- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- e2-2819-779/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40416-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- AB „BnP Finance“
- Atsakovas
- K. D.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „BnP Finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. D. 979,09 Eur negrąžintą kredito dalį, 288,93 Eur kredito mokestį, 22,15 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 29 Eur žyminis mokestis, 121 Eur už procesinių dokumentų rengimą.
Ieškovas AB „BnP Finance“ nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015-07-04 sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – sutartis) Nr. 6z2jgpm9, kuria atsakovui buvo suteiktas 1500 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. laikotarpiui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 840,96 Eur kredito mokestį iki 2017-07-04. Atsakovas mėnesinių įmokų laiku nemokėjo į ieškovo siųstus raginimo laiškus nereagavo, todėl ieškovas nuo 2016-09-26 sutartį nutraukė. Atsakovas skolingas ieškovui 979,09 Eur negrąžintą kredito dalį ir 288,93 Eur kredito mokestį.
Atsakovui K. D. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Teismas nustatė, kad 2015-07-04 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 6z2jgpm9, kuria ieškovas suteikė atsakovui 1500 Eur kreditą 24 mėn. laikotarpiui su 840,96 Eur kredito mokesčiu, metinė palūkanų norma – 47 proc. Kreditas turėjo būti grąžintas ir kredito mokestis sumokėtas 2017-07-04. Ieškovas pranešimu apie sutarties nutraukimą Nr. 2016-09-26/39 nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu nuo 2016-10-12.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 979,09 Eur negrąžintą kredito dalį. Atsakovas į ieškovo 2016-09-26 pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą nereagavo, skolos nesumokėjo, todėl atsakovas K. D. laikytinas pažeidusiu prievolę ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 979,09 Eur negrąžinta kredito dalis. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 288,93 Eur kredito mokestį. Iš ieškovo pateiktos palūkanų paskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovas nemokėjo įmokų nuo 2016-07-04 iki 2016-10-04, ieškovo pranešime apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą pranešama, kad sutartis nutraukiama nuo 2016-10-12, todėl priteistinas kredito mokestis, kuris nebuvo sumokėtas iki kredito sutarties nutraukimo – 139,19 Eur, kita reikalavimo dalis dėl kredito mokesčio priteisimo – atmestina.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22,15 Eur palūkanas. Palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (sutartinės palūkanos) paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2016-07-05 iki 2016-10-27, taikant 47 proc. dydžio vartojimo kredito metinę palūkanų normą.
Tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kurią bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Bendrovės darbo laikas ir darbo valandos yra pateikiamos tinklalapyje. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 47 proc. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, įsigaliojusio 2011-04-01, 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Prieitina prie išvados, kad prašomos priteisti palūkanos po paskolos termino praleidimo yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už vieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), tai sudaro 8,40 Eur palūkanų laikotarpiu nuo 2016-07-05 iki 2016-10-27 (115 kalendorinių dienų), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų, paskaičiuotų po kredito įmokų grąžinimo dienos priteisimo - atmestina. Iš viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 8,40 Eur palūkanos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžių dalyje dėl ieškinio parengimo. Minėto įsakymo 7 punktas nustato rekomenduojamus priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 793,30 Eur. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 p. nustato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, <...>, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Šios bylos ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa su nagrinėjamomis kitomis ieškovo bylomis Lietuvos teismuose, ieškovą pastoviai atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija, byloje pateiktas tik vienas procesinis dokumentas – ieškinys, kurio parengimas nereikalauja didelių darbo laiko sąnaudų, specifinių žinių ir praktikos, nes byla nėra sudėtinga, ginčo sumos dydis nėra didelis, nesprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, todėl ieškovo išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 50 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovui priteistinas 25,23 Eur žyminis mokestis ir 43,50 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985, iš atsakovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 979,09 Eur negrąžinto kredito dalį, 139,19 Eur kredito mokesčio dalį, 8,40 Eur palūkanų, 25,23 Eur žyminį mokestį, 43,50 Eur bylinėjimosi išlaidas procesiniams dokumentams parengti, iš viso – 1195,41 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 41 centą), bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 1126,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-12-12 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.