Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo r., nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2000 m. sausio 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams,

2) 2000 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį (su 2000 m. sausio 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl Amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalį nuo bausmės atleistas,

3) 2001 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, 2003 m. balandžio 24 d. paleistas iš Pravieniškių BRPDK pagal 2003 m. balandžio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai prieš terminą 8 mėnesiais ir 20 dienų, 2003 m. lapkričio 11 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į bausmės vietą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį,

4) 2004 m. vasario 24 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnį (su pagal 2001 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 1 metams, 2005 m. sausio 28 d. paleistas iš Alytaus PN atlikus bausmę,

5) 2008 m. gruodžio 18 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnį areštu 45 paroms,

6) 2009 m. vasario 6 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį (su 2008 m. gruodžio 18 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) laisvės atėmimu 3 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką bei bausmę, atliktą pagal 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, paleistas 2009 m. vasario 6 d. teismo salėje, atlikus bausmę,

7) 2011 m. sausio 28 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) bauda,

8) 2011 m. kovo 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, 2012 m. balandžio 5 d. paleistas iš Marijampolės PN atlikus bausmę,

9) 2015 m. spalio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

10) 2016 m. gruodžio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo,

11) 2018 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) areštu 90 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 60 (šešiasdešimt) parų arešto,

12) 2019 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas, 2020 m. balandžio 10 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. P. 2020 m. sausio 18 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo A. T. namuose vykusių išgertuvių metu, be jokios priežasties, tyčia vieną kartą peiliu dūrė A. T. į kairiąją ranką, taip padarė jam kairiojo žasto durtinę - pjautinę žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko pas T. namuose, adreso nežino, adresas nurodytas kaltinime. Vyko išgertuvės. Jis gėrė iš vakaro, kitą dieną savo namuose vėl gėrė, gėrė su kitais žmonėmis. Užmigo, atsibudęs neberado sugyventinės J. G., supratęs, kad ji išėjo pas T. G., išėjo jos ieškoti ir rado pas T. G., pas kurią buvo ir A. T., daug vaikų, kurių tarpe buvo, ir jų dukra. Jo sugyventinė su G. ir T. vartojo alkoholį, jis prie jų prisijungė. Jis visko neatsimena, kad su T. ėjo į parduotuvę, gal ir ėjo. T. sako, kad nusipirko butelį degtinės, kad jam iš kišenės iškrito peilis. Jis nepamena, ar turėjo peilį, bet greičiausiai, kad turėjo. Visą laiką peilio nesinešioja. Nežino, kas vėliau paėmė peilį, pareigūnai sakė, kad paėmė T. Kas vyko toliau gerai nepamena, pamena, kad sėdėjo ant žemės ir laikė T. už rankos. Neįsivaizduoja, iš kur gavo peilį. Išgertuvės vyko virtuvėje. Negali pasakyti, ar virtuvėje kur nors buvo peilis. Ant stalo buvo pripjaustyta užkandos, negali pasakyti ar ant stalo buvo peilis. Sutinka su T. paaiškinimu, liudytojų T. ir J. paaiškinimais, pripažįsta, kad išgertuvių metu T. namuose vieną kartą dūrė peiliu T. į kairę ranką, todėl ir atsirado žasto žaizda. Jam buvo sulūžusi koja, o kaip ji sulūžo, nežino, buvo sumuštas veidas. Išgertuvių metu buvo dar vienas vaikinas, nepažįsta jo, negali pasakyti, kokiu metu jis atsirado. Tokiam jo elgesiui įtakos turėjo girtumas, viskas tik dėl girtumo. Sugyventinė sakė, kad jam būnant savo namuose, o sugyventinei išeinat iš namų ji jam sugirdė dvi tabletes raminančių vaistų, kad namuose miegotų. Gal alkoholio ir raminamų vaistų įtakoje taip atsitiko. Su alkoholiu jis turi problemų. Dėl savo elgesio labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Su T. yra pažįstami nuo seniau, nes gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini), susitikdavo, eidavo žvejoti, niekada nesipykdavo, yra kartu remontavę automobilius. Civilinį ieškinį ligonių kasai atlygino. Prašo neskirti realios bausmės, nes praras šeimą.

Po kaltinamojo V. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš liudytojo A. T. parodymų matyti, kad 2020-01-18, apie 17 val. jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sugyventinė su septyniais mažamečiais vaikais ir į svečius buvo atėjusi J. G. su savo mažamete dukra. J. G. draugauja su jo sugyventine T. G.. Buvo atėjęs ir J. sugyventinis V. P.. Namuose vyko išgertuvės, matė, kad ant stalo buvo du šampano buteliai ir vienas degtinės butelis. Jis prisijungė prie išgertuvių, juokavo, tarp jų piktumų nebuvo. Apie 19 val., nors tiksliai laiko nepamena, bet mano, kad toks laikas galėjo būti, jis ir V. nuėjo į parduotuvę „IKI“, kuri yra netoli jo namų, (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę ėjo dėl to, kad pritrūko alkoholio. Jis parduotuvėje pirko degtinės. Prie kasų V. P. kažko ieškojo kišenėse ir jam iškrito peilis, juodos spalvos rankena, buvo raudonos spalvos elementų, būtent tas pats peilis, kurį iš jo papildomos apžiūros metu paėmė policijos pareigūnai, bet tai tikrai ne tas peilis kuriuo V. P. jį sužalojo. Iš kur V. tą peilį gavo jis nežino, peilis buvo neįpakuotas, matėsi, kad naudotas, ko gero V. P. jau pas jį namuose jį turėjo, nes niekur kitur su V. nuėję nebuvo, iš jo namų ėjo tiesiai į parduotuvę. Jis nuo parduotuvės grindų pakėlė peilį ir įsidėjo į dešinės pusės vidinę kišenę, bijojo, kad V. P. ko nors tuo peiliu nesužalotų, nes anksčiau yra girdėjęs, kad išgėręs jis yra neprognozuojamas, be to įtarė, kad V. P. iš parduotuvės pavogė degtinės butelį, matė, kad jis už striukės kažką turi užsikišęs, jo įtarimas pasitvirtino, kai grįžus pas jį namo, V. išsitraukė pusę litro talpos butelį lietuvišku pavadinimu, kokiu dabar neprisimena. Taip pat gali pasakyti, kad V. P. tikrai už tą butelį degtinės nemokėjo, jis neturėjo pinigų. Kai jis susimokėjo už savo pirktą alkoholį, prie kasų susitiko pažįstamą S. D., kuriam pasiūlė eiti pas jį atsigerti alkoholio. Į namus grįžo visi trys. Išgertuvės dar vyko gal daugiau nei valandą laiko, per tą laiką net degtinės butelio visi nespėjo išgerti. Gėrė virtuvės kambaryje, vaikų tame kambaryje nebuvo, visi jie buvo kituose kambariuose, miegojo, tik A. T. nemiegojo, gulėjo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Vienu metu jis pas ją buvo užėjęs, nes ten buvo nuėjusi T. G. ir J. G., jis nuėjo kartu su S. D., o V. P. pasiliko virtuvėje, sėdėjo prie stalo nuo durų pusės, nuo tos kur yra išėjimas į koridorių. Ko jie visi ėjo į kitą kambarį jis dabar pasakyti negali, nepamena. Jiems einant į kitą kambarį V. P. sėdėjo, jokios agresijos pas jį nebuvo, jis nieko nesakė, bet vos po kokių dviejų minučių jiems grįžtant į virtuvės kambarį, jis stovėjo prie durų, tų pačių prie kurių jis ir sėdėjo, rankoje laikė jo virtuvinį peilį, apie 20 centimetrų ilgio, juodos spalvos rankena, apie 12 cm ilgio geležte, kuris prieš tai buvo virtuvėje ant spintelės, prie kriauklės. V. P. nebuvo agresyvus, tik tuo peiliu mosikavo, laikydamas jį dešinėje rankoje ir darydamas judesį aukštyn žemyn. Jis visiškai nieko nesakė, tik taip darydamas judesį peiliu aukštyn žemys artėjo link jo, nes jis iš kambario į virtuvę ėjo pirmas, už jo buvo S., T. ir J. Jis V. paklausė „ką čia darai“, tačiau jis nieko nesakė, buvo galvą nuleidęs ir toliau ėjo taip tuo peiliu mosikuodamas link jo. Jis pagalvojo, kad nuo gėrimo jam protas pasimaišė, bijodamas, kad nesužeistų jo, jo draugų ir artimųjų jis bandė iš V. atimtį peilį ir tuo metu, kai jis savo kaire ranka, nors nėra kairiarankis, bet jam taip buvo patogiau pagauti V. P. ranką, kurioje jis turėjo peilį, griebė jam už dešinės rankos, ir tuo metu jis jam peiliu įdūrė į kairės rankos žastą. Jis dar kartą patikina, kad jokio konflikto su V. P. nebuvo, niekas su juo nesipyko ir jokių muštynių ar panašiai nebuvo. Jis ir pats nesupranta V. P. elgesio, jo nuomone, tai alkoholis turėjo įtakos jo poelgiui. V. P., įdūręs jam į ranką, peilį ištraukė ir numetė atžagaria ranka, numetė ant grindų, kur tiksliai nematė, tik girdėjo, kad jis krito, garsas sklido nuo durų iš virtuvės į koridoriaus pusę. Jis iš tiesų nematė, kokiu peiliu jis jam dūrė, tik po to kai grįžo iš ligoninės pasigedo būtent to peilio, kurį nurodė, o tas peilis, kurį policijos pareigūnai papildomos apžiūros metu paėmė iš jo namų, buvo likęs jo striukės kišenėje, jis jo net išsitraukęs nebuvo, net į ligoninę važiavo jį turėdamas striukės kišenėje, apie jį net pamiršęs buvo. Kas galėjo paimti peilį kuriuo V. P. jam dūrė jis nežino, jo po įvykio nematė. Greitąją pagalbą jam iškvietė J. G., nes jis pats prašė, jam iš rankos stipriai bėgo kraujas, ji dar jam rankšluosčiu apsuko sužalotą vietą, kad kraują sustabdytų. Po to, kai jis pradėjo šaukti, kad jam įdūrė ir kad greitoji jam reikalinga, V. P. iš jo namų, be žodžių, pasišalino, jam jokių smūgių niekas nesudavė, niekas nieko jam nedarė, jo namuose tikrai jokios kojos jis nebuvo susilaužęs. Kur jis ją galėjo susilaužyti, jis nežino. Po įvykio su V. P. jis nekalbėjo, tik jo sugyventinei T. J. sakė, kad V. apie šį įvykį nieko nepamena, kur gali būti peilis ji nieko nesakė. Dėl patirto sužalojimo jis buvo pristatytas į Pakruojo ligoninę ir Respublikinę Šiaulių ligoninę, po apžiūros ir žaizdos susiuvimo jį išleido namo. Į medicininę ekspertizę nevyko ir nevyks. V. P. prašo nubausti įstatymų numatyta tvarka. Byloje civilinio ieškinio jis nereiškia (t. 1, b. l. 74-76, 88-91).

Iš liudytojos T. G. parodymų matyti, kad 2020-01-18, apie 16.00 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos draugė J. G., o pas ją namuose jau buvo J. dukra A. G.. Tikslios valandos pasakyti negali pas ją į namus atėjo V. P.. Prieš ateinant V. jos su J. gėrė šampaną, atėjus V. jos šampaną paslėpė, viso su J. jos išgėrė du butelius šampano ir vieną butelį degtinės. Atėjęs V. P. jos paprašė, kad ji jam duotų išgerti. V. atėjo jau būdamas neblaivus. Jos V. davė gerti šampano, jis jo truputį išgėrė. Po to pradėjo gerti degtinę. Taip pat V. jos paprašė, kad ji jam duotų 20 eurų, bet ji jam pinigų nedavė. V. iš kišenės išsitraukė peilį, kiek atsimena jis buvo nedidelis. Peilio rankena buvo galimai raudona, plastmasinė. V. joms negrasino peiliu jis tik parodė, kad jį turi. G. kiek pamena paklausė, kam tas peilis. V. atsakė, kad apsiginti. Ji V. davė 2 eurus ir V. išėjo į parduotuvę. V. iš parduotuvės grįžo vienas, parnešė du pakelius arbatos. Kai V. grįžo iš parduotuvės jie visi trys toliau gėrė degtinę. Tikslaus laiko pasakyti negali į namus grįžo jos sugyventinis A. T.. Kartu su sugyventiniu į namus atėjo ir S. D.. Jos sugyventinis į namus grįžo neblaivus. A., S. ir V. vėl išėjo į parduotuvę. Į namus po kurio laiko grįžo visi trys vyrai. Vyrai parsinešė degtinės ir jie visi susėdo ją gerti. Gėrė virtuvėje. Jos vaikai jau miegojo kambariuose. J. dukra A. taip pat miegojo. Išgertuvių metu A. apsistumdė su V. Kiek matė jie stumdėsi juokaudami, jokio žodinio konflikto tarp jų neįvyko. Vyrai stumdėsi svetainėje. Kažkokiu būdu V. rankose atsirado peilis. Koks peilis buvo pas V. ir ar tai tas pats peilis, kurį jis joms rodė ji pasakyti negali. Ji nematė iš kur V. paėmė peilį, ir kaip atrodė peilis ji nežino. Ji tik išgirdo, kaip jos sugyventinis pasakė ,,o gaidy, dabar tu atsiminsi“. Ir tuomet ji pamatė, kad A. ranka kruvina. Jeigu gerai pamena kraujavo kairė ranka. Kaip V. sužalojo jos sugyventinį ji nematė, ji matė tik jau kruviną sugyventinio ranką. Viskas vyko svetainės kambaryje, ji viską matė išėjusi iš tualeto, o visi kiti asmenys stovėjo tame pačiame kambaryje, kaip ir V. su A.. Kai V. ir A. stumdėsi niekas jų nebandė skirti. Tame pačiame kambaryje, kuriame vyko konfliktas miegojo P., E., E. ir K., jie konflikto nematė. Po viso konflikto, kai ji pamatė kraują, ji pasikėlė visus savo vaikus, taip pat ir A. ir su jais pabėgo iš namų pas savo mamą R. B. į daugiabučio namo laiptinę. Ji vaikus paliko laiptinėje ir nubėgo pas save į namus pasiimti mišinėlio vaikams. Grįžusi į namus pamatė labai daug kraujo, T. sėdėjo virtuvėje apvyniota ranka. V. namuose jau nebuvo, jai įėjus į laiptinę V. tiesiog šliaužė laiptinėje. Kiek žino pagalbą iškvietė J. G.. Pasiėmusi mišinėlį, ji nieko neklausė ir išėjo pas savo vaikus, daugiau nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 111-113).

Iš liudytojo S. D. parodymų matyti, kad įvykio metu jis buvo blaiviausias, įpūtė 0,98 promilės, girtas nesijautė ir įvykio aplinkybes gerai pamena. Gali pasakyti, kad įvykio dieną A. T. jis susitiko parduotuvėje „IKI“, kuris buvo su vyriškiu, kurį matė pirmą kartą, tačiau dabar žino, kad vyriškis vardu V., pavardės nežino. Parduotuvėje A. T. pirko alkoholį, o V. nieko nepirko, bet kaip suprato vėliau iš parduotuvės jis pavogė degtinės butelį, kokiu pavadinimu jis nežino. Iki susitinkant A. jis jokio alkoholio nebuvo vartojęs. Gali pasakyti, kad A. ir V. buvo neblaivūs, akivaizdžiai tai matėsi, bet V. ypač matėsi, kad yra girtas. Vienu metu matė, kad V. iš kišenės iškrito peilis, kodėl jis jį nešiojosi jis nežino, apie tai jis nieko neužsiminė, peilį nuo grindų pakėlė A. ir įsidėjo į savo striukės vidinę kišenę. A. jam pasiūlė nueiti pas jį išgerti alkoholio. A. jis pažįsta seniai, su juo bendraudavo, kartu žvejodavo, įvykio dieną susitiko po maždaug savaitės laiko. Kai nuėjo pas A., jo namuose buvo dvi moterys, A. sugyventinė ir kaip suprato V. sugyventinė. A. namuose vyko išgertuvės, jokių konfliktų ar muštynių nebuvo, mažamečių vaikų namuose nematė, kaip dabar žino visi vaikai miegojo. Vienu metu jis ir A. nuėjo į kambarį kur buvo televizorius, norėjo asmeniškai pasikalbėti, bet dabar apie ką nepamena. Nespėjo nieko aptarti, nes netrukus link svetainės kambario iš virtuvės šaukdama atbėgo V. sugyventinė, ką ji šaukė jis nepamena, bet kažką piktai šaukė, ant ko šaukė nesuprato, dabar tikrai neprisimins, ką ji konkrečiai sakė, nes viskas vyko labai greitai ir jis pasimetė, kai pamatė koridoriuje link jų einantį V., kuris rankoje laikė peilį ir juo mosikavo, nieko nesakė, peiliu negrasino ar panašiai. V. sugyventinė pasitraukė labiau link sienos, į kairę pusę, o matomiausioje vietoje liko A., prie kurio V. ir artėjo. V. peilį laikė dešinėje rankoje, tuo tarpu A. savo kaire ranka griebė V. už dešinės rankos, už tos kurioje jis laikė peilį ir norėjo jį atimti, tačiau vyriškiai susistumdė, pačio įdūrimo momento jis nematė, bet vos vyriškiai vienas prie kito priartėjo pamatė, kad A. griebiasi už savo kairės rankos ir jam bėga kraujas, o V. ant nugaros griuvo koridoriuje, kad prarastų sąmonę tikrai nematė. A. šaukė, kad įpjovė, kraujas jam labai bėgo iš rankos, kažkas pradėjo šaukti, kad kviestų greitąją, todėl jis nuėjo į T. miegamojo kambarį ir iškvietė pagalbą, po to iš karto ėjo į lauką, nubėgo iki parduotuvės „IKI“, nes ten pasitiko policiją, nežinojo jiems pasakyti tikslaus adreso. Jis gali pasakyti, kad jam išeinant iš T. buto jame V. buvo, tebegulėjo ant grindų, kažką inkštė, todėl tikrai nebuvo be sąmonės. Su policija į butą grįžo 10 minučių laikotarpyje, V. nebebuvo, kuriuo metu jis pasišalino jis nežino. Jo nebematė. Kurioje buto vietoje buvo įvykio metu T. jis pasakyti negali, nepamena. Dėl peilio jis gali pasakyti, kad T. bute, ant stalo, ar spintelių, ar kitoje matomoje vietoje jokio peilio nematė. Matė, kad V. rankoje buvęs peilis buvo juoda rankena, kažkokia oranžinės spalvos detalė buvo, geležtė buvo apie 14 cm ilgio, jis negali pasakyti ar tai tas pats peilis, kurį V. išmetė parduotuvėje ant žemės ar ne. Parduotuvėje ant žemės iškritusį peilį jis įsidėmėjo gerai, jis buvo juoda ir raudona rankena, be to, tą vakarą grįžęs namo A. iš kišenės jo taip ir neišsitraukė, jo striukė kaip ir jo kuprinė buvo visą laiką koridoriuje, todėl V. kaip ir negalėjo to peilio pasiimti. Po įvykio jis nepastebėjo, kur V. padėjo peilį, kuriuo dūrė A., neatkreipė dėmesio, nes visą dėmesį nukreipė į A.. Jis peilio, kuriuo V. dūrė A. neatpažintų, gerai jo neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 117-119, 123-125).

Iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad 2020-01-18, į pavakarę ji nuėjo pas pažįstamą T. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini), bet namo ir buto numerio nežino. Abi gėrė alkoholį. Jai atėjus netrukus iš kažkur parėjo A. T., po to atėjo ir jos sugyventinis V. P., jo niekas nekvietė, atėjo ieškoti jos. Jos mažametė dukra ir T. G. mažamečiai vaikai buvo namuose, tačiau kitame kambaryje, o įvykio metu, visi vaikai miegojo. Išgertuvės vyko virtuvės kambaryje, vienu metu A. T. ir V. P. buvo išėję į parduotuvę alkoholio parnešti, nes jo pritrūko. Parduotuvėje jie užtruko apie 20 minučių laiko. Su vyriškiais kartu grižo dar kažkoks vyras, S. vardu, pavardės nežino, vardą taip pat sužinojo tik tą vakarą, nes A. į jį taip kreipėsi, o S. ji tą vakarą matė pirmą kartą. Šiuose namuose ir toliau gėrė alkoholį. Jokių piktumų nebuvo, kalbėjosi, juokavo, gėrė alkoholį. Ji ir T. G. sėdėjo virtuvėje, o vienu metu visi trys vyrai išėjo į koridorių, kuris yra greta virtuvės. Ten kažkoks sambrūzdis įvyko, A. T. iš koridoriaus atėjo susiėmęs už kairės rankos, matė, kad jam iš rankos bėgo kraujas, tuomet ji nuėjo pažiūrėti kas koridoriuje įvyko, pamatė ant žemės, gulintį V. P., jis gulėjo ant nugaros, rankos išskėstos į šalis, jis buvo be sąmonės, matė ištinusį kairės pusės žandikaulį, jo rūbai buvo kruvini. A. T. vaikščiojo po virtuvę ir koridorių bei „taškė kraujus“, ji jam liepė nustoti, kvietė greitąją pagalbą. A. T. rankšluosčiu užspaudė žaizdą. Ji nematė kas koridoriuje įvyko tarp vyriškių, nematė ar kuris turėjo peilį, pas T. iš viso jokio peilio nepastebėjo, ji tą vakarą jokio maisto nepjaustė. Ji ir po įvykio jokio peilio nematė, nepastebėjo ir kuriuo metu iš namų išėjo S., V. ir T., ji viena pasiliko su A. ir greitosios sulaukė. Kai atvažiavo greitoji pagalba ji nuėjo pas T. mamą, kur buvo nuvesti visi vaikai, tame tarpe ir jos dukra. Vėliau ji išėjo namo persirengti, nes jos rūbai nuo A. buvo visi kruvini. Namuose V. nebuvo, ji vėl nuėjo pas T. mamą, o kai jos dukrą draugė K. išsivedė namo, ji vėl grįžo namo, V. buvo namuose, buvo ir policijos pareigūnai. V. negalėjo paeiti, jam skaudėjo koją, kuriuo metu jis ją susižalojo ji nežino, bet gydytojai nustatė jam dešinės kojos čiurnos lūžį. V. aiškina, kad įvykio aplinkybių neatsimena, negali pasakyti, nei kaip koja lūžo, nei kaip žandikaulį užsigavo, taip pat jis nieko neprisimena nei apie A. T. rankos sužalojimą, šių aplinkybių jis negali nei patvirtinti nei paneigti. Ji dar kartą nurodo, kad pačio įvykio momento nematė, visą laiką buvo virtuvės kambaryje, į kitą kambarį nuėjusi nebuvo, tuo labiau su S. ir A. Visas įvykis vyko koridoriuje, o ne virtuvės kambaryje, V. mosikuojančiu peiliu nematė, nematė, kad jis rankoje iš viso turėtų peilį, negali nieko pasakyti ir apie tai, kad jis kada nors nešiotųsi su savimi peilį. Kas įvyko tarp vyriškių ji nežino, jokių piktumų nebuvo. Koridoriuje jokių piktumų taip pat negirdėjo, girdėjo tik sambrūzdį, niekas nerėkė, nešaukė ar panašiai, viskas įvyko labai greitai, nespėjo net sureaguoti (t. 1, b. l. 129-131).

Iš 2020-01-19 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad tyrimas pradėtas dėl gauto pranešimo, jog išgertuvių metu V. P. peiliu dūrė A. T. į kairę ranką (t. 1, b. l. 5-7).

Iš 2020-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buto koridoriuje ir virtuvėje stebimi galimi kraujo pėdsakai, paimtas kraujo mėginys (t. 1, b. l. 8-18).

Iš 2020-01-18 daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad apžiūrint V. P. rūbus, ant sportinių kelnių ir sportinių batų stebimi galimi kraujo pėdsakai (t. 1, b. l.19-25).

Iš 2020-01-22 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad apžiūrint papildomai įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje ant stalo stebimas peilis su užrašu „Moraknil“, peilis paimtas (t. 1, b. l. 26-31).

Iš 2020-02-28 specialisto išvados matyti, kad A. T. vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant su aštriu, duriančiu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, padaryta kairiojo žasto durtinė - pjautinė žaizda, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 49-50).

Iš 2020-01-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykį reaguota, gavus Šiaulių AVPK budėtojo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp asmenų, vienas sužalotas peiliu. Nurodytu adresu pasitiko S. D.. Bute buvo sužalotas A. T., įtariamasis V. P. buvo pasišalinęs (t. 1, b. l. 67).

Iš 2020-01-31 akistatos protokolo tarp liudytojų A. T. ir J. G. matyti, kad J. G. sutiko su A. T. parodymais (t. 1, b. l. 137-140).

Iš 2020-02-04 akistatos protokolo tarp liudytojų S. D. ir J. G. matyti, kad J. G. sutiko su S. D. parodymais (t. 1, b. l. 145-148).

Kaltinamojo V. P. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis durdamas su peiliu, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žalą civiliniam ieškovui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. P. teistas dvylika kartų, nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs arešto bausmės, kurią šiuo metu jau yra atlikęs, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 7-25, 26-34, 158-176), daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 35-65), įrašytas į psichiatro ir priklausomybės įskaitas (t. 2, b. l. 69), pagal specialisto išvadą skirti jam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 81-82), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų iš gyventojų dėl jo elgesio nėra gavusi bei nurodo, kad jo šeimą sudaro sugyventinė J. G. ir podukra A. G. (t. 2, b. l. 91), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iš jo žodžių), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiojo A. T., kuris civilinio ieškinio nereiškia, bet prašo jį nubausti pagal įstatymą. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kad pasiekti bausmės tikslus, kaltinamasis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis pripažino kaltę (BK 41, 50, 61, 63, 64¹ straipsniai).

Kadangi kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs 2019 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė jam turėtų būti subendrinta su neatlikta bausme, tačiau šiuo atveju bausmių subendrinimas netaikytinas, nes V. P. paskirtą arešto bausmę atliko 2020 m. balandžio 10 d. (t. 2, b. l. 171).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam V. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (t. 2, b. l. 92-94, 110-111).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam V. P. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 2, b. l. 107-109).

Procesas dėl valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikšto 65,82 eurų civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. T. gydymą nutrauktinas, kadangi kaltinamasis jį geranoriškai atlygino (t. 2, b. l. 156-157; BPK 107 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kraujo mėginys, sportinės kelnės, sportiniai batai ir peilis, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (t. 1, b. l. 32-34, BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką V. P. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 18 d., 22 val. 50 min. iki 2020 m. sausio 19 d., 11 val. 05 min., tai yra vieną parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. P. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Procesą dėl valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikšto 65,82 eurų civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kraujo mėginį, sportines kelnes, sportinius batus ir peilį, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.