Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. B. (K. B.), M. P. pareiškimą, su suinteresuotais asmenimis valstybės įmone Turto banku, A. C., A. B. (A. B.), dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Č. B.. Palikėjos Č. B. sutuoktinis Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos vaikai – pareiškėjai M. P. ir K. B., suinteresuoti asmenys A. B., A. C.. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ir Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės 2024 m. vasario 8 d. liudijimo nustatyta, kad, mirus pareiškėjų motinai Č. B., liko palikimas – jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarės 2023 m. gruodžio 5 d. liudijime esančių duomenų nustatyta, kad, mirus Č. B., paveldėjimo byla nebuvo užvesta, t. y. Č. B. įpėdiniai nepriėmė palikimo, paduodami notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai K. B. ir M. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos Č. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydami.

Nagrinėjamu atveju palikimas, dėl kurio priėmimo fakto nustatymo kreipėsi pareiškėjai, atsirado (duomenys neskelbtini). Galiojančio Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Vadovaujantis minėta norma, nagrinėjant bylą taikomos iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso (1964 m. įstatymo redakcija) normos. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio civilinio kodekso 587 str. 1 d., palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2, 3 d., 1964 m. įstatymo redakcija).

LAT formuojamoje praktikoje, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, pažymėta, kad: „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo, kaip savo, ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Iš byloje esančių Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Magūnų seniūnijos 2022 m. lapkričio 25 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. pažymų nustatyta, kad pareiškėjai iki motinos mirties gyveno jai priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mirus motinai liko gyventi palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute, toliau juo naudojosi ir jį prižiūrėjo. Su šia aplinkybe sutinka kiti pirmos eilės įpėdiniai – suinteresuoti asmenys A. B. ir A. C. pareiškimui neprieštarauja,

Nustatyta, kad pareiškėjai po motinos mirties atliko aktyvius veiksmus palikimui priimti, šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą, kaip minėta, Č. B. įpėdiniai nepriėmė palikimo, paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl vertinama, kad pareiškėjai K. B. ir M. P. priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjai neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus Č. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.