Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką V. P. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 18 d. 22.50 val. iki 2020 m. sausio 19 d., 11.05 val. (viena para).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. P. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam V. P. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas net 12 kartų (be to, yra teistas ir užsienio valstybėse (2 t., b. l. 7–24, 26–30, 31–34, 158–175)), naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, neišnykus teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 35–65), nedirba, gyvena su sugyventine ir podukra (2 t., b. l. 91), yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (2 t., b. l. 156) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes, t. y. tai, kad V. P. kaltu prisipažino, gailisi nusikaltęs, su nukentėjusiuoju susitaikė, ligonių kasai atlygino padarytą 65,82 Eur žalą, nėra teisinio pagrindo. Duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis turi dukrą ir ja rūpinasi, byloje nėra, bylos duomenimis V. P. šeimą sudaro sugyventinė ir podukra (2 t., b. l. 91).

8. Nors BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. P. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus apelianto asmenybę sprendžiama, kad skirti pastarajam jo pageidaujamą bausmę – areštą – būtų netikslinga, nes ankstesniais nuosprendžiais pripažinus V. P. kaltu nusikalstamų veikų padarymu jam ne kartą buvo skirtos arešto bausmės, taip pat buvo skirtos ir kitos švelnesnės bausmės, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, be to, jo atžvilgiu buvo taikomi pastarojo teisinę padėtį lengvinantys institutai – bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas „Dėl amnestijos akto“, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, nenorą laikytis įstatymų ir keisti savo nusikalstamų polinkių.

9. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams yra artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), nėra pagrindo daryti išvados, kad ši bausmė aiškiai per griežta ir ją švelninti. Be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Taigi daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu V. P. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.