Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1334-390/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-26Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-07Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-12-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-26
Bylos Nr.
2S-1334-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21385-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
B. D.
Trečiasis asmuo
Bankrutavusi įmonė UAB „Žydra“, BTA Insurance Company SE Lietuvos filialas
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1334-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21385-2013-5Procesinio sprendimo kategorija:110.1; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2777-638/2014 pagal L. S. ieškinį atsakovui B. D., tretieji asmenys Bankrutavusi įmonė UAB „Žydra“, BTA Insurance Company SE Lietuvos filialas, dėl žalos atlyginimo, ir

teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. S. ieškiniu prašo iš atsakovo B. D. priteisti 76 139,87 Lt. turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki būsimo teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 76 139,87 Lt vertės atsakovui B. D. priklausantį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atitinkamos vertės atsakovui B. D. priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas jį arba trečiuosius asmeninis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nurodoma, kad pateikus teismui ieškinį, kurio dalykas yra didelės vertės turtinės žalos atlyginimas, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, leidžiančių spręsti apie jo ketinimus ateityje išvengti civilinės atsakomybės arba būsimo teismo sprendimo įvykdymo ar apsunkinimo, t.y. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, kuriame nurodė, kad pagal išdirbtų valandų skaičių ieškovė objektyviai negalėjo dirbti BUAB „Žydra“ vyr. buhalterės pareigose; 2014-02-18 pateikė prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, kuriuo prašė patikslinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje apdraustosios L. S. duomenis dėl neteisingo valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos; atsakovas neigė net patį ieškovės darbo santykių faktą UAB „Žydra“ beveik dviejų metų šios įmonės bankroto administravimo laikotarpiu. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas ateityje gali perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kas apsunkintų arba padarytų neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 76 139,87 Lt vertės atsakovo B. D., nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai ieškinio sumai užtikrinti, areštuoti trūkstamo dydžio atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinys yra susijęs su turtiniu reikalavimu, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovo turtą, be to atsakovas vengia atsiskaityti su ieškove, o ieškinio suma yra didelė. Didelė ieškinio suma leidžia spręsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Atskiruoju skundu atsakovas B. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 25–26). Nurodomi šie atskirojo skundo argumentai:

Teismas netinkamai taikė CPK 144 str. 1 d. nuostatą, kadangi skundžiamoje nutartyje nepasisakė, ar ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

Teismas nutartyje rėmėsi aplinkybe, kad ieškinys yra susijęs su didelės apimties turtiniu reikalavimu, tačiau tai negali būti pagrindu, numatytu CPK 144 str. 1 d., taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei nėra pagrįstų įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo spendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškove, nes atsakovas visiškai nepripažįsta ieškinio reikalavimų ir nelaiko savęs tinkamu atsakovu byloje, nes nėra ieškovės darbdavys, galėjęs padaryti ieškovei žalą. Ieškinio reikalavimas, kilęs iš darbo santykių tarp ieškovės ir BUAB „Žydra“, o ne iš delikto. Atsakovas nėra tų darbo santykių subjektas.

Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas gali savo turtą paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas turto neketino ir neketina slėpti, be to, ieškovė apie tai jokių duomenų nepateikė.

Teismas pritaikė iš karto kelias laikinąsias apsaugos priemones; t. y. atsakovo nekilnojamojo daikto areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 p.) ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą pagal nekonkretizuotą ieškovės prašymą nors ji turėjo teisines ir technines galimybes pateikti išsamų atsakovo nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių sąrašą prie savo prašymo.

Atsakovas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 13 d. pagrindu ir atsakovo draudiko - „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos filialo įtraukimu trečiuoju asmeniu į šią civilinę bylą faktu), todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti dvi laikinąsias priemones atsakovo visų rūšių turtui, nes teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panašios ne į laikinąsias apsaugos priemones, o į antstolio taikomą turto areštą siekiant įvykdyti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo BUAB „Žydra“ prašo tenkinti atsakovo B. D. atskirąjį skundą ir klausimą išspręsti iš esmės – 2014-03-26 nutartimi B. D. taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (b. l. 39­43). Nurodomi šie atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

2014-03-26 Kauno apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota. Ieškovė savo prašyme nepateikė nei vienos faktinės aplinkybės, dėl kurios turėtų būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui, taip pat nenurodė nei vieno teisinio argumento, kuris leistų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien tai, kad administratorius kreipėsi į Darbo inspekciją, kad nustatytų keliose darbovietėse dirba ieškovė, ar BUAB ”Žydra” užklausė VSDFV Kauno skyrių dėl finansinių reikalavimų tikslinimo, tai nereiškia, jog atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų ir jo turtui bei piniginėms lėšoms jau gali būti taikomas areštas.

Ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, o tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, galimai bus pažeistas viešasis interesas, stabdomas bankrutuojančių įmonių bankroto procesas, nes atsakovas administruoja 6 įmones, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimai padarys žalos tiek bankrutuojančioms įmonėms, tiek jų kreditoriams.

Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo nepranešęs atsakovui ir tuo pažeidė CPK 148 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui teismas gali nagrinėti tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog pranešimas atsakovui sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų neįmanomą. Šiuo atveju, ieškovei suformavus ieškinio pagrindą iš realiai neegzistuojančių, bet ieškovės manymu, mokėtino darbo užmokesčio, delspinigių, palūkanų, akivaizdu, kad tokio būtinumo, nepranešti apie taikomą areštą atsakovo turtui bei lėšoms, nebuvo.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms, privalėjo atsižvelgti į ieškinio absurdiškumą ir nurodyti ieškovei įmokėti 50 tūkstančių litų į teismo depozitinę sąskaitą, nes atsakovas galimai patirs realius nuostolius dėl nepagrįsto ieškovės prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo B. D. atžvilgiu.

Teismas neprivalėjo priimti ieškinio ir pradėti nagrinėti ieškovės prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, ieškovei nesumokėjus žyminio mokesčio.

Atsakovas B. D., kaip bankroto administratorius, yra apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo kompanijoje „BTA Insurance Company“, paaiškinant, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, teismas privalėjo į tai atsižvelgti ir netaikyti atsakovui arešto turtui bei piniginėms lėšoms, nes ieškinio pagrindas yra hipotetinis, o hipotetinė ieškinio 76 139,98 Lt suma yra žymiai mažesnė nei draudimo suma.

Ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui. Ieškovės finansiniai reikalavimai gali būti sprendžiami bankroto byloje. Ieškovės ieškinys yra nenagrinėtinas Kauno apylinkės teisme, todėl byla Nr.2-2777-638/2014 turėjo būti nutraukta, bei ieškovės reikalavimai atmesti, o laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu netaikytinos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo B. D. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl 76 139,87 Lt sumos priteisimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio dydžio suma laikytina pakankamai didele. Sutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo motyvu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12 straipsnis). Minėta, didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovei galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovei galbūt palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinės instancijos teismui rašytinių įrodymų, apibūdinančių jo gerą turtinę padėtį, nepateikė (C P K 178 ir 314 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės tokiam sprendimui įvykdyti egzistavimo (C P K 144 straipsnis).

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad visiškai nepripažįsta ieškinio reikalavimų ir nelaiko savęs tinkamu atsakovu byloje, taigi tikėtina kad atsakovas ir ateityje neketina su ieškove atsiskaityti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškove.

Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad teismas pritaikė iš karto kelias laikinąsias apsaugos priemones; t. y. atsakovo nekilnojamojo daikto areštą ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi teismas pirmiausiai areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai ieškinio sumai užtikrinti, areštavo trūkstamo dydžio atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neviršydamas pareikšto reikalavimo masto. Atsakydamas į apelianto atskirojo skundo argumentą, kad atsakovas yra netinkamas procese ir jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso eigoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, panaikinamos (CPK 148 straipsnis). Proceso šalis, pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat prašyti taikyti nuostolių užtikrinimą (CPK 146 straipsnis). Be to, atsakovui neužkertamas kelias ir reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, turėtų taikant laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo bylą išnagrinėjus iš esmės ieškinys atmetamas ( C P K 146 straipsnio 2 dalis).

Nesutiktina ir su atskirajame bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi atsakovas B. D., kaip bankroto administratorius, yra apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo kompanijoje „BTA Insurance Company“, o ieškinio 76 139,98 Lt suma yra žymiai mažesnė, nei draudimo suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nekeliamas klausimas, ar ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 76 139,87 Lt nuostolių, kurie susideda iš 30 354,23 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kasmetinių atostogų kompensacijos, išeitinės išmokos ir 45 785,64 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką, yra draudiminis įvykis, ir ar, ieškinio patenkinimo atveju, pagal pasirašytą draudimo sutartį privalės atsakyti trečiasis asmuo draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“. Tai, kad administratorius yra apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę, nesudaro pagrindo laikyti, kad minėti ieškinio reikalavimai patenka į draudimo sutarties taikymo sritį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo tinkamumo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės ( Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2013). Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ieškinio turinio analizė apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo formuoti išvadą, kad ieškinio reikalavimai negalėtų būti patenkinti. Be to, kaip konstatuota pirmiau, atsižvelgiant į ieškinio sumą, egzistuoja galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto argumentus dėl ieškinio pagrįstumo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų atskirai nepasisako.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Kukalis