Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-445-963/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-02
Bylos Nr.
1-445-963/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39554-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
E. J.
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-445-963/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39554-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,kaltinamajam E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji faktinė vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra:

jis 2024 m. spalio 1 d., apie 15.30 val., gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė T. V. B. į pilvą, po ko nemažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė jam į nosį bei nemažiau kaip 3 kartus sudavė į dešinį skruostą bei kaktą ir tokiais savo veiksmais E. J. sukėlė T. V. B. fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą galvos kaktinėje srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad prieš nagrinėjama įvykį jo draugė A. C. skundėsi, kad mokyklos prie jos kabinėjasi nukentėjusysis T. V. B.. Jam yra žinoma, kad T. skriaudė ir kitas mokyklos mergaites, eidavo į moterų tualetus, stumdė jas nuo laiptų. Iš pradžių parašė T. žinutę, kad nustotų taip elgtis, tačiau šis jį socialinėse tinkluose užblokavo. Susinervinęs pats nuvyko į mokyklą. Pamatė T. su dviem merginomis. Sugriebė T. už rankų, paklausė, ar šiam tai patinka, nes taip jis darydavo kitoms merginoms. Kilo konfliktas ir jis sudavė T. kaltinime nurodytus smūgius. Viskas įvyko taip kaip nurodyta jam pareikštame kaltinime. Jam yra žinoma, kad nukentėjusysis dėl tokio netinkamo elgesio bus pašalintas iš mokyklos. Su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštu civilini ieškiniu sutinka. Nukentėjusiojo T. B. B. prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala yra per didelė, sutiktų atlyginti 200 Eur. Gyvena su seserimi nuomojamame bute, gauna 800 Eur darbo užmokestį. Kreditinių įsipareigojimų neturi. Dėl įvykio gailisi, sukelti muštynių nenorėjo. Ketino tartis su nukentėjusiojo mama dėl atlygintinos žalos dydžio, tačiau ši jį, kaltinamąjį, užblokavo. Ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju susisiekti nepavyko. Ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, prašo jais vadovautis.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. J. parodė, kad iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą įtarime. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi nesutinka su tuo, kad T. spyrė į pilvo šonus ne mažiau kaip tris kartus. Jis pripažįsta tai, kad jam trenkė į pilvą ir, kad po to trenkė jam į veido sritį, kiek kartų jam trenkė nepamena, neprieštarauja, kad jam trenkė įtarime nurodytą kiekį, todėl paaiškina, kad šių metų praeitą mėnesį, tiksliai kada tai buvo jis negali pasakyti, nes nepamena, tačiau neprieštarauja, kad tai galėjo būti įtarime nurodytą dieną, jam paskambino jo draugė A. C., kuri jam telefoninio pokalbio metu pasakė, kad prie jos kabinėjasi vaikinas, kuris mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir ji, mokyklos pavadinimo nurodyti negali, nes neatsimena, gali nurodyti, kad mokykla yra Klaipėdoje, netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini). Jam dar prieš šį skambutį A. yra ne kartą pasakojusi, kad tas vaikinas, žino tik jo vardą T., mokykloje kabinėjasi ir prie kitų mergaičių, vaikščioja po mergaičių tualetus, jas pravardžiuoja, stumdosi, spaudžia už rankų ir tiesiog prie jų prisikabinėja. Jis kažkur prieš savaitę, kai viskas nutiko, jau buvo T. parašęs per socialinį tinklapį „Facebook“, kad jis nesikabinėtų prie A., bet į jo siųstą žinutę jis nieko neatsakė. Kai su A. pakalbėjo, nusprendė nuvažiuoti iki tos mokyklos, kurioje jis mokosi, norėjo su juo tiesiog pasikalbėti, neketino jo skriausti. Pasibaigus pamokoms A. jam parodė kaip atrodo T., nes jis anksčiau jo nebuvo matęs, tada su A. pradėjo eiti jam iš paskos ir kvietė vardu, kad jis sustotų pasišnekėti, bet jis iš vis nesiklausė, dėl ko jis susinervino. Nurodyti link kur ėjo, negali pasakyti, nežino nei vienos gatvės pavadinimo. Tą kartą kartu su T. ėjo dvi merginos, kurių nepažįsta, jos išgirdusios jo raginimą T. sustoti, jį tiesiog sustabdė šaligatvyje, bet jis vis tiek nenorėjo sustoti. Pamatęs, kad jis stabtelėjo jis greitai prie jo priėjo, jam atsisukus pagalvojo, kad jis norės muštis, todėl nieko nesakęs iš karto pagriebė abejomis rankomis jam už pažastų ir stipriai suspaudė, tada jo paklausė, ar jam tai patinka, kaip jis daro jo draugei. T. jam pasakė, kad jį paleistų, tuomet jis jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į pilvą, dėl ko jis susirietė, jam atsirietus, jis iš karto trenkė jam į nosį, jam atrodo, kad trenkė jam į veido sritį kelis kartus, gali būti, kad trenkė jam nemažiau kaip tris kartus į veido sritį, jam atrodo, kad vieną smūgį pataikė, nes matė kaip jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Po to, kai jam trenkė į veidą ir jam pradėjo bėgti kraujas, jis, jam atrodo, buvo beveik parkritęs ant žemės, t. y. nepilnai atsistojęs, po to jam bandant atsistoti ir pabėgti, jis jį pagavo už kuprinės ir timptelėjo atgal dėl ko jis pargriuvo ant žemės, tuomet, jam atrodo, kad apie tris kartus trenkė T. į galvos viršutinę dalį. A. jam pasakė, kad pakaks, kad nustotų, kaip tik tuo metu iš kažkur išėjo kažkoks žmogus, girdėjo kaip jis kažką sakė, ką jis sakė jis negirdėjo. Pamatęs tą žmogų ir dėl A. raginimų jis nuo T. atsitraukė ir nuėjo link Klaipėdos miesto. Jis T. nei karto neįspyrė. Dėl savo poelgio gailisi (2 t., b. l. 29-32).

Papildomai E. J. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Įteiktas pranešimas apie įtarimą jam aiškus ir suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Anksčiau duotus parodymus prisimena, pageidauja, kad jais būtų vadovaujamasi ir paaiškina, kad š. m. kada tiksliai tai buvo jau nepamena, sutinka, kad tai galėjo būti įtarime nurodytą dieną, jam paskambino jo draugė A. C., kuri jam pasakė, kad toje pačioje mokykloje, kurioje ji mokosi, vaikinas, kurio vardas T., daugiau jo duomenų nežino, jo nepažįsta, bandė ją nustumti nuo laiptų. A. jam ir anksčiau yra sakiusi, kad jis skriaudžia kitas mergaites, iš jų tyčiojasi, vaikšto į mergaičių tualetus, todėl išgirdęs, kad ją norėjo nuskriausti, jis nuėjo į tą mokyklą, nes tiesiog norėjo su juo pasikalbėti, kad jis taip nebesielgtų, kaip ir buvo minėjęs pirminėje apklausoje, jo neketino skriausti. Pasibaigus pamokoms A. jam parodė kaip atrodo T., tuomet jis pradėjo eiti jam iš paskos, bandė jį kviesti vardu, sakė, kad jis sustotų ir, kad pasikalbėtų. Su juo taip pat buvo dvi merginos, kurių jis nepažįsta, jos išgirdusios jo prašymus T. sustabdė, tada jis greitai prie jo priėjo ir jam atsisukus jam pasirodė, kad jis norės su juo muštis, todėl iš karto nieko jam nesakęs jį pagriebė, jam atrodo, kad už žastų, stipriai suspaudė, po to jo paklausė ar jam patinka kai jam kažkas taip daro, kaip jis taip elgiasi su jo drauge. Jis jam sakė, kad jį paleistų, tada jis jam trenkė į pilvą, jis susirietė, kai jis atsitiesė jis jam trenkė į nosį, į veido sritį, kiek pamina, trenkė kelis kartus, gali būti, kad trenkė jam nemažiau kaip tris kartus į veidą, jam pradėjo bėgti kraujas. Po smūgių kiek pamena, jis buvo beveik nepilnai atsistojęs ant žemės, po to jam bandant pabėgti, pagavo jį už kuprinės ir patempė atgal, todėl jis pargriuvo ant žemės, tada jam trenkė kažkur į viršutinę galvos dalį, gali būti, kad trenkė jam apie tris kartus. Draugė jam sakė liautis, taip pat dar išėjo iš kažkokio pastato nepažįstamas žmogus, dėl ko jis išėjo. Nuoširdžiai dėl savo poelgio gailisi, supranta savo poelgio pasekmes. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį padengs kitą mėnesį (2 t., b. l. 43-46).

Liudytoju apklaustas nukentėjusysis T. V. B. parodė, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 15.30 val., išėjo iš (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su klasiokėmis D. D. ir A. Š.. Iš paskos išėjo A. kartu su savo draugu, kurio vardas E. J.. E. jį pašaukė vardu, tačiau jis nereagavo, vis bandė atkreipti jo dėmesį. A. jam užstojo kelią, kad jis nepraeitų toliau, kaip ji pasakojo vėliau, ji jam neleido eiti, nes manė, kad E. jį prisivys ir jie tiesiog pasikalbės. Jis toliau bandė eiti, išėjo į gatvę, gražiai A. pastūmė ir ėjo toliau, tačiau E. jį prisivijo. Jis nieko nesakydamas, būdamas iš už nugaros su dešine ranka sudavė smūgį į pilvą. Jis susirietė, nelabai iš pradžių skaudėjo, tačiau jis vėl tris-keturis kartus kumščiu sudavė į nosį. Iš karto pajuto, kad jam skauda veidą. Tada jis dar kelis kartus sudavė į dešinį skruostą, kaktą. Jis net nespėjo susiimti už veido, nespėjo jam nieko pasakyti. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada nepamena kaip, ar jis jį suėmė, bet jį parvertė ant žemės. Kelis sykius spyrė į įvairias kūno vietas, iš išgąsčio nežino kur tiksliai, mano į pilvo šonus. Jis kažką jam sakė, bet jis negirdėjo, ką. Ką tuo metu darė D., A., A., jis nežino, nematė. Tuomet E. baigęs jį spardyti, nuėjo tiesiai per (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuomet iš šalia esančios klinikos išėjo vyras ir pakvietė jį ten užeiti. Vyras jam padavė keletą servetėlių ir pasakė prisėsti. Viena moteris iš klinikos paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Greitoji jį išvežė į gydymo įstaigą, kur jam nustatė galvos plaukuotosios dalies sužalojimą bei nosies paviršinį sužalojimą. Būnant ligoninėje jam skaudėjo nosį, galvą, pilvą, šonus, visą kūną. Šiuo metu taip pat viską skauda, ant nosies, kaktos, dešinės pusės skruosto yra mėlynės, nosis yra sutinus. Turės konsultuotis dėl galimai pažeistos pertvaros. A. kartu su juo mokosi (duomenys neskelbtini), ji yra jo bendraamžė. Ji vadindavo jį draugu, nors jie tik mokykloje per pertraukas šiek tiek bendraudavo, kartu laisvalaikio po mokyklos neleisdavo. A. mokykloje vadindavo E., „Facebook“ socialiniame tinkle ji pasivadinusi E. C.. Jos draugas, vaikinas E., profesinėje mokykloje nesimoko, tačiau jis ją kartais pasitikdavo po pamokų. A. galimai E. papasakojo, kaip jis juokais pasakė jai, kad ji gali turėti du vaikinus, dėl ko jis ant jo galėjo supykti. Jis prie jos niekada nelindo, ji pati norėdavo jo dėmesio. Niekada negirdėjo, kad A. savo vaikiną vadintų vardu, tačiau mano, kad jis yra E. J., kadangi rugsėjo mėnesį jam rašė socialiniame tinkle „Facebook“, kad jis prie E. nelįstų, nes jam išmuš dantis. Jį sumušęs vaikinas, galimai E. J., buvo su džemperiu, šviesiais džinsais, rusvais plaukais, su korekciniais akiniais, apie 180 cm ūgio (1 t., b.l. 1-12).

Papildomai T. V. B. parodė, kad anksčiau duotus parodymus prisimena, juos papildo, kad jis turi įgimtą ligą neurofibromatozė, dėl ko, kažkur prieš tris metus jam galvoje išvestas šuntas bei pilvo ertmėje yra įvestas drenas, todėl po įvykio, pasitikrinti savo sveikatą, 2024 m. spalio 21 d. jis vyko į (duomenys neskelbtini), neurologijos skyrių, kaip ir minėjo, nustatyti ar nebuvo padaryti kokie nors pažeidimai, susiję su įvykiu, kai buvo sumuštas. Gali nurodyti, kad pažeidimų nustatyta nebuvo. Taip pat 2024 m. spalio 22 d. kreipėsi į Viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ pas otorinolaringologą dėl nosies, kadangi smūgiai buvo suduoti į veidą, šioje įstaigoje buvo nustatyta, kad nosikaulių ar pertvaros lūžimų nėra. Taip pat kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės viešąją įstaigą „Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrą“ dėl epilepsijos priepuolių, bet susijusių pažeidimų po įvykio nenustatyta (1 t., b. l. 39-42).

Liudytoja A. C., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 metų spalio mėnesį, tai buvo kažkur prieš dvi savaites, tikslios dienos neprisimena, tai galėjo būti apie 15.00 val., žino, kad tai buvo prieš paskutinę pamoką, kuri turi prasidėti prieš 15.00 val., ją nuo laiptų pastūmė klasiokas, kuris yra pirmakursis, jo vardas yra T., pavardė jo yra V. B., jis mokosi toje pačioje (duomenys neskelbtini). Prieš ją pastumiant nuo laiptų su T. kalbėjosi apie tai, kad ji turi draugą, o jis jai pasakė, kad ji gali turėti du draugus, tada jis pradėjo iš jos tyčiotis, vadino ją žvaira, į jo tokius pasakymus ji sureagavo ir pasakė jam, kad jis yra blogas ir, kad jis jai nepatinka, būtent todėl jis ją stumtelėjo nuo laiptų, jam ją stumtelėjus ji išlaikė pusiausvyrą ir nuo laiptų nenukrito. T. ją ne kartą pravardžiuodavo, tų žodžių nenori įvardinti, kadangi jie yra skaudūs. Po to, kai jis ją stumtelėjo nuo laiptų, ji paskambino savo draugui, su kuriuo draugauja apie pusę metų laiko, jis yra E. J., jam yra (duomenys neskelbtini), gimimo datos neprisimena, kuriam telefonu pasakė, kad ką tik ją nuo laiptų pastūmė T. ir, kad jis ją pravardžiavo. Skambučio metu ji neprašė E., kad jis muštų T., tiesiog paprašė, kad su juo kada apie tai pasikalbėtų. Išėjusi iš paskutinės pamokos pamatė į mokyklą atėjusį savo draugą E. Jo paklausė ką jis veikia mokykloje, jai jis atsakė, kad atėjo pasikalbėti su T.. T. tuo metu buvo dar viena pamoka, todėl ji kartu su E. jo laukė, nes manė, kad jie tiesiog pasikalbės. Kuomet pasibaigė T. pamokos ir jis išėjo į lauką, ji išėjo su E. paskui jį, eidami paskui E. jo prašė, kad jis sustotų ir pasikalbėtų su juo vyriškai, tačiau jis nestojo ir ėjo toliau. Tuo metu iš mokyklos išėjo ir daugiau žmonių, netoli T. ėjo dvi mergaitės, iš tos pačios mokyklos, kurios T. sustabdė, t. y. užėjo jam iš priekio ir ištiesė rankas, kad jis sustotų, jos jo nelaikė, nelietė, tiesiog dėl tokių jų veiksmų jis sustojo, dėl ko, jos jį pavijo ir priėjo prie jo. Tos mergaitės jį sustabdė, nes girdėjo kaip E. prašė jo sustoti, taip pat greičiausiai dėl to, nes yra girdėjusi kaip ir iš jų T. buvo šaipęsis ne kartą. Žino tik vienos mergaitės vardą ir pavardę, t. y. D. A., jos kontaktų neturi, kur gyvena nežino. Kai jos su E. prie T. priėjo, E. su viena ranka paėmė jam už peties ir jį atsuko, nes T. nemėgsta žiūrėti žmonėms į akis, jis buvo kažkaip pasisukęs. Po to E. tą ranką patraukė. Ji ir mergaitės, kurios sustabdė T., stovėjo šalia, nieko nedarė, žiūrėjo kas vyksta. Tada E. paėmė T. kairę ranką ir ją nestipriai suspaudė, tada paklausė jo, ar jam patinka, kai jam yra spaudžiama ranka, taip pat kaip jis spaudžia rankas merginoms. T. paklausė E., kas jam yra ir ko jis nori, po to, ką jie kalbėjo ji negirdėjo, nes pasitraukė, nes jau matė, kad pasikalbėjimas gali virsti į muštynes. Tik girdėjo nuotrupas kaip T. pradėjo E. „varyti“ ant jos, dėl ko E. nesusivaldė ir trenkė jam 2 kartus į pilvo šoną, po antro smūgio T. nukrito ant žemės, ji buvo šoke, nesitikėjo E. tokių veiksmų, jam sakė, kad baigtų, bet jis jos negirdėjo, tos mergaitės irgi buvo šoke. Tada T. gulint ant žemės, jis gulėjo ant dešinės pusės, E. jam dar kartą rankos kumščiu trenkė į veido sritį, po ko pamatė, kad T. bėga kraujas. Ji norėjo sustabdyti muštynes, bet bijojo lysti, kad pačios nesužeistų. E. T. nespardė, jis tik trenkė jam su rankomis 3 kartus, pirmus du kartus į pilvo sritį, trečią kartą į veido sritį, kur tiksliai pataikė nematė, bet kaip ir sakė, pamatė bėgantį kraują, greičiausiai iš nosies. Po trečio suduoto smūgio, E. sugriebė T. už megztinio ir bandė jį pakelti ir pasakė, kad jis daugiau nelįstų prie E., t. y. jos, taip ją dauguma vadina ir prie kitų mokyklos merginų. Tada E. jį paleido ir nuėjo, ji norėjo likti, bet negalėjo, todėl išėjo paskui draugą. Tos mergaitės išėjo taip pat. Dar prieš išeinant iš šalia esančios klinikos buvo išėjęs vyras, kuris paklausė kas čia vyksta ir pasiūlė T. eiti į kliniką ir nusivalyti kraują. Kuomet sulaukė policijos pareigūnų skambučio, ji jiems klaidingai nurodė asmenį, kuris sumušė T., nes buvo išsigandusi, bijojo, dar nebuvo supratusi kas įvyko (1 t., b. l. 70-73).

Liudytojas A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 16.00 val., buvo savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kelis kartus išgirdo lauke klyksmą, pagalvojo, gal koks psichikos ligonis blaškosi, nes šaukimas buvo neįprastas. Išėjo į lauką pažiūrėti. Šalia klinikos, ant pakylos, kur auga medis, pamatė, kad vienas vaikinas guli kniūbščias. Jis buvo apsirengęs su striuke juodai balta, vėliau pamatė, kad veide buvo daug auskarų, 20-25 metų amžiaus. Kitas vaikinas stovėjo jį apžergęs ir bandė smūgiuoti dešine ranka į viršutinę kūno dalį, tiksliau galvos zoną. Antrasis vaikinas turėjo trumpą barzdelę, liekno kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, amžius tarp 20-25 metų. Šis vaikinas, bandydamas smūgiuoti ant žemės gulinčiam vaikinui, pasakė „nustok skriausti tas merginas“. Ant žemės gulėjęs vaikinas rankomis bandė užsidengti galvą. Šalimais stovėjo trys merginos, kurios tiesiog žiūrėjo. Viena bandė eiti artyn vaikinų, bet taip ir nepriėjo. Jis vaikinams pasakė, liaukitės muštis. Stovėjęs vaikinas atsitraukė. Iš pradžių pagalvojo, kad vaikinai vaidina prieš merginas, tačiau kai ant žemės gulėjęs vaikinas pakėlė galvą, pamatė, kad jo veidas yra kruvinas. Pasiūlė vaikinui eiti su juo į kliniką. Kur nuėjo merginos ir antrasis vaikinas, kuris kumščiavosi, jis nebe pamatė. Nukentėjęs vaikinas (duomenys neskelbtini) klinikoje atrodė sutrikęs, pasimetęs, bandė skambinti telefonu, vaikino nosis buvo sutinusi, iš jos bėgo kraujas. Slaugytoja iškvietė pagalbą. Vaikinas laukė klinikoje, kol atvažiavo medikai ir policija (1 t., b. l. 62-65).

Iš nukentėjusiojo 2024 m. spalio 3 d. pareiškimo matyti, kad V. B. pareiškė apie tai, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 15.30 val., išėjus iš (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie jo pristojo iš matymo pažįstamas asmuo, galimai E. J., kuris jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į pilvą, rankos kumščiu sudavė į nosies sritį, taip pat kelis kartus sudavė į įvairias veido vietas, parvertė ant žemės, kojomis spyrė į šonus. Įvykio metu pajuto fizinį skausmą, iš nosies bėgo kraujas (1 t., b. l. 1-12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad einant nuo betoninės salelės link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klinikos durų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas (1 t., b. l. 31-38).

Iš 2024 m. spalio 16 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl informacijos suteikimo matyti, kad 2024 m. spalio 16 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos T. J. tarnybinis pranešimas Nr. IBPS-V-2765622-24, apie tai, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 16 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) klinikos įvyko konfliktas, kurio metu vienas asmuo sukėlė kitam fizinį skausmą. Tarnybiniu pranešimu buvo prašoma pranešti, ar (duomenys neskelbtini) ir aplink yra įrengtų Klaipėdos miesto stebėjimo kamerų ir joms esant pateikti kamerų vaizdo stebėjimo įrašus laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 1 d. 15.30 val. iki 16.30 val. Informuoja, kad nurodytoje vietoje nėra įrengtų Klaipėdos miesto savivaldybės vaizdo kamerų (1 t., b. l. 146-147).

2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai tarnybiniais automobiliais atvyksta prie (duomenys neskelbtini), namo bei nueina į (duomenys neskelbtini) klinikos patalpas, kur juos pasitinka vaikinas (kaip vėliau nustatyta tai T. V. B.). T. vilki geltonos spalvos sportinį megztinį, ant kurio matosi dėmes panašios į kraują. Medikai apžiūri T. klausia kur jam skauda, apžiūri T. nosį, T. klausia ar sulaužė nosį, medicinos darbuotoja atsako, kad dar nežino, po ko jis nurodo, kad jį spardė į pilvą, kumščiu trenkė irgi į pilvą, kad turi galvoje šuntą, parodo kur ant kaktos yra guzas ir nežino ar pažeidė šuntą. Medicinos darbuotoja sako, kad reikia eiti į greitosios medicinos pagalbos automobilį tolimesnei apžiūrai. T. informuoja, kad turi atvykti jo mama, kad nežino amžiaus jį užpuolusio asmens, tik vardą, kad gali surasti „Facebook’e“. Po ko, pareigūnai ir medikai visi išeina iš klinikos patalpų. Išėjus į lauką T. pareigūnams ranka parodo vietą, kur jis buvo sumuštas. T. palydimas į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kur jis paliekamas medikų apžiūrai, tuo metu pareigūnai nueina apžiūrėti vietą, kurią parodė T.. Apžiūrėjus nurodytą vietą pareigūnai grįžta prie medikų tarnybinio automobilio bei laukia kol jis bus apžiūrėtas bei bus suteikta medicininė pagalba. Medikams suteikus pagalbą, į medikų automobilį įlipa pareigūnai bei prašo T. pateikti savo asmens dokumentą, jam pateikus asmens dokumentą pareigūnai užrašo jo duomenis, kontaktinę informaciją, gyvenamosios vietos adresą. Po ko pareigūnai prašo T. detaliau papasakoti apie įvykį, jis nurodo, kad ėjo iš mokyklos, eidamas išgirdo kaip vaikinas kviečia ji vardu, prašo palaukt, kad reikia pasikalbėti, tačiau jis nereagavo ir ėjo toliau, tačiau vaikinas bandė jam užstoti kelią, norėjo pasikalbėti, T. nesustojus vaikinas užstojo kelią, jį parvertė ant šaligatvio ir pradėjo mušti kojom, rankom, klausdamas kodėl jis lenda prie jo merginos (T. merginos duomenų nežinojo, nurodyti negalėjo). T. atsakė, kad nelenda, anksčiau bendravo, kalbėjosi. Pareigūnas patikslina, prieš kiek laiko bendravo su mergina, T. atsakė, kad prieš mėnesį, 2 savaites. Pareigūnas klausia merginos duomenų, tačiau T. nežino, tik nurodo jos „Facebook’o“ vardą, t. y. (duomenys neskelbtini), o prašo ją vadinti A. Pareigūnui paklausius kokią mokyklą lanko, T. nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Po ko, T. skambina telefonas, jis sako, kad tai mama. Pokalbio metu T. sako, kad jis bus nuvežtas į Klaipėdos Respublikinę ligoninę. Pareigūnas T. užduoda klausimą kur jam trenkė, į pilvą ir į galvą? T. patvirtina, kad taip bei nurodo, kad dar į nosį. Pareigūnas prašo T. apibūdinti jį sumušusi vaikiną. T. nurodo, kad vaikinas buvo vienas, kad buvo su akiniais, kad kartu ėjo ir ta mergina. Pareigūnai surašo T. šaukimą bei paaiškina, kur jam reikės atvykti. Pareigūnas klausia T., ar jam yra žinomi telefono numeriai merginos ir vaikino, kuris jį sumušė, T. atsako, kad nežino. Pareigūnai klausia, kur mokosi vaikinas, kuris jį sumušė. T. atsako, kad vaikinas niekur nesimoko, tik mergina E., dėl kurios norėjo pasikalbėti, mokosi toje pačioje mokykloje, kad jos auklėtoja galimai gali ją pažinoti ir nurodyti merginos kontaktus. Tada pareigūnai paprašo nurodyti auklėtojos telefono numerį bei jį užrašo. Po ko, pareigūnai išeina iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, T. išvežamas į ligoninę, o pareigūnai nueina dar į T. nurodytą įvykio vietą, apžiūri. Grįžta į klinikos patalpas bei prieina prie darbuotojo, kuris matė įvykį ir klausia ką jis matė. Vyriškis atsako, kad girdėjo garsų klyksmą. Kad matė kaip pievelėje, kur medis auga, T. buvo pargriuvęs, o kitas jaunas vaikinas bandė kumščiu kelis kartus pataikyti į veidą, stovėjo 3 merginos, jisai rėkė: „daugiau nelysk prie tų merginų, nebandyk jų mušti“. Pareigūnas klausia klinikos darbuotojo, ar šalia buvo dar kelios merginos? Klinikos darbuotojas atsako, kad jo, 3. Jis nurodo, kad suprato, kad T. skriaudė tas merginas ir tas vaikinas, kuris jį mušė, norėjo jas užstoti, galima buvo taip suprasti. Kadangi matė, kad per daug įnirtingai jį ten muša, paprašė liautis, tada jis tiesiog nustojo, o jis tą vaikiną parsivedė čia. Pareigūnas klausia klinikos darbuotojo: kaip tas vaikinas atrodė? Klinikos darbuotojas atsakė: lyg tai su barzdele, švelniai apaugęs, jaunas, kaip suprato, kad jie pažįstami, iš matymo, trumpai kirptas, trumpais plaukais, aukštas, buvo be akinių, lyg tai su baltai juoda striuke. Pradžioje galvojo, kad tai paprastas konfliktas dėl merginų, bet paskui jau pamatė, kad kruvinas veidas. Pareigūnai prašo klinikos darbuotojo pateikti dokumentą, jam pateikus užrašo jo duomenis bei išrašo jam šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Taip pat klinikos darbuotojas nurodo, kad jam atrodo, jog nukentėjęs vaikinas pažįsta merginas, o merginos pažįsta smurtavusi vaikiną (1 t., b. l.129-132).

2024 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros protokole nurodyta, kad prie ikiteisminio tyrimo pateiktas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 95457773554, skambučio pradžia_ 2024-10-01 16_03_27).mp3“, kurio trukmė 2,18 min. Į bendrąjį pagalbos centrą skambinama iš numerio 61262793. Dialogas vyksta tarp operatorės ir pranešėjos. Operatorė: 112. Pranešėja: laba diena. Operatorė: laba diena. Pranešėja: skambiname iš (duomenys neskelbtini). Operatorė: Lelijų 19, kas nutiko? Pranešėja: čia pas mus į kliniką užėjo vaikinas. Jį prie mūsų įstaigos sumušo. Operatorė: ką tik sumušė? Pranešėja: nu ką tik, visur va kraujų prilašinta, tai reikėtų ir greitosios ir policijos, nes panašu, kad nosis sulaužyta. Operatorė: ne su ginklu kokiu, nesužalojo su peiliu ar ką? Pranešėja: nu kad ne, čia (duomenys neskelbtini). Operatorė: gatvėj ten jį sumušė? Pranešėja: nu prie klinikos kažkur. Operatorė teiraujasi kiek nukentėjusiajam metų. Pranešėja, nurodo, kad 22. Operatorė: kraujavimas iš veido? Pranešėja: taip visas kruvinas, iš nosies... Operatorė: o tie kaltininkai pasišalino, gal pažįstami buvo jo, paklauskit. Pranešėja: nieko jisai nesako žinokit. Pranešėja prisistato V. M.. Operatorė: gerai informuosim (1 t., b. l. 133-135).

Iš 2024 m. spalio 1 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl nusikaltimų asmeniui matyti, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 16.06 val., pareigūnai iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad gatvėje 22 m. vaikiną sumušė nežinomi asmenys. Vaikinas visas kruvinas. Apie 16.11 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini) klinikoje sutiko klinikos darbuotoją A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė kur yra sumuštas vaikinas. Klinikoje priėjus prie sumušto vaikino, kaip vėliau paaiškėjo T. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), šis nurodė, jog einat iš (duomenys neskelbtini) prie jo pradėjo kabinėtis kitas vaikinas, kuris ėjo jam iš paskos. Kaip teigė T. V. B., vaikinas eidamas jam iš paskos šaukė, jog šis sustotų, kadangi nori su juo pasikalbėti ir pasiaiškinti. Vaikinui priėjus prie T. V. B., šis užstojo jam kelią ir parvertė jį ant žemės bei pradėjo jį mušti rankomis į veido sritį bei spardyti į pilvą bei kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas T. fizinį skausmą. Po muštynių vaikinas iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjęs nurodė, jog vaikiną žino tik iš matymo, kadangi šį yra matęs (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, jog su juo kartu buvo ir jo galimai mergina A.. T. V. B. teigė, jog vaikinas buvo apie 185 cm ūgio su baltai juoda striukė, daugiau jokių bruožų neįsiminė. Pabendravus su klinikos darbuotoju A. B. šis nurodė, jog būdamas klinikoje išgirdo garsų šauksmą išėjęs į lauką pastebėjo, jog vienas iš vaikinų muša kitą vaikiną. Jam apraminus konflikto dalyvius šis T. V. B. atsivedė pas save į kliniką ir iškvietė pagalbą. Darbuotojas nurodė, jog mušeika buvo jaunas, trumpai kirptų plaukų, trumpa barzda apie 185 cm ūgio. Taip pat, paminėjo, jog kartu prie konflikto dalyvių buvo dar trys merginos. Susisiekus su T. V. B. auklėtoja, ši nurodė A. auklėtoją J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Susiekus su J. M. nustatyta, jog mergina yra A. C., gim. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su A. C., ši nurodė, jog buvo tuo metu, kai vyko konfliktas, tačiau apie jį nieko nepasakojo, pokalbio metu tylėjo bei informacijos nesuteikinėjo, pavyko tik sužinoti, jog vaikinas yra M. M., 22 m., daugiau naudingos informacijos nesuteikė. Pasinaudojus policijos informacine sistema nustatyta, jog asmuo įvykdęs nusikalstama veiką, galimai yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvykusi GMP T. V. B. išsivežė į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 136-140).

2024 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo, patvirtina, kad tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė E. J. gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168-169).

2024 m. spalio 1 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedai patvirtina, kad buvo apžiūrėtas asmuo T. V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad T. V. B. rūbai yra su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju, jo nosis yra patinusi, pamėlusi, kreiva, ant kaktos yra matomas guzas. Ant pilvo srities sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 74-76).

Iš 2024 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 915/2024 (03) matyti, kad T. V. B. nustatyta poodinė kraujosruva galvos kaktinėje srityje, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (2024-10-01, 16:46 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad T. V. B. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. T. V. B. nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 83-84).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, tai yra paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo T. V. B., liudytojų A. B., A. C. parodymus, specialisto išvadą, asmens apžiūros protokolą ir kt., teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis E. J. 2024 m. spalio 1 d., apie 15.30 val., gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė T. V. B. į pilvą, po ko nemažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė jam į nosį bei nemažiau kaip 3 kartus sudavė į dešinį skruostą bei kaktą ir tokiais savo veiksmais E. J. sukėlė T. V. B. fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą galvos kaktinėje srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, jog E. J. tyčia atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo T. V. B. atžvilgiu, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp E. J. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Aptartų įrodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis E. J.veikė sąmoningai, suprato savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Kaltinamasis E. J. suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais žaloja nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. E. J. veiksmuose nustatyti visi, t. y. tiek objektyvieji (smurtavimo), tiek subjektyvieji (tiesioginės tyčios), nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tokie kaltinamojo E. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę E. J. vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis E. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jo dydį artimą numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, o paskyrus tik baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 p., 4 p.)

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir E. J. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 371,91 eurų dydžio civilinį ieškinį E. J. dėl T. V. B. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 93-34). Nukentėjusysis T. V. B. dėl kaltinamojo E. J. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 371,91 Eur. Sveikatos priežiūros išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis E. J., vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo E. J. priteisiama 379,91 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusysis T. V. B. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 113-122), kuriuo prašo iš kaltinamojo E. J. priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog dėl kaltinamojo E. J. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, turėjo daug nepatogumų, tai yra buvo gydomas ligoninėje, negalėjo lankyti mokymo įstaigos. Po nagrinėjamo įvykio jam prasidėjo panikos atakos – priepuoliai, iki šiol jaučio nerimą, baimę, emocinę depresiją, kankina nemiga. Sumažėjo bendravimo galimybės. Jam reikalinga psichologinė pagalba.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Nukentėjusysis T. V. B. nurodė, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, sveikatos sužalojimą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Dėl nagrinėjamo įvykio buvo gydomas ligoninėje, nealėjo lankyti mokymo įstaigos. Be to, dėl kaltinamojo E. J. veiksmų patyrė nerimo ir miego sutrikimus, depresiją, įtampą, baimės jausmą, jam reikalinga psichologinė pagalba.

Nukentėjusysis T. V. B.dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, jam buvo suduoti smūgiai į veidą, pilvo sritį, dėl to jis patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, todėl nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Nustatant nukentėjusiajam T. V. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Šioje byloje kaltinamasis pasikėsino į vieną iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamojo smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į svarbią kūno dalį – veido sritį. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam T. V. B. buvo padaryta poodinė kraujosruva galvos kaktinėje srityje (1 t., b. l. 74-76). Nukentėjusysis T. V. B. patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, gydantis sužalojimus, kurį laiką negalėjo gyventi sau įprasto gyvenimo, todėl už tai turi būti atlyginta. T. V. B. patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nesaugumo jausmą. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, teisme savo kaltę pripažino visiškai, savo elgesį vertino kritiškai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis dirba, gauna pajamas apie 800 eurų, yra jauno, darbingo amžiaus, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusysis nepateikė pagrįstų duomenų, kad patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, o jo patirta neturtinė žala būtų ilgalaikio ir sunkaus pobūdžio. Duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai ar mažesnį darbingumo lygį nėra.

Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką fizinio skausmo sukėlimo bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį, jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį, sprendžia, kad nukentėjusiajam T. V. B. padaryta neturtinė žala vertintina 1 000 Eur, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių, toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-03314 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 17 d. gavo advokatės Marinos Saveljevos prašymą Nr. ATP-2025-12121 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam pagal 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. ATS-2024-35798. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 212,50 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Prašoma priteisti nukentėjusiajam teiktos teisinės pagalbos išlaidų suma yra adekvati įdėto darbo apimčiai, todėl teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam T. V. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš kaltinamojo E. J.(BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus, bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 371,91 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo E. J. 371,91 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 91 centą) turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo T. V. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiojo T. V. B. naudai iš kaltinamojo E. J. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo E. J. 212,50 Eur (du šimtus dvylika eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, susidariusių dėl nukentėjusiajam T. V. B.teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė