Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. F. patikslintą pareiškimą dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti byloje asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“, Švenčionių rajono savivaldybės administracija, N. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji valdo nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1995 m. rugpjūčio 15 d., (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis) iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnijos (toliau – Seniūnija) nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas) dvibutyje gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Namas), ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šį sandorį patvirtina įrašas 1995 m. ūkinėje knygoje Nr. 12 (toliau – ir Ūkinė knyga).

Nekilnojamojo turto registre Butas nėra įregistruotas, taip pat neįregistruota Pirkimo - pardavimo sutartis bei pareiškėjos nuosavybės teisė į Butą. Nekilnojamojo turto registre registruotas tik Namo butas Nr. 2. Pareiškėja Pirkimo-pardavimo sutartį yra pametusi. Seniūnija taip pat neturi Pirkimo - pardavimo sutarties egzemplioriaus. Pareiškėja kelis kartus kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Buto ir nuosavybės teisės į Butą registravimo, pateikdama Seniūnijos pažymas, tačiau VĮ Registrų centras prašymo netenkino, nurodydamas, kad nepateiktas nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Dėl Pirkimo - pardavimo sutarties kopijos gavimo kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus bei į notarę V. P., tačiau nei Lietuvos notarų rūmai, nei notarė Vaclava P. P. - pardavimo sutarties neturi.

Nuo 1995 m. rugpjūčio 15 d. Pareiškėja nepertraukiamai, sąžiningai, atvirai ir kaip savo valdo Butą. Pareiškėja prižiūri Butą, atlieka remontą, moka visus mokesčius ir komunalinius patarnavimus, elgiasi kaip tikra Buto savininkė. Šias aplinkybes patvirtina:

Namas stovi dviejuose žemės sklypuose: žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas (duomenys neskelbtini)). Sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise Lietuvos Respublikai ir 99 metų laikotarpiui (nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2108 m. balandžio 6 d.) yra išnuomotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Pareiškėjai su tikslu - „privačioms namų valdoms išdėstyti“. Šis juridinis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. R.. Šiame punkte aprašyta aplinkybė dar kartą įrodo, kad institucijos Pareiškėją traktuoja Buto savininke, nors Pareiškėjos nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre nėra registruota.

Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į Butą, arba atkurti prarastos Pirkimo-pardavimo sutarties.

Suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė „Registrų centras“, gavęs pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pateiktą pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija gavusi pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus – Švenčionių seniūnijos išduotas pažymas, išrašus iš ūkinės knygos, neprieštarauja, kad pareiškėjos prašymas būtų tenkinamas, bylą nagrinėti prašo jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo N. R. gavusi pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsiliepimo teismui nepateikė.

Pareiškėjos prašymas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra jos nuosavybė.

Suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime teismui nurodė, jog atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus – Švenčionių seniūnijos išduotas pažymas, išrašus iš ūkinės knygos, neprieštarauja, kad pareiškėjos prašymas būtų tenkinamas.

Iš į bylą pateikto valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023-08-22 sprendimo Nr. SPR5-18559(14.4E) matyti, jog pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nuosavybės teisės į šį butą registravimo, tačiau VĮ „Registrų centras“ prašymo netenkimo, nurodydamas, kad nepateiktas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas – pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat byloje pateikti Nekilnojamojo turto kadastro duomenys patvirtina, kad įrašų, jog butas Nr. 1, esantis (duomenys neskelbtini), priklausytų kam nors nuosavybės teise, nėra (išrašo data: 2025 m. gruodžio 4 d., duomenų apie Butą Nr. 1 nėra).

Pareiškėja, siekdama surasti Buto pirkimo-pardavimo sutartį kreipėsi į šiuo metu dirbančią Švenčionyse notarę – V. P. ir į Lietuvos notarų rūmus, tačiau iš abiejų institucijų gavo atsakymą, jog Buto pardavimo sutarties jie neturi.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Namo, kuriame yra Butas, statyba užbaigta 1974 metais ir jis nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Namas įregistruotas kaip dvibutis, Nekilnojamojo turto registre yra įrašas tik apie vieną butą – butą Nr. 2 (savininkė – N. R.). Apie Buto Nr. 1 nuosavybės teisę duomenų nėra (priežastys nenurodytos).

Pareiškėja nurodo, jog Butą teisėtai įgijo 1995 m. rugpjūčio 15 d. pagal Pirkimo-pardavimo sutartį iš Seniūnijos. Nurodytą aplinkybę patvirtina pateiktas įrašas iš Ūkinės knygos (butą (duomenys neskelbtini) kaime įgijo 1995 m. rugpjūčio 15 d.), ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūno paaiškinimas (pagal 1995 m. padarytus įrašus ūkinėje knygoje Nr. 12, J. F., gimusi (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį 1995 m. rugpjūčio 15 d. iš Švenčionių seniūnijos nupirko butą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). J. F. nuolat gyvena šiame bute, jį prižiūri ir remontuoja). Esami duomenys patvirtina, jog pareiškėja sandorio pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4,47 straipsnio 1 dalis) įgijo nuosavybės teisę į Butą.

Į bylą pateikti duomenys – UAB „Švenčionių komunalininkas“ Priskaitymų ir mokėjimų sąrašas; Švenčionių rajono savivaldybės administracijos žemės mokesčio sąvadas, UAB „Ignitis“ duomenys apie mokesčius už suvartotą elektros energiją nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog sandorio sudarymo dienos, t. y. nuo 1995 m. rugpjūčio 15 d., pareiškėja faktiškai ir nepertraukiamai valdo Butą kaip savo nuosavybę, elgiasi su juo kaip savininkė, prižiūri, atlieka remontą, moka visus mokesčius ir komunalinius patarnavimus (pateiktoje informacijoje nurodoma, kad įsiskolinimų už suteiktas paslaugas nėra).

Namas stovi dviejuose žemės sklypuose: Sklype (duomenys neskelbtini). Su tikslu eksploatuoti Namą ir Butą, Pareiškėjai yra išnuomotas Sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame išdėstyta Pareiškėjos valdoma Namo dalis (Butas).

Pareiškėja negali kitokia tvarka (administracine tvarka per VĮ „Registrų centras“) įregistruoti nuosavybės teisės į Butą dėl prarastų dokumentų.

Butas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir nustatyta, tenkinamas pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji valdo nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies5 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.