Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-1028/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-05-18Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
1-94-1028/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38017-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Kaltinamasis
M. Č., R. B.
Nukentėjusysis
E. L.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-1028/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38017-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,

kaltinamiesiems M. Č., R. B., jų gynėjams advokatams Lionei Musteikienei, Mindaugui Jonaičiui,

nukentėjusiajam E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2010-02-02 pagal LR BK 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. – 1 m. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2010-10-08 pagal LR BK 182 str. 2 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimas, 2011-12-07 pagal LR BK 24 str. 5 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. - galutine 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2012-05-18 pagal LR BK 178 str. 2 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., 145 str. 1 d., 165 str. 1 d. – galutine 4 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2015-09-29 paleistas atlikus laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį;

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2011-04-06 pagal LR BK 284 str. 1 d. – 13 MGL dydžio bauda, 2011-10-21 pagal LR BK 284 str. 1 d. – 55 parų arešto bausme, 2012-05-18 pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 165 str. 1 d. – galutine 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 13 MGL dydžio bauda, 2016-10-27 pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. – galutine 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 11 MGL (414,26 Eur) dydžio bauda, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2016-08-12, apie 02.05 val., viešoje vietoje – UAB „Masada“ priklausančioje kavinėje, adresu Lyros g. 13, Šiaulių m., mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi su E. L. ir R. B., o būtent E. L. sudavus vieną smūgį jam ranka į veidą, vieną smūgį į galvos sritį ir vieną smūgį kumščiu į krūtinę, jam sudavus E. L. du smūgius kumščiu į galvos sritį ir sudavus N. A. nenustatytą kiekį smūgių rankomis, ko pasekoje N. A. nugriuvo ant žemės ir atsistojo, jam ir toliau suduodant nenustatytą kiekį kartų N. A. į įvairias kūno vietas, bet nemažiau aštuonių smūgių, po to, E. L. ir R. B. vienas kitam sudavė nenustatytą kiekį kartų kumščiais, E. L. apėmus R. B. kaklą ir taip prispaudus jį prie grindų, jis smūgiuodamas E. L. po vieną kartą koja ir ranka į galvos sritį ir atplėšdamas E. L. nuo R. B., jam toliau sudavus E. L. rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, bet ne mažiau aštuonių smūgių, o R. B. metant stiklinius butelius į gulintį E. L. bei suspiriant kojomis ne mažiau šešis kartus sėdinčiam E. L. ant žemės, jam du kartus spyrus koja E. L. į įvairias kūno vietas, R. B. kėde smogė du kartus sėdinčiam E. L. į galvą, o E. L. atsistojus ir susikibus su juo bei įspraudus jį į kampą, jam smūgiuojant galva E. L. į veidą, po to, R. B. ir E. L. smūgiuojant vienas kitam kumščiais nenustatytą kiekį kartų, R. B. atsitraukus ir koja spyrus tupinčiam E. L. į galvos sritį bei bandant smogti stalu ir kėde, jis jį sulaikė ir išstūmė iš baro, tačiau sugrįžęs spyrė E. L. tris kartus į galvos sritį bei septynis kartus kumščiais sudavė į galvos sritį, tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. Č. 2016-08-12, apie 02.05 val., viešoje vietoje – UAB „Masada“ priklausančioje kavinėje, adresu Lyros g. 13, Šiaulių m., mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi su E. L. ir R. B., o būtent E. L. sudavus vieną smūgį jam ranka į veidą, vieną smūgį į galvos sritį ir vieną smūgį kumščiu į krūtinę, jam sudavus E. L. du smūgius kumščiu į galvos sritį ir sudavus N. A. nenustatytą kiekį smūgių rankomis, ko pasekoje N. A. nugriuvo ant žemės ir atsistojo, jam ir toliau suduodant nenustatytą kiekį kartų N. A. į įvairias kūno vietas, bet nemažiau aštuonių smūgių, po to, E. L. ir R. B. vienas kitam sudavė nenustatytą kiekį kartų kumščiais, E. L. apėmus R. B. kaklą ir taip prispaudus jį prie grindų, jis smūgiuodamas E. L. po vieną kartą koja ir ranka į galvos sritį ir atplėšdamas E. L. nuo R. B., jam toliau sudavus E. L. rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, bet ne mažiau aštuonių smūgių, o R. B. metant stiklinius butelius į gulintį E. L. bei suspiriant kojomis ne mažiau šešis kartus sėdinčiam E. L. ant žemės, jam du kartus spyrus koja E. L. į įvairias kūno vietas, R. B. kėde smogė du kartus sėdinčiam E. L. į galvą, o E. L. atsistojus ir susikibus su juo bei įspraudus jį į kampą, jam smūgiuojant galva E. L. į veidą, po to, R. B. ir E. L. smūgiuojant vienas kitam kumščiais nenustatytą kiekį kartų, R. B. atsitraukus ir koja spyrus tupinčiam E. L. į galvos sritį bei bandant smogti stalu ir kėde, jis jį sulaikė ir išstūmė iš baro, tačiau sugrįžęs spyrė E. L. tris kartus į galvos sritį bei septynis kartus kumščiais sudavė į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam E. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nosies kaulų lūžį, galvos muštinę žaizdą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

R. B. 2016-08-12, apie 02.05 val., viešoje vietoje – UAB „Masada“ priklausančioje kavinėje, adresu Lyros g. 13, Šiaulių m., mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi su E. L. ir M. Č., o būtent E. L. sudavus vieną smūgį ranka M. Č. į veidą, vieną smūgį į galvos sritį ir vieną smūgį kumščiu į krūtinę, M. Č. sudavus E. L. du smūgius kumščiu į galvos sritį ir sudavus N. A. nenustatytą kiekį smūgių rankomis, ko pasekoje N. A. nugriuvo ant žemės ir atsistojo, M. Č. ir toliau suduodant nenustatytą kiekį kartų N. A. į įvairias kūno vietas, bet nemažiau aštuonių smūgių, po to, E. L. ir jis vienas kitam sudavė nenustatytą kiekį kartų kumščiais, E. L. apėmus jo kaklą ir taip prispaudus jį prie grindų, M. Č. smūgiuodamas E. L. po vieną kartą koja ir ranka į galvos sritį ir atplėšdamas E. L. nuo jo, toliau sudavus E. L. rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, bet ne mažiau aštuonių smūgių, o jam metant stiklinius butelius į gulintį E. L. bei suspiriant kojomis ne mažiau šešis kartus sėdinčiam E. L. ant žemės, M. Č. du kartus spyrus koja E. L. į įvairias kūno vietas, jis kėde smogė du kartus sėdinčiam E. L. į galvą, o E. L. atsistojus ir susikibus su juo bei įspraudus jį į kampą, jam smūgiuojant galva E. L. į veidą, po to, jam ir E. L. smūgiuojant vienas kitam kumščiais nenustatytą kiekį kartų, jam atsitraukus ir koja spyrus tupinčiam E. L. į galvos sritį bei bandant smogti stalu ir kėde, M. Č. jį sulaikė ir išstūmė iš baro, tačiau sugrįžęs spyrė E. L. tris kartus į galvos sritį bei septynis kartus kumščiais sudavė į galvos sritį, tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. B. 2016-08-12, apie 02.05 val. viešoje vietoje – UAB „Masada“ priklausančioje kavinėje, adresu Lyros g. 13, Šiaulių m., mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tarpusavyje mušėsi su E. L. ir M. Č., o būtent E. L. sudavus vieną smūgį ranka M. Č. į veidą, vieną smūgį į galvos sritį ir vieną smūgį kumščiu į krūtinę, M. Č. sudavus E. L. du smūgius kumščiu į galvos sritį ir sudavus N. A. nenustatytą kiekį smūgių rankomis, ko pasekoje N. A. nugriuvo ant žemės ir atsistojo, M. Č. ir toliau suduodant nenustatytą kiekį kartų N. A. į įvairias kūno vietas, bet nemažiau aštuonių smūgių, po to, E. L. ir jis vienas kitam sudavė nenustatytą kiekį kartų kumščiais, E. L. apėmus jo kaklą ir taip prispaudus jį prie grindų, M. Č. smūgiuodamas E. L. po vieną kartą koja ir ranka į galvos sritį ir atplėšdamas E. L. nuo jo, toliau sudavus E. L. rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, bet ne mažiau aštuonių smūgių, o jam metant stiklinius butelius į gulintį E. L. bei suspiriant kojomis ne mažiau šešis kartus sėdinčiam E. L. ant žemės, M. Č. du kartus spyrus koja E. L. į įvairias kūno vietas, jis kėde smogė du kartus sėdinčiam E. L. į galvą, o E. L. atsistojus ir susikibus su juo bei įspraudus jį į kampą, jam smūgiuojant galva E. L. į veidą, po to, jam ir E. L. smūgiuojant vienas kitam kumščiais nenustatytą kiekį kartų, jam atsitraukus ir koja spyrus tupinčiam E. L. į galvos sritį bei bandant smogti stalu ir kėde, M. Č. jį sulaikė ir išstūmė iš baro, tačiau sugrįžęs spyrė E. L. tris kartus į galvos sritį bei septynis kartus kumščiais sudavė į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam E. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nosies kaulų lūžį, galvos muštinę žaizdą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. Parodė, kad minėtą vakarą jis buvo su R. B.. Nuėjo į kavinę. Ten buvo nukentėjusysis su draugu. Jam su R. priėjus ir jų paklausus, ar jie nenorėtų „susimesti“ ant butelio degtinės ir kartu bendrai jį išgerti, šiam žmogui atsistojus ir nepaaiškinus priežasčių, sakant, kad jis prie jo nori prisikabinti, žmogus grubiai priėjo ir pradėjo „draskyti“ akis. Jis žmogui nieko nesakė, o žmogus pradėjo vartoti smurtą. Tuo metu jis gynė save ir savo sveikatą. Draugas puolė ant jis, jis taip pat buvo priverstas gintis. Draugas pabėgo, o jis nubėgo į parduotuvę ir nukentėjusį pamatė ant R. B.. Sudavė vieną smūgį kojomis, kad nukentėjusysis pasitrauktų, nes jis abejojo, kad E. L. švelniai bus patrauktas ir klausys jo ir jo daugiau nebepuls. Dėl tų aplinkybių afekto būsenoje jis įspyrė E. L. į kojas. E. L. nukrito į šoną. Po to jis priėjo ir dar sykį įspyrė E. L. į šoną. Po to paklausė, “ar viskas, gana“. E. L. pasakė, kad užtenka. O R. B., taip pat afekto būsenoje, taip pat E. L. sudavė smūgius. Jis R. B. patraukė. R. B. sugrįžo ir jis nežino, ar dar sudavė, ar nesudavė. Jis pats viską gerai atsimena. Tą vakarą buvo šiek tiek neblaivus. Jis nesikreipė į ligoninę dėl sužalojimų. Jis tiesiog buvo užpultas. Nemano, kad nukentėjusiajam nuo jo smūgių buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Adekvačiai gynė savo sveikatą. Nukentėjusiojo veiksmais buvo išprovokuotas toks jų elgesys. E. L. neturi teisės tiesiog prieiti ir jam trenkti, sukelti grėsmę jo sveikatai. Buvo pažeista viešoji tvarka. Supranta, kad kiti ten buvę asmenys galėjo išsigąsti. Ten buvo darbuotoja, apsauginis, kuris visiškai neatliko savo darbo, neužkirto kelio esamai situacijai. Savo veiksmus vertina kaip iššauktus paties nukentėjusiojo. E. L. pats kaltas. Nukentėjusysis nereiškia jiems pretenzijų dėl sužalojimų. Teismas bylą nagrinėja pagal faktą. Teismas turi nustatyti, kieno veiksmais tai buvo padaryta. Jis adekvačiai neperžengė savo gynybos ribų. Gynėsi nuo nukentėjusiojo ir jo draugo. E. L. jam pirmas sudavė smūgius į galvos sritį, galėjo jį užmušti. Nesvarbu, kad E. L. buvo sulaužyta nosis, E. L. neturėjo teisės prie jo kabinėtis. Elgėsi adekvačiai, mąstė, ką daro. Nukentėjusiajam įspyrė du sykius. Neatsimena, kokius veiksmus atliko R. B., bet jis buvo stipresnės afekto būsenos. Nukentėjusysis pirmas sudavė jam tris smūgius, jis sudavė atgal. Gynėsi. Mušėsi rankomis. Po to R. su E. L. susimušė. R. jį gynė. E. L. draugas puolė jį. Kai jis įbėgo atgal į parduotuvę ir pamatė ant R. B. E. L., jis E. L. tiesiog nuspyrė. Prie baro kampe dar kartą įspyrė kaire koja E. L. į šoną, po to paklausė, ar užteks. Negalėjo iškviesti policijos. Ten buvo jie keturiese, pardavėja ir apsauginis, kuris nesikišo. Pardavėja tikriausiai iškvietė pareigūnus. Gulinčio nukentėjusiojo nespardė, jam spyrė, kai jis buvo kampe susirietęs, rankomis užsidengęs galvą. A. pirmas jį puolė. A. turėtų būti kaltinamasis. A. jam sudavė. L. pirmas jam sudavė smūgius. Kai R. pamatė, kad šis žmogus jį užpuolė, R. gynė jį, tada E. L. draugas puolė jį. Negi jiems reikėjo stovėti ir žiūrėti, kaip jie juos daužo. A. puolė jį. A. griuvo, po to bandė atsistoti. Jis A. sudavė, po to A. pabėgo. Sudavė A., nes jis pats kaltas. Nežino, kas padarė sužalojimą nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, kai jis sėdėjo. Sudavė vieną smūgį kaire koja E. L. į korpusą. Į galvą smūgius jam sudavė iš pat pradžių. Gydymo išlaidas turi padengti pats nukentėjusysis, nes pats kaltas dėl savo sužalojimų. Nukentėjusysis buvo neblaivus. Jie nespėjo nusipirkti alkoholio. Nežino, dėl ko įvyko pirminis konfliktas. Jis nukentėjusiajam pasiūlė susimesti ant butelio, nes trūko pinigų. Nukentėjusysis atsistojo ir „naglai“ jam draskė akis, sudavė smūgius. Atėjo į barą. Jo tikslas buvo įsigyti alkoholio. Leido savo laisvalaikį. Prie žmonių nesikabinėjo. Beskaičiuodamas pinigus pagalvojo, kad yra kompanija, pasiūlė jiems kartu atsigerti, o nukentėjusysis savo brutaliais veiksmais pradėjo jam draskyti akis. Jam buvo šokas, jis E. L. nieko nesakė. E. L. pirmas jam sudavė smūgius. Nežino, dėl ko jis E. L. užkliuvo. Jis pats tuo metu buvo šiek tiek išgėręs. Tai neturėjo įtakos tiems veiksmams. Jis neiššaukė konflikto. Yra liudytojai, vaizdo medžiaga. Negali papasakoti R. B. veiksmų. R. B. „karštesnio“ kraujo. R. B. bandė trenkti iš kėdės, bet jis pakišo ranką ir R. B. su ta kėde jam pataikė. Jis išstūmė R. lauk ir nežino, ar R. B. daugiau sudavė nukentėjusiajam. Neatsimena, kad jie būtų mėtę stiklinius butelius, neatsimena, kad trenkė iš stalo. Jis sulaikė R. B., išstūmė jį iš baro. Jam atrodo, kad jis tuo metu šnekėjo su mergina, kuri ten dirbo. Labai gražiai pasielgė, neleisdamas R. mesti iš kėdės. Nežino, nuo ko lūžo nosis nukentėjusiajam. Galbūt nuo jo smūgio, bet ką jis turėjo daryti? Jis prisimena, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, ir vieną smūgį, kai nukentėjusysis buvo susirietęs kampe. Tarp tų smūgių rankomis ir kojomis buvo laiko tarpas. Jis sugriebė A. ir sudavė jam smūgius iš apačios, nutempė jį į šoną, A. pabėgo. Vieną smūgį nukentėjusiam sudavė iš kojos, kai jis buvo ant R.. Nukentėjusysis nusistūmė į kampą. Tame kampe jis nukentėjusiam sudavė dar vieną smūgį iš kojos. Nebuvo galimybės iš tos situacijos pasitraukti be muštynių. Nebuvo galimybių iškviesti policijos. Jis gynė draugą. Jie gynė vienas kitą. Nesupranta, kodėl jis kaltinamasis.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad parodymų neduos iš viso. Viskas surašyta apklausoje. Nieko nepasakos. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinime aplinkybės nurodytos neteisingai. Supranta, koks jam pareikštas kaltinimas. Jis jokių sužalojimų nedarė. Parodymų neduos, nes visi parodymai duoti pirmoje apklausoje. Neprieštarauja, kad būtų pagarsinti jo parodymai.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio metu parodė, kad 2016-08-12 naktį, tikslaus laiko nepamena, kartu su draugu M. Č. atėjo į barą, esantį Lyros prekybos centre. Į barą atėjo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl patį įvykį prisimena labai miglotai ir negali visko smulkiai papasakoti. Su draugu norėjo dar išgerti alaus, tad ir užėjo į barą. Bare, atrodo, prisėdo prie stalelio, o M. nuėjo prie baro nupirkti alkoholio. Tada grįžo M. ir prie stalelio sėdėjęs nepažįstamas stambaus kūno sudėjimo vyriškis puolė jį mušti. Dėl ko jį puolė mušti, nežino. Jis tada puolė ginti M. ir susimušė su tuo vyriškiu. Ar vyriškis prie stalelio buvo vienas, ar su kokiu draugu – nepamena. Taip pat neprisimena, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jis tam vyriškiui sudavė. Pačios muštynių eigos, kaip viskas vyko, ar kas nors skyrė, ar sudavė dar kam kokius smūgius, neprisimena. Taip pat neprisimena ir apie tai, kad bare būtų lūžę kokie nors baldai, ar tais baldais būtų mušęs vyriškį, nes viskas įvyko staiga, o ir įvykio metu buvo girtas. Jei įvykio metu jis ką nors sugadino – žalą atlygins. Jis pirmas muštynių nepradėjo, gynė savo draugą M. nuo jį užpuolusio vyriškio (t. 1 b. l. 84-85, 93, 101-102).

Nukentėjusysis E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atpažįsta kaltinamuosius B. ir Č., bet jų nepažįsta. Buvo įvykio metu. Vartojo alkoholį. Buvo konfliktas ir muštynės. Neatsimena, kokie buvo smūgiai. Buvo bare ne vienas. Jam buvo sulaužyta nosis. Sugijo. Kaltinamiesiems pretenzijų neturi. Pripažįsta savo kaltę, kad buvo išgėręs. Gal ne taip suprato, ką jam sakė kaltinamasis. Buvo žodinis konfliktas. Neatsimena, kas iniciatorius. Kiek supranta, jis pirmas sudavė smūgius. Gavo atgal. Nemažai kartų gavo atgal. Neatsimena įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko. Atsimena, kad buvo smūgis su kėde. Dėl indų panaudojimo neatsimena. Ieškinio nereiškia ir nereikš. Ligonių kasoms gydymo išlaidas pats ir atlygins. Jo nosis pati nelūžta. Nėra buvę tokių situacijų ankščiau. Jam nepatiko toks susitikimas su kaltinamaisiais. Iš dalies nusipelnė tokio elgesio. Kaltinamieji teisingai pasakojo aplinkybes. Daugmaž atsimena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl nosies problemų neturi, ankščiau nosies traumų neturėjo. Sutinka su kaltinamojo M. Č. parodymais, kad jis gynė draugą. Kaltinamieji laimėjo muštynes. Jam kliuvo daugiau. Neturi pasekmių dėl nosies lūžio. Nebuvo taip, kad specialiai taip atsitiko.

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai datos ir laiko pasakyti negali, su savo draugu N. A. nuėjo į barą, kuris randasi Lyros prekybos centre, adresu Lyros g. 13, Šiauliai. Į barą atėjo jau išgėręs, bare abu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, kiek buvo valandų, pasakyti negali, į barą atėjo du nepažįstami jaunuoliai, kurių vienas iš jų buvo šviesiais plaukais, už jį truputį aukštesnis, kaip dabar žino, tai M. Č., o kitas tamsiais plaukais, kuris buvo su džemperiu ir užsidėjęs kapišoną ant galvos, kaip dabar žino, tai R. B.. Jie abu prisėdo prie jų staliuko bei vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo su draugu ir tų jaunuolių įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, pasakyti negalėjo, bet mano, kad M. Č. ėmė kažką mandriai šnekėti, kas jam nepatiko, tačiau tiksliai ką, pasakyti negali, nes jau buvo stipriai išgėręs. Daugiau viskas įvyko labai greitai, tarp jų visų, išskyrus N. A., kilo muštynės. Kiek prisimena, kažkas sudavė N. ir jis nukrito ant žemės, jis po to pasišalino iš baro lauk. Kas pirmas ir kam sudavė smūgius, pasakyti negali, taip pat negali pasakyti, kam ir kiek smūgių pats sudavė ir į kurias kūno vietas gavo pats. Pamena, kad sėdint ant žemės R. B. jam trenkė kėde du kartus per galvą. Viskas vyko staiga, o be to buvo stipriai išgėręs ir įvykio aplinkybių tiksliai papasakoti negali. Kad muštynių metu buvo sulaužyta nosis, jis nesuprato ir nepajuto, tai sužinojo tik ligoninėje, todėl nuo kieno smūgio lūžo nosis, jis pasakyti negali. Dėl patirtų sužalojimų pretenzijų niekam nereiškia, visi buvo girti, ir mano, kad dėl to turėjo įtakos išgertas alkoholio kiekis. Žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš (t. 1, b. l. 35-36).

Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, dėl ko pakviestas, nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Pagarsinus parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad parodymai teisingi. Vasarą dažnai būna tokių atvejų.

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Pamena tokį įvykį, kad 2016 metų rugpjūčio mėnesį, datos dabar tiksliai nepamena, dirbant ekipaže „ALKSNA 45‘‘ kartu su vyriaus. patruliu R. D., nakties metu, jau gerokai po vidurnakčio, iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie prekybos centro „Lyra“, adresu Lyros g. 13, Šiauliai, vyksta muštynės. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko baro apsaugos darbuotojas, kuris nurodė į asmenį, kuriam buvo prakirsta galva. Šio asmens anketinių duomenų neprisimena. Šis asmuo teigė, kad jam viskas gerai. Kas iškvietė greitosios med. pagalbą neprisimena, tik pamena, kad atvykę GMP darbuotojai asmenį išsivežė į ligoninę. Bendraujant su apsaugos darbuotoju, jis paaiškino, kad muštynės įvyko bare ir nurodė į lauke stovintį asmenį paaiškindamas, kad šis asmuo pradėjo muštynes. Taip pat paaiškino, kad piliečiai besimušdami sulaužė dvi baro kėdes ir nutraukė apsaugines žaliuzes. Nurodytas asmuo, kurio anketinių duomenų neprisimena, buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK OVS. Iš apsaugos darbuotojo buvo gautas pareiškimas dėl sulaužytų kėdžių bei sugadintų žaliuzių. Muštynėse dalyvavo ir daugiau asmenų, tačiau jų duomenų nebepamena (t. 1 b. l. 72-73).

Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai žino, dėl ko pakviestas. Būna labai daug panašių atvejų. Nepažįsta nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo. Galbūt jie kaip klientai yra matyti. Atsimena, kad buvo sulaužytos kėdė, stalas, kažkas nuplėšė žaliuzes. Po to tie vyrai išėjo ir vėl sugrįžo. Jie apsižodžiavo, kai sudaužė stalą, jis sureagavo. Kadangi vienas žmogus buvo labai stipriai sumuštas, kraujavo, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai pradėjo skraidyti kėdės, tuomet išėjo į salę. Jis nematė, kas pradėjo konfliktą. Jis neturi ginklo, todėl nesikišo į muštynes, nerizikavo savo sveikata. Vyko muštynės. Reikia mažiau gerti, tuomet viskas bus gerai. Dirba vienas. Nepamena, kas pradėjo muštynes. Pagarsinus liudytojo apklausos protokolą parodė, kad jo parodymai teisingi. Neturi kuo papildyti savo paaiškinimą. Viduje dar buvo pardavėja-barmenė. Nėra normalu, kai žmonės nebesusivaldo ir pradeda muštis. Jis negali palikti posto, negali išeiti į lauką. Tokie įvykiai jam sukelia neigiamas emocijas. Kiekvieną dieną jam būna neigiamos emocijos. Jo darbinės funkcijos saugoti pardavėją ir pinigus, prekes. Jei kyla incidentas, iškviečia policiją. Jis iškvietė policiją. Jo funkcija yra turto, o ne klientų apsauga.

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-12, apie 02.00 val., nakties dirbant apsaugos darbuotoju Lyros prekybos centre esančioje naktinėje kavinėje, tarp lankytojų kilo konfliktas. Kiek suprato, konfliktas kilo dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio, nes bevartodami alkoholį vyriškiai susipyko, o po to pradėjo muštis. Konfliktas kilo tarp vieno vyresnio amžiaus vyriškio ir dviejų jaunesnių. Buvo dar vienas jaunuolis, tačiau jis prasidėjus muštynėms iš kavinės išėjo. Vyriškių, tarp kurių vyko konfliktas, neįsidėmėjo, juos matė trumpai, iš nuotraukų atpažinti negalėtų. Prieš prasidedant konfliktui visi vyriškiai gėrė alkoholį prie vieno stalo, po to išgirdo juos garsiai kalbantis, jie dėl kažko susipyko. Po to išgirdo triukšmą, pamatė, kad vyrai mušasi. Kuris kuriam sudavė pirmas, nematė. Prasidėjus žodiniam konfliktui paskambino į policiją bei pranešė apie gręsianti konfliktą, tačiau policija nespėjo atvykti, vyriškiai pradėjo muštis. Besimušant vienas iš vyriškių pakėlęs kėdę nuo grindų trenkė kėde kitam vyriškiui. Po to tai padarė ir su dar viena kėde bei stalu. Sulaužė dvi kėdes bei apgadino stalą. Jis perspėjo, kad yra iškviesta policija. Jie liovėsi muštis ir išėjo visi į lauką. Tuo metu atvyko policijos darbuotojai bei greitoji medicinos pagalba. Greitoji med. pagalba išvežė sužalotą vyriškį. Tuo metu prie kavinės atėjo vienas muštynėse dalyvavęs vyriškis, kurį policijos darbuotojai sulaikė. Po to atėjo dar ir trečias, kuris dalyvavo muštynėse, kuris prasidėjus muštynėms išėjo iš kavinės. Jį policijos darbuotojai taip pat sulaikė. Į kavinę negrįžo tik tas vyriškis, kuris laužė kėdes. Atvykus policijos darbuotojams jis parašė pareiškimą, dėl sulaužyto kavinės turto. Asmeniškai pats dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi, muštynės jokių neigiamų emocijų nesukėlė, tai yra kasdienis darbas. Dėl šio įvykio pareiškimą rašyti atsisakė (t. 1, b. l. 58).

Liudytojas N. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji jam matyti iš matymo, bet asmeniškai nepažįsta. Nukentėjusysis E. L. yra jo pažįstamas, buvęs bendradarbis. Jis su L. apie 12 valandą vakaro ėjo nusipirkti alkoholio. Lyroje sėdėjo iki 2 val. nakties. Atėjo abu kaltinamieji, prisėdo prie jų, jie kalbėjosi apie pusę valandos. Jis su Egidijumi išėjo parūkyti. Jis vienas parėjo, o kaltinamasis su šviesiais plaukais, kuris šiandien yra su mėlyna striuke (parodo į M. Č.) pradėjo prie jo kabinėtis, koliotis. Po to grįžo Egidijus. Prie jo taip pat pradėjo kabinėtis. Egidijus atsistojo ir vienam prilietė prie kaklo. Žmogus, kuris miegojo (rodo į kaltinamąjį R. B.) pradėjo muštis. Barmenė sakė, kad jie taip daro ne pirmą kartą. Vienas apsimeta miegančiu, o kitas pradeda kabinėtis. Jam sutrenkė vieną smūgį. Jis išėjo į lauką iš įvykio vietos. Po to susitiko su M. Č., jis pasisiūlė muštis „vienas ant vieno“. Jis bėgo link Lyros pusės, o jį pradėjo vytis. Kai nubėgo į kavinę, ten viduje buvo pilna kraujo. E. L. išvežė į ligoninę. Kaltinamieji patys prie jų priėjo. Kaltinamieji į kavinę atėjo apie pusę pirmos nakties. Nusipirko alkoholio. Vienas apsimetė kad miega, o kitas priėjo prie jų ir pradėjo kabinėtis. Kavinėje yra vienintelis stalas. Jie su kaltinamaisiais nešnekėjo, kalbėjosi tarp savęs. Konfliktą pradėjo asmuo su mėlyna striuke (kaltinamasis M. Č.). Jis pradėjo „koliotis“. L. atsistojo, porą kartų jį palietė. Tas, kuris miegojo, atsistojo, jam trenkė smūgį. Jis pasišalino. Nepamena, kuris kaltinamasis jį sumušė. Jo draugui spyrė iš kojos, po to iš kėdės trenkė per galvą. Nežino, kiek smūgių buvo suduota draugui. Matė L. su susiūta galva ir praskelta nosimi. Jis išėjo, nes išsigando. Nežino, kodėl jį sumušė. Jam iš karto sutrenkė, kai atsistojo. Jis jų nepuolė, jis išsigando. Tai nenormali situacija. Jam sužalojimų nepadarė, pretenzijų neturi. Nepamena, kas jam sudavė. Kai jam sutrenkė, jis iš karto nukrito. Jam sutrenkė asmuo su mėlyna striuke (M. Č.), gavo vieną smūgį. Jis pasišalino ir daugiau nematė, kas vyko. Prieš tai jis stovėjo prie kavos aparato. Matė, kaip žmogus su mėlyna striuke trenkė E. L. su koja per galvą. Po to, kai jis gavo smūgį į galvą, jis dar stovėjo. Vėliau ėjo link išėjimo, ten pastovėjo, o po to pasišalino. L. vieną kartą M. Č. prilietė prie kaklo, po to ir prasidėjo konfliktas. Kai tas žmogus atėjo, L. vieną kartą sutrenkė žmogui su mėlyna striuke, kitas žmogus atsistojo ir pradėjo muštis. Jam sudavė vieną smūgį. R. B., su raudona striuke, apsimetė, kad miega. M. Č. stovėjo, L. jam prilietė kaklą. Jis vieną kartą buvo nukritęs ant žemės. Jie iš viso nenorėjo muštis. Jis nepuolė, nes jam iš karto sutrenkė.

Po vaizdo medžiagos peržiūrėjimo kaltinamasis M. Č. parodė, kad pirmi smūgiai buvo suduoti jam, jis gynėsi. Inventoriaus nelaužė. Viešosios tvarkos netrikdė. Minimum gavo du smūgius. Iš pradžių jis atgal nesmūgiavo, bandė vengti kontakto. Tai buvo momentinis įvykis. Po smūgių jis traukėsi, po to liudytojas A. kažkam sudavė, jis gynėsi ir gynė savo draugą, apsauginis nesikišo į konfliktą. Nukentėjusysis galėjo liautis muštis, bet nukentėjusysis vis tiek atsistojo ir puolė muštis. Jis savęs nepateisina, gailisi, kad puolė į tokią situaciją. Atsiprašo nukentėjusiojo. Nežino, kas sužalojo nukentėjusį, bet nukentėjusysis pats puolė, o jis traukėsi. Ne jis pradėjo konfliktą, ne jis padarė žalą.

Po vaizdo medžiagos peržiūrėjimo kaltinamasis R. B. parodė, jog mano, kad ten buvo gynyba, jis buvo išgėręs, gailisi. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Po vaizdo medžiagos peržiūrėjimo nukentėjusysis E. L. parodė, kad jis pats yra kaltas.

2016-08-16 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu Lyros g. 13, Šiauliai (t. 1, b. l. 21-22).

2016-08-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „Šiaulių lyra“ prekybos centro „Viskas namams“ direktoriaus pavaduotojo D. Z. paimta DVD laikmena su 2016-08-12 d. vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 23).

2016-08-24 apžiūros protokolu apžiūrėtas 2016-08-12 vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 24-27).

2016-09-22 specialisto išvadoje Nr. G 1248/2016(04) nurodyta, kad E. L. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos muštinė žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Visumoje sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. E. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 42).

Nukentėjusysis E. L. LITEKO duomenimis 2016-11-10 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. nagrinėjamoje byloje nurodytomis aplinkybėmis įvykusių muštynių su R. B. ir M. Č.. E. L. paskirta 527,24 Eur bauda.

Dėl R. B. ir M. Č. kaltės pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį

Veikos padarymo metu galiojusio BK 284 str. 1 d. buvo numatyta – tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo nurodyto straipsnio pakeitimai – yra tik BK 284 straipsnis, be atskirų dalių, kuriame numatyta - tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusio BK 284 str. redakcijoje neliko straipsnio dalių, kadangi neteko galios BK 284 str. 2 d. (baudžiamojo nusižengimo padarymas). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje šis pasikeitimas įtakos neturi, kadangi kaltinamieji buvo kaltinami pagal BK 284 str. 1 d., kuri nuo 2017-01-01 tapo vienintele straipsnio dalimi. Šioje dalyje atsirado pakeitimas – vietoj sąvokos „patyčiomis“ atsirado sąvoka „piktybiškai tyčiodamasis“, tačiau kaltinamieji buvo kaltinami įžūliu elgesiu viešoje vietoje, todėl kaltinimui įstatymo pasikeitimas įtakos neturi, bausmės taip pat išliko tokios pačios. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 str. 1 d.). Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju pagal BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą bei veiką kvalifikuojantys požymiai, numatytos bausmės rūšys ir dydžiai nepakito, nebuvo sušvelnintos, kaltinamųjų veiksmus perkvalifikuoti pagal naują LR BK 284 str. redakciją nėra pagrindo.

Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-340/2013, 2K-719/2013 ir kt.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – kavinėje, dar nepasibaigus jos darbo laikui, matant kavinėje dirbusiems asmenims (pardavėjai, apsaugos darbuotojui), į kavinę bet kada galėjo užeiti kiti klientai. Nors byloje nustatyta, kad fizinis konfliktas kilo po nukentėjusiojo E. L. veiksmų, iš vaizdo įrašo matyti, kad vėliau nukentėjusysis pakankamai ilgą laiko tarpą buvo mušamas kaltinamųjų, net kai atsidūrė ant žemės, buvo mušamas rankomis, kojomis, baldais, buteliais. Šie veiksmai savo intensyvumu buvo neadekvatūs nukentėjusiojo veiksmams, todėl laikytini atliktais dėl pakankamai menkavertės priežasties, iš chuliganiškų paskatų. Intensyvaus, nebepateisinamo nukentėjusio asmens veiksmais, fizinio smurto vartojimas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės, taip elgdamasis asmuo pastato save prieš visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas. Taigi, kaltinamieji intensyviai mušdami nukentėjusįjį, tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą, kas vertinama kaip nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymas, nepateisinamas kaltinamųjų nurodyta savigynos būtinybe. Nusikalstami veiksmai truko pakankamai ilgą laiko tarpą, apie tris su puse minutės, sukėlė baimės jausmą, išgąstį – liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sulaužytos kėdė, stalas, kažkas nuplėšė žaliuzes, kai sudaužė stalą, jis sureagavo, vienas žmogus buvo labai stipriai sumuštas, kraujavo, nėra normalu, kai žmonės nebesusivaldo ir pradeda muštis, tokie įvykiai jam sukelia neigiamas emocijas. Be to, M. Č. keletą smūgių sudavė ir liudytojui N. A.. Taigi, įvertinus įvykio vietą, chuliganiškas kaltinamųjų veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, liudytojų reakciją, nukentėjusiojo E. L. sužalojimų pobūdį, sugadintą turtą, darytina išvada, kad tokie kaltinamųjų R. B. ir M. Č. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. B. ir M. Č. kaltės pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 138 str. 1 d.). Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-531-699/2015).

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 2-3 d.).

Byloje 2016-09-22 specialisto išvada Nr. G 1248/2016(04) nustatyta, kad nukentėjusiajam E. L. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos muštinė žaizda. Visumoje sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. E. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Ši išvada patvirtina, kad buvo atlikti nusikalstami veiksmai, numatyti BK 138 str. 1 d. Esminis šiuo atveju yra nosies kaulo lūžis.

Nukentėjusysis E. L. negalėjo nurodyti, katras kaltinamasis sulaužė jam nosį. Teisme parodė, kad neatsimena, kokie buvo smūgiai. Nemažai kartų gavo atgal. Atsimena, kad buvo smūgis su kėde. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad negali pasakyti, į kurias kūno vietas gavo pats. Pamena, kad sėdint ant žemės R. B. jam trenkė kėde du kartus per galvą. Kad muštynių metu buvo sulaužyta nosis, jis nesuprato ir nepajuto, tai sužinojo tik ligoninėje, todėl nuo kieno smūgio lūžo nosis, jis pasakyti negali. Apklausti liudytojai duomenų apie tai, kieno veiksmais galėjo būti sulaužyta nukentėjusiojo nosis, taip pat nenurodė. Kaltinamasis M. Č. teisme parodė, jog nemano, kad nukentėjusiajam nuo jo smūgių buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Nežino, nuo ko lūžo nosis nukentėjusiajam, galbūt nuo jo smūgio. Kaltinamasis R. B. teisme parodė, kad jis jokių sužalojimų nedarė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jis tam vyriškiui sudavė. Iš vaizdo įrašo taip pat negalima nustatyti, katras iš kaltinamųjų sulaužė nukentėjusiajam nosį, vyko intensyvios muštynės, galimai pavojingus smūgius galvos srityje nukentėjusiajam sudavė abu kaltinamieji. Be to, nukentėjusysis pats nurodė, kad nesuprato ir nepajuto, jog muštynių metu buvo sulaužyta nosis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pagal byloje surinktus įrodymus neįmanoma nustatyti, katras iš kaltinamųjų sulaužė nukentėjusiajam nosį, todėl vertintina, kad šis sužalojimas buvo nulemtas abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais. Smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams, smurto kryptingumas rodo neapibrėžtą tyčią sužaloti nukentėjusįjį kaip vykdytojų veikimą bendrai, t. y. bendrininkų grupe. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Nors pagal bylos faktines aplinkybes fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pirmasis panaudojo R. B., tačiau prie jo nedelsdamas prisijungė M. Č.. Smūgius nukentėjusiajam abu kaltininkai sudavė vienas kito akivaizdoje, per trumpą laiko tarpą, taip pat ir po to, kai nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės, taip pat M. Č. tempiant nukentėjusįjį, R. B. smūgiavo jam su kėde. Kaltinamųjų veiksmų eiliškumas, laikas per kurį jie sudavė smūgius nukentėjusiajam, veiksmų pobūdis (smūgiai rankomis ir kojomis į veido sritį, smūgiai buteliais, baldais), veiksmų atlikimas vienas kito akivaizdoje neabejotinai rodo, kad jie veikė bendrai. Abu kaltininkai atliko veiksmus, kuriais tiesiogiai buvo padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiajam, t. y. abu veikė kaip vykdytojai, todėl jų bendras veikimas vertintinas kaip veikos padarymas bendrininkų grupe. Kaip matyti iš veikos aplinkybių, kaltininkai konkrečių dėl veikos kilsiančių padarinių neindividualizavo, juos tenkino bet kokie dėl jų veikos kilsiantys padariniai, t. y. jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo individualizuoti bei aiškintis, katras iš kaltinamųjų kaltas dėl sulaužytos nosies ir spręsti, kad kaltinamieji turėtų atsakyti tik už kiekvieno atskirai suduotais smūgiais nukentėjusiajam sukeltus padarinius. Pagal teismų praktiką, kai smurtaujama tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamųjų R. B. ir M. Č. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tokią poziciją išsako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-531-699/2015).

Dėl BK 28 straipsnio

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį (BK 28 str. 1 d.). Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 2 d.). Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu (BK 28 str. 4 d.). Būtinosios ginties ribų peržengimas yra galimas tik veikiant būtinosios ginties situacijoje, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-531-699/2015).

Kaltinamieji R. B. ir M. Č. nesutiko padarę nusikalstamas veikas ir teigė, kad jų veiksmai buvo būtinoji gintis. Su šia pozicija sutikti neleidžia byloje surinkti įrodymai, ypač vaizdo įrašas, kuris leidžia objektyviai įvertinti atliktus fizinius veiksmus. Iš karto pastebėtina, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo fizinį kontaktą, suduodamas M. Č. tris kartus. Į tokią konflikto pradžią neabejotinai atsižvelgtina skiriant bausmes kaltinamiesiems, kadangi iš žodinio į pradinį fizinį konfliktą pirmas perėjo nukentėjusysis. Tačiau po paminėtų trijų smūgių M. Č. niekaip nesureagavo, jo rankos liko sukištos į kišenes, todėl abejotina, kad smūgiai buvo skausmingi. Po šių smūgių M. Č. jokių veiksmų neatliko apie 15 sekundžių, kol R. B. puolė nukentėjusįjį. Po R. B. pradinių veiksmų M. Č. pirmas sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius į galvos sritį, taip pat sudavė smūgį liudytojui N. A.. Ši situacija paneigia M. Č. poziciją, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nagrinėjamoje situacijoje po pradėto nukentėjusiojo E. L. pavojingo kėsinimosi M. Č. nieko nedarė, tačiau pirmas pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam po to, kai R. B. puolė nukentėjusįjį, nors turėjo galimybę išvengti fizinio konflikto tiesiog išeidamas iš patalpos ar nesiimdamas jokių veiksmų. Laikyti, kad prieš M. Č. suduodant smūgius nukentėjusiajam, M. Č. kilo pavojingo kėsinimosi tiesioginė grėsmė, nėra pagrindo. R. B. atžvilgiu nukentėjusysis pirmas jokių fizinių veiksmų apskritai neatliko. R. B. pirmas puolė nukentėjusįjį. Galbūt tokį elgesį išprovokavo žodinis konfliktas, tačiau jis neprilygsta fizinio smurto panaudojimui. Todėl darytina išvada, kad pradėto pavojingo kėsinimosi R. B. atžvilgiu nebuvo. Daryti išvadą, kad buvo tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis R. B. atžvilgiu, taip pat negalima. Nukentėjusysis E. L. galimai žodžiu konfliktavo su R. B., tačiau jo rankos buvo nuleistos, jis stovėjo ne visiškai šalia R. B., nematyti, kad būtų pasiruošęs suduoti kokį nors smūgį R. B.. Taigi, R. B., galimai paveiktas E. L. žodžių, pirmas jį puolė. Nagrinėjamoje situacijoje nematyti, kad R. B. ir M. Č. neturėjo galimybių išvengti muštynių. Galimai būtų galima pateisinti pradinius kaltinamųjų veiksmus būtinąja gintimi, jei būtų panaudotas adekvatus fizinis smurtas. Tačiau vėlesni kaltinamųjų veiksmai akivaizdžiai neturi būtinosios ginties požymių – nuo vaizdo įraše fiksuotos 2:06:27 minutės E. L. pradedamas mušti jau sėdintis ar gulintis ant žemės ir neatliekantis jokių veiksmų kaltinamųjų atžvilgiu, mušamas rankomis, kojomis, buteliais, kėde. Po kurio laiko E. L. sugeba atsistoti ir susiimti su R. B., tačiau yra atstumiamas, abu kaltinamieji pasišalina, bet tuoj pat vėl sugrįžta, R. B. bando smūgiuoti tupinčiam E. L. stalu, vėliau rankomis ir kojomis smūgiuoja į galvą. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtinosios ginties nagrinėjamu atveju nebuvo. Teismo vertinimu, fizinio smurto naudojimo buvo galima išvengti, o tokios galimybės netekus, būtinosios ginties sąlygomis galėjo būti vartojamas minimalus, adekvatus situacijai smurtas, ko nagrinėjamu atveju nebuvo.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji neneigė nusikalstamų veikų, gailėjosi taip pasielgę, tik aiškino savo veiksmus būtinąja gintimi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veikė bendrininkų grupėje, buvo apsvaigę nuo alkoholio – pagal R. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei M. Č. blaivumo testą, taip pat būdami recidyvistai (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., 13 p., 97 str. 3 d. 3 p. a) pp).

Kaltinamasis R. B. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, šiuo metu atlieka bausmę, baustas administracine tvarka (1 t., b. 1. 148-200, 2 t., b. l. 1-3). Vertinant kaltinamojo R. B. asmenybę matyti, kad jis neišnykus teistumui padarė naujas nusikalstamas veikas, teistas taip pat ir už analogiškas veikas, už analogiškas veikas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau taikytos poveikio priemonės kaltinamajam nebuvo veiksmingos, asmuo jau buvo nuteistas ir areštu, ir laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), kadangi, teismo vertinimu, kitokios rūšies bausmės netikslingos, nebūtų efektyvios, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Nustatant bausmės trukmę, be išvardintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis E. L. pirmas pradėjo fizinį konfliktą, nebuvo pasyvus žodinio konflikto dalyvis, paaiškino, kad kaltinamiesiems pretenzijų neturi, pripažįsta savo kaltę, ieškinio nereiškia, nurodė, kad iš dalies nusipelnė tokio elgesio, sutinka su kaltinamojo M. Č. parodymais, kad jis gynė draugą, dėl patirtų sužalojimų pretenzijų niekam nereiškia, žala nepadaryta, jis pats yra kaltas. Be to, E. L. už tą patį įvykį pats buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., jam buvo paskirta tik piniginė bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016-10-27 nuosprendžiu paskirta galutine dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 11 MGL (414,26 Eur) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytina bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nuosprendį.

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis M. Č. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 6-35), ikiteisminio tyrimo metu buvo nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teisme nurodė dirbęs užsienyje. Vertinant kaltinamojo M. Č. asmenybę matyti, kad jis neišnykus teistumui padarė naujas nusikalstamas veikas, buvo teistas keletą kartų, tačiau už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas teisiamas pirmą kartą. Anksčiau taikytos poveikio priemonės kaltinamajam nebuvo veiksmingos, asmuo jau buvo nuteistas laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), kadangi, teismo vertinimu, kitokios rūšies bausmės netikslingos, nebūtų efektyvios, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Nustatant bausmės trukmę, be išvardintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis E. L. pirmas pradėjo fizinį konfliktą, nebuvo pasyvus žodinio konflikto dalyvis, paaiškino, kad kaltinamiesiems pretenzijų neturi, pripažįsta savo kaltę, ieškinio nereiškia, nurodė, kad iš dalies nusipelnė tokio elgesio, sutinka su kaltinamojo M. Č. parodymais, kad jis gynė draugą, dėl patirtų sužalojimų pretenzijų niekam nereiškia, žala nepadaryta, jis pats yra kaltas. Be to, E. L. už tą patį įvykį pats buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., jam buvo paskirta tik piniginė bauda. Taip pat įvertintina tai, kad M. Č. nusikalstami veiksmai buvo kiek mažiau intensyvūs, nei R. B., konflikto pabaigoje M. Č. bandė sulaikyti R. B. nuo tolimesnio smurto naudojimo.

Laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio sulaikymo dėl bausmės atlikimo momento.

M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimas, teismo vertinimu, nei vieno iš kaltinamųjų atžvilgiu nėra galimas, kadangi atsižvelgiant į kaltinamųjų teistumų istoriją, atliktas laisvės atėmimo bausmes, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (ieškinio suma 107,86 Eur) (I t., b. 1. 46-49). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad R. B. ir M. Č. kaltais veiksmais padaryta žala civilinei ieškovei dėl E. L. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl pareikštas ieškinys tenkintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nuosprendžiu paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 11 MGL (414,26 Eur) dydžio bauda ir galutinę bausmę R. B. skirti 1 (vienerių) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 11 MGL (414,26 Eur) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nuosprendį.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. Č. pripažinti kaltu:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. Č. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dėl bausmės vykdymo momento.

M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Civilinį ieškinį, pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tenkinti visiškai bei priteisti iš R. B. ir M. Č. solidariai 107,86 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Silvijus Balčytis