Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1729-601/2014 atsisakyta priimti ieškovo K. K. ieškinį, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublika, dėl 2008 m. gegužės 28 d. sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 22 d., išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl 2014 m. kovo 19 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, pakeitė šią nutartį, pripažindamas, jog pagrįstai buvo nustatytas terminas teismo nutarties 4 ir 6 punktuose nurodytiems trūkumams pašalinti ir nustatė papildomą terminą (iki 2014 m. birželio 16 d.) šiems trūkumams pašalinti. Kitą nutarties dalį (dėl kitų ieškinio dalių) Lietuvos apeliacinis teismas panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės. Ieškovas 2014 m. birželio 16 d. pateikė ieškinio patikslinimą ir papildymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.

Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio.

Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovui buvo nustatęs pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovas nesutikdamas su šia teismo nutartimi padavė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi iš dalies tenkino. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir pripažino, kad pagrįstai buvo nustatytas terminas teismo nutarties 4 ir 6 punktuose nurodytiems trūkumams pašalinti ir nustatė papildomą terminą šiems trūkumams pašalinti. Ieškovui pateikus ieškinio patikslinimą ir papildymą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovas pašalino teismo nutarties 6 punkte nurodytą trūkumą (dėl žalos priteisimo Lietuvos valstybei), tačiau nepašalino 4 punkte nurodytų trūkumų (dėl PVM sąskaitų faktūrų ir ataskaitų panaikinimo). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, kilo ginčas, ar ieškovas tinkamai pašalino ieškinio trūkumus dėl 4 punkte nurodyto trūkumo, kuriam pašalinti buvo nustatytas terminas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirminį ieškovo ieškinį ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, kuri šiuo atveju turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 d.) sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 4 punkte nurodyto trūkumo pašalinimo, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo pateikti patikslinti reikalavimai yra iš esmės identiški pirminiams ieškinio reikalavimams (skirtumas tik tame, jog reikalavimo pradžioje nurodoma pinigų suma nurodyta PVM sąskaitose faktūrose ir ataskaitose, kas reikalavimų esmės nekeičia), jokių argumentų (paaiškinimų), šalinant šiuos trūkumus, nepateikta. Apie minėto trūkumo pašalinimo būtinybę buvo konstatavęs ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau ieškovo pateiktas ieškinio patikslinimas ir papildymas, tokio turinio kokį pateikė ieškovas, dėl 4 punkto negali būti laikomas tinkamu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas šio trūkumo nepašalino. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti visą ieškovo ieškinį. Kaip minėta, dėl kitos ieškinio dalies (išskyrus Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties 4 ir 6 punktus) Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškinio priėmimo klausimas buvo perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui, konstatavus, kad dėl šios ieškinio dalies teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Todėl iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad visas ieškinys su trūkumais ir kad ieškovui jų nepašalinus, ieškinys nepriimtinas. Šiuo atveju galėjo būti sprendžiama tik dėl minėtos nutarties 4 punkte nurodytų ieškinio trūkumų nepašalinimo ir tik ši ieškinio dalis galėjo būti ieškovui grąžinta, kaip nepriimtina nagrinėti, nepašalinus trūkumų.

Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pateiktas patikslintas ieškinys turėjo būti pateiktas kaip naujas patikslintas ieškinys, apimantis visus ieškovo reikalavimus (ir toje dalyje, kurioje nebuvo nustatyti trūkumai). Pažymėtina, kad teismui pateiktas patikslintas ieškinys kaip vientisas dokumentas būtų aiškesnis ir nuoseklesnis, tačiau įstatymuose nėra numatyta, kad patikslintas ieškinys turėtų būti vientisas dokumentas apimantis visus ieškinio reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėtu apelianto argumentu ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo skundžiamoje nutartyje nurodė, jog apeliantas patikslindamas ieškinį turėjo pateikti vientisą dokumentą, todėl be pagrindo nurodė tai kaip ieškinio formos trūkumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimą bei ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis keistina, o ieškinio dalis, kuria prašoma pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, kaip neteisėtus, atsakovo UAB „Omnitel“ mokėjimo reikalavimus grąžintina ieškovui, o kita ieškinio dalis, perduotina Kauno apygardos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį pakeisti.

Grąžinti ieškovui K. K. ieškinio dalį, kuria prašo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, kaip neteisėtus, atsakovo UAB „Omnitel“ mokėjimo reikalavimus:

29,99 Lt sumai, pareikštą PVM sąskaita faktūra 2009-04-16 serija JUP Nr. 5073041641, 29,99 Lt sumai ir Ataskaita 2009-04-16, 29,99 Lt sumai;

30,24 Lt sumai, pareikštą PVM sąskaita faktūra 2009-05-16 serija JUP Nr. 5073840713, 30,24 Lt sumai ir Ataskaita 2009-05-16, 60,23 Lt sumai;

27,99 Lt sumai, pareikštą PVM sąskaita faktūra 2009-06-16 serija JUP Nr. 5074618146, 30,24 Lt sumai ir Ataskaita 2009-06-16, 88,22 Lt sumai;

450,00 Lt sumai, pareikštą Netesybų ataskaita 2009-06-16, 450,00 Lt sumai.

Kitą ieškinio dalį perduoti Kauno apygardos teismui spręsti jo priėmimo klausimą.