- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- I-791-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03290-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Advokatai
- Olegas Juška
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–11, 18–19) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Paaiškino, kad nuo Lukiškių TI-K buvo laikoma nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. liepos 4 d. Kamerose, kuriose buvo kalinama, plotas buvo apie 8 kv. m, tačiau kamerose buvo laikomi 4–6 asmenys, taip pažeidžiant minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, trūko baldų (buvo tik du suoliukai), dėl to nuolat kildavo konfliktai. Kamerose buvo netinkamai įrengta ventiliacija, todėl kameras turėjo vėdinti per langą. Dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo buvo pažeidžiamas pareiškėjos privatumas, nes besinaudojant tualetu, pareiškėja buvo matoma tiek pareigūnams, tiek kameroje laikomiems asmenims. Pareiškėja turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore tik vieną valandą, nebuvo sudarytos sąlygos praustis dažniau nei vieną kartą į savaitę, kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo ir temperatūros (žiemą būdavo per šalta), kamerose buvo pilna parazitų. Maistas neskanus ir nekaloringas, dažnai būdavo patiekiamas šaltas.
2.1. Todėl pareiškėja patyrė neigiamus išgyvenimus (sutriko miegas, apetitas, jautėsi pažeminta), jai turi būti atlygintina neturtinė žala.
2.2. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 25–32) paaiškino, kad pareiškėjai buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimas visą buvimo kalinimo įstaigoje laiką. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 kv. m. Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Anot atsakovės atstovo, pareiškėja savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jos reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjos prašymų, pareiškimų ar skundų dėl laikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjos suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 17 d. iki 2018 m. liepos 4 d.
5. Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pasak pareiškėjos, ji buvo laikoma Lukiškių TI-K per mažo ploto kamerose, sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko numatytų sąlygų, dėl kamerose įrengtų grotų ir metalinio tinklo buvo netinkama ventiliacija, apšvieta, pareiškėjai kamerose trūko baldų (kėdžių).
6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
8. Pareiškėjos teigimu, ji Lukiškių TI-K buvo laikoma nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. liepos 2 d., o patikslintame skunde – nuo 2018 m. vasario 17 d. iki 2018 m. liepos 4 d. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. vasario 9 d., o išvyko 2018 m. liepos 4 d. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais institucijos pateiktais duomenimis, be to, pati pareiškėja jų neginčija, todėl teismas, spręsdamas šioje byloje pareiškėjos keliamą ginčą, vadovausis būtent jais. Įvertinus pateiktus duomenis, laikytina, kad ginčo laikotarpis – nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 4 d.
9. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 25–26, 33–34), nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. vasario 9 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždaryta į kamerą Nr. 407 (plotas – 29,97 kv. m), kurioje iki 2018 m. vasario 28 d. buvo laikoma kartu su 4–6 asmenimis; nuo 2018 m. kovo 1 d. pareiškėja buvo perkelta į kamerą Nr. 426 (plotas 28,44 kv. m), kurioje iki 2018 m. kovo 6 d. pareiškėja buvo viena arba kartu su 2 asmenimis; nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 20 d. pareiškėja kartu su dar vienu asmeniu buvo kameroje Nr. 420 (plotas 17,34 kv. m). Nuo 2018 m. kovo 21 d. pareiškėja buvo perkelta į kamerą Nr. 407 (29,97 kv. m), kurioje buvo kartu su 3 asmenimis. Nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. liepos 3 d. pareiškėja buvo laikoma kameroje Nr. 423, kurios plotas 33,33 kv. m, kartu su 3–5 asmenimis. Pareiškėja 2018 m. liepos 4 d. išvyko į Panevėžio pataisos namus. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikoma iš viso: 145 parų.
10. Pareiškėja teigia, kad kamerose trūko vietos; dalį ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas.
10.1. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 kv. m. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 kv. m asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).
10.2. Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikoma pareiškėja ginčo laikotarpiu (plotą ir kartu su pareiškėja laikytų asmenų skaičių) pareiškėjai kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, taigi kamerų ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad pareiškėjai teko nuo 4,2 kv. m iki 8,39 kv. m. Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusį kameros plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad nebuvo pažeista iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusi 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
11. Pareiškėjos teigimu, kamerose, kuriose ji buvo laikoma, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeidžiamas jos privatumas.
11.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
11.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą.
11.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
11.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma gyvenamosiose kamerose viena arba kartu su kitais asmenimis. Kaip nurodė Lukiškių TI-K, gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja, sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros patalpos su durimis (b. l. 35, 39). Taigi, nesant duomenų, paneigiančių pareiškėjos argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, toks pareiškėjos argumentas laikytinas hipotetiniu (neįrodytu), o tuo pačiu darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjos teisė į privatumą nebuvo pažeista, o šiuo aspektu toks reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.
12. Pareiškėjos teigimu, kamerose buvo netinkama apšvieta ir vėdinimas.
12.1. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Nors pareiškėja skunde teigia, kad buvo netinkamas kamerų vėdinimas per jose įrengtus langus, apšvieta ir temperatūra, tačiau nenurodo, kokiose būtent kamerose ji patyrė šiuos nepatogumus. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja dėl netinkamo kamerų apšvietimo, vėdinimo būtų pasikreipusi į Lukiškių TI-K administraciją ir būtų nustatyti minėti pažeidimai.
12.2. Pažymėtina, jog Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma, atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, to nenurodė ir pati pareiškėja, kad ji būtų pasikreipusi su skundais dėl jos laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į Visuomenės sveikatos centrą. Atsakovės atstovas akcentavo, kad dėl kamerų sanitarinės būklės į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą kreiptasi nebuvo (b. l. 39). Teismo vertinimu, skunde pareiškėjos nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
13. Pareiškėjos manymu, kamerose trūko baldų.
13.1. Eksploatavimo taisyklės nustato, kad kameroje turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.6–14.8 papunkčiai).
13.2. Lukiškių TI-K atsiliepime teigė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti. Kamerų įrengimo atitikimą teisės aktams patvirtina ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešimas (b. l. 35–39). Šiuo atveju pareiškėja nenurodė konkrečios kameros, kurioje trūko inventoriaus. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai yra pernelyg abstraktūs, neparemti jokiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
14. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės atstovas teigė, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimas kasdien trunka ne mažiau kaip vieną valandą. Pareiškėja turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemelių dydis teisės aktais nėra reglamentuotas. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo trukmės pareiškėja galėjo patirti neturtinę žalą.
15. Pareiškėjos teiginiai, kad ji negalėjo pasinaudoti dušu, teismas pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Ginčui aktualiame HN 134:2015 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėja neneigia, kad jai buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše. Vis dėlto, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sveikatos sutrikimus, dėl kurių jai reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl galimybės naudotis dušu tik kartą per savaitę atmestini.
16. Teismas pareiškėjos skundo argumentą dėl netinkamo maisto atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.2. punktą dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Kaip matyti, tokios rekomendacijos pareiškėjai išduotos nebuvo. Atsakovės atstovas nurodė, kad pagamintas maistas tiekiamas karštas ir kokybiškas, tinkamas vartojimui (b. l. 39).
17. Teismas pareiškėjos skundo teiginius dėl buitinių parazitų buvimo, nevykdomos dezinfekcijos ir deratizacijos, nedezinfekuotos patalynės taip pat atmeta kaip neįrodytus. Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta, o atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (b. l. 39).
18. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas, nes nebuvo nustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.
19. Pareiškėja skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jai nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. A. atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.