- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- A-1924-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00406-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- V. J. K.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. K. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2020 m. sausio 8 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje“ dalį, kur nurodyta, kad žemės sklypuose, detaliajame plane pažymėtuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, yra pastatai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, kai žemė yra užimta pastatais, ji laikytina valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį; 2 ) įpareigoti atsakovą per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba per teismo nustatytą terminą atlikti įstatymo numatytus veiksmus ir atlikti žemės sklypų, pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-215, (toliau – ir Detalusis planas) kadastrinius matavimus, suformuojant šiuos žemės sklypus, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad O. M. turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir laiku pateikė įstatymuose numatytus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir reikiamus dokumentus, prašydama grąžinti natūra namą su žemės sklypu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise turėtą žemę su pastatais buvusiame (duomenys neskelbtini) dvare. Nuosavybės teisės buvo atkuriamos etapais, atskirais sprendimais. Pretendentė į žemę O. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra jos turto paveldėtojas, taip pat ir teisės atkurti nuosavybės teises į žemę turėtojas.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. lapkričio 25 d. nuvyko į Šiaulių miesto savivaldybės interesantų priėmimo kabinetą susitikti su Administracijos direktoriumi, kuris pareiškėjui paaiškino, kad terminas pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atstatymo natūra baigėsi birželio mėnesį. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 12 d. jam buvo grąžintas tik vienas žemės sklypas natūra, nors prašymai nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra, pakeičiant pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, buvo pateikti laiku. Pareiškėjas pateikė žemės sklypų planą, kuriame pažymėta buvusi nuosavybė (duomenys neskelbtini), kur žemė neužstatyta ir nepaimta valstybės reikmėms. Administracijos direktorius pakvietė Architektūros urbanistikos ir paveldosaugos skyrius vedėją, perdavė minėtus dokumentus ir pareiškė, kad raštu bus duotas atsakymas į pareiškėjo užduotus klausimus.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. sausio 11 d. gavo Administracijos raštą Nr. IP-246, kuriuo pranešta, kad pakartotinai yra užsakytas žemės sklypų, proj. Nr. 195 ir Nr. 114, kadastrinių matavimų atlikimas ir, kad žemės sklypuose, kurie Detaliajame plane pažymėti Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, yra pastatai ir ši žemė laikytina valstybės išperkama. Pareiškėjas teigė, kad statiniai žemės sklype Nr. 195 buvo sugrąžinti natūra, tačiau sklypo formavimo procedūras Administracija vilkina. Sklypuose, kurie Detaliajame plane pažymėti Nr. 73, Nr. 74, Nr. 114, Nr. 122, Nr. 124 ir Nr. 126, nėra registre įregistruotų pastatų ir ši žemė nėra laikytina užstatyta ir valstybės išperkama. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas papildomai nusprendė užsakyti kadastrinius matavimus žemės sklypui, Detaliajame plane pažymėtam Nr. 124.
5. Pareiškėjas teigė, kad ruošiant detaliuosius planus buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, kurioje pareiškėjas pageidauja, kad būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, organizatoriai privalėjo atkreipti dėmesį tiek į sklypų paruošimą nuosavybei atkurti buvusiems savininkams natūra, tiek į jau atkurtą nuosavybę. Projektuojant sklypus, atliekant teritorijų planavimo procedūras privalėjo būti maksimaliai atsižvelgta į asmenų, prašančių atkurti nuosavybės teises, teisių apsaugą. Administracija vilkina likusios nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto dalies grąžinimo natūra klausimą, nepriima reikalingų sprendimų, nerengia šių žemės plotų detaliųjų planų, neatlieka kitų būtinų veiksmų, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjas manė, kad nėra jokių kliūčių atkurti nuosavybės teises. 2020 m. sausio 11 d. atsakovo sprendimas, kad pareiškėjui bus negrąžinti žemės sklypai, pažymėti Nr. 73, Nr. 74, Nr. 126 ir Nr. 122, nes šiuose sklypuose yra pastatai ir ši žemė laikytina valstybės išperkama, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas šiuos sklypus formuoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Skundžiamame rašte neminima, kad pareiškėjui bus grąžinti kiti formuojami žemės sklypai, kurie realiai yra laisvi ir gali būti pareiškėjui sugrąžinti atkuriant nuosavybės teises natūra, todėl atsakovas įpareigotinas suformuoti žemės sklypus ir juos grąžinti pareiškėjui.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas skundžia tarpinį dokumentą, kuriuo nėra įforminamas galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas, todėl negali būti reiškiamas atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas dėl tokio dokumento (jo dalies) panaikinimo. Pareiškėjas Administracijos direktoriui paaiškino, kad jo šeimai priklausė žemės (duomenys neskelbtini), kad 2019 m. lapkričio 12 d. jam grąžintas tik vienas žemės sklypas natūra, pateikė sklypų planą, kuriame pažymėta buvusi nuosavybė (duomenys neskelbtini), kurių žemė neužstatyta ir nepaimta valstybės reikmėms. Į pareiškėjo, kaip interesanto, susitikime su Administracijos direktoriumi aptartą klausimą dėl jam grąžintinos žemės buvo pateiktas informacinio pobūdžio atsakovo 2020 m. sausio 8 d. paaiškinimas Nr. (6.29E)SG-55. Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatą bei teismų praktiką, tik kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, jog žemė laikytina valstybės išperkama, priimtų pareiškėjo atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tik tuomet šis nuosavybės teisių atkūrimo procese galutinis NŽT sprendimas galėtų būti pareiškėjo skundžiamas teismui, tuo pačiu atsakovu laikant ir Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. NŽT sprendimo priėmimas yra tiesiogiai sietinas su savivaldybės administracijos pateiktais teritorijų planavimo dokumentais arba padarytomis išvadomis, kad buvusio savininko nuosavybės teise valdyta žemė pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas yra priskirtina valstybės išperkamai žemei.
8. Atsakovas nurodė, kad patikslinto skundo pirmasis reikalavimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisių atkūrimo klausimas išsprendžiamas ne šio rašto pagrindu, o NŽT sprendimu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Atsakovas nėra pateikęs informacijos NŽT, kad likusi atitinkamo buvusio sklypo dalis yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, kuris būtų pagrindas šiai institucijai priimti galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
9. Dėl ginčijame rašte nurodytos atsakovo pozicijos dėl žemės sklypų, Detaliajame plane pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 126 ir Nr. 122, atsakovas pažymėjo, kad pagal Administracijos 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. S-755 pateiktus šių žemės sklypų kadastrinių matavimų planus matyti, jog 2013 m. ir 2016 m. buvo atliekami šių sklypų kadastriniai matavimai, kurių metu paaiškėjo, kad sklypuose yra pastatai ar pamatai. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 20 punktu žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, kadastrinių matavimų bylos nebuvo baigtos.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 23 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Administracijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (6.29E)SG-55 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje“ dalies, kur nurodyta, kad žemės sklypuose, Detaliajame plane pažymėtuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, yra pastatai, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, kai žemė yra užimta pastatais, ji laikytina valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, panaikinimo nutraukė, o pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti įstatyme numatytus veiksmus ir atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų, Detaliajame plane pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, suformuojant šiuos žemės sklypus, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą, atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas nurodė, kad skundžiamo Administracijos sprendimo data yra 2020 m. sausio 7 d., tačiau šis sprendimas buvo užregistruotas ne 2020 m. sausio 7 d., o 2020 m. sausio 8 d., suteikiant jam registracijos numerį (6.29E)SG-55. Teismas pažymėjo, kad skundžiamo akto data yra 2020 m. sausio 8 d., o Nr. (6.29E)SG-55 (toliau – ir skundžiamas raštas).
12. Teismas apžvelgęs skundžiamo rašto turinį, Atkūrimo įstatymo 17, 18, 19 straipsniuose, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 106 ir 106¹ punktuose įtvirtintą reglamentavimą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad atsakovas vilkina nekilnojamojo turto grąžinimo klausimą ir pažymėjo, kad kai NŽT pagal Administracijos pateiktą informaciją, jog žemė laikytina valstybės išperkama, priimtų pareiškėjo atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tik tuomet šis nuosavybės teisių atkūrimo procese galutinis NŽT sprendimas galėtų būti pareiškėjo skundžiamas teismui. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo 2020 m. sausio 8 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nėra individualus aktas, kuris galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Raštu nėra formuluojami kokie nors patvarkymai pareiškėjui, todėl toks raštas pats savaime nesukelia kokių nors teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
13. Dėl pareiškėjo antrojo reikalavimo – įpareigoti atlikti veiksmus – teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti minėtame reikalavime nurodytų žemės sklypų, Detaliajame plane pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, kadastrinius matavimus ir kad pareiškėjo prašomi veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti antrojo pareiškėjo reikalavimo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamas raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Administracija mano, kad žemės sklypuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 114, Nr. 122, Nr. 124 yra statiniai, pamatai, todėl nusprendė šių žemės sklypų pareiškėjui negrąžinti natūra ir priėmė ginčijamą sprendimą. Toks sprendimas pareiškėjui tiesiogiai sukelia teisines pasekmes, nes paminėti žemės sklypai nebus formuojami grąžinimui ir nebus siunčiami NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos sklypus. Teismo teiginiai, kad tik vėliau pareiškėjas galės sprendimą skųsti, kai NŽT priims sprendimą neperduoti jam ginčo sklypų, yra niekiniai, nes akivaizdu, kad atsakovas iš viso nesuformuos žemės sklypų nuosavybės atkūrimui natūra ir duomenų apie šiuos sklypus NŽT nenusiųs, o NŽT savo ruožtu nepriims jokio sprendimo, nes nebus gavusi informacijos apie laisvus žemės sklypus, į kuriuos galima atkurti nuosavybės teises natūra. Nuo to, kaip bus suformuoti sklypai, priklauso tai, ar jie bus grąžinti natūra. Šiuo atveju atsakovas aiškiai išreiškė valią išpirkti žemės sklypus ir jų pareiškėjui negrąžinti. Toks sprendimas yra skųstinas teismui, nes juo sukeliamos pareiškėjui teisinės pasekmės.
14.2. Teismas turėjo pareigą patikrinti, ar atsakovo sprendimas suformuoti žemės sklypus kaip valstybės išperkamus, nes jie užimti statiniais, yra teisėtas ir pagrįstas. Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypuose nėra jokių statinių. Jeigu kokie nors statiniai ir yra tai, jie pastatyti nelegaliai, yra menkaverčiai ir neturi savininkų. Teismas pagal turėtų patikrinti, ar atsakovas elgiasi teisėtai, siekdamas įteisinti statinius, kurie pastatyti nelegaliai, yra menkaverčiai ir niekam nepriklauso. Taip pat turi būti patikrinta, ar visi žemės sklypai, tokio dydžio, yra reikalingi tiems statiniams eksploatuoti. Teismas turi nuspręsti, ar pagrįstai atsakovas atsisako formuoti ginčo žemės sklypus kaip grąžintinus atkuriant nuosavybės teises.
14.3. Atsakovas sutinka, jog pareiškėjas susitikime su atsakovo atstovais prašė suformuoti ginčo žemės sklypus, kaip grąžintinus atkuriant nuosavybės teises, tačiau atsakovas atsiuntė atsakymą, kad į šiuos žemės sklypus neprašys atkurti nuosavybės teisių, o sieks juos išpirkti. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą su prašymu suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti ir nepagrįstai atmetė skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pareiškėjas skundė atsakovo tarpinį, informacinio pobūdžio dokumentą, kuriuo nėra įforminamas galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas tuo klausimu, kuriuo viešojo administravimo procedūroje jis teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotas priimti ar pateikti savo sprendimą, todėl negali būti teikiamas atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas dėl tokio dokumento panaikinimo.
16.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais teisės aktais, grindžiami tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas, pakankamai motyvuotas bei pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 8 d. rašto Nr. (6.29E)SG-55, adresuoto pareiškėjui, dalies, kurioje nurodyta, kad žemės sklypuose, Detaliajame plane pažymėtuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, yra pastatai, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, žemė laikytina valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, panaikinimo, taip pat atsakovo įpareigojimo atlikti įstatymo numatytus veiksmus, minėtų žemės sklypų kadastrinius matavimus, suformuojant šiuos žemės sklypus, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą.
18. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl pirmojo reikalavimo panaikinti dalį skundžiamo rašto nutraukė, nustatęs, kad šis raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, o likusią skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti minėtame reikalavime nurodytų žemės sklypų kadastrinius matavimus, o atsakovas atsisakė tai atlikti.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių pateiktus argumentus ir byloje esančią medžiagą, pirmiausiai pažymi, kad iš pareiškėjo procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka ir kelia ginčą dėl to, kad žemės sklypuose, Detaliajame plane pažymėtuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, yra pastatų, kas sudaro kliūtį atkurti jam nuosavybės teises į žemę natūra.
20. Pareiškėjas skunde, kurį patikslino, nurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad skundžiamas raštas buvo parengtas ir pateiktas pareiškėjui po to, kai pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. nuvyko į Šiaulių miesto savivaldybės interesantų priėmimo kabinetą susitikti su Administracijos direktoriumi, kuriam pareiškėjas paaiškino, jog pareiškėjo šeimai priklausė žemės (duomenys neskelbtini), kad jam buvo žadėta atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, tačiau paskambinus į NŽT pareiškėjui buvo paaiškinta, jog Šiaulių miestas neplanuoja daugiau grąžinti žemės natūra. Pareiškėjas taip pat Administracijos direktoriui nurodė, jog 2019 m. lapkričio 12 d. jam buvo grąžintas tik vienas žemės sklypas natūra, nors prašymai nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra, pakeičiant pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, buvo pateikti laiku. Pareiškėjas pateikė žemės sklypų planą, kuriame pažymėta buvusi nuosavybė, kur žemė neužstatyta ir nepaimta valstybės reikmėms. Administracijos direktorius pakvietė Architektūros urbanistikos ir paveldosaugos skyrius vedėją, perdavė minėtus dokumentus ir pareiškė, kad jam bus pateiktas atsakymas raštu.
21. Skundžiamame rašte nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-215 patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Šiauliuose detalusis planas, kad šiuo Detaliuoju planu buvo suformuoti ir žemės sklypai pareiškėjui grąžinti natūra turėtoje vietoje, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus pareiškėjas, kaip pretendentas nuosavybės teisėms atkurti, buvo į juos kviečiamas, tačiau raštu prašė stabdyti kadastrinių matavimų atlikimą, nes vyksta teismo procesai dėl grąžintinų natūra žemės sklypų, taip pat paminėta, kad vadovaujantis Detaliuoju planu pareiškėjui buvo suformuoti ir grąžinti natūra 16 žemės sklypų, kad šiuo metu pakartotinai yra užsakyt žemės sklypų Nr. 195 ir Nr. 114 kadastriniai matavimai, paaiškinta, kad žemės sklypuose, Detaliajame plane pažymėtuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 126 ir Nr. 122, yra pastatai, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, kai žemė yra užimta pastatais, ji yra laikytina valstybės išperkama ir už ją atlyginama šio įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais.
22. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta piliečių teisė atgauti natūra žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, jeigu ji yra laisva (neužstatyta), išskyrus žemę, pagal to paties įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemė iš šiame įstatyme nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
23. Atkūrimo įstatymas reglamentuoja ir valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).
24. Atkūrimo įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka). Įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
25. Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte numatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio (toliau – ir žemėtvarkos skyrius) prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (Tvarkos 106¹ p. 2 d.). Administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą; šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas; suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas (Tvarkos 106¹ p. 6 d.).
26. Pažymėtina, jog Administracijos direktorius Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte nurodytus veiksmus atlieka tik esant žemėtvarkos skyriaus prašymui ir pateiktai medžiagai. Akcentuotina ir tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).
27. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises nagrinėjamu atveju galėtų ginti teisme tik tuomet, kai NŽT pagal Administracijos pateiktą informaciją, jog žemė laikytina valstybės išperkama, priims sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pripažino, jog administraciniam teismui gali būti skundžiamas savivaldybės administracijos aktas, kuriuo NŽT teikiama informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-525/2020 ir joje nurodytą teismo praktiką).
28. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nėra skundžiamas Administracijos raštas, kuriuo NŽT teikiama informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę. Kaip minėta, šioje byloje skundžiamas raštas yra adresuotas pareiškėjui ir buvo parengtas po pareiškėjo apsilankymo Šiaulių miesto savivaldybės interesantų priėmimo kabinete, reaguojant į pareiškėjo pasisakymus ir argumentus, pateiktus šio susitikimo metu. Skundžiamas raštas negali būti prilygintas Administracijos raštui, kuriuo ji teikia informaciją NŽT pagal jos paklausimą, kadangi jis parengtas ne įgyvendinant Įgyvendinimo tvarkos 106 ir 106¹ punktuose reglamentuotas procedūras, o kaip minėta, nesant NŽT paklausimo, reaguojant į pareiškėjo susitikimo metu išsakytus argumentus.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslintame skunde pateiktą informaciją apie jo susitikimo su Administracijos direktoriumi aplinkybes ir pokalbio turinį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi iš esmės žodžiu prašydamas suteikti informaciją apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra perspektyvas. Šią išvadą patvirtina ir byloje esanti Interesanto priėmimo registracijos kortelė, kurioje, be kita ko, nurodyta paaiškinti raštu pareiškėjui apie susigrąžinimo natūra galimybes (b. l. 37). Skundai dėl tokio pobūdžio raštų, kuriais atsakoma į asmenų prašymus suteikti informaciją, nagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatoms aspektu.
30. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi (įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d.), prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės) 35 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Pagal Taisyklių 35.2 punktą, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją; institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį šių teisės aktų ir teismų praktikos kontekste, konstatuoja, jog pareiškėjui suteikta informacija yra išsami ir aiški. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamame rašte nurodyta faktine aplinkybe, kad dalyje žemės sklypų yra pastatų, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo nesuteikta Administracijos turima informacija ar kad ji suteikta netinkamai. Apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamu raštu atsakovas išreiškė valią išpirkti žemės sklypus ir jų pareiškėjui negrąžinti, laikytini subjektyvia pareiškėjo interpretacija, neatitinkančia šios nutarties 23 punkte aptartos teisės aktuose nustatytos institucijų kompetencijos ir skundžiamo rašto turinio bei nepaneigiančia anksčiau išdėstytų teisėjų kolegijos argumentų.
32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta administracinės bylos dalis dėl pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmeta.
33. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, šioje byloje buvo įvertinta skundžiamo rašto atitiktis pareiškėjo teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų aspektu ir ši teismo nutartis nepaneigia pareiškėjo teisės ateityje skųsti Administracijos akto, kuriuo NŽT bus teikiama informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, jeigu toks bus priimtas.
34. Kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti atsakovą atlikti įstatymo numatytus veiksmus ir atlikti žemės sklypų, Detaliajame plane pažymėtų Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, kadastrinius matavimus, suformuojant šiuos žemės sklypus, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti šiuos veiksmus, o atsakovas atsisakė tai padaryti. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad atsakovas sutinka, jog pareiškėjas susitikime su atsakovo atstovais prašė suformuoti ginčo žemės sklypus, kaip grąžintinus atkuriant nuosavybės teises, atsakovo procesiniuose dokumentuose tokio patvirtinimo nėra, pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas šią aplinkybę patvirtino, ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas minėto susitikimo metu ar kita forma tokį prašymą pateikė.
35. Be to, pažymėtina, kad pagal Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto 8 dalyje nustatytą tvarką, savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Taigi, minėti veiksmai atliekami tik po to, kai žemėtvarkos skyrius pateikia prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad NŽT su tokiu prašymu kreipėsi į atsakovą. Sprendimus dėl nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisių atkūrimo, kaip minėta, priima NŽT, o ne savivaldybės administracija.
36. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012).
37. Atsakovo įpareigojimas atlikti pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, prašomus veiksmus šios bylos faktinių aplinkybių kontekste reikštų, jog atsakovas būtų įpareigotas veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus). Taigi ir tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
38. Likę apeliacinio skundo argumentai nekeičia bylos procesinės baigties, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
39. Papildomai pažymėtina, kad ši nutartis nekliudo pareiškėjui pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą (arba ją tęsti, jei ji yra pradėta ir nebaigta) kreipiantis į NŽT, kuri atsakinga už piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėjimą.
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta administracinės bylos dalis dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (6.29E)SG-55 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje“ dalies, kurioje nurodyta, kad žemės sklypuose, detaliajame plane pažymėtuose Nr. 73, Nr. 74, Nr. 122 ir Nr. 126, yra pastatai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, kai žemė yra užimta pastatais, ji laikytina valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, panaikinimo, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.