Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – penkiolika parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda ir penkiolika parų arešto.

A. P. į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d. ir A. P. paskirta galutinė bausmė – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda ir trylika parų arešto.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais G. G., R. I., G. S., A. V., M. A., P. M., V. Ž., D. K., M. P., R. Š., S. B., A. M., M. V., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižą, iškraipė šios valstybės institucijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybės pareigūno vardą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

2007 m. liepos mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. I. įkalbėjo ir susitarė su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos sargybų būrio specialistu A. P. dėl informacijos teikimo apie Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože, t. y. Nemuno upėje, ant jos kranto ir upės prieigose, patruliuojančių Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pasienio tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, pasienio sargybų išdėstymą, tarnybinių automobilių, valčių dislokacijos vietas, judėjimo maršrutus minėtame pasienio ruože, tokiu būdu siekiant užsitikrinti nekliudomą galimą cigarečių gabenimą Nemuno upėje iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respublikos teritoriją. R. I. už kiekvieną tokios informacijos teikimo atvejį pasiūlė ir pažadėjo A. P. mokėti nuo 400 Lt iki 800 Lt.

A. P. vykdydamas nusikalstamą susitarimą su R. I. bei piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1, 3 dalių, 25 straipsnio 1, 5 dalies nustatytus reikalavimus, įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, vadovaujantis konfidencialumo derinimo principais; Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu (Nr. IX-1538), 3 straipsnio 4 dalį, 9 dalies 3, 5 punktus, 12 straipsnį ir 1997 m. liepos 2 d. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 punktų reikalavimus, nešališkai tarnauti žmonėms, saugoti sužinotas tarnybos paslaptis, griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos sargybų būrio specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pagėgių rinktinės vado 2007 m. vasario 9 d. įsakymu (Nr. 3-141), IV skyriaus 18 punkto nuostatas, laikytis valstybės tarnautojo veiklos ir profesinės etikos reikalavimų, ir siekdamas turtinės naudos, 2007 m. rugpjūčio 10 d. 9 val. 25 min., 2007 m. rugpjūčio 11 d. 21 val. 48 min., 2007 m. rugpjūčio 15 d. 10 val. 02 min., 2007 m. rugpjūčio 18 d. 9 val. 49 min., 2007 m. rugsėjo 20 d. 21 val. 36 min., 2007 m. rugsėjo 29 d. 10 val. 58 min., 2007 m. spalio 5 d. 22 val. 46 min., 2007 m. spalio 10 d. 22 val. 20 min., 2007 m. spalio 30 d. siųsdamas trumpąsias užmaskuotas SMS žinutes, penkiolika kartų suteikė R. I. informaciją apie Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože (Nemuno upėje, ant jos kranto ir upės prieigose) patruliuojančių šios užkardos pasienio tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių, valčių dislokacijos vietas, judėjimo maršrutus, pasienio sargybų išdėstymą.

A. P. keturiolika kartų R. I. (abonentiniu numeriu Nr. XXXX) siuntė užmaskuotas trumpąsias SMS žinutes iš jam (A. P.) perduoto mobilaus telefono „N“, naudojant išankstinio mokėjimo paslaugos kortelę „L“, abonentiniu numeriu XXXX, o penkioliktą kartą (2007 m. spalio 30 d.) tokią SMS žinutę išsiuntė iš kito R. I. perduoto mobilaus telefono „N“, naudojant išankstinio mokėjimo paslaugos kortelę „L“, abonentiniu numeriu XXXX.

A. P. už šią suteiktą informaciją, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėnesio pabaigos iki 2007 m. liepos 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. I. perdavė keturis kartus po 400 Lt ir du kartus – po 800 Lt.

Tokiu būdu, A. P. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižą, iškraipė šios valstybės institucijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybės pareigūno vardą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

Taip pat, A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 30 d. apie 17 val. 00 min., miške, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, rasdamas, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 10 šaudmenų, t. y. 9 pramoninės gamybos šovinius, 7,62 mm kalibro, XXXX/XXXX metų pavyzdžio, ir 1 pramoninės gamybos šovinį, 7,62 mm kalibro, 1943 metų pavyzdžio, ir įgytus šaudmenis atsinešė bei laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. spalio 31 d. 5 val. 25 min.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. P. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis A. P. įrodymų pagrįstumo, jų gavimo teisėtumo bei nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima. Byla peržiūrima neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 228 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą buvo numatytas atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Ši įstatymo redakcija galiojo A. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu. Vėliau buvo panaikinta šio įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, todėl sankcijoje liko tik laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Tuo tarpu BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokią BK 228 straipsnio 2 dalies redakciją taiko, tačiau pagal paskirtą bausmę – baudą – matyti, kad būtent 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją. Teisėjų kolegijos nuomone, BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) sankcija yra švelnesnė ir galioja atgal, nes yra numatyta alternatyvi bausmė – bauda. Tuo tarpu BK 228 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju vieningos įstatymo taikymo praktikos šiuo klausimu nėra suformuota, nors visais atvejais negali būti dirbtinai sunkinama nuteistojo teisinė padėtis. Akivaizdu, kad A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 228 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuri pagal sunkumą buvo priskiriama prie apysunkių nusikalimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis). Todėl, teisėjų kolegija vadovaudamasi protingumo kriterijumi konstatuoja, kad A. P. padarė apysunkį nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 3 straipsnio 2 dalies (2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1291 redakcija) nuostatas, nes švelnesnis įstatymas turi grįžtamąją galią.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad A. P. už apysunkio nusikaltimo padarymą taikomas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nustatytas baudos dydis iki 200 MGL. Pirmosios instancijos teismas A. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskyrė 120 MGL dydžio baudą, t. y. jos dydį nustatė nežymiai didesnį, nei numato minėto įstatymo vidurkis.

BK 49 straipsnyje numatyta, kad už nusikaltimo padarymą arešto bausmė nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų. Pirmosios instancijos teismas A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė penkiolikos parų arešto bausmę, t. y. nustatė minimalią šios bausmės trukmę. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtų bausmių – baudos ir arešto – dydžiai ir trukmė nėra akivaizdžiai per dideli. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. 2012 m. spalio 29 d. sudarė darbo sutartį su UAB „L“, žmona nedirba, augina du nepilnamečius vaikus (30 t., 121-126 b. l.). Tačiau ir esant šioms aplinkybėms A. P. mažinti baudos dydį, trumpinti arešto bausmės trukmę arba keisti jį į baudą nėra pagrindo. Skundo argumentas, kad nuteistasis atlikdamas arešto bausmę gali prarasti darbą, nėra pakankamas ir įtikinamas, nes yra tik spėjamo pobūdžio. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo metu, esant būtinumui, teismas gali nustatyti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismas A. P. skirdamas bausmes ir parinkdamas jų rūšis, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, kad A. P. apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. P. prisipažinimą ir nuoširdų gailestį kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepripažino. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytus nusikaltimus. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų bent ketinęs kada nors tai padaryti. Priešingai, iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. P. atsisakė duoti parodymus ir prašė remtis jo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (28 t., 137 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir už kiekvieną nusikalstamą veiką A. P. paskyrė bausmes tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių kitų nuteistajam A. P. teisiškai palankių aplinkybių, kurios leistų jam mažinti baudos dydį arba arešto trukmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. P. paskirtos bausmės yra adekvačios padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui. Tai atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), A. P. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką ir galutinė subendrinta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.