Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1400-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
1-1400-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12743-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
V., A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1400-1013/2019Proceso Nr. 1-01-1-12743-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. (V.) A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018 m. kovo 18 d. apie 5.00 val. name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1,77 promilės neblaivumo laipsnis), gulinčiai lovoje sutuoktinei K. A. kumščiu vieną kartą sudavė į kaktos kairės pusę, po ko jis K. A. užgulė savo kūnu, jai mėginant vyrą nustumti, jis griebė už jos kairės rankos žasto, po to už kairio dilbio ir stipriai spaudė, sukinėjo į abi puses, tuomet sugriebė kitos rankos delnu už dešinės plaštakos ir ją spaudė, tęsiantis grumtynėms jis apdraskė K. A. kairės rankos riešą, jai atstūmus V. A. nuo lovos ant grindų, jis sučiupo savo abiejų rankų delnais kairę koją ties pėda ir kauliuku ir sukinėjo į abi puses, bei kairėje pėdoje padarė odos nubrozdinimą, taip padarydamas kaktos kairės pusės, kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodines kraujosruvas ir kairio riešo, kairės pėdos odos nubrozdinimus, t. y. nežymiai sutrikdė K. A. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, V. A. grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis 2019 m. vasario 6 d. apie 21.14 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.45 promilės neblaivumo laipsnis), esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, žodinio konflikto metu sutuoktinei K. A. pasakė, kad ją nužudys, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąją K. A..

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. savo kaltę dėl 2018 m. kovo 18 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai, paaiškino, kad priklausomybės centruose jis nesilanko ir nėra gydytas nuo priklausomybių, psichinėmis ligomis nėra sirgęs ir gydytas psichiatrinėse ligoninėse taip pat nebuvo. 2018 m. kovo 18 d. apie 5.00 val. jis pažadino savo žmoną K. A., kuri miegojo miegamajame, nes norėjo kartu su ja miegoti vienoje lovoje. K. nesutiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė K. į kaktos kairę pusę, po to ją, gulinančią lovoje, užgulė savo kūnu. K. mėgino jį nustumti su dešine koja, tada jis jai griebė už jos kairės rankos žasto, po to už kairio dilbio ir stipriai suspaudė bei sukinėjo jos kairę ranką į abi puses, po to sugriebė kitos rankos delnu K. už jos dešinės plaštakos ir ją suspaudė. Tęsiantis jų grumtynėms jis nagais galėjo apdraskyti K. kairės rankos riešą. Kai K. atstūmė jį nuo lovos ant grindų, jis sučiupo rankų delnais jai už kairės kojos ties pėda ir kauliuku ir sukinėjo į abi puses, todėl, mano, kad padarė jai kairėje pėdoje odos nubrozdinimą. Pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė savo žmonai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. K. į pagalbą buvo atėjusi dukra M.. Tiksliai visų aplinkybių jis neprisimena, nes buvo girtas. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, žmonos atsiprašė, ji jam atleido, šiuo metu bendrauja ir su ja sutaria gražiai. Pasižada, kad daugiau nei prieš ją, nei prieš kitus asmenis nesmurtaus, dėl to prašo leisti jam oficialiai su ja susitaikyti ir nutraukti minėtą tyrimą jiems susitaikius (b. l. 53, 55, 62).

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. savo kaltę dėl 2019 m. vasario 6 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, paaiškino narkotinių medžiagų nevartoja, psichiatrinėje nesigydo. Gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jiems abiems su žmona K. A.. Kartu su jais gyvena dvi dukros. Namo išlaikymu rūpinasi abu per pusę. 2019 m. vasario 6 d. jo žmona grįžo namo iš Kybartų apie 17.00 val. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl santuokos nutraukimo, kadangi planuoja nutraukti santuoką. Konfliktai jų namuose trunka apie mėnesį laiko. Skyrybų iniciatorė yra žmona. Po konflikto jis išėjo pas draugą D., kuris gyvena šalia, tikslaus adreso nepamena, gyvena gretimame name. Kartu su juo vartojo alkoholį, degtinę. Išgėrė 0,7 l talpos butelį dviese. Kelintą valandą grįžo namo, tiksliai nurodyti negali, buvo jau tamsu. Tarp jų su žmona vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis pasakė, kad nužudys savo žmoną, tačiau jo išsakyti žodžiai buvo tik spontaniški, iš tikrųjų jis taip negalvojo ir jokių realių veiksmų nesiėmė. Labai gailisi, kad taip atsitiko, nori atsiprašyti savo žmonos. Taip pat nori pasakyti, kad, ar vaikai buvo konflikto metu, jis neatsimena, kadangi buvo nemažai išgėręs. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pas savo mamą (duomenys neskelbtini) (b. l. 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, prisipažįsta padaręs abi nusikalstamas veikas. Laikosi visų parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu. Nori pasakyti, kad 2019 m. vasario 6 d. sakydamas žmonai žodžius apie nužudymą jis suprato, kad grasina žmogui ir suprato šių žodžių realumą. Nori pasakyti, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, jeigu nori, jis gali negerti. Būna laikas, kai negeria mėnesį ir daugiau, todėl nuo alkoholio gydytis jam nereikia. Sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 115-116).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. A. dėl 2018 m. kovo 18 d. įvykio parodė, kad ji su sutuoktiniu V. A. kartu gyvena 15 metų, augina dvi nepilnametes dukras V. A., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. A., gimusią (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis vartoja alkoholinius gėrimus, o kai išgeria alkoholio, tai konfliktuoja ir smurtauja prieš ją vaikų akivaizdoje. 2018 m. kovo 18 d. naktį vyras vartojo alkoholinius gėrimus ir ryte, apie 5.00 val., kai ji gulėjo lovoje, jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą – sudavė jai kumščiu vieną kartą į kaktos sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, ant kaktos iššoko gumbas. Po smūgio ji sutuoktinį atstūmė. Vėliau vyras užmigo ir ji policijos nekvietė, nes galvojo, kad jis nusiramins. Bet vėliau, dienos eigoje, vyras pabudo ir pradėjo kabinėtis prie jos, grasino, kad sumuš, mosikavo rankomis, buvo agresyvus, todėl, bijodama pasekmių, ji iškvietė policiją (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. A. dėl 2018 m. kovo 18 d. įvykio parodė, kad namas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ji su vyru V. A. ir jų dviem mažametėmis dukromis, nuosavybės teise priklauso jai ir sutuoktiniui. Santuokos metu ji su vyru kreipėsi į banką dėl paskolos būstui įsigyti, paskolą moka abu. 2018 m. kovo 17 d. apie 5.00 val. po naktinės darbo pamainos ji grįžo namo. Vyras ir vaikai buvo namuose. Grįžusi ji nuėjo miegoti, o vyras išvažiavo anglies. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Dienos metu ji atsikėlė, o vyras nuėjo į garažą tvarkyti automobilį. Garaže vyras su kaimynu išgėrė butelį degtinės. Kai vakare vyras grįžo į namus, ji paklausė, ką jis valgys, o jis iškart pakėlė balsą ir pradėjo keiktis, įžeidinėjo ją. Kadangi ir ji, ir vaikai žino, kad prie girto vyro geriau nesikabinėti ir dėl girtumo jam nepriekaištauti, todėl paliko jį vieną, o pačios nuėjo atsigulti. Ką darė vyras, ji nežino, spėja, kad jis vienas gėrė alkoholį. 2018 m. kovo 18 d. ryte, apie 5.00 val. ją iš miego pažadino į kambarį atėjęs vyras: jis pradėjo garsiai ją keikti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, po to jis atsiklaupė ant lovos gale jos kojų ir dešinės rankos kumščiu užsimojo suduoti jai į galvą. Matydama, kad vyras užsimojo, ji kažkiek atsitraukė, todėl vyras kumščio krumpliais vieną kartą pataikė jai į kaktą iš kairės pusės. Iššoko gumbas, kuris vizualiai yra neryškus, tačiau apčiuopiamas. Tuo metu, kai vyras rėkdamas užgulė ją, ji bandė jį kojų pėdomis atstumti nuo savęs, o jis griebė ją už rankų ir kojų ir jas suko. Visais savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą, ji jautė skausmą ne tik kaktos, bet rankų ir kojų srityse; ant dešinės rankos delno tarp ketvirto ir penkto pirštų yra likusi kraujosruva. 12 metų amžiaus dukra M., išgirdusi riksmus, atbėgo į jų kambarį ir pradėjo traukti tėvą nuo jos: dukra, sugriebusi tėvui už marškinėlių, traukė jį nuo jos (K. A.) link savęs, kad net suplėšė tėvui marškinėlius; ji tėvą mušė per nugarą ir prašė nusiraminti. Po to vyras kažkiek nurimo ir išėjo iš kambario. M. pasiūlė jai iškviesti policiją, tą norėjo padaryti ir pati, tačiau paprašė dukters to nedaryti, nes bijojo, kad tokioje situacijoje vaikai gali būti paimti iš jų šeimos. 2018 m. kovo 18 d. dienos metu su vyru konflikto neturėjo; jis pavalgė pietus ir išėjo iš namų, alkoholį gėrė garaže vienas. Po to, būdamas girtas, vyras vėl grįžo į namus ir pradėjo ją keikti, kėlė konfliktą. Abi dukros viską girdėjo ir matė. Kai ji pasakė vyrui, kad iškvies policiją, vyras pasiuto, iš virtuvės paėmė virtuvinį peilį, o iš rūsio paėmė kirvį, bet su šiais įrankiais jis nei jai, nei vaikams negrasino, jis tiesiog laikydamas juos rankose išėjo į kiemą sakydamas, kad lauks draugų; jis turėjo omenyje – policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams jis peilį ir kirvį paslėpė. Vyras buvo sulaikytas ir išvežtas. Dėl 2018 m. kovo 18 d. sukelto jai fizinio skausmo ketina kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Taip pat yra pasirengusi skirtis su savo vyru, nes daugiau negali kentėti jo smurto prieš ją, ji nuolat yra baimėje, įtampoje. Kai vyras būna blaivus, tai būna geras, o agresyvus ir neprognozuojamas jis tampa būdamas girtas. Vyras geria dažniausiai gavęs atlyginimą, todėl baimę ir įtampą ne tik ji, bet ir jų vaikai jaučia beveik kas mėnesį. Taikytis su vyru ir jam atleisti dėl 2018 m. kovo 18 d. jo elgesio neketina (b. l. 29-30, 32).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. A. dėl 2018 m. kovo 18 d. įvykio parodė, kad 2018 m. kovo 20 d. ji buvo pas medicinos ekspertą, kuris jai nustatė sutuoktinio V. A. jai sukeltus sumušimus ir sužalojimus. Patikina, kad visus sužalojimus, aprašytus specialisto, padarė V.. Jis po įvykio namuose nebegyvena, jos atsiprašė, ji jam atleido, nori su juo oficialiai susitaikyti ir nutraukti šį tyrimą jiems susitaikius. Ji mano, kad V. tikrai nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašinėja, todėl nori jam suteikti šansą, kad jis pasimokytų iš šio įvykio ir daugiau nesmurtautų nei prieš ją, nei prieš kitus asmenis. V. šio įvykio metu jai negrasino (t. 1, b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. A. dėl 2019 m. vasario 6 d. įvykio parodė, kad 2019 m. vasario 6 d. apie 20.00 val. jos sutuoktinis V. A., būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, pastūmė vyriausiąją dukrą V. A., tuo sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreips, o jai grasino, kad nužudys. Ji jo bijo, nes mano, kad jis realiai gali įvykdyti savo grasinimus. Taip pat viską matė ir girdėjo jaunesnioji dukra M. A., gimusi 2006 m., jai tai sukėlė stresą, ji labai drebėjo ir pabėgo į antrą aukštą. Jos vyras yra anksčiau smurtavęs prieš ją, tačiau į policiją nesikreipė. 2018 m. jos vyras prieš ją smurtavo, tuomet neapsikentusi kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Konflikto metu vyras buvo neblaivus, o ji blaivi (b. l. 87).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. A. dėl 2019 m. vasario 6 d. įvykio parodė, kad 2019 m. vasario 6 d. apie 20.00 val. jų namuose kilo konfliktas. Gyvena (duomenys neskelbtini). Namas nuosavybės teise priklauso jiems abiems. Išlaikymu rūpinasi abu per pusę. Konfliktas kilo dėl skyrybų, nes jis nenori skirtis. Nori patikslinti įvykio aplinkybes, kad konflikto metu, jos sutuoktinis eidamas netyčia pastūmė jų vyresniąją dukrą V. A.. Pastūmė tuomet, kai jis norėjo praeiti ir viena ranka ją tarsi patraukė. Nori pasakyti, kad fizinis skausmas jos dukrai sukeltas nebuvo, jokių sužalojimų ji nepatyrė, pas medikus nesikreipė, taip pat dukra nei tuo metu, nei vėliau jai skausmu nesiskundė, todėl nenori, kad ji būtų nukentėjusioji, nes niekaip nenukentėjo. Jos vyras jai grasino, kad ją nužudys. Buvo agresyvus, rėkė. Ji tuo metu darėsi arbatą, o jis jai sakė: „ką tu man padarysi, aš nebūsiu ramus, aš tave nužudysiu“. Namuose patyrė stresą, kai vyrą išvežė policijos pareigūnai, jos mergaitės klausė, ar tikrai viskas bus gerai, ar jai vyras nieko nepadarys. Vyras, sakydamas šiuos žodžius, buvo labai piktas, agresyvus, girtas, todėl mano, kad savo grasinimus jis gali įvykdyti. Įvykio dieną kvietė policiją apie 20.30 val., nes vyras jai grasino nužudymu, sukėlė skandalą, ji prašė jo apsiraminti, jis neapsiramino, todėl ji iškvietė pareigūnas ir jis pasišalino iš namų. Atvykę pareigūnai ir neradę vyro išvažiavo. Po 15 minučių jos vyras grįžo dar girtesnis namo, grasino jai nužudymu, todėl policiją iškvietė vyresnioji dukra, nes visi išsigando. Su vyru buvo mažiau negu prieš metus susitaikė ikiteisminiame tyrime, tada jis prieš ją smurtavo. Daugiau vyrui neatleis, su juo išsiskirs. Šiuo metu vyras gyvena pas savo motiną (b. l. 91-93).

Iš byloje esančios 2018 m. kovo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G954/2018 (01) matyti, kad K. A. nustatyti šie kūno sužalojimai:

1. Kaktos kairės pusės, kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-03-18). Šie sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais.

2. Kairio riešo, kairės pėdos odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-03-18). Šie sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 40-41).

Iš byloje esančio 2018 m. kovo 18 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu ikiteisminiam tyrimui atlikti reikšmingų objektų nepaimta (b. l. 22-24).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2018 m. kovo 18 d. K. A. pareiškimo matyti, kad 2018 m. kovo 18 d. ryte sutuoktinis V. A. konflikto metu trenkė ranka į galvos sritį, sukeldamas pareiškėjai fizinį skausmą (b. l. 27).

Iš byloje esančio Alkotesterio Alcotest 6810 kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. kovo 18 d. 18.47 val. V. A. buvo nustatytas 1,77 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 48).

Iš byloje esančio Alkotesterio Alcotest 6810 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 6 d. 23.15 val. V. A. nustatytas 1,45 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 96).

Iš byloje esančio 2018 m. vasario 6 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės apžiūra, kurios metu ikiteisminiam tyrimui atlikti reikšmingų objektų nepaimta (b. l. 87).

Iš byloje esančio 2018 m. kovo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. kovo 18 d. K. A. neblaivus vyras V. A. pradėjo konfliktuoti, grasinti pranešėjai, kad ją sumuš, puolė prie jos muštis. Taip pat pranešėja paaiškino, kad ryte jos vyras irgi konfliktavo ir ranka jai trenkė į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tačiau ryte policija kviesta nebuvo. Visą konfliktą matė tuo metu namuose buvusios nepilnametės dukros V. A. ir M. A.. Akivaizdžių smurto požymių ant pranešėjos veido nesimatė, nuo GMP atsisakė. Buvo priimtas pareiškimas (b. l. 16-17).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 18 d. 17.46 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, jog vyras girtas konfliktuoja su pranešėja ir vaikais. GMP nereikia. Atvykus policijos pareigūnams pranešėja K. A. paaiškino, kad jos vyras V. A., būdams neblaivus, šiandien ryte trenkė per veidą su ranka, taip sukėlė fizinį skausmą (policijos nekvietė), apie 17 val. vyras vėl pradėjo konfliktuoti, puolė muštis, tačiau nesudavė, grasino, kad sumuš, visa tai įvyko jų bendrų vaikų akivaizdoje. Priimtas pareiškimas, akivaizdžių smurto žymių nesimato (b. l. 15).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 6 d. į namus grįžo neblaivus vyras, yra du nepilnamečiai, GMP atsisakė. 20.25 val. kviesta policija (b. l. 84).

2018 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12743-18 dėl 2018 m. kovo 18 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, V. A. atžvilgiu buvo nutrauktas, pastarajam susitaikius su nukentėjusiąja K. A. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 5 d.), nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija (b. l. 81-83). 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimu atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12743-18, vadovaujantis BPK 217 straipsnio 4 dalimi, ir nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija (b. l. 1-4). 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-12743-18 ir Nr. 01-1-05160-19, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-12743-18 (b. l. 5-7).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

V. A. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios K. A. parodymais bei pareiškimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados duomenimis, pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kvitų rodmenimis, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ir kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. A. 2018 m. kovo 18 d. apie 5.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1,77 promilės neblaivumo laipsnis), gulinčiai lovoje sutuoktinei K. A. kumščiu vieną kartą sudavė į kaktos kairės pusę, po ko jis K. A. užgulė savo kūnu, jai mėginant vyrą nustumti, jis griebė už jos kairės rankos žasto, po to už kairio dilbio ir stipriai spaudė, sukinėjo į abi puses, tuomet sugriebė kitos rankos delnu už dešinės plaštakos ir ją spaudė, tęsiantis grumtynėms jis apdraskė K. A. kairės rankos riešą, jai atstūmus V. A. nuo lovos ant grindų, jis sučiupo savo abiejų rankų delnais kairę koją ties pėda ir kauliuku ir sukinėjo į abi puses, bei kairėje pėdoje padarė odos nubrozdinimą, taip padarydamas kaktos kairės pusės, kairio žasto, kairio dilbio, dešinės plaštakos poodines kraujosruvas ir kairio riešo, kairės pėdos odos nubrozdinimus, t. y. nežymiai sutrikdė K. A. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ši V. A. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Be to, teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. A. 2019 m. vasario 6 d. apie 21.14 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1,45 promilės neblaivumo laipsnis), esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, žodinio konflikto metu sutuoktinei K. A. pasakė, kad ją nužudys, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąją K. A.. Šiuo atveju kaltinamojo anksčiau prieš nukentėjusiąją panaudotas fizinis smurtas suteikė jai realų pagrindą bijoti dėl V. A. ketinimų. Be to, ir iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad 2019 m. vasario 6 d. sakydamas žmonai žodžius apie nužudymą jis suprato, kad grasina žmogui ir suprato šių žodžių realumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ši V. A. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis V. A. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma laisvės apribojimo bausme (b. l. 132).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį V. A. – vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudas sumokėjęs (b. l. 123-125), neteistas (b. l. 122).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant vienerių metų laisvės apribojimo terminą. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. A. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant vienerių metų laisvės apribojimo terminą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, V. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 64¹ str.).

V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 18 d. 18.54 val. iki 2018 m. kovo 20 d. 14.44 val. (dvi dienas) ir nuo 2019 m. vasario 6 d. 22.00 val. iki 2017 m. vasario 7 d. 11.47 val. (vieną dieną), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, į galutinę V. A. skirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę įskaitytinos šešios laisvės apribojimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti V. (V.) A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Pripažinti V. (V.) A., kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. (V.) A. skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti V. (V.) A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. (V.) A. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, V. (V.) A. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 18 d. 18.54 val. iki 2018 m. kovo 20 d. 14.44 val. (dvi dienas) ir nuo 2019 m. vasario 6 d. 22.00 val. iki 2017 m. vasario 7 d. 11.47 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, iš viso – 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.

V. (V.) A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė