- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- eI3-905-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03002-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB Gelsva
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. liepos 29 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-15 (toliau – ir Sprendimas); 2) jei pirmajame punkte nurodytas reikalavimas netenkintinas ir Sprendimas nenaikintinas, prašo atsakovo Sprendimą pakeisti paskirtą sankciją sumažinant iki 500 Eur (penkių šimtų eurų), arba iki kitos (mažesnės ar didesnės) sumos, kuri, Teismo vertinimu, būtų teisinga; 3) priteisti pareiškėjai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog savo veikloje išgauna požeminį vandenį ir privalo kiekvieną metų ketvirtį deklaruoti išgautą gamtos išteklių kiekį bei sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Pareiškėja teikė deklaracijas, teikiant (duomenys neskelbtini) deklaraciją (už 2015 m. ketvirtą ketvirtį), įsivėlė apmaudi klaida: pareiškėjos vadovė (duomenys neskelbtini) tinkamai, nurodė teisingą mokesčio už 2015 m. ketvirtojo ketvirčio sumą, t. y. 40 317 eurų, tačiau įvykus techninei klaidai EDS neišsaugojo deklaracijos pakeitimų. (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo nusiųsta deklaracija su 2015 m. trečiojo ketvirčio duomenimis. 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį išgauti gamtos ištekliai buvo deklaruoti ir nuo jų sumokėti mokesčiai, tačiau dėl techninės klaidos jie nebuvo išsaugoti ir išsiųsta neteisinga deklaracija su praeito ketvirčio duomenimis. Vis dėlto, teisingai apskaičiuotas mokestis sumokėtas laiku ir jokia žala valstybei nepadaryta. Pareiškėja sąžiningai įvykdė savo mokestinę prievolę, be to, nuoširdžiai manė, kad yra pateikta teisingo turinio deklaracija. Pareiškėja taip pat nurodo, kad sankcija yra neproporcinga.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė deklaracijos už 2015 m. ketvirtą ketvirtį. Įstatymas, būtent mokesčio mokėtojui, nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą. Pareiškėja deklaracijas pildo ir teikia ne pirmus metus, todėl preziumuoja, jog ji yra puikiai išmananti ir privalanti išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, tame tarpe – teikti laiku ir teisingas deklaracijas valstybei, nes gamtos ištekliai yra didelė vertybė ir jie negali būti naudojami bet kaip ir apskaitomi, deklaruojami bet kaip, o turi būti apskaitomi ir deklaruojami bei naudojami tik pagal griežtus valstybei įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus) privalėjo ne tik darbą organizuoti taip, kad valstybei prievolės būtų įvykdytos tinkamai, bet ir turėjo tam visas galimybes, nėra naujokė. Pareiškėja yra atsakinga už nepateiktą 2015 m. ketvirto ketvirčio deklaraciją (vietoj to pateikta 2015 m. trečio ketvirčio deklaracija). Pakanka fakto, kad pareiškėja nepateikė deklaracijos už 2015 m. ketvirtą ketvirtį, neatsižvelgiant kokia kita deklaracija pateikta, kad būtų taikoma sankcija – didesnis mokesčio tarifas dauginant iš koeficiento 10.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės palaikė skundą jame nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti. Akcentavo, jog pildė deklaraciją ankstesnės deklaracijos pagrindu ir, tikėtina, įvyko techninė klaida. Visą mokesčio sumą sumokėjo tokią, kokią ir priklausė mokėti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. liepos 29 d. Departamento sprendimo Nr. AS-15 “Dėl patikrinimo akto tvirtinimo”, kuriuo pareiškėjai už 2015 m. IV ketvirtį, Valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso nepateiktą Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją (Forma (duomenys neskelbtini)), paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu iš viso 403 168 Eur (el. b. l. 9–11), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2019 m. gegužės 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. D-14, kuriame konstatavo, kad pareiškėja už 2015 m. IV ketvirtį Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini), taip pat nedeklaravo per šį laikotarpį išgauto požeminio vandens kiekio, tuo pareiškėja pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 punktą, 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis. Todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, t. y., 403 168 eurai. (e. b. l. 29–32).
Departamentas skundžiamu sprendimu patvirtino 2019 m. gegužės 31 patikrinimo aktą Nr. D-14 (e. b. l. 9–11).
Pareiškėja pateikė skundą teismui. Skunde teismui nurodo, kad deklaraciją pateikė, išgautą vandens kiekį deklaravo ir mokesčius sumokėjo. Departamentas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji deklaraciją pateikė, iš esmės laikosi pozicijos, kad pareiškėjai turėjo būti paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (Įstatymo 1 str.). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 str.). Mokesčio objektas vanduo ir statybinis gruntas (Įstatymo 4 straipsnio 2 punktas)
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje).
Viešojo administravimo įstatymo 36-8 straipsnio 1 dalis numato, kad poveikio priemonės ūkio subjektams skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Tad didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.
Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimus).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė deklaraciją už 2015 m. trečiąjį ketvirtį ir sumokėjo 54537 eurų mokesčio (e. b. l. 20, 33), (duomenys neskelbtini) pateikė deklaraciją už 2015 m. IV ketvirtį, 2015 m. III ketv. pagrindu, tačiau kaip matyti deklaracijos teikimo mokestinis laikotarpis liko tas pats 2015 m. III ketv. (e. b. l. 27–28). (duomenys neskelbtini) sumokėjo 40 317 eurų už 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį (e. b. l. 19). Pareiškėja teismui pateikė (duomenys neskelbtini) pildytos deklaracijos vaizdą, iš kurio matyti, kad deklaracijoje mokestinis laikotarpis yra pakeistas t. y. nurodytas 2015 m. IV ketvirtis (e. b. l. 23). Taigi susidarė tokia situacija, kad pareiškėjos teiktos (duomenys neskelbtini) pirminės deklaracijos už 2015 m. IV ketv. sistema „nesurado“. Tuo tarpu deklaracija už 2015 m. III ketv. buvo pateikta du kartus: pirminė 2015 m. spalio 26 d., patikslinta 2016 m. vasario 1 d. (e. b. l. 64). Pareiškėja skunde nurodo, kad negalima laikyti III ketv. deklaracijos tikslinimu, nes duomenys nebuvo tikslinti, o deklaracija iš esmės užpildyta 2015 m. IV ketv. duomenimis. Iš viešai prieinamų vmi.lt duomenų matyti, kad teikti naujas deklaracijas galima dviem būdais: pildyti naują formą arba pildyti ankstesnės pagrindu. Pareiškėja pasirinko pildyti naują deklaraciją už 2015 m. IV ketv. kaip minėta ankstesnės deklaracijos pagrindu: 2015 m. III ketv. pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja 2015 m. IV ketv. išgavo mažiau požeminio vandens, nei 2015 m. III ketv., tad jeigu pritarti atsakovo pozicijai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) patikslino pirminę deklaraciją už 2015 m. III ketv., atsakovė vadovaudamasi patikslintos deklaracijos duomenimis turėjo konstatuoti nustatytus 2015 m. III ketv. neatitikimus, tačiau priešingai atsakovė už 2015 m. III ketv. Įstatymo pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad deklaracija už 2015 m. IV ketv. galėjo būti nepateikta dėl techninės klaidos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius pareiškėjos buvo sumokėtas tinkamo dydžio ir savalaikiai, dėl šios faktinės aplinkybės ginčo tarp šalių nėra, todėl vertintina, jog teiktos deklaracijos nepateikimas dėl techninės klaidos yra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 772,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 600 Eur už skundo teismui parengimą ir pateikimą, 150 eurų už atstovavimą teismo posėdyje (e. b. l. 133, pastaba: priedai neskaitmenizuoti). Pareiškėja taip pat sumokėjo 22,50 eurų žyminį mokestį. Pareiškėją pagal 2018 m. kovo 13 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 13-03-18/1 (e. b. l. 25) atstovavo advokatė A. B..
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkintas, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas, priimdamas sprendimą ir paskaičiavęs pareiškėjai mokestį už nepateiktą deklaraciją, veikė savo įgaliojimų srityje. Teismas pažymi, kad sprendime teismas nenustatė Departamento neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis konstituciniais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu, nusprendė, kad, nagrinėjamu atveju susidarė išskirtinė situacija, kuri sudarė teismui pagrindą pareiškėjos skundą tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo iš atsakovo Departamento priteisti pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 29 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-15.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Violeta Petkevičienė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė