- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- II-126-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00185-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Advokatai
- Gintaras Keliauskas
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
jo atstovui advokatui Gintarui Keliauskui (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
dalyvaujant institucijos surašiusios nutarimą atstovei D. B. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. 2024 m. rugpjūčio 19 d. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį panaikinimo (ROIK 24251179396).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėja J. B. 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną prieš R. Š., konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo (pagal Administracinių nusižengimų kodekso, toliau – ANK – 417 straipsnio 4 dalį) požymių (ANK 565¹ str. 1 p.). Nutarimą grindė tuo, kad peržiūrėjo miesto vaizdo kamerų įrašą DR01, tačiau jame neužfiksuota, kad, kaip teigia pareiškėjas, 2024 m. liepos 24 d. 17:10 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (automobilio vairuotoja) būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė R. Š. paaiškino, kad nurodytu metu ji nematė asmens prie pėsčiųjų perėjos ar įžengusio į pėsčiųjų perėją, todėl negalėjo padaryti pažeidimo. Pasak moters, ji neturi vaizdo registratoriaus automobilyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. 2024 m. rugpjūčio 19 d. skundu prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį (prieš R. Š.). Skundą grindžia tuo, kad pareigūnai atliko tyrimą butaforiškai ir formaliai, t. y. peržiūrėjo vaizdo kameras, kurios nieko reikšmingo neužfiksavo, ir potencialios pažeidėjos pasiteiravo, ar ji padarė administracinį nusižengimą (pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį). Pareigūnė priėmė skundžiamą sprendimą, neįvertinusi ir/ar neperklausiusi garso įrašo, daryto tarp pareiškėjo ir R. Š.. Be to, pareigūnai galėjo atlikti ir kitus veiksmus: peržiūrėti kitas netoliese esančias aktualias vaizdo kameras, nustatyti ir apklausti liudytojus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjui iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) pagal R. Š. pareiškimą. Jo įsitikinimu, įvykiai (KET pažeidimas) prasideda vienoje administracinio nusižengimo byloje, o (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) baigiasi kitoje administracinio nusižengimo byloje, todėl administracinio nusižengimo bylos privalėjo būti nagrinėjamos kartu analizuojant abiejų bylų (teisenų) detales.
Atsiliepimas
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi in dubio pro reo principu, pagal kurį visi neaiškumai ir abejonės dėl administracinio nusižengimo buvimo yra traktuojami atsakomybėn trauktino asmens naudai.
Teismo posėdyje pareiškėjas D. M. ir jo atstovas pagal pavedimą advokatas G. Keliauskas skundą palaikė ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjo nuomone, policijos įstaiga arba užmaskavo suinteresuoto asmens R. Š. padarytą KET pažeidimą (suklastojo vaizdo įrašą DR01), arba atliko administracinio nusižengimo tyrimą aplaidžiai (neišreikalavo įrašo iš kameros TeKAM12; procesiniuose dokumentuose supainiojo datas, vardus). Pareiškėjas įsitikinęs, kad tyrime galėjo būti atlikti ir kiti veiksmai: peržiūrėtos kitos netoliese esančios aktualios vaizdo kameros, nustatyti ir apklausti liudytojai, tačiau to nebuvo padaryta. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstai ir nemotyvuotai tirtos šios administracinio nusižengimo bylos (ROIK:24251179396 ir ROIK:24251535076), o tyrimą atlikę pareigūnai galimai dangstė vienas kitą ir dirbo aplaidžiai, o gal net galima tyčia fabrikavo bylas, slėpė įrodymus. Pareiškėjo įsitikinimu, turėtų būti pradėtas tarnybinis patikrinimas prieš pareigūnę J. B., o patikrinimo metu būtų nustatyta, kaip ji atlikdama tyrimo veiksmus ir priimdama nutarimą, savo veiksmais pažeidė policijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat turi būti tarnybinis patikrinimas dėl galimo pažeidimo policijos pareigūnių K. K., I. Š. ir D. V. veiksmų. Pareiškėjas akcentavo, kad teismui pateikta bylos medžiaga yra neišsami, nepilna, netgi klaidinanti, yra esminių protokolo ir bylos medžiagos trūkumų. Taip pat prašė pripažinti pareiškėją D. M. nukentėjusiuoju ir priteisti jam neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena R. Š. prašė pareiškėjo skundo netenkinti nurodydama, kad pareiškėjo atsiprašinėjo tik išsigandusi jo agresijos.
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė D. B. teismo posėdžio metu siūlė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas D. M. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena R. Š. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nutraukta, nes nustatyta, kad nėra R. Š. veikoje administracinio nusižengimo požymių. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nes iš vaizdo kameros įrašo (DR01) nenustatyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas D. M. kategoriškai su tuo nesutinka, mano, kad nepilnai ir neišsamiai ištirtos visos įvykio aplinkybės.
ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas važiuoja nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja KET.
Kelių eismo taisyklių 30 punktas įtvirtina, jog, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Taigi, byloje kilo ginčas, ar pareigūnė (ne)pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį teiseną prieš R. Š..
Iš bylos duomenų matyti, kad 2024-07-25 Šiaulių apskrities m. ir r. PK gavo pranešimą PRĮR ROIK 0124000456600, kuriamo nurodyta, kad 2024-07-24 dieną apie 17.10 val. Šiauliuose(duomenys neskelbtini), automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisykles numatytas ANK417 straipsnio 4 dalyje. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 24251179396.
Pareiškėjas D. M. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė tokias faktines įvykio aplinkybes: 2024-07-24 apie 17:10 val., Šiaulių m. judėjo pėsčiomis (duomenys neskelbtini) nuo geležinkelio stoties automobilių aikštelės šaligatviu prie (duomenys neskelbtini) gatvėje (netoliese su žiedine sankryža (duomenys neskelbtini)) įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) gatvę, paženklintos kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir horizontaliuoju ženklinimu, įrengtas greičio mažinimo kalniukas ir saugumo salelė viduryje gatvės. Priėjo prie perėjos, jam iš kairės pusės atvažiavęs šviesios spalvos lengvasis automobilis sustojo prieš perėją I-moje eismo juostoje (taip kaip to reikalauja KET). Kitų automobilių nebuvo, įžengė į perėją ir artėdamas prie važiuojamosios dalies vidurio, pamatė kaip iš kairės pusės, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link perėjos atvažiuoja juodas visureigis, bet greičio nemažino. Pareiškėjas sustojo I-moje eismo juostoje ir joje liko. Matė, kad automobilį vairuoja moteris, šviesių plaukų, vyresnė (galimai mano amžiaus), raudona maikute. Pareiškėjas pakėlė kairę ranką, norėdamas atkreipti jos dėmesį. Bet ji nekreipė dėmesio, automobilio nestabdė ir įvažiavo į perėją. Kairėje pusėje buvęs automobilis I-moje eismo juostoje pradėjo gazuoti, akseleruoti, tikėjosi galimai važiuoti pro pareiškėjo nugarą, bet pamatęs tą visureigį perėjoje važiuojantį visgi liko stovėti prieš perėją sustojęs I-moje jusotoje. Matė, kaip perėją kirtęs visureigis juodas buvo Toyota markės, įsidėmėjo ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Moteris spausdama akseleratorių ramiausiai nuvažiavo į žiedinę sankryžą II-tra eismo juosta. Pareiškėjas išsigando tokių vairuotojos veiksmų, galėjo būti patrenktas. Pareiškėjas perėjo gatvę iki saugumo salelės įrengtos kelio viduryje ir matydamas, kad nėra jokių kitų automobilių išvažiuojančių iš žiedinės sankryžos, pabaigė eiti per (duomenys neskelbtini) gatvę pėsčiųjų perėja į kitą kelio pusę. Tada pamatė tą patį juodą visureigį išvažiuojantį iš žiedinės sankryžos į (duomenys neskelbtini). Jis kiek pavažiavęs pasuko į dešinę tarp renovuojamų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į įvažiavo vidinį kiemą. Atėjęs į vidinį kiemą prie (duomenys neskelbtini)namo, pareiškėjas rado stovinį Toyota markės automobilį, numeriu (duomenys neskelbtini), iš vairuotojos vietos išlipo moteris trumpų šviesių plaukų, raudona malkute, ta pati, kuri ir važiavo per perėją II-tra eismo juosta, kai pareiškėjas stovėjo I-mojoje eismo juostoje ties važiuojamos dalies viduriu. Pareiškėjas paklausė moters, kodėl ši nestabdo automobilio ir važiuoja per perėją, kai pirmoje eismo juostoje stovi prieš perėją automobilis (taip kaip to reikalauja KET) ir pėsčiasis eina per perėją ir dar ranka moja, ji atsakė, kad skubėjo, turi vežti dukrą į ligoninę, pareiškėjo nematė, automobilis užstojo, atsiprašinėjo už savo veiksmus, minėjo, kad sustojęs automobilis prieš perėją jei trukdė pastebėti pėsčiąjį, todėl mašinos ji nestabdė ir važiavo per perėją.
Suinteresuotas asmuo ir automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė R. Š. tvirtina, kad nurodytu metu ji nematė asmens prie pėsčiųjų perėjos ar įžengusio į pėsčiųjų perėją, todėl negalėjo padaryti pažeidimo.
Iš pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad asmenų paaiškinimai yra prieštaringi.
Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad miesto vaizdo kameros įraše (darytame (duomenys neskelbtini) DR01 2024 m. liepos 24 d. nuo 17:09:59 val. iki 17:11:30 val.) neužfiksuota, jog automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja (R. Š.) 2024 m. liepos 24 d. 17.10 val. ties (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būtų važiavusi nesustodama ir nepraleisdama per pėsčiųjų perėją ėjusio pėsčiojo (D. M.). Nuo 17:11:01 val. miesto vaizdo kamera DR01 pasisuka iš dešinės į kairę ir pradeda filmuoti žiedinę sankryžą. Aplinkybę, kad miesto vaizdo kameros DR01 įraše nėra užfiksuotas pareiškėjo nurodomas kelių eismo taisyklių pažeidimas, teismo posėdžio metu pripažino ir pats pareiškėjas D. M..
Pareiškėjas nurodo argumentus, kad miesto vaizdo kameros DR01 įrašas yra suklastotas, nes užfiksuotas apšvietimas (saulėta) neatitinka apšvietimo, kai pareiškėjas už kelių minučių kalbėjosi kieme tarp (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, su suinteresuotu asmeniu R. Š. ir tada buvo debesuota. Be to, pareiškėjui kelia abejonių miesto vaizdo kameros įraše DR01 nuo 17:11:01 val. apačioje per vidurį atsirandantis užrašas „KET penktadienis“, nors 2024 m. liepos 24 d. buvo trečiadienis. Iš pareiškėjo kieme tarp (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, darytų ir pateiktų fotonuotraukų matyti, kad, priešingai negu tvirtina pareiškėjas, jose užfiksuota saulėta diena, nuo daugiabučio namo ant žemės krenta šešėlis. Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovas nurodo, kad byloje yra toks miesto vaizdo kameros įrašas DR01, kokį pateikė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“. Be to, miesto vaizdo kameros įrašas DR01 ištisinis ir vientisas. Iš tiesų, byloje esantis pateiktas vaizdo kameros įrašas DR01 patvirtina, kad nuo 17:11:01 val. apačioje per vidurį atsiranda užrašas „KET penktadienis“, tačiau tai negali būti sietina su pareiškėjo keliama abejone dėl 2024 m. liepos 24 d. įvykio datos, nes D. M. pripažino, kad šiame vaizdo kameros įraše DR01 yra užfiksuotas būtent pats pareiškėjas. Įvertinęs tai, teismas atmeta skundo argumentus dėl galimo miesto vaizdo kameros DR01 įrašo klastotės. Taigi, skundžiamame nutarime teisėtai ir pagrįstai nurodoma, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo peržiūrėtas miesto vaizdo kameros įrašas (DR01), tačiau pareiškėjo minimas pažeidimas nebuvo fiksuotas.
Pareiškėjas tvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas aplaidžiai, neišreikalautas įrašas iš kameros TeKAM12, tyrime galėjo būti atlikti ir kiti veiksmai: peržiūrėtos kitos netoliese esančios aktualios vaizdo kameros, nustatyti ir apklausti liudytojai, tačiau to nebuvo padaryta. Su tokia dėstoma pareiškėjo pozicija nesutiktina.
Visų pirma, 2025 m. sausio 24 d. nutartimi teismas Šiaulių apskrities miesto ir rajono PK reikalavo pateikti 12 pozicijų vaizdo ir (ar) garso įrašų (2 t., b. l. 1–3). Institucija informavo, kad 1, 3, 4, 5, įvardintų vaizdo/garso įrašų pateikti neturime galimybės. 2025 m. sausio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas tarnybiniu pranešimu informavo, kad nuvykus adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjus visas daugiabučio namo pastato laiptines jokių vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėjo. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodė, jog vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų ir jų fiksuotų duomenų rinkimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 12 punktą vaizdo įrašymo įrenginyje vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdas skaitmeniniu būdu įrašomas į vidinį kietąjį diską. Savivaldybės teritorijoje esančių viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai saugomi 30 parų. Dėl ribotos kietojo disko talpos vaizdo įrašymo įrenginys automatiškai ant seniausių įrašų viršaus įrašo naujausią vaizdo srautą. 2 ir 11 punktuose įvardintos kameros vaizdo įrašas „Draugystės pr. DR01“ yra tas pats, kuris Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams buvo pateiktas kartu su administracinio nusižengimo byla Nr. 24251535076 ir administracinio nusižengimo byla Nr. 24251179396. Dėl 6 punkte nurodyto garso ir vaizdo įrašo, informuojame, kad šis vaizdo ir garso įrašas, kurį padarė pats pareiškėjas D. M., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams buvo pateiktas administracinio nusižengimo byloje Nr. 24251179396 kartu su nuoroda į šį vaizdo ir garso įrašą. Dėl 7 ir 8 punktuose nurodomų vaizdo/garso įrašų informuojame, kad 2024 m. liepos 26 d. R. Š. paaiškinimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 24251179396, ir pareiškimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 24251535076, teikimo metu vaizdo ir garso įrašas nebuvo daromas. Dėl 9 ir 10 punktuose nurodomų garso įrašų, informuojame, kad garso įrašai, kurie buvo daryti 2024 m. rugpjūčio 27 d. ir 2024 m. rugsėjo 6 d. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. 24251535076 ne teismo tvarka, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje, bus pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams su šiuo raštu. Pažymėtina, kad šie garso įrašai jau buvo pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams kartu su administracinio nusižengimo byla Nr. 24251535076. Dėl 12 punkte nurodyto vaizdo ir garso įrašo (23 sek. trukmės), kurį padarė, savo mobiliuoju telefonu Samsung A51, pats pareiškėjas D. M. išeidamas iš Draugystės pr. 8, informuojame, kad šio vaizdo ir garso įrašo, kurį kaip vieną iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. prašymo priedų pareiškėjas atsiuntė per failų dalijimosi programą „Wetransfer“ pateikti neturime galimybės, nes nuorodos, į prašymo priedus, galiojimo laikas pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 22 d. (2 t., b. l. 10–13). Antra, pareiškėjas formaliai nurodo, kad turėjo būti nustatyti ir apklausti liudytojai, tačiau konkrečiai nepaklaustų liudytojų neįvardina. Be to, teismo posėdžio metu pats pareiškėjas negalėjo nurodyti šviesios spalvos lengvojo automobilio sustojusio prieš perėją I-moje eismo juostoje valstybinių numerių ar vairavusio asmens duomenų. Trečia, 2025 m. gegužės 21 d. vykusio tesimo posėdžio metu, pareiškėjas institucijos atstovei, esant neatliktam tyrimui dėl policijos aplaidžiai atliekamo tyrimo, kėlė klausimus susijusius su netinkamai atliktu tyrimu ir kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 24251535076. Ketvirta, dėl pareiškėjo D. M. 2025-05-08 pareiškimo dėl galimai R. Š. ar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų įvykdytų nusikalstamų veikų, 2025-05-22 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Administracinio nusižengimo byloje taip pat yra paties pareiškėjo D. M. pridėtas vaizdo ir garso įrašas, pavadintas „2024-07-24_17.14val_vairuotoja (duomenys neskelbtini)”. Iš šio įrašo matyti, kad filmuojama prie automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinti moteris ir šalia jos esančio vyro (kaip galima suprasti, pareiškėjo) kojos. Šiame vaizdo ir garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp vyro ir moters. Vyras klausia: „Kaip jūs galit važiuot?” Moteris atsako: „Nu, tikrai atsiprašau. Skubinau va pas dukrą: vaiką turiu vežt į ligoninę. Nu, tikrai, nepasi…” Vyras: „Tai – ne pasiteisinimas. Būtų ėjęs vaikas, tai to vaiko dabar nebūtų?” Moteris: „Nu... Bet tikrai atsiprašau.” Vyras: „Per pėsčiųjų perėją važiuodama privalot įsitikinti” Moteris: „Supratau.” Vyras: „Sumažint greitį, jeigu reikia – ir sustot.” Moteris: „Nu, atsiprašau labai. Atsiprašau tikrai.” Vyras: „Blogai darot, blogai vairuojat – galiu tik tiek pasakyti.” Moteris: „Nu, atsiprašau labai.” Vyras: „Policija nuspręs, ką daryti. Ačiū.” asmenų Esant prieštaringiems tiek D. M., tiek R. Š. paaiškinimams dėl įvykio aplinkybių, vertindamas pareiškėjo D. M. pridėto vaizdo ir garso įrašo turinį, teismas sprendžia, kad nesant užfiksuotam suinteresuoto asmens R. Š. administracinio nusižengimo padarymo faktui, ir nesant kitų įrodymų patvirtinančių tai, šis vaizdo ir garso įrašas ir byloje pateiktos pareiškėjo darytos nuotraukos, negali būti įrodymu patvirtinančiu pareiškėjo nurodomą pažeidimą.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).
Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvius, konstatuoja, jog nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo padaryta esminių tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimų, kurių pagrindu skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas.
Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų duomenų visumą, teismas visiškai sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicija, jog byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Be kita ko nustatyta, kad ne tik D. M., bet ir R. Š. kreipėsi į policiją dėl įvykio. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja D. V. 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį prieš D. M. pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą (ROIK 24251535076). Tai gi, atitinkamos institucijos apie įvykį buvo informuotos, tyrimai atlikti. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių asmens kaltumą ir turi nelikti jokių abejonių asmens kaltumui pripažinti. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta aukščiau, teismas daro išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to pažymėtina, kad siekiant nustatyti ar padarytas pažeidimas, tyrimas negali būti begalinis ir užsitęsti neribotą laiką.
Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4, nors ir nėra pakankamai motyvuotas, tačiau yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 24251179396) paliekamas nepakeistas ir D. M. skundas netenkinamas.
Dėl kitų D. M. pateiktų reikalavimų
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja D. V. 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį prieš D. M. pagal pareiškėjos R. Š. pažeidimą (ROIK 24251535076).
Pareiškėjas D. M. 2024 m. gruodžio 17 d. prašymu prašė teismo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį (ROIK 24251179396), pripažinti jį nukentėjusiuoju, kad būtų priteistas (ne)turtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtų (pareiškėjos priešpriešinėje administracinio nusižengimo byloje ROIK 24251535076) R. Š. veiksmų bei policijos aplaidžiai atliekamo tyrimo ir neatsakingo darbo; nustatyti, ar R. Š. neturėtų būti traukiama atsakomybėn už pranešimą apie nebūtą įvykį (nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą) (ROIK 24251535076).
Pareiškėjas D. M. 2024 m. gruodžio 29 d. prašymu prašė teismo priteisti iš R. Š. 44,54 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 763,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašymą grindė tuo, kad dėl vairuotojos veiksmų jis patyrė stresą, negatyvias emocijas; po to vairuotoja jį apšmeižė melagingai nurodydama padarius nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Pareiškėjui teko pirkti vaistus. Pridėjo 2024 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymus Nr. 102 ir 103, įrodančius, kad sumokėjo po 100 Eur R. K.; mokėjimo paskirtyje įrašyta atitinkamai „ANK 24251535076 byla“ ir „ANK byla skundas ir prašymas“; 2024 m. rugpjūčio 17 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 48/2024 su advokatu R. Dobrovolskiu kopiją, 2024 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 66/2024 kopiją apie reikalavimą sumokėti 193,60 Eur už susipažinimą su dokumentais, konsultaciją, atstovavimą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ROIK 24251535076; 2024 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymo pervesti 193,60 Eur kopiją; 2024 m. gruodžio 29 d. sąskaitą Nr. 75-2/GK/24 už advokato G. Keliausko teisines paslaugas ir išrašą iš Luminor Bank AS sąskaitos, kad iš D. M. 2024 m. lapkričio 4 d. gavo 150 Eur; 2024 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 75-2/GK/24 už advokato G. Keliausko teisines paslaugas sumokėti 150 Eur ir 2024 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 119, kad D. M. sumokėjo 150 Eur pagal sąskaitą Nr. 75-2/GK/24.
Pareiškėjas D. M. 2025 m. sausio 23 d. ir 2025 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą prie administracinio nusižengimo bylos Nr. II-282-900/2024 pridėti papildomus įrodymus. Jame, be kita ko, teigė, kad samdydamas teisininką R. K. patyrė 270 Eur žalą, samdydamas advokatą (R. Dobrovolskį) – 193,60 Eur žalą, samdydamas advokatą (G. Keliauską) teisme – 300 Eur žalą, pirko receptinius vaistus „Somnols“ ir „Tiapridal“ už 44,54 Eur, už dokumentų (bylos) kopijas sumokėjo 16,52 Eur. Neturtinė žala – 1 500 Eur. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl 2 324,36 Eur (ne)turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas palieka nenagrinėtas pareiškėjo D. M. 2024 m. gruodžio 17 d. ir 2025 m. gegužės 16 d. prašymo dalis, kuriomis jis prašė teismo pripažinti jį nukentėjusiuoju, kad būtų priteistas (ne)turtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtų (pareiškėjos priešpriešinėje administracinio nusižengimo byloje ROIK 24251535076) R. Š. veiksmų bei policijos aplaidžiai atliekamo tyrimo ir neatsakingo darbo; nustatyti, ar R. Š. neturėtų būti traukiama atsakomybėn už pranešimą apie nebūtą įvykį (nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą) (ROIK 24251535076), nes teismas nagrinėja pareiškėjo skundą administracinio nusižengimo byloje ROIK 24251179396, o ne priešpriešinėje byloje ROIK 24251535076.
Teismas palieka nenagrinėtą pareiškėjo D. M. 2024 m. gruodžio 29 d. prašymą priteisti jo naudai iš R. Š. 44,54 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 763,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl jo apšmeižimo, atlyginimo, nes pareiškėjo skundas tiesiogiai nesusijęs su jo apšmeižimu neva jis padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
Netenkinus pareiškėjo skundo, teismas atmeta pareiškėjo D. M. 2024 m. gruodžio 17 d., 2024 m. gruodžio 29 d., 2025 m. gegužės 15 d. ir 2025 m. gegužės 16 d. prašymų dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 24251179396.
ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.
ANK 666 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
Pagal BPK 105 straipsnį proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu.
Netenkinus pareiškėjo D. M. skundo, pareiškėjo D. M. prašymas priteisti išlaidas už advokato G. Keliausko suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas
nutaria:
D. M. skundo netenkinti.
palikti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną nepakeistą (ROIK 24251179396).
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.