Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovės atstovui advokatui Mariui Brasiūnui, žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei UAB Salinta, tretieji asmenys B. A., A. S. dėl juridinio asmens organo sprendimo panaikinimo.

Kauno apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ 4 punktą, pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos 2015 m. liepos 3 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“ priedą – šabloną, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2014 m. birželio mėnesį UAB „Salinta“ akcijos priklauso trim asmenims: A. S. (ar Z. A.) 2169 akcijų, B. A. 5415 akcijų ir G. J. 5416 akcijų. Ieškovas, siekdamas susipažinti su visais bendrovės dokumentais, per atstovą kreipėsi į UAB „Salinta“, jog ši pateiktų tam tikrus duomenis apie bendrovę. Tačiau UAB „Salinta“ nurodė, kad informacija bus suteikta tik asmeniškai ieškovui, be to ieškovas turi pasirašyti bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, kuriuo ieškovas turėtų įsipareigoti be kitų aplinkybių nenaudoti jokios gautos informacijos, jos niekam (įskaitant ir teismui) neteikti, nereikšti Bendrovei bei jos organams jokių pretenzijų, ieškinių bei kitokių reikalavimų naudojantis gauta informacija. Už atitinkamo kiekvieno iš įsipareigojimų pažeidimą ieškovas turėtų neatšaukiamai įsipareigoti sumokėti UAB „Salinta“ 50 000 EUR sumą, kuri laikoma minimaliais nuostoliais. Prieš kelis mėnesius iki paskutinio kreipimosi ieškovui buvo teikiama analogiško turinio informacija, tačiau paprašius tokios pat informacijos už kitus laikotarpius, iš ieškovo buvo paprašyta pasirašyti atitinkamą įsipareigojimą. Tokiu būdu ieškovui pradėjo būti ribojamas informacijos apie UAB „Salinta“ veiklą teikimas, dėl ko ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu. UAB „Salinta“ 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo ieškovo atstovą, jog remiantis UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymu dėl „Bendrovės komerciniu (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ su UAB „Salinta“ konfidencialia ar komercinę paslaptį sudarančia informacija gali susipažinti tik bendrovės akcininkai asmeniškai. Taip pat prie atitinkamo rašto buvo pridėtas rašytinis įsipareigojimas neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. Atitinkamo įsakymo ieškovas negali gauti pats, kadangi norėdamas jį gauti turėtų įsipareigoti jo neginčyti teisme, ir neatšaukiamai įsipareigoti sumokėti 50 000 eurų baudą, jei apie atitinkamą įsakymą kam nors prasitars, arba kreipsis į teismą su ieškiniu. Ieškovas mano, jog atitinkama įsakymo dalis, kuria yra ribojama akcininko teisė susipažinti su informacija per atstovus bei ta įsakymo dalis, kuria patvirtintas neteisėtas rašytinis įsipareigojimas turėtų būti pripažinti negaliojančias, kadangi jos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 4 d.). Civilinio kodekso 2.132 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenys turi teisę atlikti veiksmus per atstovus, išskyrus tuos veiksmus, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų atliekami tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus veiksmus. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai, kiekvienas asmuo gali pasirinkti advokatą, kuris jam atstovautų. Šiuo atveju UAB „Salinta“ vadovo priimtas sprendimas, kuriuo draudžiama įgyvendinti teisę susipažinti su bendrovės informacija per atstovą, pažeidžia tiek nurodytas Civilinio kodekso 2.132 straipsnio 1 dalies, tiek ir Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. UAB „Salinta“ pateiktu patvirtintu rašytiniu įsipareigojimu neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos reikalaujama neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoti neatskleisti ir neperduoti jokiam trečiajam asmeniui jokios slaptos informacijos, nereikšti bendrovei bei jos organų nariams jokių pretenzijų, ieškinių bei kitokių reikalavimų naudojantis slapta informacija, o už atitinkamų įsipareigojimų pažeidimą įsipareigoti sumokėti 50 000 EUR, kurie laikomi minimaliais bendrovės nuostoliais. Tačiau tokie įsipareigojimai taip pat prieštarauja tiek imperatyviosioms įstatymų normoms tiek ir protingumo bei sąžiningumo principams. Teisė kreiptis į teismą ar teisėsaugos institucijas yra absoliuti ir negali būti apribojama, o šiuo atveju UAB „Salinta“ atitinkamu rašytiniu įsipareigojimu siekia apriboti atitinkamas teises bei dar nustato už atitinkamų apribojimų pažeidimą nepagrįstai mokėtiną bendrovei sumą. Taip pat, atitinkamu įsipareigojimu akcininkui draudžiama konsultuotis su advokatais, auditoriais ir kitais profesionalais, kurie remiantis įstatymų ir taip yra įpareigoti saugoti informaciją. Tačiau tokie reikalavimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz.: CPK 5 str. 2 d.), o taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Taip pat reikalavimas už bet kokį pažeidimą net ir nesukėlusį jokių neigiamų pasekmių (pavyzdžiui atskleidus kiek pinigų bendrovė pervedė neteisėtai vadovui ar akcininkui) mokėti 50 000 eurų sumą, o jei pažeidimas yra tęstinis (pvz. civilinė byla nagrinėjama kelis mėnesius), mokėti po 50 000 eurų už kiekvieną mėnesį, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl ir atitinkama UAB „Salinta“ įsakymo dalis, kuria patvirtintas toks įsipareigojimas, taip pat pripažintina negaliojančia. Atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovas būtų supažindintas su direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ ar 2015 m. liepos 3 d. įsakymu „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“. Ieškovas šiuos dokumentus gavo tik kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl tik nuo šių dokumentų pateikimo teismui datos turėtų prasidėti ieškinio senaties termino eiga. Tokiu būdu akivaizdu, kad ieškovas nėra praleidęs senaties termino. Be to, reikia akcentuoti ir ieškinio senaties termino paskirtį, o ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti atsižvelgiant į šio instituto paskirtį. Kaip matyti iš Liteko duomenų bazėje esančių duomenų, ieškovas, sužinojęs preliminariai apie jo teises pažeidžiantį direktoriaus sprendimą (ieškovas manė, kad yra vienas aktas, o dabar paaiškėjo, jog du), kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas panaikinti nuspėjamą įsakymą. Tokiu būdu atsakovui tapo žinomas ieškovo aktyvus siekis panaikinti atitinkamą įsakymą. O tuomet, kai galutinai buvo išspręsta, kad šis klausimas nebus nagrinėjamas Kauno apygardos teisme kitoje anksčiau iškeltoje civilinėje byloje, ieškovas atskiru ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Todėl, jei teismas nuspręstų, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, šis terminas turėtų būti atnaujintinas ir ieškovo teisė ginama. Be to, papildomai reikia akcentuoti, jog šioje byloje ginčijami įsakymai ir šiuo metu pažeidžia ieškovo teises, todėl šie ieškovo teises pažeidžiantys atsakovo veiksmai yra tęstiniai. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalis numato, kad tęstinio pažeidimo atveju ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną. Todėl, teismui nusprendus, jog yra praleista ieškinio senatis, ginčijami įsakymai galėtų būti panaikinti ne nuo jų priėmimo kaip prašo ieškovas, bet nuo kreipimosi į teismą dienos. Šiek tiek skirtingai nei teigia atsakovas, remiantis atsakovo įstatais, ieškovo, kaip valdančio daugiau kaip 1/10 akcijų, teisė į informaciją (visus bendrovės dokumentus) yra absoliutaus pobūdžio. Įstatyme ir bendrovės įstatuose numatytas reikalavimas pasirašyti rašytinį įsipareigojimą neatskleisti informacijos - priskirtinas prie procedūrinių atitinkamos teisės įgyvendinimo reikalavimų, tačiau atitinkami procedūriniai reikalavimai negali paneigti pačios teisės. Būtent, dėl skirtingo atitinkamos teisės absoliutumo pobūdžio suvokimo ir kyla ginčas tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovas mano, jog jis gali nustatyti tokius procedūrinius reikalavimus, kurie paneigtų pačią teisę į informaciją, kaip kad yra šiuo atveju. Tuo metu, ieškovas yra įsitikinęs, kad atitinkami procedūriniai reikalavimai negali paneigti pačios teisės į informaciją, dėl ko ir kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atitinkamo procedūrinio reikalavimo dalį. Ieškovas neginčija įstatymo ir įstatų nuostatų, jog atsakovas turi teisę nustatyti rašytinio pasižadėjimo neatskleisti konfidencialios informacijos formą, tačiau ši forma negali paneigti pačią teisę gauti informaciją. Teismui panaikinus atitinkamą dabar nustatytą šabloną atsakovas galės patvirtinti naują šabloną, neprieštaraujantį įstatymų bei protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams. ieškovas sutinka pasirašyti įsipareigojimą neplatinti konfidencialios informacijos, tačiau jis nesutinka pasirašyti tokio įsipareigojimo, kuris ribotų ieškovo teisę remiantis šia informacija kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeistas teises (nors teisė kreiptis į teismą yra absoliuti), taip pat reikalautų įsipareigoti sumokėti nerealias, neprotingas ir nesąžiningas baudas. ieškovas neginčija galimybės (teisės) rašytiniame įsipareigojime neatskleisti konfidencialios informacijos numatyti atitinkamo įsipareigojimo užtikrinimo priemones, įskaitant ir netesybų forma. Tačiau atitinkamos užtikrinimo priemonės turi nepažeisti teisingumo ir protingumo reikalavimų. Šiuo atveju atsakovas neturi tokios informacijos, kurios vertė galėtų kainuoti 50 000,00 Eur. Bent jau tokia informacija yra nežinoma ieškovui, o taip pat tokių duomenų, kad atsakovo turima informacija būtų verta atitinkamą sumą, nėra pateikta byloje. Jei atsakovas turėtų informacijos, kuri būtų tokia vertinga, atsakovas galėtų numatyti, kad būtent už konkrečiai tokios vertingos informacijos atskleidimą yra numatyta 50 000,00 Eur ar net ir didesnė, jei ieškovas disponuoja tokia konkrečia brangia informacija, bauda. O šiuo atveju už bet kokios informacijos (net ir neturinčios jokios vertės) pateikimą reikalaujama įsipareigoti sumokėti baudą. Iš esmės ieškovą nedomina jokia atsakovo turima galinti turėti vertę informacija (pvz.: know how). Todėl ieškovas tokios informacijos net neprašytų. Ieškovą domina ar iš atsakovo nėra „vagiamas“, „savinamasis“ ir pan. turtas ir kitaip nėra daroma žala atsakovui, kurią gali padaryti būtent atsakovo direktorius. Atsakovas akcentuoja, jog bauda siekia apsaugoti tokią vertingą informaciją kaip žinias apie paskolas, palūkanų dydžius, informaciją apie įmonės turtą, žinias apie reklamos būdus ir pan. Tačiau šiuo atveju reiktų akcentuoti, kad tam tikra atsakovo nurodoma konfidenciali informacija netgi yra viešai prieinama. Pvz.: informacija apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, informacija apie paskolas, kurios užtikrintos hipoteka ar įkeitimu. O už tokios viešos informacijos atskleidimą (pvz.: pateikimą teismui), ieškovas turėtų įsipareigoti sumokėti 50 000 eurų baudą.Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad teisinis reglamentavimas bei bendrovės lokaliniai teisės aktai numato galimybę riboti akcininko teisę gauti visą informaciją apie bendrovės veiklą, įskaitant komercines (gamybines) paslaptis bei konfidencialią informaciją, akcininkui nepasirašius įsipareigojimo dėl jų neatskleidimo Ieškovas turi 41,66 proc. akcijų, taigi atitinka Salinta įstatų 74 punkte nustatytą reikiamą akcininko akcijų dalį (atitinka pirmąją sąlygą), tačiau teisės gauti visą informaciją įgyvendinimui tiek ABĮ, tiek Salinta įstatų pagrindu Ieškovas privalo įvykdyti ir antrąją privalomą sąlygą - pasirašyti nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. Ieškovas, nesutikdamas pasirašyti įsipareigojimo dėl komercinės (gamybinės) paslapties neatskleidimo, sudaro pagrindą abejoti jo lojalumu bendrovės interesams bei galimą siekį naudoti tokio pobūdžio informaciją išimtinai savo interesais paneigiant kitų akcininkų ar pačios bendrovės interesus. Tik pasirašydamas šį įsipareigojimą Ieškovas galėtų užtikrinti, kad jis, disponuodamas tokio pobūdžio informacija, nesukels pavojaus teisėtiems bendrovės interesams, užtikrins įmonės paslapčių saugumą, nes Ieškovo netinkami veiksmai gali turėti bendrovei itin neigiamų padarinių. Visiškai nepagrįstas ir tas Ieškovo argumentas, jog Salinta direktoriaus įsakymas yra negaliojantis ir tuo pagrindu, jog įsakyme nustatyta 50 000 EUR dydžio bauda už įsipareigojimų nesilaikymą. Rašytinio įsipareigojimo neatskleisti konfidencialios informacijos pasirašymas yra sandoris, nes sukuria akcininkui ir bendrovei teisių ir pareigų. Akcininkas įgyja teisę reikalauti informacijos ir prisiima prievolę neskleisti gautos informacijos (duomenų), o bendrovei atsiranda pareiga teikti reikalaujamus duomenis. Akcininkui gali atsirasti prievolė atlyginti žalą, padarytą neteisėtu duomenų paskelbimu, t. y. pažeidus konfidencialumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2003). Įsipareigojimo tekste esanti sąlyga dėl baudos kvalifikuotina kaip prievolės įvykdymo užtikrinimas – netesybos baudos forma (CK 6.71 straipsnis). Taigi, Ieškovas, pasirašęs įsipareigojimą, kuriuo pasižada neatskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims, pagrįstai užtikrina ir tokio įsipareigojimo įvykdymą – tokios informacijos niekam neatskleisti. Jei Ieškovas neketina niekam tokios informacijos neatskleisti, neturėtų būti ir aktuali tokia įsakyme numatyta bauda ar jos dydis. Be to, nustatyta bauda siekiama apsaugoti teisėtus įmonės interesus ir sulaikyti asmenis nuo interesų pažeidimo (siekiama apsaugoti tokias komercines (gamybines) paslaptis ir konfidencialią informaciją kaip: žinias apie paskolas, palūkanų dydžius, informaciją apie įmonės turtą, žinias apie reklamos būdus ir pan.) bei galimos žalos bendrovei. Tokio pobūdžio informacija yra itin konfidenciali, todėl jos neribotas atskleidimas galėtų sukelti žalą bei sutrikdyti visą bendrovės veiklą. Nėra pagrindo pripažinti, kad UAB Salinta direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymas „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ ir / ar Salinta direktoriaus 2015 m. liepos 3 d. įsakymas „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“ prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir / ar juridinio asmens steigimo dokumentams. Priešingai, minėti įsakymai atitinka tiek ABĮ, tiek Salinta įstatų nuostatas. Ieškovas nutyli labai reikšmingas ir svarbias aplinkybes. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 3 d.2 ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštais kreipėsi į UAB „Salinta“ prašydamas pateikti informaciją ir dokumentus. UAB „Salinta“ 2015 m. rugpjūčio 18 d. informavo Ieškovą, kad įmonėje nuo 2010 m. yra patvirtinta informacijos teikimo tvarka bei konfidencialumo įsipareigojimas. Ieškovo atstovas advokatas G. J. buvo atvykęs į UAB „Salinta“ buveinę ir jam buvo pateiktos tiek įsakymo, tiek konfidencialumo įsipareigojimo kopijos. Todėl Ieškovo teiginiai, kad minėtų dokumentų turinys jam tapo žinomas tik gavus atsiliepimą į ieškinį nagrinėjamoje byloje, yra nepagrįsti. Atsakovo vertinimu apie priimtus įsakymus Ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 18 d. Todėl vėliausiai nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojami senaties terminai 2015 m. liepos 3 d. įsakymui nuginčyti. Toliau dėstomos aplinkybės patvirtina, kad mažai tikėtina, jog Ieškovas apie 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymą nežinojo. Ieškovo argumentai, jog nustatytas baudos dydis pažeidžia protingumo bei sąžiningumo principus, yra nepagrįsti, kadangi konfidencialios, bendrovei itin reikšmingos informacijos neribotas atskleidimas gali sukelti bendrovei baudos dydžiui neproporcingai didelę žalą. Dėl šios priežasties, atkreipiant dėmesį tai, kad bauda siekiama apsaugoti bendrovės bei jos akcininkų teisėtus interesus nuo galimų pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad nustatytas baudos dydis pažeidžia protingumo bei sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas yra bendrovės Salinta akcininkas, manytina, kad jo suinteresuotumas bendrovės interesų apsauga turi būti maksimalus. Tačiau dabartinė faktinė situacija, kuomet Ieškovas ginčija baudos dydį kaip tariamai per didelį, kelią pagrįstų abejonių jo kaip akcininko lojalumu bendrovei bei tokiais veiksmais siekiamų tikslų teisėtumu Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ 4 punkto pripažinimo negaliojančiu nuo priėmimo dienos, 2015 m. liepos 3 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“ priedo – šablono pripažinimo negaliojančiu nuo priėmimo dienos, ieškinio senaties termino.

Dėl 2015 m. liepos 3 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“ priedo – šablono pripažinimo negaliojančiu nuo priėmimo dienos

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 16 d. priimtas UAB Salinta direktoriaus įsakymas „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ (t. I, b.l. 46-47), 2015 m. liepos 3 d. priimtas UAB Salinta direktoriaus įsakymas „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“ (t. I, b.l. 49-50). Vertinant ieškinio reikalavimą dėl 2015 m. liepos 3 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“ priedo – šablono pripažinimo negaliojančiu nuo priėmimo dienos, teismas remiasi LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. nuostata, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, taip pat atsakovo įstatų 74 punkte nustatyta sąlyga, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/10 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais (t. I, b.l. 57). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turi 41,66 proc. akcijų, taigi atitinka atsakovo įstatų 74 punkte nustatytą reikiamą akcininko akcijų dalį (t. I, b.l. 19). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad akcininko pareigas įmonei nustato Akcinių bendrovių įstatymas bei įmonės įstatai, kuriuose teisė taikyti baudą akcininkų atžvilgiu nėra numatyta. Tai reiškia, kad įmonės valdymo organo, šiuo atveju direktoriaus įsakymas, kuriame akcininkui numatyta bauda (t. I, b.l. 50), negali riboti akcininko teisių, numatytų Akcinių bendrovių įstatyme bei įmonės įstatuose, nes akcininkas, pasirašęs LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. įvardintą nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Todėl, nors bendrovė turi teisę reikalauti atlyginti realiai jos patirtus nuostolius dėl komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos atskleidimo, ji negali nustatyti tokios formos rašytinio įsipareigojimo, kuriame akcininkui yra numatyta bauda už įsipareigojimų pažeidimą, nes toks įsipareigojimas nepagrįstai riboja akcininko teises, numatytas Akcinių bendrovių įstatyme bei įmonės įstatuose. Tai reiškia, kad 2015 m. liepos 3 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“ priedas – šablonas prieštarauja LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. ir bendrovės įstatams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis LR CK 2.82 str. 4 d. nuostata, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. liepos 3 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“ priedo – šablono pripažinimo negaliojančiu nuo priėmimo dienos, yra tenkintinas, kaip pagrįstas.

Dėl 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ 4 punkto pripažinimo negaliojančiu nuo priėmimo dienos

Vertinant ieškinio reikalavimą dėl 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ 4 punkto pripažinimo negaliojančiu nuo priėmimo dienos, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad nurodyto 4 punkto sąlyga, pagal kurią akcininkai gali susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, tik asmeniškai, nedalyvaujant tretiesiems asmenims ir nesuteikiant teisių tai atlikti tretiesiems asmenims, pažeidžia Civilinio kodekso 2.132 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog asmenys turi teisę atlikti veiksmus per atstovus, išskyrus tuos veiksmus, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų atliekami tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus veiksmus bei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas, jog advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai, kiekvienas asmuo gali pasirinkti advokatą, kuris jam atstovautų. Tai reiškia, kad remiantis LR CK 2.82 str. 4 d. nuostata, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, ieškinio reikalavimas dėl 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ 4 punkto pripažinimo negaliojančiu nuo priėmimo dienos, yra tenkintinas, kaip pagrįstas.

Vertinant ieškinio reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, teismas remiasi LR CK 2.82 str. 4 d. nuostata, kad ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovas būtų supažindintas su direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ ar 2015 m. liepos 3 d. įsakymu „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“, todėl ieškinio senaties termino eiga turėtų prasidėti tik ieškovui gavus nurodytus dokumentus kartu su atsiliepimu į ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo reikalavimas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra atmestinas.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 31 Eur. žyminis mokestis (t. I, b.l. 27). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,36 Eur (CPK 88str.) (t. I, II, b.l. 2)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo patvirtinimo ir naudojimosi slapta informacija tvarkos“ 4 punktą.

Pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos 2015 m. liepos 3 d. UAB „Salinta“ direktoriaus įsakymo „Dėl rašytinio įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos tvarkos“ priedą – šabloną.

Priteisti iš atsakovo UAB „Salinta“, a.k. 134804728, ieškovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 31 Eur. (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Salinta“, a.k. 134804728, valstybės naudai 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.