Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. laikė piniginėje ne mažiau kaip 0,123 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje - 13,4 %, iki tol, kol jam būnant 2025 m. rugpjūčio 6 d., 16.50 val., šalia parduotuvės „Rimi“, adresu Architektų g. 49, Vilniuje, asmens apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

G. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. Š. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo, t. y. laikė, nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, kuri patenka į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 2¹ punktą.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar G. Š. laikytos medžiagos kiekis, t. y. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,123 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 14,7 procento), atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį teisės aktą, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g. Taigi, nagrinėjamu atveju, G. Š. 0,123 g neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamasis G. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino neteisėto narkotinės medžiagos laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, atvažiavęs prie parduotuvės „Rimi“, jis išlipo iš automobilio ir iškart prie jo priėjo policijos pareigūnai. Kanapes galėjo rasti pareigūnai jo piniginėje, kurias įsigijo ne Lietuvoje. Per gimtadienį jam buvo padovanota suktinė. Tai, kad G. Š. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1-6), BIRT žiūryklės duomenys (t. 1, b. l. 20-22), ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto D. L. parodymai (t. 1, b. l. 25-28), kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 29-33), Kriminalistinių tyrimų valdybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimų specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga folijos lankstinuke, rastame 2025 m. rugpjūčio 6 d. pas G. Š., asmens apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,123 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,4 % (t. 1, b. l. 41-44).

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime G. Š. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis G. Š. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes. Kita vertus, šiuo atveju vien kaltinamojo parodymų, kurie, be kita ko, yra neišsamūs ir netikslūs, nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties narkotinės medžiagos įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, šalina iš G. Š. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia G. Š. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti, o to visiškai pakanka pripažinti G. Š. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas V. A. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą jos atsakomybei. Prašyme nurodyta, kad suvokia laidavimo esmę bei jo teisines pasekmes. Pažymėjo, kad yra kaltinamojo mama, sūnų pažįsta gerai. Įsipareigoja daryti teigiamą įtaką laiduojamo asmens elgesiui, padėti jam laikytis įstatymų ir vykdyti teismo nustatytas pareigas. Taip pat, pateiktas kaltinamojo G. Š. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad supranta jam pareikštus kaltinimus, pripažįsta savo netinkamą elgesį. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos ir supranta jos pasekmes. Padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, neatspindinti jo įprasto elgesio. Yra pasirengęs laikytis įstatymų, keisti savo elgesį, vykdyti visas teismo jam nustatytas pareigas. Sutinka būti perduotas mamos V. A. laidavimui. Mama gerai jį pažįsta, daro jam teigiamą įtaką.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Pažymėtina, kad nors nurodytos kasacinio teismo nutartys yra priimtos iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau spręstina, kad minėta teismų praktika dėl BK 40 straipsnio taikymo išliko aktuali ir po šio straipsnio korekcijų, todėl atitinkamai vadovaujamasi jau suformuluota teismų praktika.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti G. Š. apibūdinančių duomenų visumą. G. Š. yra darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis oficialų darbo užmokestį, turintis dvi nepilnametes dukras, neteistas (t. 1, b. l. 74), jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskinama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, per penkerius metus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos ne visos (t. 1, b. l. 77-90). Taip pat, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad lanko Anoniminių alkoholikų ir narkomanų klubą, yra pasiruošęs koduotis. Byloje nustatyta viena G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo mamą V. A.. Tiek savo pateiktame rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino juos su kaltinamuoju siejantį artimą ryšį, nurodė, kad dažnai bendrauja įvairiomis temomis, šiuo metu kartu gyvena. V. A. taip pat nurodė, kad yra kaltintajam autoritetas, tą patvirtino ir kaltinamasis nurodęs, kad mama jam yra vienintelis autoritetas.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. A. ir jos sūnų kaltinamąjį G. Š. sieja artimas ryšys, ji sūnui yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. A. yra dirbanti, neteista, administracine tvarka bausta, paskirtos baudos sumokėtos. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. A. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artimas kaltinamajam asmuo, ji itin kritiškai vertina kaltinamojo elgesį, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką G. Š., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama V. A. nurodė, kad gali sumokėti teismo paskirtą užstatą, tačiau atsižvelgiant į jos asmenines savybes ir tai, kad laiduotojos sutikimas sumokėti užstatą jau savaime vertintinas kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas, laidavimas skiriamas be užstato.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, G. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs G. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, kaltinamojo asmenybę, jauną ir darbingą amžių, tai, kad dirbantis ir gaunantis oficialų darbo užmokestį, daro išvadą, kad šiuo atveju tikslinga skirti prokurorės pasiūlytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų dydį – 10 MGL (500 Eur) ir nustatant šešių mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė taip pat prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad gautoje toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2446/2025(01) nurodyta, kad G. Š. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties <...> (t. 1, b. l. 92), be to, jis padarė nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinės medžiagos disponavimu, teisiamojo posėdžio metu G. Š. nurodė, kad kartais pavartodavo narkotinės medžiagos - kanapių, todėl teismas įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, G. Š. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, kuri turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka – likusį voką po atlikto objektų tyrimo, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas (t. 1, b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus - likusį voką po atlikto objektų tyrimo, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, sunaikinti.

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.