Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-12-16 · Civilinė byla Nr. e2-1349-302/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
e2-1349-302/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04933-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Romualda Janovičienė (pirm.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės kalvos“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Statgera“, "STATGERA" ir partneriai, UAB „Saulės kalvos“
Trečiasis asmuo
A. K.
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, BUAB "Statybų garantas"
Civilinė byla Nr. e2-1349-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04933-2020-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.1.18.1.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės kalvos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos prie finansų ministerijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kalvos“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Statgera“ ir partneriai dėl trišalės sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Statybų garantas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos prie finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti negaliojančia 2019 m. birželio 20 d. trišalę tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo sutartį ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš UAB „Saulės kalvos“ 39 710,81 Eur sumą BUAB „Statybos garantas“; taip pat priteisti ieškovei iš UAB ,,Saulės kalvos“ 19 391,73 Eur.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB ,,Saulės kalvos“ priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas ne didesnei kaip 59 102,54 Eur sumai.

3. Ieškovės nurodė, kad nuo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu yra įvykę esminiai pokyčiai atsakovės nuosavybės teise valdomo turto masėje, kurie rodo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą, siekiant iššvaistyti turimą turtą ir tokiu būdu išvengti išieškojimo iš jos turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės BUAB „Statybų garantas“ prašymą ir areštavo atsakovei UAB ,,Saulės kalvos“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 59 102,54 Eur sumai, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės UAB ,,Statybų garantas“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant atsakovės UAB ,,Statybų garantas“ atžvilgiu 59 102,54 Eur sumos, leidžiant atsakovei UAB ,,Saulės kalvos“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.

5. Teismas nustatė, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas jau buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja ir šiuo atveju.

6. Taip pat teismas konstatavo egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Teismas nustatė, kad prašoma priteisti suma yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Įvertinęs pateiktus duomenys, teismas sprendė, kad nuo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo yra įvykę esminiai pokyčiai atsakovės nuosavybės teise valdomo turto masėje, kurie rodo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą, siekiant perleisti turimą turtą ir išvengti išieškojimo iš jos turto.

7. Teismo vertinimu, viešo registro duomenys patvirtina, kad atsakovei 2021 m. gegužės 14 d. priklausė 23 žemės sklypai, kuriuose buvo galimas nekilnojamojo turto projektų vystymas bei naujų objektų statyba, tačiau atsakovė nevystė savo pagrindinės veiklos bei nesiekė gauti pajamų iš nekilnojamojo turto projektų vystymo, o turimus žemės sklypus perleido tretiesiems asmenims, taip sumažindama turimo turto vertę per keturių mėnesių laikotarpį (nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) nuo 1 107 890 Eur iki 107 500 Eur.

8. Be to, teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės dėl turto pardavimo bei VĮ „Registrų centras“ duomenys, jog atsakovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2020 metus, sudaro pagrindą teigti, kad atsakovės veiksmai yra nukreipti į bendrovės finansinio pajėgumo mažinimą, patvirtinantį nenorėjimą vykdyti prievolę ir siekį to vykdymo išvengti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „Saulės kalvos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl didelės ieškinio sumos prieštarauja teismų praktikai, kurioje akcentuojama, kad didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą.

9.2. Priimant skundžiamą nutartį byloje nebuvo duomenų, pagrindžiančių atsakovės turtinę padėtį ir (ar) galimybes vykdyti teismo sprendimą. Teismas nevertino atsakovės finansinių galimybių įvykdyti ieškovėms galimai palankų teismo sprendimą.

9.3. Remiantis 2021 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, atsakovės turimo turto vertė sudaro 556 230 Eur, t. y. atsakovės turimo turto daugiau nei pakanka ieškovėms galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Pagal pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovės vykdoma veikla yra pelninga. Pagal VĮ „Registrų centras“ pažymas ir išrašus apie atsakovės nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir jo vertę, atsakovė nuosavybės teise valdo 3 nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 122 400 Eur.

9.4. Atsakovės turto vertė yra gerokai didesnė nei ieškinio reikalavimo suma. Atsakovė sėkmingai vykdo veiklą ir nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose planuoja naujų nekilnojamojo turto objektų statybą. Atsakovė banko sąskaitoje turi piniginių lėšų (18 562,50 Eur), neturi pradelstų įsipareigojimų valstybei.

9.5. Pažymėjo, kad atsakovės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, todėl apribojus atsakovei galimybę disponuoti priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuriame planuojama vystyti nekilnojamojo turto projektus, gali būti padaryta neigiama įtaka jos veiklai ir (arba) pajėgumui konkuruoti rinkoje.

Atsiliepimas

9.6. Atsakovė paaiškino, kad nekilnojamojo turto sandoriai (pirkimas, pardavimas, statyba) yra jos komercinės veiklos sudėtinė dalis, todėl turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti nesiekiant iššvaistyti turtą, tačiau įgyvendinant savo komercinę veiklą. Atsakovė nuosavybės teise valdo 3 nekilnojamojo turto objektus. Turimus žemės sklypus atsakovė planuoja naudoti naujų nekilnojamojo turto objektų statybai ir tai patvirtina atsakovės ir projektuotojo sudaryta 2021 m. liepos 20 d. projektavimo sutartis Nr. 21/07/20.

10. Ieškovė BUAB „Statybų garantas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų dėl atsakovei priklausančio turto perleidimo teisminio nagrinėjimo metu bei aplinkybės, kad tokiu būdu yra sumažinamas atsakovės turtas. VĮ „Registrų centras“ 2021 m. gegužės 14 d. pažyma patvirtina, kad UAB „Saulės kalvos“ nuosavybės teise priklausė 30 nekilnojamojo turto objektų, o pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis atsakovė nuosavybės teise turi jau tik 3 nekilnojamojo turto objektus.

10.2. Nors buvo atlikti turto perleidimo sandoriai, tačiau atsakovės turimos lėšos sąskaitoje sudaro 18 562,50 Eur. Atsakovei pardavus daugiau negu 1 000 000 Eur vertės turtą, iš kurio turimos bendrovės lėšos sudaro tik 18 562,50 Eur, nesant jokių įrodymų apie gautų lėšų panaudojimą ir atitinkamą iš to planuojamą gauti pelną, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovė tikslingai sumažino bendrovės turtą.

10.3. Pagal atsakovės 2021 m. rugsėjo 30 d. balansą jos turtas sudaro 556 230 Eur, iš jų 536 398 Eur trumpalaikis turtas, 154 468 Eur per vienerius metus gautinos pajamos. Balanse nurodyti ir nepaskirstyti nuostoliai sudaro 154 980 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 169 401 Eur. Pagal atsakovės teiktą 2021 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, pelnas sudaro 68 901 Eur, praėjusiais finansiniais metais fiksuotas 132 143 Eur nuostolis. Be to, minėti finansinės atskaitomybės dokumentai yra preliminarūs ir nepasirašyti atsakovės vadovo, juose nėra nurodyta, koks šių ataskaitų ataskaitinis laikotarpis.

10.4. Atsakovės pateikta Projektavimo sutartis pagal savo turinį nesudaro pagrindo preliminariems vertinimams, kurie galėtų būti siejami su atsakovės planuojamų statyti objektų kiekiu, jų verte, darbų apibrėžtumu laike ir pan., t. y. nepagrindžia reikšmingų aplinkybių.

10.5. Faktas, kad atsakovė nevykdė pareigos VĮ „Registrų centras“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 metus, leidžia daryti išvadą, jog atsakovės verslo aplinka negalima pasitikėti, nes ji vengia vykdyti pareigas, užtikrinančias verslo skaidrumą ir patikimų duomenų pateikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Atsakovė UAB „Saulės kalvos“ kartu su skundu pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „Saulės kalvos“ balansą; 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „Saulės kalvos“ pelno (nuostolių) ataskaitą; UAB „Saulės kalvos“ kredito unijoje „Taupa“ atidarytos sąskaitos išrašo kopiją; informaciją apie UAB „Saulės kalvos“ viešus duomenis; 2021 m. liepos 20 d. projektavimo sutartį Nr. 21/07/20. Minėtais duomenimis atsakovė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ji yra nesąžininga ir siekia sąmoningai mažinti turimo nekilnojamojo turto apimtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir byloje nagrinėjamą klausimą, sprendžia juos priimti ir įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.

15. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

16. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau šiuo klausimu nepasisakys ir iškart vertins ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi viešo registro duomenys patvirtina, jog atsakovei UAB „Saulės kalvos“ 2021 m. gegužės 14 d. priklausė 23 žemės sklypai, kuriuose buvo galimas nekilnojamojo turto projektų vystymas bei naujų objektų statyba, tačiau atsakovė nevystė savo pagrindinės veiklos bei nesiekė gauti pajamų iš nekilnojamojo turto projektų vystymo, o turimus žemės sklypus perleido tretiesiems asmenims, sumažindama turimo turto vertę. Teismo vertinimu, atsakovės nesąžiningumą, be kita ko, patvirtina aplinkybė, kad ji neteikė VĮ „Registrų centras“ finansinių ataskaitų už 2020 metus. Taip pat teismas sprendė, kad ieškinio suma atsakovei yra laikytina didele.

18. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

19. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, kad didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Teismų praktikoje nurodoma, kad reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Taigi, vien didelė ieškinio reikalavimo suma negali pagrįsti egzistuojančios grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21. Tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė, vykstant ginčui teisme, nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. sumažino savo turimo turto masę ir iš turimų 23 žemės sklypų jos nuosavybėje liko tik 3 žemės sklypai, o bendra to turto vertė sumažėjo nuo 1 107 890 Eur iki 107 500 Eur, sudaro pakankamą pagrindą pritarti skundžiamos nutarties išvadai, kad atsakovės elgesys yra nesąžiningas. Nors atsakovė pateikė 2021 m. liepos 20 d. projektavimo sutartį Nr. 21/07/20, siekiant įrodyti, kad ji vykdo nekilnojamojo turto projektų vystymą bei naujų objektų statybą, tačiau minėta sutartis yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina reikšmingų aplinkybių apie planuojamų statyti objektų kiekį, vertę, darbų atlikimo ir atsiskaitymo terminus ir kt. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja atsakovės pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, kadangi jie yra preliminarūs ir nepatvirtina tikrosios atsakovės finansinės padėties.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas išaiškinti atsakovei, kad pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovė įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovę yra laiduojama. Be to, atsakovė gali įkeisti turimą turtą ieškovės naudai (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

23. Dėl to, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė