Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovė antstolė B. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013-05-23 priėmė vykdyti hipotekos kreditoriaus AB SEB banko 2013-05-23 pateiktą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-04-30 išduotą nutartį Nr. 1106,1104V/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. P., parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą – 1 923,58 kv. m. bendro ploto administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)). 2013-05-24 antstolė atliko pirminius vykdymo veiksmus ir ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių: 2013-05-24 patvarkymu dėl atvykimo į antstolės kontorą Nr. 0171/13/03085/V įpareigojo skolininką atvykti į antstolės kontorą, 2013-05-24 turto arešto aktu Nr. 0171/13/03085/TA/V areštavo hipotekos kreditoriui įkeistą turtą bei atliko kitus reikiamus vykdymo veiksmus, kuriuos ieškovas skundė, tačiau teismai, pripažindami jo skundus nepagrįstais, juos atmesdavo. Antstolė sutiko su ieškinyje pateiktomis teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, kas laikoma pagrindiniu, antraeiliu daiktu ir daikto priklausiniu, tačiau nurodė, kad pačiu ieškiniu yra paneigtas Lentvario dvaro nedalumas ir būtinybė visus statinius pripažinti administracinio pastato priklausiniais. Antstolė pažymėjo, jog Lentvario dvarą sudaro 13 objektų: rūmai, administracinis pastatas, kavinė „Rivjera“, vandens malūnas, daržinės liekanos, arklidė, valdytojo namas, arklidė-namas, bokštas, tarnų namas, parkas, namas, namas, vad. kalve. Iš šių objektų ieškovas nuosavybės teise valdo tik 5 statinius: rūmus arba administracinį pastatą, vandens malūną, arklidę, kluoną ir kiemo statinius, todėl Lentvario dvaro sodyba nebeatlieka savo pirminės funkcijos – nei pagrindiniame pastate, nei pagalbiniuose pastatuose nėra vykdoma jokia veikla, dėl kurios kiltų būtinybė Lentvario dvaro sodybą sudarančius objektus realizuoti tik kaip nedalų kompleksą. Nekilnojamojo turto registro duomenys įrodo, kad pats ieškovas 5 Lentvario dvaro sodybos objektus įsigijo iš skirtingų savininkų, t. y. ne kaip pagrindinį daiktą ir jo priklausinius, o 5 savarankiškus nekilnojamojo turto objektus. Vien šios aplinkybės įrodo, kad Lentvario dvaro kompleksas yra dalus ir nesukelia pareigos jį realizuoti kaip turtinį kompleksą. CPK 664 str. 1 d. numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ar įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriui. Vadovaujantis CK 4.193 str. 1 d. ir kasacinio teismo praktika, išieškojimas bendra tvarka iš viso skolininko turto pradedamas tik jei pardavus įkeistą turtą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui. Antstolė neturi procesinės teisės spręsti dėl išieškojimo hipotekos kreditoriui tvarkos, kadangi toks išieškojimas yra detaliai reglamentuotas nurodytų imperatyvių teisės normų. Antstolė pažymėjo, kad ieškinyje nurodyti LR Vyriausybės nutarimai nedraudžia vykdyti saugomų objektų realizavimo. Nepagrįstais ieškiniais ir skundais ieškovas galimai vilkina vykdymo procesą.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2007-09-10 kredito sutartį, sudarytą su bankui, ieškovui buvo suteiktas 1 175 889,91 Eur kreditas. Sutarties sąlygų ieškovas nevykdė. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2010-11-25, pervedant 62,87 Eur. Kredito sutartis su ieškovu buvo nutraukta ir antstolė pradėjo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kuriuo hipotekos lakšte nurodytas administracinis pastatas. Pagal CK 4.193 str. 1 d., jeigu, realizavus įkeistą daiktą, gaunama mažesnė suma nei reikia įsiskolinimui padengti, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą. Taigi, pirma, iš varžytynių turi būti parduodamas bankui įkeistas turtas, ir tik tada, jei gautų lėšų įsiskolinimui padengti nepakaktų, išieškojimas galėtų būti vykdomas iš kitų ieškovui priklausančių Lentvario dvaro statinių. Pagal CK 4.171 str. 3 d., hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai. Pastarieji laikomi įkeistais, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. Teisinis pagrindas iš varžytynių parduoti visus ieškovui priklausančius Lentvario dvaro statinius būtų tik pripažinus, jog kiemo statiniai, kluonas, vandens malūnas ir arklidė yra įkeisti bankui, kaip įkeisto administracinio pastato priklausiniai, tačiau tokio pripažinimo nėra. Bankas pažymėjo, kad ieškovo taip vadinamame Lentvario dvaro komplekse yra ir kitiems savininkams priklausančių statinių. Lentvario dvaro statinius ieškovas įsigijo skirtingu metu – 2007-08-31 – administracinį pastatą, 2008-04-16 – kluoną ir vandens malūną. Todėl vėliau įsigyti statiniai nebuvo traktuojami, kaip administracinio pastato priklausiniai. Vykdant išieškojimą, ieškovas, jį vilkindamas, skundžia visus antstolės veiksmus, todėl bankas laiko, jog ieškovas pateiktu ieškiniu piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos nedraudžia parduoti kultūros paveldo objekto komplekso atskirų statinių. Lentvario dvaro sodybos kompleksą sudaro 14 pastatų, iš kurių ieškovas nuosavybės teise valdo tik penkis. Administracinį pastatą ieškovas nuosavybės teise įsigijo 2007-08-31, kitus keturis pastatus – 2008-05-09. Pastarieji pastatai nėra hipoteka įkeistas turtas.

Atsiliepimas

Atsakovę antstolę B. P. pavaduojantis antstolis A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios areštuoto turto varžytynės jau yra pasibaigusios ir šioje vykdomosios bylos stadijoje visų objektų jungtinį pardavimą iš varžytynių paskelbti nėra galimybių nei techniškai, nei remiantis įstatyminiu reglamentavimu. Dėl areštuoto turto pardavimo bus skelbiamos antrosios varžytynės, o kiti apeliantui nuosavybės teise priklausantys statiniai pirmiausiai turėtų būti parduodami iš pirmųjų varžytynių. Šių statinių pripažinimas administracinio pastato priklausiniais vykdymo procesą grąžintų į turto vertinimo ir pirmųjų varžytynių skelbimo stadiją, kas sudaro prielaidas naujiems, jau teismų išnagrinėtiems ginčams dėl turto vertės ir pardavimo. Atsirastų pagrįstų abejonių dėl visų sandorių, kuriais buvo pirkti-parduoti nurodyti objektai, teisėtumo, kadangi buvo išskaidytas, apelianto teigimu, nedalus objektas. Dvaro renovavimui kiti statiniai įtakos nedaro. Administracinio pastato pirkėjas turėtų galimybę tapti ir kitų apeliantui priklausančių pastatų savininku, apeliantui pasiūlius jį pirkėju (CPK 704 str.) ar sudalyvavus varžytynėse. Teismo sprendimas pripažinti statinius priklausiniais negali būti grindžiamas tikslu ateityje išvengti galimų ginčų. Naudojimosi daiktu tvarkai nustatyti įstatymai numato priemones. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos nedraudžia nekilnojamųjų kultūros vertybių skaidymo.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Naujų aplinkybių ir argumentų nenurodė.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra. Naujų aplinkybių ir argumentų nenurodė.