Kauno apygardos teismo nuosprendis

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė R. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir, vadovaujantis 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą MB „R. t.“. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, kad automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas V. K. padarė nusikalstamą veiką, nuosavybės teise priklauso MB „R. t.“. V. K., būdamas MB „R. t.“ vieninteliu savininku ir darbuotoju, neblaivus sėdo prie automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir juo vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė buvo naudojama asmeninėms reikmėms. Tai nėra specialios paskirties automobilis, kurio netekimas turėtų esminės neigiamos reikšmės MB „R. t.“ veiklai, o duomenų, kuriais būtų galima pagrįstai teigti, kad gali būti pažeisti mažosios bendrijos kreditorių interesai, nėra. Be to, automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitiktų BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą turto konfiskavimo sąlygą, nes V. K. būdamas MB „R. t.“ savininku, MB „R. t.“ priklausantį automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė ir vairavo žinodamas, kad jis bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Jurgita Mastauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Artūras Špilkovas – skundą atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nėra keliami, nesutinkama tik dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo.

8. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m. gegužės 10 d. 8.35 val. veika), buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį ,,Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso MB „R. t.“ (1 t., b. l. 47). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad nors V. K. yra MB „R. t.“ savininkas, automobilį naudojo asmeniniais tikslais, tačiau tai nepakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį natūra, nes mažosios bendrijos ir jų savininkų turtas yra atskirtas, todėl konfiskavus šį automobilį gali būti pažeisti mažosios bendrijos kreditorių interesai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad iš V. K. išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 6 692 eurai, nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su šiuo procesiniu sprendimu nesutinka.

10. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Toyota Rav4“ – nuosavybės teise priklauso nuteistojo V. K. vadovaujamai MB „R. t.“, kurios vienintelis savininkas ir darbuotojas yra pats nuteistasis. Tai reiškia, kad nuteistasis neabejotinai žinojo (ir žino), kad jis turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus priimti sprendimus jo vadovaujamo ir jam priklausančio minėto juridinio asmens vardu, naudai bei interesais ir, kad aptariama transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet svetimas ir priklausantis juridiniam asmeniui MB „R. t.“. Nepaisant to, V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, nebūdamas atskaitingas jokiems kitiems įmonės valdymo organams, iš esmės tik pats save kontroliuodamas, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis V. K., būdamas MB ,,R. t.“ savininku, neabejotinai žinojo, kokiu tikslu bus naudojamas juridinio asmens automobilis, t. y. nusikalstamai veikai daryti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. K. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama (juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad tą pačią dieną V. K. du kartus vairavo skirtingas transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas laikytina proporcinga V. K. padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pateikė MB ,,R. t.“ skolų aktą, kuriame nurodoma, kad mažoji bendrija turi bendrą – 48 248 Eur skolą trims kreditoriams, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, automobilio konfiskavimas, laikytinas pagrįstu. V. K., MB „R. t.“ savininkas, turėdamas pareigą veikti mažosios bendrijos vardu, pats priėmęs sprendimą įmonės vardu įsigytą automobilį panaudoti nusikalstamai veikai, turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs nusikalstamą veiką, privalo prisiimti ir neigiamas tokio jo elgesio įmonei sukėlusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 14 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį ,,Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)