Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. I. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-402-188/2017 pagal pareiškėjo P. I. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis A. Š. 2017 m. sausio 5 d. patvarkymu Nr. SK-29 atsisakė tenkinti P. I. skundą ir jį persiuntė Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Antstolio veiklos ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas – 2015 m. liepos 14 d. vykdomasis raštas Nr. 2-113-188/2014. Vykdydamas teismo nutartį, antstolis vykdo tai, kas yra nurodyta joje, nepakeisdamas vykdomojo dokumento turinio ir vykdomajame dokumente nurodytos vykdymo tvarkos.

Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą arba jo darbo vietą. Antstoliui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuriame nurodytas skolininkės adresas Preikapės k., Pernaravos sen., Kėdainių raj. sav. Kol vykdomajame rašte nurodyti duomenys nėra ištaisyti CPK 648 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, jie laikomi teisingais ir kartu privalomais tiek suinteresuotiems asmenims, tiek antstoliui.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinė byla Nr. 2-113-188/2014, tarp P. I. ir L. V. patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl P. I. bendravimo su sūnumi L. I. tvarkos. Šios nutarties pagrindu 2015 m. liepos 14 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstolio A. Š. kontorai ir 2016 m. sausio 13 d. patvarkymu užvesta vykdomoji byla. 2016 m. gruodžio 16 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-16-110-22760, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0110/16/00029/1 ir grąžino išieškotojui vykdomąjį dokumentą, nes nustatė, jog pasikeitė skolininkės gyvenamoji vieta.

CPK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui (CPK 590 str. 4 d.).

Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko gyvenamoji, turto buvimo ar darbo vieta, o ne bylą nagrinėjančio teismo buvimo vieta lemia, ar antstolis jo aptarnaujamoje teritorijoje gali atlikti vykdymo veiksmus skolininko atžvilgiu.

Antstolis A. Š. iš Gyventojų registro duomenų 2016 m. gruodžio 16 d. nustatė, jog skolininkė L. M. (buvusi V.) nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. kartu nepilnamečiu sūnumi išvyko iš (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties antstolis, vadovaudamasis CPK 590 straipsnio 4 dalimi, 2016 m. gruodžio 16 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. SK-16-110-22760, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui P. I..

Apeliantas nurodo, kad siekiant užtikrinti teismo sprendimo sėkmingą įvykdymą, vykdymo veiksmai galėjo būti tęsiami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, o ne grąžinamas vykdomasis raštas išieškotojui.

CPK 631 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kada vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir, jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui (CPK 590 str. 4 d.).

Byloje duomenų apie tai, kad išieškotojas raštu buvo nurodęs antstoliui A. Š. kitą antstolį, kurio aptarnaujamoje teritorijoje galėjo būti tęsiami vykdymo veiksmai, nėra. Todėl antstolis turėjo pakankamą pagrindą, vadovaujantis CPK 590 straipsnio 4 dalimi, priimti skundžiamą patvarkymą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

Apeliantas nurodo, kad skolininkė nevykdė pareigos ir neinformavo nei išieškotojo, nei antstolio apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl vadovautis Gyventojų registro duomenimis nėra pagrindo.

CPK 644 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju vykdomojo rašto pateikimo antstoliui metu skolininkės L. V. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tačiau antstolis A. Š., kuris vykdė išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą iš Gyventojų registro duomenų nustatė, jog skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta pasikeitė ir šiuo metu skolininkės adresas yra (duomenys neskelbtini).

Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose (CK 2.16 str.). Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma, vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje nustatytais kriterijais. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nei išieškotojui, nei antstoliui A. Š. nebuvo žinoma pasikeitusi skolininkės gyvenamoji vieta, nes skolininkė neįvykdė CPK 644 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos. Tačiau pažymėtina, kad pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą įtvirtinta ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė įvykdė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ir deklaravo pasikeitusią savo gyvenamąją vietą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nors skolininkė CPK nustatyta tvarka nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei išieškotojui, nei antstoliui, tačiau apie tai ji pranešė deklaravimo įstaigai, todėl negalima spręsti, jog skolininkė elgėsi nesąžiningai.Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, nes nenustatyta, jog antstolis A. Š. pažeidė CPK 590 straipsnio nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 328 str.), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.