- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- I3-3126-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00406-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. J. K.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. K. patikslintą skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje“ dalį, kur nurodyta, kad žemės sklypuose, detaliajame plane pažymėtuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126 yra pastatai, todėl vadovaujantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsniu, kai žemė yra užimta pastatais, ji laikytina valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Įpareigoti atsakovę per 3 dienas arba teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti įstatymo numatytus veiksmus ir atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų, pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126 (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliajame plane, patvirtintame 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-215, suformuojant šiuos žemės sklypus, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 104).
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 50–51) nurodė, kad O. M. buvo pilietė turinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir laiku pateikė įstatymuose numatytus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės valdymo nuosavybės teisės faktą patvirtinančius dokumentus. O. M. prašė atstatyti natūra namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise turėtą žemę su pastatais buvusiame (duomenys neskelbtini) dvare. Tačiau, nuosavybės teisė buvo atstatoma palaipsniui, atskirais sprendimais. Pretendentė į žemę O. M. mirė 1996 m. gruodžio 10 d. O. M. pareiškėjui testamentu paliko pastatus, žemę ir kitą turtą, kuris priklausė jai Lietuvos Respublikoje. Paveldėjimo dokumentus tvarko Panevėžio miesto 1-asis notarų biuras (notarė V. J.). Pareiškėjui yra išduota notarės pažyma apie tai, kad pareiškėjas įstatymų nustatytu laiku kreipėsi į notarę dėl teisės liudijimo išdavimo. Taigi, pareiškėjas yra pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą turto paveldėtojas, taip pat ir teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtojas. 2019 m. lapkričio 18 d. gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir NŽT Šiaulių skyrius) 2019 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 31SD-8011-(14.31.47.) paskambino NŽT Šiaulių skyriaus vedėjui pasiteirauti dėl tolimesnio sklypų grąžinimo tvarkos. Vedėjas informavo, kad jo žiniomis, Šiaulių miestas nieko daugiau nepateiks grąžinimui ir siūlė kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių. 2019 m. lapkričio 25 d., nuvyko į Šiaulių miesto savivaldybės interesantų priėmimo kabinetą, susitikti su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Paaiškino, kad pareiškėjo šeimai priklausė žemės (duomenys neskelbtini), kad miestas žadėjo sugrąžinti buvusios žemės nuosavybę natūra, tačiau, paskambinus į Nacionalinės žemės tarnybą buvo paaiškinta, kad Šiaulių miestas neplanuoja daugiau žemės grąžinti natūra. Administracijos direktorius paaiškino, kad terminas pareikšti valią dėl atstatymo natūra baigėsi birželio mėnesį. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 12 d. jam buvo grąžintas tik vienas sklypas natūra nors prašymai Šiaulių miesto savivaldybės administracijai nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra, pakeičiant pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, buvo pateikti laiku. Pateikė sklypų planą (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta buvusi nuosavybė (duomenys neskelbtini), kurių žemė neužstatyta, ir nepaimta valstybės reikmėms. Administracijos direktorius pakvietė, Šiaulių miesto Architektūros urbanistikos ir paveldosaugos skyrius vedėją V. M., perdavė anksčiau minėtus planus ir pareiškė, kad raštu bus duotas atsakymas į pareiškėjo užduotus klausimus. 2020 m. sausio 11 d. gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. IP-246, kuriuo pranešta, kad pakartotinai yra užsakytas žemės sklypų proj. Nr. 195 ir Nr. 114 kadastrinių matavimo atlikimas ir, kad žemės sklypuose detaliajame plane pažymėti Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126 yra pastatai, ir ši žemė laikytina valstybės išperkama. Skunde pažymėjo, kad statinius sklype Nr. 195 Šiaulių miestas sugrąžino natūra, tačiau sklypo formavimą Šiaulių miesto savivaldybės administracija vilkina. Sklypuose, kurie detaliajame plane pažymėti Nr. 73, Nr. 74, Nr. 114, Nr. 122, Nr. 124 ir Nr. 126 nėra registre įregistruotų pastatų, ir ši žemė nėra laikytina užstatyta ir valstybės išperkama, privalo būti sugrąžinta natūra buvusiems savininkams. Teismas, savo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje informavo, kad atsakovas papildomai nusprendė užsakyti kadastrinius matavimus detaliajame plane pažymėto žemės sklypo Nr. 124. Ruošiant detaliuosius planus buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, kurioje pareiškėjas pageidauja, kad būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, organizatoriai privalėjo atkreipti dėmesį tiek į sklypų paruošimą nuosavybei atkurti buvusiems savininkams natūra, tiek į jau atkurtą savininkams nuosavybę plano teritorijoje. Vienas iš teritorijos planavimo tikslų yra įvardintas planavimo organizatorių – atkurti nuosavybės teises natūra buvusių žemės sklypų savininkų teisėtiems paveldėtojams. Sklypai, suformuojami detaliuoju planu, privalo būti teisingai pažymėti ir sklypuose turi būti teisingai pavaizduoti pastatais užstatyti plotai ir nurodytas pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, kuri negali būti grąžinta savininkui, jei toks poreikis objektyviai egzistuoja ir yra būtinas. Sklypus projektuojant, atliekant teritorijų planavimo procedūras, privalėjo būti maksimaliai atsižvelgta į asmenų, prašančių atkurti nuosavybės teises, teisių apsaugą ir suderinti privatų ir viešą interesą taip, kad tik tada, kai negalima atkurti žemės savininkui nuosavybės teisių grąžinant turtą natūra – nekilnojamasis turtas išperkamas. Šiaulių miesto savivaldybės administracija vilkina likusios nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto grąžinimo natūra klausimą, nepriima reikalingų sprendimų, nedaro šių žemių detaliųjų planų, neatlieka kitų būtinų veiksmų, kad šios žemės arba kompensacija būtų suteikta. Toks veiksmų neatlikimas yra vertintinas kaip vilkinimas, pažeidžia pareiškėjo teises iš esmės. Mano, kad nėra jokių kliūčių išspręsti pateiktus prašymus iš esmės – atkurti nuosavybės teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. sausio 11 d. atsakovės sprendimas, nurodytas rašte, kad pareiškėjui bus negrąžinti žemės sklypai pažymėti Nr. 73, Nr. 74, Nr. 126 ir Nr. 122, nes šiuose sklypuose yra pastatai, ir ši žemė laikytina valstybės išperkama yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, atsakovė įpareigotina šiuos sklypus formuoti nuosavybės atkūrimui natūra. Rašte neminima, kad pareiškėjui bus grąžinti kiti formuojami žemės sklypai, kurie realiai yra laisvi ir gali būti pareiškėjui sugrąžinti atkuriant nuosavybės tesies natūra, todėl atsakovė įpareigotina suformuoti žemės sklypus ir juos pareiškėjui grąžinti.
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 103).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (b. l. 62–68) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pateiktu patikslintu skundu, nes skundas neargumentuotas, nepagrįstas ir, atsakovės nuomone, net nenagrinėtinas teismų. Pareiškėjas skundžia atsakovės akivaizdžiai tarpinį, aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje atliekantį dokumentą, kuriuo nėra įforminamas galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas tuo klausimu, kuriuo viešojo administravimo procedūroje jis teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotas priimti ar pateikti savo sprendimą, todėl negali būti reiškiamas atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas dėl tokio dokumento (jo dalies) panaikinimo. Pažymėjo, kad kaip ir nurodo pareiškėjas skunde, jis 2019 m. lapkričio 25 d. buvo užsiregistravęs interesantų priėmimo pas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių laikui, kurio susitikimo metu, jis Administracijos direktoriui paaiškino, kad jo šeimai priklausė žemės (duomenys neskelbtini), kad 2019 m. lapkričio 12 d. jam grąžintas tik vienas žemės sklypas natūra, pateikė planą sklypų (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta buvusi nuosavybė (duomenys neskelbtini), kurių žemė neužstatyta ir nepaimta valstybės reikmėms. Į šį pareiškėjo, kaip interesanto, susitikimo su Administracijos direktoriumi aptartą klausimą, buvo pateiktas informacinio pobūdžio (galima sakyti tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas, kuriuo dar nėra priimamas galutinis sprendimas) atsakovo 2020 m. sausio 8 d. paaiškinimas Nr. (6.29E)SG-55, pareiškėjui nurodant, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-215 yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detalusis planas, kad minėtu detaliuoju planu buvo suformuoti ir žemės sklypai pareiškėjui grąžinimui natūra turėtoje vietoje, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, pareiškėjas, kaip pretendentas nuosavybės teisėms atkurti, buvo kviečiamas, tačiau raštu matininkų prašė stabdyti kadastrinių matavimų atlikimą, nes vyksta teismo procesai dėl grąžintinų natūra žemės sklypų, taip pat paminėta, kad vadovaujantis minėtu detaliuoju planu pareiškėjui buvo suformuoti ir grąžinti natūra 16 žemės sklypų, kad šiuo metu pakartotinai yra užsakytas žemės sklypų Nr. 195 ir Nr. 114 kadastrinių matavimų atlikimas, paaiškinta, kad žemės sklypuose detaliajame plane pažymėtais Nr. 73, Nr. 74, Nr. 126 ir Nr. 122 yra pastatai, todėl vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, kai žemė yra užimta pastatais, ji yra laikytina valstybės išperkama už ją atlyginant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais. Nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Atkūrimo įstatymą įgyvendinanti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) bei kiti teisės aktai. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. Atkuriant nuosavybės teises, pareiga pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta vietos savivaldybės administracijos direktoriui. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Kai savivaldybės administracija pateikia informaciją, jog buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę natūra procedūrų (žr., pvz., 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015). Taigi, kaip matyti pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatą bei paminėtą teismų praktiką, tik tuomet, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, jog žemė laikytina valstybės išperkama, priimtų pareiškėjo atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tik tuomet šis nuosavybės teisių atkūrimo procese galutinis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas galėtų būti pareiškėjo skundžiamas teismui, tuo pačiu atsakove laikant ir Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Taigi, iš aprašytų teisinių nuostatų matyti veiksmų, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, eiliškumas ir seka bei priimtų sprendimų, kurie sukelia suinteresuotam asmeniui teisines pasekmes, apskundimo būdas. Matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo priėmimas yra tiesiogiai sietinas su savivaldybės administracijos pateiktais teritorijų planavimo dokumentais arba padarytomis išvadomis, kad buvusio savininko nuosavybės teise valdyta žemė pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Nurodo, kad patikslintas skundas yra neišsamus, neargumentuotas ir deklaratyvus bei aukščiau išdėstytų teisinių nuostatų visumoje, aiškiai matyti, kad pareiškėjo patikslinto skundo pirmasis reikalavimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes ne šio rašto pagrindu yra išsprendžiamas jam nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, o būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kuris, kaip nurodė, yra priimamas šiai institucijai bendradarbiaujant su atsakove. Būtent Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atsakovės pateikta informacija (žemės sklypų planai) ar išvada, kad likusi atitinkamo buvusio sklypo dalis yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, yra pagrindas šiai institucijai priimti galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo grąžinant žemę natūra arba, kad tokios galimybės nėra ir dėl to nusprendžiant už ją atlyginti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais. Tokios informacijos atsakovė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nėra pateikusi. Dėl ginčijame rašte nurodytos atsakovo pozicijos (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliajame plane pažymėtų žemės sklypų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 126 ir Nr. 122 atžvilgiu, pažymėjo, kad pagal 2020 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. S-755 pateiktus šių žemės sklypų kadastrinių matavimų planus matyti, kad 2013 bei 2016 metais šiems sklypams buvo atliekami kadastriniai matavimai, kurių metu paaiškėjo, kad sklypuose yra pastatai ar pamatai. Atsižvelgiant į šią paaiškėjusią aplinkybę bei į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 20 punktu, numatančiu, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, kadastrinių matavimų bylos nebuvo baigtos. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojama nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Vadinasi, piliečiui pageidaujant susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, ją gali būti atsisakoma grąžinti jei (1) žemė nėra laisva (užstatyta) arba (2) pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusioje Zoknių dvaro sodybos teritorijoje“ dalies, kur nurodyta, kad žemės sklypuose, detaliajame plane pažymėtuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 126 ir Nr. 122 yra pastatai, todėl vadovaujantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsniu, kai žemė yra užimta pastatais, ji laikytina valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Taip pat dėl įpareigojimo atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 3 dienas arba teismo nustatytą terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti įstatymo nustatytus veiksmus ir atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų, pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126 (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliajame plane, kuris patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-215, suformuojant šiuos žemės sklypus, atkuriant jam nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad teismas patikslindamas pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimo data yra 2020 m. sausio 7 d., tačiau kaip matyti, skundžiamas atsakovės sprendimas buvo užregistruotas, ne 2020 m. sausio 7 d., o 2020 m. sausio 8 d., suteikiant šiam atsakymui registracijos numerį (6.29E)SG-55.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas teismui skundą prie jo pateikė skundžiamą aktą (b. l. 3–4) su detaliais metaduomenimis, kuriuose dokumento registracijos data ir numeris buvo nenurodytas, o tik nurodyta rašto pasirašymo data – 2020 m. sausio 7 d. Atsakovė teikdama teismui medžiagą, taip pat pateikė skundžiamą aktą su detaliais metaduomenimis (b. l. 38–39), iš kurių matyti tiksli dokumento registracijos data – 2020 m. sausio 8 d. ir Nr. (6.29E)SG-55. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad skundžiamo akto data yra 2020 m. sausio 8 d., o Nr. (6.29E)SG-55.
Taigi pareiškėjas kelia ginčą dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliajame plane pažymėtų keturių žemės sklypų: Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad jis, kaip testamentinis O. M., pretendavusios atkurti nuosavybės teises į buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro žemę, įpėdinis, nesutinka su atsakovės pozicija, jog ši žemė yra laikytina užstatyta pastatais, todėl ji laikytina valstybės išperkama, už ją atlyginant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais, nes, pasak pareiškėjo, šiuose žemės sklypuose nėra įregistruotų pastatų. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad atsakovė vilkina likusios nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto grąžinimo natūra klausimą ir nepriima reikalingų sprendimų.
Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vadinasi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Byloje nustatyta ir pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad 2019 m. lapkričio 25 d. buvo užsiregistravęs interesantų priėmimo pas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių laikui, kurio susitikimo metu, jis Administracijos direktoriui paaiškino, kad jo šeimai priklausė žemės (duomenys neskelbtini), kad 2019 m. lapkričio 12 d. jam grąžintas tik vienas žemės sklypas natūra, pateikė sklypų planą (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta buvusi nuosavybė (duomenys neskelbtini), kurių žemė neužstatyta ir nepaimta valstybės reikmėms. Taip pat pokalbio metu Administracijos direktorius pakvietė, Šiaulių miesto Architektūros urbanistikos ir paveldosaugos skyrius vedėją ir perdavė anksčiau minėtus planus bei pareiškė, kad raštu bus duotas atsakymas į pareiškėjo užduotus klausimus.
Skundžiamame atsakovės rašte paaiškinama, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-215 yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detalusis planas, kad minėtu detaliuoju planu buvo suformuoti ir žemės sklypai pareiškėjui grąžinimui natūra turėtoje vietoje, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, pareiškėjas, kaip pretendentas nuosavybės teisėms atkurti, buvo kviečiamas, tačiau raštu matininkų prašė stabdyti kadastrinių matavimų atlikimą, nes vyksta teismo procesai dėl grąžintinų natūra žemės sklypų, taip pat rašte paminėta, kad vadovaujantis minėtu detaliuoju planu pareiškėjui buvo suformuoti ir grąžinti natūra 16 žemės sklypų, kad šiuo metu pakartotinai yra užsakytas žemės sklypų Nr. 195 ir Nr. 114 kadastrinių matavimų atlikimas, paaiškinta, kad žemės sklypuose detaliajame plane pažymėtais Nr. 73, Nr. 74, Nr. 126 ir Nr. 122 yra pastatai, todėl vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, kai žemė yra užimta pastatais, ji yra laikytina valstybės išperkama už ją atlyginant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais.
Pažymėtina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 17 ir 18 straipsnius, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Minėta institucija, nagrinėdama piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo taip pat piliečiams raštu pasiūlyti ir kitus šiame įstatyme (šio 16 straipsnyje) numatytus atlyginimo būdus. Įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Minėtame 106¹ punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs žemėtvarkos skyriaus prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatyta) žemę pateikimo, pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatyta) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei; Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, pateikia jas savivaldybės administracijos direktoriui ir prašo jo suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.
Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015). Atmestini, kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovė vilkina nekilnojamojo turto grąžinimo klausimą ir pažymėtina, kad kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, jog žemė laikytina valstybės išperkama, priimtų pareiškėjo atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tik tuomet šis nuosavybės teisių atkūrimo procese galutinis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas galėtų būti pareiškėjo skundžiamas teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į paminėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės 2020 m. sausio 8 d. raštas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas. Pareiškėjui yra pateikiama informacija apie žemės sklypus detaliajame plane pažymėtais Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, yra informacinio pobūdžio iš esmės pareiškėjui pasekmių nesukuria, nėra individualus aktas, kuris galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Raštu nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai) pareiškėjui, todėl toks raštas pats savaime nesukelia kokių nors teisinių pasekmių.
Pareiškėjas taip pat patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovę per 3 dienas arba teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti įstatymo numatytus veiksmus ir atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų, pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126 (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliajame plane, patvirtintame 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-215, suformuojant šiuos žemės sklypus, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, t. y. įpareigoti atlikti veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 2 d. rašte (b. l. 18–19) nurodyta, kad šiuo metu pakartotinai yra užsakytas žemės sklypų proj. Nr. 195 ir Nr. 114 kadastrinių matavimų atlikimas. Taip pat kartu atsakovė praneša, kad pareiškėjas V. J. K. 2019 m. lapkričio 25 d. nebuvo pateikęs jokio užklausimo apie detaliajame plane pažymėtą žemės sklypą Nr. 124, todėl situacija pagal paklausimą nebuvo nagrinėta. Papildomai nuspręsta užsakyti kadastrinius matavimus detaliajame plane pažymėto žemės sklypo Nr. 124.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į atsakovę su prašymu atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų, pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126 (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliajame plane, patvirtintame 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-215 ir kad pareiškėjo prašomi veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo pareigoti atsakovę per 3 dienas arba teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti įstatymo numatytus veiksmus ir atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų, pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126 (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliajame plane, patvirtintame 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-215, suformuojant šiuos žemės sklypus, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. K. patikslintą skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (6.29E)SG-55 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje“ dalies, kur nurodyta, kad žemės sklypuose, detaliajame plane pažymėtuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126 yra pastatai, todėl vadovaujantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsniu, kai žemė yra užimta pastatais, ji laikytina valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį panaikinimo nutraukti.
Pareiškėjo V. J. K. patikslintą skundą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę per 3 dienas arba teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti įstatymo numatytus veiksmus ir atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų, pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126 (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliajame plane, patvirtintame 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-215, suformuojant šiuos žemės sklypus, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.