismui tik savo subjektyvius teiginius (pamąstymus). Pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis, pagrįsti išimtinai pareiškėjo subjektyviu vertinimu ir nuomone. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kaip prieš jį pasireiškė psichologinis smurtas. Teiginiai, kad psichologinis spaudimas buvo daromas pareiškėjui pavedant labai daug pavedimų, nenumatytų pareiginėje instrukcijoje, visiškai nepagrįsti. Teismas pažymi, kad dėl kaltinimų mobingu jau yra atliktas tyrimas ir dėl šių kaltinimų pasisakyta Plungės apylinkės teismo išorinio administratoriaus - Klaipėdos apygardos teismo patikrinimo akte Nr. 2-23, komisija jokio mobingo nenustatė.
Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas nepatenkinamai buvo įvertintas dvejus metus iš eilės - už 2020 m. ir už 2021 m. veiklą. Kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo už 2020 m. pareiškėjas neskundė, sutiko su tiesioginio vadovo vertinimu už 2020 m. - „nepatenkinamai”, nors vertinimo metu buvo nustatyti pareiškėjo gebėjimų, kompetencijų, užduočių vykdymo ir kiti trūkumai. Pareiškėjas teismui nepateikė argumentų, kad jo tarnybinė veikla po nepatenkinamo įvertinimo už 2020 m. patobulėjo. Įvertinus veiklą už 2020 m., taip pat buvo priimtas motyvuotas siūlymas atleisti pareiškėją iš pareigų. Tačiau pareiškėjui suteiktos visos galimybės tobulinti savo veiklą, kelti kvalifikaciją, kurių jis nepateisino ir savo darbo nepatobulino. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad darbuotojų garantijos turėtų būti protingai derinamos su darbdavio interesais - įstaiga negali atsidurti neproporcingai prastoje padėtyje dėl pareiškėjo nekompetencijos, valstybės tarnautojui trukdant vertinimo procedūras, tęsiant šias procedūras neribotą laiką ir pan. Interesų pusiausvyros principas negali būti pažeidžiamas, pavaldumas, atsakomybė už tarnybinės veiklos kokybę pareiškėjui turėjo būti suprantami, ir negali būti vertinami kaip mobingas pareiškėjo atžvilgiu, o nepatenkinamas darbuotojo veiklos vertinimas negali būti laikomas kaip pareiškėjo psichologinis spaudimas ar pan. Pareiškėjo veiksmai po neįgyvendinto atleidimo 2021 m. pradžioje neatitiko protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto. Pareiškėjas 2021 m. tarnybinėje veikloje neveikė skatinamas tų motyvų, kuriuos darbdavys nurodė 2021 m. kovo 19 d. Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakyme Nr. P-114.
Dėl išorinio administratoriaus tyrimo
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, užuot kėlęs kvalifikaciją ir dėjęs pastangas tobulinti savo veiklą, teikia skundus įvairioms įstaigoms - Prezidentūrai, Teisėjų tarybai, Nacionalinei teismų administracijai, išoriniam administratoriui - Klaipėdos apygardos teismui.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas tokiai situacijai įvertinti sudarė komisiją, kuriai vadovavo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas A. B. 2022 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo atlikto tikslinio Plungės apylinkės teismo pirmininko E. J. veiklos efektyvumo patikrinimo akte Nr. 2-23 išsamiai ir konkrečiai pasisakyta dėl pareiškėjo elgesio, profesinių, ir netgi žmogiškųjų savybių, taip pat pasisakyta ir dėl ankstesnių pareiškėjo kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų (toliau - Klaipėdos apygardos teismo Patikrinimo aktas): „Komisija, 2018-2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo duomenimis, mano, kad teismo pirmininkas E. J. visuose teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimuose buvo aiškiai nurodęs ir įvardijęs pretenzijas dėl jo netinkamai atliekamų funkcijų, tačiau Komisija neturi duomenų, kad teismo kancleris būtų dėjęs aktyvias pastangas atsižvelgti į gautas pastabas ir taip išvengti jų pasikartojimo vėlesniuose vertinimuose. Komisijai bendraujant su J. K., analizuojant pateiktus dokumentus susidarė įspūdis, kad teismo kancleriui trūksta savikritiškumo, gebėjimo pripažinti padarytas klaidas ir iš jų mokytis, gebėjimų ir (arba) noro suprasti ir įgyvendinti tiesioginio vadovo (teismo pirmininko) jam keliamus reikalavimus, priimti kito asmens nuomonę (požiūrį) ir pažvelgti į situaciją, į save, savo elgesį kito žmogaus akimis“ (49 punktas); „Komisiją kiek nustebino teismo kanclerio neigiamas požiūris į teisme atliekamus patikrinimus (vertinimus), mikroklimato tyrimus. Šie veiksmai yra įprasta praktika, padedanti įstaigai ir jos darbuotojams tobulėti, pastebėti ir ištaisyti padarytas klaidas. Tačiau Plungės apylinkės teismo kancleris į juos iš principo žiūri įtariai, sieja juos su jo persekiojimu, mobingu“ (101 punktas); „Komisija taip pat mano, kad teismo kancleriui trūksta savikritiškumo, gebėjimo pripažinti padarytas klaidas ir iš jų mokytis, tobulėti, gebėjimų ir (arba) noro siekti pokyčių, skirtų geresnei įstaigos veiklai užtikrinti, gebėjimų ir (arba) noro suprasti ir įgyvendinti tiesioginio vadovo (teismo pirmininko) j am keliamus reikalavimus, nuoširdžių pastangų atsižvelgti įjuos siekiant teismo veiklos efektyvumo, gebėjimų ir (arba) noro priimti kito asmens nuomonę (požiūrį) ar pažvelgti į situaciją, į save, savo elgesį kito asmens akimis. Teismo kancleris nelabai vertina arba nesupranta bendro požiūrio (sutarimo), bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija su teismo pirmininku poreikio, ne visai tinkamai suvokia savo pareigybės paskirtį, pavaldumą, viso teismo organizacinėje struktūroje ir funkcijas, kurias atlieka teismo pirmininkas, o kurias - teismo kancleris. Abejonių kelia ir kai kurie jo darbo etikos, teikiamų veiklos prioritetų aspektai (pvz., net ir žinodamas, kad tam tikrais klausimais reikėtų bendro (suderinto) teismo kanclerio ir pirmininko sprendimo, pastangų, kad toks bendras sprendimas būtų pasiektas, jis nesiima; daug laiko skiria ne bendro sprendimo paieškai, bet teismo pirmininko pavedimų, sprendimų ar veiksmų ginčijimui (102 punktas). Patikrinimo akte taip pat nurodyta „vadinasi, teismo kancleris turi būti pajėgus natūraliai priimti, kad jo veikla tiesiogiai ar netiesiogiai bus tikrinama ir kontroliuojama, atsižvelgdamas į patikrinimų rezultatus - tobulėti. Šio pozityvaus, į profesinį augimą ar įstaigos veiklos tobulinimą nukreipto požiūrio dėl atliekamų patikrinimų komisija Plungės apylinkės teismo kanclerio elgesyje ir veikloje pasigedo.“ (101 punktas); „Susitikimo su komisija metu teismo kancleris patvirtino, kad neturi pakankamai žinių apie biudžeto sandaros įstatymą ir kitus teisės aktus, susijusius su asignavimų valdymu“ (46 punktas); „Kancleris, tinkamai nederindamas su įstaigos vadovu Plungės rūmų raštinės biuro pertvarkos klausimo ir vienvaldiškai priėmęs sprendimą pakeisti pareigybės aprašymą, elgėsi netinkamai.“ (18 punktas); „Tačiau komisijai taip pat kyla klausimas ir abejonė, ar visų įmanomų veiksmų, kaip administracijos vadovas, ėmėsi teismo kancleris, kad bendra atmosfera teisme, susidedančiame iš 4 rūmų, esančių skirtinguose miestuose, pagerėtų. Juolab, kad kai kurie Plungės rūmų darbuotojai yra nurodę, kad teismo kanclerio apsilankymai teisme yra labiau techninio pobūdžio, susiję su darbui būtinų priemonių pristatymu“. (60 punktas); „Primena, kad pagal Teismų įstatymo 103 straipsnio 4 dalį teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme. Vadinasi, teismo pirmininkas turi ir teisę, ir pareigą imtis teisėtų, protingų ir proporcingų priemonių, kad užtikrintų efektyvią ir sklandžią teismo veiklą, šalinti tokios veiklos trukdžius (pvz. naudodamasis jam suteiktomis teisėmis valstybės tarnautojų vertinimo procedūroje, esant pagrindui, inicijuodamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir kt.“ (105.4 punktas).
Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad nurodomame Klaipėdos apygardos teismo Patikrinimo akte pažymima, jog susiklostę konfliktiniai santykiai, kai kurie pirmininko veiksmai tikėtina prisidėjo prie tokių santykių susiformavimo, komisija rekomenduoja susidūrus su pasikartojančiomis priežastimis (pvz., nederamu konkretaus (-čių) teisėjo (-ų) elgesiu), lemiančiomis blogą mikroklimatą, konfliktus ar kitus neigiamus padarinius Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų veikloje, imtis ryžtingų priemonių jas spręsti, pavyzdžiui, inicijuojant išsamius išankstinius tyrimus ar patikrinimus, o nustačius pakankamą pagrindą, kreipiantis ir į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją; atsakingiau priimti sprendimus ir tvarkyti dokumentus dėl komandiruočių ir jų išlaidų, kad teismo pirmininko veiksmai nekeltų abejonių dėl skaidrumo, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, viešųjų ir privačių interesų konflikto vengimo principų laikymosi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad šiose Klaipėdos apygardos teismo rekomendacijose nurodyti teismo pirmininko darbo trūkumai yra ne itin reikšmingi, pasitaikantys įstaigos vadovų darbe. Atkreiptinas dėmesys, kad Patikrinimo akto rekomendacijose taip pat pažymėta, jog „Vertinimo komisija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pagrindinė ar vienintelė blogų teismo pirmininko ir kanclerio santykių priežastis yra teismo pirmininko elgesys. Teismo pirmininkas iš esmės tinkamai atlieka savo pareigas. Kur kas didesnį susirūpinimą ir abejonių komisijai kelia teismo kanclerio asmeninės savybės, gebėjimai, požiūris į tam tikrus dalykus“. (100 p.).
Teismas sutinka su atsakovo nurodyta nuomone, kad pareiškėjo kompetencijų, gebėjimų trūkumas užimamoms pareigoms ir yra pagrindinė problema, į kurią įstaigos vadovas negali nereaguoti, tačiau kurią pats pareiškėjas bando pateikti kaip teismo pirmininko ar kitų asmenų nusistatymą prieš jį. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutiko netgi su įstaigos išorinio administratoriaus siūloma mediacija - tai patvirtina, kad pareiškėjas savo darbovietės veiklos ribose diktuoja tik savo sąlygas, nesugeba priimti kompromiso.
Žemesnės instancijos teismas
Svarbu pažymėti ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismui pateikus Plungės apylinkės teismo veiklos organizavimo ir organizacinės kontrolės sistemos planinio kompleksinio patikrinimo aktą, nustatyta daug trūkumų teismo administracijos, kuriai vadovavo pareiškėjas, veikloje. Plungės apylinkės teisme sukurta tokia struktūra, kuri kancleriui suteikia galimybę tinkamai organizuoti darbą: kancleris turi jam tiesiogiai pavaldžius Ūkio skyriaus vedėją, Archyvo skyriaus vedėją, Raštinės skyriaus vedėją, du finansininkus ir kitų jam pavaldžių darbuotojų, tačiau, kaip nurodo atsakovas, teismo veikla strigo ir tai buvo pastebima ne tik iš ūkinės, techninės pusės, bet ir iš žmogiškųjų išteklių valdymo. Situaciją vis blogino pareiškėjo nekompetencija ir gebėjimų trūkumas, nesiliaujantys pareiškėjo atsikalbinėjimai ir atsisakymai vykdyti pareigas, dėl pasirinktų pareiškėjo savigynos metodų teismo darbuotojai buvo klaidinami ir įtraukiami į priešiškas situacijas, teismo pirmininkui sprendžiant ketverių vienas nuo kito nutolusių teismo rūmų problemas, nebuvo sulaukiama pagalbos.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui suteikė ne tik žmogiškąjį palaikymą, bet ir visas galimybes tobulėti, įskaitant nuolat suteiktą galimybę pareiškėjui dalyvauti įvairiuose mokymuose. Kvalifikacijos kėlimas nebuvo rezultatyvus, efektyvus, nes, net ir įgijus trūkstamų žinių tam tikroje srityje, pareiškėjas nesugebėdavo jų taikyti praktikoje užimant teismo kanclerio pareigas. Su pastabomis dėl kvalifikacijos, gebėjimų, veiklos kokybės trūkumų, pareiškėjas įprastai nesutikdavo. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad įstaigos veiklos organizavimas ir priežiūra yra nuolatinis procesas, kuriame aktyviai privalo dalyvauti ne tik įstaigos vadovas, bet ir administracijos vadovas. Tinkamai nefunkcionuojant administracijos vadovui, strigo visos įstaigos veikla, nebuvo vykdomas tinkamas užduočių ir atsakomybių paskirstymas teismo administracijoje, prastėjo mikroklimatas, nors sukurta teismo administracijos struktūra suteikė galimybę pareiškėjui, kaip administracijos vadovui, tinkamai organizuoti ir koordinuoti teismo administracijos veiklą, vykdyti kitas funkcijas. Ne tik atsakovas, bet ir įstaigos išorinio administratoriaus sudaryta komisija pastebėjo, kad pareiškėjui trūksta tam tikrų savybių, siekiant tinkamai įsivertinti savo, kaip aukščiausią pareigybės lygmenį Lietuvoje užimančio asmens, gebėjimus ir kompetencijas.
Dėl pareiškėjo nekompetencijos, gebėjimų trūkumo, užduočių nevykdymo/netinkamo vykdymo, susiformavo darbui nepalankūs tarnybiniai santykiai, dėl kurių tolimesnis pareiškėjo pareigų vykdymas ir sklandi įstaigos veikla buvo sudėtinga, atsakovas objektyviai nebeturėjo galimybių tęsti su pareiškėju darbo santykių, leidžiančių užtikrinti tinkamą, efektyvų Plungės apylinkės teismo administracijos bei visos įstaigos darbą. Naudodamasis jam suteiktomis pareigomis ir teisėmis, teismo pirmininkas įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas įsakymas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. P-180 “Dėl sprendimo įgyvendinti Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. tiesioginio vadovo 2022 m. vasario 18 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144 ir pateiktą siūlymą atleisti J. K. iš pareigų bei J. K. atleidimo iš Plungės apylinkės teismo kanclerio pareigų” neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo J. K. skundas dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl grąžinimo į pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašo grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas, trečiuoju reikalavimu – iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką.
Šie skundo reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinio. Pagrindinis skundo reikalavimas yra pirmasis, t. y. ginčijamo įsakymo panaikinimas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus, todėl skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl patirto pažeminimo, patyčių, reputacijos sumenkinimo, viešo pažeminimo oficialiai ir viešajame leidinyje. Nurodo, kad skundžiamas neteisėtas sprendimas (atleidimas iš tarnybos) bei nuolatinis psichologinis atsakovo spaudimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir dėl to, jog prieš kolegas buvo paverstas nekvalifikuotu, nepatikimu, „netinkamu“ tarnautoju. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui kilo nerimas, skausmingi dvasiniai išgyvenimai, sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip tarnautojo, reputacija, dėl ko pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus.
Pažymėtina, kad LVAT suformavo teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjas tariamai buvo pažemintas, patyrė patyčias, buvo sumenkinta jo reputacija ir pan. nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ši argumentacija taikytina ir pareiškėjo skundo argumentams dėl neturtinės žalos atsiradimo.
Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos priteisimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 4 477 Eur bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ .
Konstatavus, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. patikslintą skundą atsakovui Plungės apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo J. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.