Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Taregas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ugneta“ dėl bankroto bylos iškėlimo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. gegužės 22 d. gautas ieškovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „Taregas“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ugneta“. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra nemoki, negali atsiskaityti ne tik su ieškovei, tačiau ir kitais kreditoriais. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys, kurių pagrindu nustatytinos ir konstatuotinos atitinkamos faktinės aplinkybės, yra pakankami, todėl pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra.

Dėl atsakovės reikalavimo ieškinį palikti nenagrinėtu.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą o kiti įstatymai taikomi tik tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ normoms.

Pareiškimo palikimo nenagrinėtu institutą reguliuoja CPK 296 straipsnis. Atsakovė nedetalizuoja, kurie pagrindai šiuo atveju egzistuoja ir kuriuo iš CPK 296 str. numatytų pagrindų teismas turėtų atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Ugneta“ iškėlimo, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.

Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Ugneta“ yra įregistruota 2007 m. sausio 31 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Pagal šį balansą UAB „Ugneta“ turi 247 379 Eur vertės turto (42 590 Eur sudaro ilgalaikis turtas, 204 789 Eur – trumpalaikis turtas), jos skolas sudaro 240 369 Eur, per vienerius metus mokėtinos skolos sudaro – 90 369 Eur. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, 2017 m. balandžio 1 d. įmonė turėjo keturias transporto priemones, iš kurių tik dvi – nuosavybės teise priklausančios atsakovei. Atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) 2017 m. gegužės 18 d. buvo 4 519,09 Eur, 2017 m. liepos 5 d. - 4 917,65 Eur.

Kaip jau aukščiau minėta, teismas, siekdamas įvertinti ieškinio pagrįstumą, turi analizuoti įmonės finansinius rodiklius ir įvertinti, ar balansinio turto vertė atitinka realią jo vertę. Iš 2017 m. birželio 7 d. atsakovės balanso matyti, kad įmonė nurodo turinti 42 590 Eur vertės ilgalaikio turto. Iš 2017-05-31 apyvartos žiniaraščio matyti, kad ilgalaikį turtą dalį sudaro automobiliai Volkswagen Toureg, Škoda Superb ir BMW. Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad UAB ‚Ugneta“ valdo keturias transporto priemones: BMW 730D (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Škoda Superb (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilis BMW 730D (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Šiaulių banko lizingas“, automobilis Škoda Superb (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso „Swedbank lizingas“ UAB. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtraukas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (CK 6.567 straipsnio 1 dalis taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1477/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-566/2010). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išraše nėra įregistruotas automobilis Volkswagen Toureg, kurį nurodo valdanti atsakovė.

Vertinant UAB „Ugneta“ trumpalaikį turtą, svarbu pažymėti, jog atsakovės nurodoma 204 789 Eur trumpalaikio turto vertė neatitinka realios trumpalaikio turto vertės. Atsakovė nurodo, jog UAB „Desvalda“ atsakovei skolinga 70 239,10 Eur, tačiau kaip iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta – 2016 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „Desvalda“ veiklos pabaigos. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės galimybes atgauti 23 062,86 Eur skolą iš UAB „Šilo statyba“, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Šilo statyba“.

Vertinant įmonės įsipareigojimus ir mokėtinas sumas atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-05-31 įmonės kreditorių sąraše pateikta informacija galimai nėra tiksli. Teismui kelia abejonių aplinkybė, jog į kreditorių sąrašą nėra įįraukta VSDFV, nors iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog 2017 m. liepos 5 d. atsakovė VSDFV buvo skolinga 4 917,65 Eur. Teismas svarbia aplinkybe, vertinant įmonės įsiskolinimus, laiko ir bylos duomenis, jog VSDFV nėra priėmusi sprendimo UAB „Ugneta“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimą atidėti.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog realus įmonės turtas atitinka turto vertę, nurodytą 2017 m. birželio 7 d. atsakovės balanse (CPK 178 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad teismas negali įvertinti, ar įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Kaip matyti iš byloje esančios pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-05-31, įmonė ataskaitinio laikotarpio metu turėjo 9 961 Eur pelną, tačiau šioje ataskaitoje nėra jokių duomenų apie praėjusius finansinius metus.

Taigi, vadovaujantis nustatytų aplinkybių visetu, galima daryti prielaidą, kad UAB „Ugneta“ yra nemoki, jos įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę įmonės turto, įmonė negali ir negalės laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams (LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 4 str. 1–3 p., 5 str. 1 d. 1 p., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str.).

Atsižvelgus į LR įmonių bankroto įstatymo nuostatas tikslinga informaciją apie įmonei iškeltą bankroto bylą pateikti prokuratūrai, teismui ir antstolių kontoroms, veikiančioms įmonės buveinės vietovėje, kad šios institucijos perduotų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turimas įmonei iškeltas civilines bylas, civilinius ieškinius iš baudžiamųjų bylų ar vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo ar taikytų turto areštų (LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 4 p.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 1 d. įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2015-01-01, bankroto administratoriaus kandidatūra iš asmenų, įrašytų į asmenų, teikiančių įmonių bankroto paslaugas sąrašo, parinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės 2014-07-09 nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. UAB „Ugneta“ bankroto administratoriumi skirtinas V. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, 10 straipsnio 4 dalies 1, 2, 5, 6 punktais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti bankroto bylą UAB „Ugneta“, įmonės kodas 300642303, adresas Minijos g. 138-16, Klaipėda.

Paskirti bankrutuojančios UAB „Ugneta“ administratoriumi V. S. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA317).

Įpareigoti UAB „Ugneta“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus bei įpareigoti administratorių perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

Areštuoti UAB „Ugneta “, įmonės kodas 300642303, adresas Minijos g. 138-16, Klaipėda, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Nustatyti, kad areštas galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Taip pat teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu šis asmuo po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengia pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdo procedūroms.

Nustatyti, kad UAB „Ugneta“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus administratoriui per 45 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o pirmąjį kreditorių susirinkimą administratoriui pavesti sušaukti per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

Apie įmonei iškeltą bankroto bylą informuoti bylos šalis ir paskirtą administratorių, išsiunčiant nutarties iškelti bankroto bylą kopijas.

Įpareigoti UAB „Ugneta“ bankroto administratorių atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus, sudarant galimybę bankroto administratorei teisme gauti bankroto bylos duomenis pagal LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 9 p.

Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo per 10 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo neskundžiama.