- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- eII-142-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02011-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- M. J. A.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos valdybos įgaliotam atstovui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. A. skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos valdybos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ievos Jokūbauskaitės 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-256102-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ievos Jokūbauskaitės 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-256102-2024 pripažinta, kad 2024 m. spalio 22 d., 17.48 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. J. A., vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 20 km/val. – važiavo 110 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pat vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti buvo atimta. Pripažinta, kad tokiais savo veiksmais M. K. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje. M. K. A. paskirta galutinė subendrinta 575 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui M. J. A. pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo prašo sumažinti jam paskirtą baudą bei netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Pasak M. J. A., 2024 m. rugsėjo 10 d. jį sustabdė policija dėl greičio viršijimo, jam buvo paskirta 225 Eur dydžio bauda. Jis šią baudą sumokėjo, tačiau nesuprato, kad jam kartu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis į Lietuvą buvo atvykęs pakankamai neseniai, todėl ir nesusigaudė nustatytose taisyklėse. Kartu M. J. A. nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, kadangi jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir jam reikia išlaikyti šeimą.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo su M. J. A. skundu nesutiko ir prašo jį atmesti. Institucijos teigimu, M. J. A. 2024 m. spalio 22 d., 17.48 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam buvo atimta dėl kito administracinio nusižengimo. Apie šį faktą jis žinojo, todėl sėsdamas už automobilio vairo turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti terminas yra pasibaigęs ir ši teisė jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Institucija, atsakydama į M. J. A. argumentus dėl būtinybės turėti teisę vairuoti transporto priemones, nurodė, kad pats asmuo turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai vertinti savo elgesį bei galimas pasekmes. Be kita ko, byloje nenustatyta, kad M. J. A. nežinojo, jog jam už ankstesnį administracinį nusižengimą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Institucijos teigimu, ši susisiekė su pirminį sprendimą M. J. A. pritaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą priėmusiu pareigūnu M. M., kuris patvirtino, kad M. J. A. surašant administracinio nusižengimo protokolą, su juo buvo bendrauta anglų kalba ir jam buvo išaiškinta apie pritaikomos poveikio priemonės pobūdį, todėl nėra pagrindo abejoti, kad M. J. A. kartotinai sėsdamas už automobilio vairo, žinojo, kad tai daro neturėdamas teisės. Institucijos vertinimu, skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai svarbias aplinkybes, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas M. J. A. parodė, kad kai padarė pirmą administracinį nusižengimą, jis kalbėjo su policija ir jie tiesiog sakė, kad turi sumokėti baudą. Jeigu policijos pareigūnas aiškiai būtų pasakęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra atimtas, tikrai nebūtų vairavęs, bet jis to nepasakė. Tik pasakė, kad reikia sumokėti baudą. Jeigu jis (M. J. A.) butų turėjęs ketinimą pažeisti Lietuvos įstatymus, nebūtų sumokėjęs baudos, bet jis ją sumokėjo per 14 dienų terminą, nors jam buvo labai sunku sumokėti tokią sumą. Jeigu jis žinotų, kad jo teisė vairuoti yra atimta, tikrai nebūtų tame automobilyje, jie užsieniečiai labai bijo pažeisti įstatymus. Kai jam policija pasakė atvykti dėl administracinio sprendimo, jis negalėjo atvykti, nes turėjo migracinių problemų ir buvo pasibaigęs jo leidimas gyventi. Kai jis buvo nubaustas antrą kartą už greičio viršijimą, jis tada nevairavo automobilio, jo draugas vairavo mano automobilį. Jis ketino pasidaryti tyrimą dėl piršo antspaudų, kad automobilį vairavau ne jis, o jo draugas. Automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta jo vardu. M. J. A. detalizavo, kad pirmo pažeidimo metu jis kalbėjo su pareigūnais, jam tai buvo pirmas pažeidimas, buvo pirmą kartą sustabdytas, buvo siaubingai susinervinęs. Jis (pareigūnas) tiesiog jam padavė dokumentą, kad jis (M. J. A.) sumokėtų 225 Eur. Jie bendravo anglų kalba su pareigūnu. Pareigūnas jam liepė pasirašyti dokumentą ir pasakė, kad jam reikia sumokėti baudą per 14 dienų. Jis neprisimenu visko, buvo labai susijaudinęs tuo metu, tai buvo jo pirmas dokumentas. Jis pasirašė dokumentą, nes jam pasakė, kad jeigu nepasirašys, jie kreipsis į teismą ir yra vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad jis viršijo greitį ir pasakė, kad turi sumokėti 225 Eur per 14 dienų. 2024 m. spalio 22 d. automobilį vairavo jo draugas, tai galima patikrinti, kadangi greičio kameroje aiškiai matosi, kad už vairo sėdi ne jis. Jis (M. J. A.) sėdėjo priekinėje sėdinėje. Jis pats gavo raštą iš policijos departamento, kad su jo automobiliu buvo padarytas pažeidimas, bet ten buvo parašyta, kad į jį atsakyti nereikia ir tada, kai jį gavo, jis jau nebuvo Lietuvoje. Ten buvo parašyta, kad jis padarė administracinį nusižengimą, kad leistinas greitis buvo 90 km/val., o jis važiavo 110 km/val. Dokumentas buvo parašytas lietuviškai, bet jis išvertė į anglų kalbą. Jie jam pasakė ateiti lapkričio 14 d., bet tuo metu jo nebuvo Lietuvoje, turėjo didelių migracijos problemų. Jis to laiško nematė, kai buvo ne Lietuvoje, kai grįžo į Lietuvą, pamatė, kad jis buvo atsiustas lapkričio 4 d., kuriame buvo nurodyta atvykti lapkričio 14 d. Jis tiesiog pamiršo nuodyti šitą aplinkybę, kad automobilį vairavo ne jis, tiesiog nenorėjo sukelti problemų savo draugui, o dabar supranta šią aplinkybę reikia išsiakinti ir vaizdo kameros parodytų, kad automobilį vairavo ne jis. Jo draugas gali paliudyti, kad jis vairavo automobilį. Vairavo S. ir, kad jie važiavo iš Šiaulių, tačiau jis nežino ar jie važiavo ar per Kauną, ar per Panevėžį, jie nepažįsta Lietuvos. Automobilis buvo išnuomotas jo vardu, nes S. buvo išsinuomojęs kitą automobilį, bet tikrai vairavo S.
Teismo posėdyje Institucijos atstovas V. G. nurodė, kad apie draugą, kuris neva vairavo automobilį, buvo sužinota tik teisme. Yra svarbu, kaip nurodė liudytojas M. M., asmuo, kuris buvo patrauktas atsakomybėn gavo protokolą. Ten buvo protokolas su administraciniu nurodymu. Nurodyme labai aiškiai parašyta nuo kada pradedamas skaičiuoti atėmimo terminas. Pareiškėjas tiksliai žinojo kada jam pradedamas skaičiuoti teisės vairuoti atėmimas ir kada baigiamas. Pažeidimas, kuris yra nagrinėjamas dabar teisme, buvo padarytas dar nepasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinių nusižengimų protokolą, jau apie šį pažeidimą, pareiškėjas gavo elektroniniu paštu. Kartu tokiu atveju taip pat ir yra siunčiamas paklausimas apie pažeidimą, dokumentas, ar tikrai tas žmogus vairavo automobilį. Pareiškėjas nenurodė, kad automobilį vairavo ne jis. Per visą laikotarpį iki bus priimtas nutarimas irgi nebuvo jokios informacijos apie tai, kad automobilį vairavo ne jis. Jokių prašymų, pareiškimų, pranešimų pareiškėjas nepateikė institucijai. Netgi skunde teismui apie jokį draugą nėra kalbama, netgi nėra užsimenama. Ir štai staiga, tuo metu kai byla jau nagrinėjama teisme, pasakoma, kad ne jis buvo, tai buvo jo draugas. Šiandien buvo apklaustas tas draugas, kuris nurodė neva automobilį vairavo jis, tačiau jo parodymai ne visai sutampa su tuo, ką pirmo posėdžio metu kalbėjo pareiškėjas. O ir paties duoto vairuotojo parodymų yra keletas tokių netikslumų. Asmuo pasakė, kad jis atvyko į Lietuvą rugsėjo mėnesio pabaigoje, dvidešimt kažkelintą dieną, o pažeidimas padarytas spalį, kas šiaip po to kai šis asmuo atvyko, pasak jo, bet jis teigė, kad buvo žiema, bet spalis nėra žiema. Toliau asmuo aiškino, kas automobilį jie išsinuomojo, kai byloje duomenys rodo, kad automobilis buvo išnuomotas ne jo, o pareiškėjo vardu. Tai reiškia, kad visi požymiai rodo, kad šis asmuo byloje atsirado paskutinę minutę siekiant išvengti griežtos atsakomybės už padarytą pažeidimą. Institucija mano, kad tai yra bandymas padėti savo draugui išvengti atsakomybės, netgi ir pirmo posėdžio metu tas draugas nebuvo įvardintas vardu ir pavarde, tik šiandien tas žmogus prisistatė, tai leidžia daryti prielaidą, kad iki paskutinės minutės nebuvo žinoma, kuris iš draugų priims atsakomybę. Maždaug visų šitų aplinkybių visumoje, manytina, kad tai yra gynybinės taktikos dalis, ir to asmens, kuris šiandien prisipažino vairavęs duotoje vietoje apskritai nebuvo. Vien dėl tokios paprastos priežasties, kad pažeidimas buvo padarytas tamsiu paros metu, o greičio matavimo sistema yra aprūpinta blykste, todėl nematyti to momento jis negalėjo ir teiginiai, kad jam pasakė draugas, na, visų pirmą, jis turėjo pajusti, tuo metu kada buvo fiksuotas greitis. Pagal protokolą pažeidimas padarytas vakariniame aplinkkelyje, tai ne visai pakeliui važiuojant iš Kauno, švelniai tariant. Institucijos manymu, nubaustas tas žmogus, kuris padarė pažeidimą ir nuobauda paskirta teisingai. Tinkamai kvalifikuota ir tinkamai individualizuota.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas S. K. parodė, kad jo vardas S. K., jis yra studentas (duomenys neskelbtini), gyvena Vilniuje 6 mėnesius. Jis pažįsta M., tai jo draugas. Tą dieną jie važiavo iš Kauno, jam atrodo tai buvo žiema. Tikėtina, kad važiavo apie 120 km/h. Kai jau buvo netoli miesto, kur leistinas greitis buvo 90km/h, todėl jie nesuprato kelių žymėjimų ir greičio ribojimo ir dėl to buvo nubausti dėl greičio viršijimo. Jis vairavo automobilį tą dieną. Važiavo kartu su M. J. Vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Jis neatsimena automobilio valstybinių numerių. Automobilis buvo nuomotas, nežino žmogaus vardo, jis buvo lietuvis, bet neatsimena jo vardo. Jo draugas M. nesinaudojo tuo automobiliu. Jie išsinuomavo tą automobilį tai vienai dienai. Apie baudą susižinojo, kai J. gavo baudą elektoriniu paštu 25 Eur, bet jo teisės Lietuvoje buvo atimtos, todėl buvo didesnė bauda, apie 500 Eur. Jis pats turi vairuotojo teises. Teisės yra Pakistano, galioja nuo 2018 m. Į Lietuvą jis atvyko 2024 m. rugsėjo 4 d., turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje 2 metus, yra studentas. Automobilio spalva buvo žalia, jei gerai atsimena. Pavarų dėžė buvo automatinė. Kuro rūšis buvo LBG, dujos, bet galima ir benzinu.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad visko detaliai neprisimena, kadangi dažnai tenka susidurti su pažeidėjais, tačiau 2024 m., tikslaus mėnesio neprisimena, kolega užfiksavo greičio viršijimą ruože kur didžiausias leistinas greitis buvo 70 km/h, bet važiavo 120 km/h. Buvo sustabdytas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis ir kuom tai įsiminė tai, kad tai yra maisto išvežiotojas. Jie su kolega ir aptarė, kad maisto išvežiotojas greitai važiavo. Galiausiai, asmuo vairuojantis transporto priemonę buvo anglakalbis ir buvo asmeniui pasiūlyta susipažinti su greičio matmenimis, su vaizdo įrašu. Asmuo, kiek atsimena, atsisakė susipažinti. Jam buvo surašytas protokolas, buvo paaiškinta, kad jei su pažeidimu sutinka, jis apmoka baudą ir mėnesiui atimamas vairuotojo pažymėjimas, jis prisimena 125 Eur buvo bauda. Jeigu asmuo nesutinka su pažeidimu, gali eiti į nagrinėjimą, buvo paskirta data. Asmeniui buvo viskas išaiškinta, kad mėnesiui laiko atimtos teisės, kad jis Lietuvos Respublikoje negali vairuoti. Jis neturėjo kaip sumokėti, nes baudos suma jam buvo per didelė, todėl jam buvo pasiūlyta kreiptis į mokesčių inspekciją, kad galėtų tą visą baudą išskaidyti, kad būtų lengviau sumokėti. Ir asmuo toliau išvežė maistą. Jie tarpusavyje bendravo anglų kalba. Asmuo suprato viską tiek apie teisių išaiškinimą, tiek apie baudos dydį. Jam, kaip užsienio piliečiui, tai atrodė labai didelė bauda, sakė, kad negali sumokėti tos baudos. Pačio nusižengimo asmuo neginčijo. Jam buvo paaiškinta, kad jeigu nori, gali susipažinti su vaizdo įrašu, tuo labiau, kad jis vienas važiavo realiai. Protokolas buvo surašytas, jis gavo jį į rankas. Kiekvieną kartą pažeidėjam duoda administracinio nusižengimo protokolo kopiją, jis parašo pasiaiškinimą ten ir viskas.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. G. nurodė, kad jis yra Vilniaus kelių policijos specialistas. Jis nepažįstu asmens, pateikusio skundą. Tikėtina jis su kolega greitį matavo, nustatė pažeidimą, surašė protokolą ir tiek. Kiek prisimena buvo nedidelė mašina, o vairuotojas buvo užsienietis. Kolega su juo bendravo, ne jis. Bendravo anglų kalba. Protokole buvo užfiksuota greičio viršijimo nuobauda. Buvo paskirtas teisių atėmimas. Asmuo jam nieko dėl teisių atėmimo nesakė, nes su juo bendravo kolega. Jis pats matė kaip buvo įteiktas protokolas ir kaip asmuo pasirašė. Jis buvo tas, kuris matavo greitį, o kolega buvo tas, kuris surašė protokolą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viršijo nustatytą greitį daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Dėl minėto administracinio nusižengimo asmeniui gali būti taikoma bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Be kita ko, už šį administracinį nusižengimą asmenims neturintiems teisės vairuoti transporto priemones privaloma skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, kai asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba kai transporto priemonę asmuo vairavo, kai nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Už šio administracinio nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. A. 2024 m. rugsėjo 10 d., 00.41 val. Pilaitės pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/val. greitį ir įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, važiavo 125 km/val. greičiu. Dėl minėto įvykio M. J. A. tą pačią dieną – 2024 m. rugsėjo 10 d., jo akivaizdoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-40541-2024, kuriuo pastarajam buvo paskirta 225 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesio laikotarpiui. M. J. A. jam pirmiau minėtu procesiniu sprendimu paskirtą baudą sumokėjo 2024 m. rugsėjo 23 d.
Skundžiamu Institucijos Nutarimu M. J. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, galiojant jam administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANR_P-40541-2024 paskirtai administracinio poveikio priemonei – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimui 1 mėnesiui, 2024 m. spalio 22 d., apie 17.48 val. Vakarinio aplinkkelio skiriamojoje juostoje prie pėsčiųjų tilto, Vilniuje, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 90 km/val. greitį 20 km/val. ir važiavo 110 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Be kita ko, jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta.
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde M. J. A. akcentavo, kad nesuprato, jog jam yra atimta teisė vairuoti, tačiau, teismui bylos nagrinėjimo teisme metu išklausius liudytojų parodymus, taip pat susipažinus su rašytine bylos medžiaga, nekyla abejonių, kad M. J. A. 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo tinkamai išaiškintas jam paskirtų poveikių priemonių turinys ir pobūdis. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti M. J. A. 2024 m. rugsėjo 10 d. sustabdę policijos pareigūnai – M. M. ir O. G. nuosekliai teigė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. Pilaitės prospekte, Vilniuje, pastebėjo (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris akivaizdžiai viršijo leistiną greitį. Šį automobilį sustabdę, anglų kalba bendravo su jo vairuotoju (M. J. A.), kuris visą, jam pateiktą informaciją suprato. Pasak liudytojų, su vairuotoju bendravęs M. M., jam išaiškino tiek skiriamos baudos apmokėjimo sąlygas, tiek skiriamos poveikio priemonės taikymo tvarką. Asmuo iš esmės neprieštaravo, tik akcentavo, kad kol kas neturi pakankamai lėšų apmokėti baudą, o apie specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą nieko nenurodė. Be kita ko, kaip matyti iš 2024 m. rugsėjo 10 d. administracinio nusižengimo protokolo turinio, M. J. A. šiame procesiniame dokumente pasirašė, nurodydamas, kad su užsifiksuotu nusižengimu sutinka, o ir pačiame protokole buvo pabraukta vieta, kurioje buvo aptartos M. J. A. skiriamos sankcijos.
Taigi, pirmiau aptartus liudytojų parodymus bei rašytine bylos medžiagą įvertinus paties administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. A. paaiškinimų kontekste, teismui nekyla jokių abejonių, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. pastarojo atžvilgiu surašius administracinio nusižengimo protokolą, jam buvo tinkamai išaiškintas šio procesinio dokumento turinys, įskaitant tiek paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, todėl nėra pagrindo nepripažinti, kad asmuo nežinojo, apie jam 2024 m. rugsėjo 10 d. pritaikytą administracinę atsakomybę.
Kita vertus, nagrinėjamu atveju yra būtina atkreipti dėmesį į administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. A. bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytus teiginius apie tai, jog iš tikrųjų 2024 m. spalio 22 d., apie 17.48 val. automobilį vairavo ne jis, o jo draugas. M. J. A., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, jog 2024 m. spalio 22 d. jo išnuomotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo ne jis, o jo draugas ir tai būtų galima pamatyti iš greičio viršijimą užfiksavusios vaizdo kameros. Tą dieną jie vyko iš Šiaulių miesto, Lietuvos jie gerai nepažįsta, todėl tiksliai neprisimena per kokius miestus jiems teko vykti. Pastebėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. A. nurodytas S. K. patvirtino, jog būtent jis buvo tas asmuo, kuris 2024 m. spalio 22 d., apie 17.48 val. vairavo automobilį „T. P.“ ir su šiuo automobiliu viršijo leistiną greitį. Tą dieną jie kartu su M. J. A. vyko minėtu automobiliu, važiavo per Kauną ir tikėtina viršijo leistiną greitį. Apie minėtą aplinkybę jis sužinojo iš M. K. A., nes šiam buvo surašytas Institucijos Nutarimas. S. K. kategoriškai teigė, jog būtent jis buvo tas asmuo, kuris sėdo už automobilio vairo, taip pat detaliai apibūdino jo vairuotą automobilį.
Bylos nagrinėjimo teisme metu Institucijos atstovas šiuos tiek administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. A., tiek ir jo draugo pateiktus parodymus įvertino kritiškai, akcentuodamas, kad M. J. A. aplinkybę apie kitą vairuotoją nurodė tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir turėdamas progą, apie tai Institucijos tinkamai neinformavo. Be kita ko, pasak Institucijos atstovo, S. K. parodymai nebuvo nuoseklūs. Antai, abu asmenys nurodė skirtingas vietoves, iš kurių vyko.
Minėtų proceso dalyvių parodymų kontekste, taip pat Institucijos pateiktos pozicijos aspektu nepaneigtina, jog tik bylos nagrinėjimo teisme metu M. J. A. nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo. Kita vertus, vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo pastarojo parodymus vertinti kritiškai ir į juos neatsižvelgti, juo labiau, kai šie parodymai esminėse aplinkybėse atitinka pastarojo nurodyto ir teisme apklausto S. K. parodymus. Svarbu pastebėti ir tai, jog abu asmenys yra užsienio valstybės piliečiai, į Lietuvos Respubliką atvykę pakankamai neseniai, valstybinės kalbos nemoka, todėl pastarųjų teikiami paaiškinimai apie bylai aktualiu laiku laikytinas vietas, taip pat metų laikus, neturėtų būti vertinami itin kategoriškai, neįvertinus objektyvaus suklydimo galimybės.
Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti kas iš tikrųjų 2024 m. spalio 22 d. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat įvertinti minėtų proceso dalyvių parodymų pagrįstumą ir objektyvumą, be jų pateiktų parodymų vertinimo, be kita ko yra būtina atlikti papildomus procesinius veiksmus – nustatyti ar greičio viršijimo faktą užfiksavusios stacionariosios greičio matavimo priemonės, užfiksavo ir transporto priemonę vairavusius asmenis, o gavus tokius duomenis, įvertinti kiek asmenų buvo užfiksuotoje transporto priemonėje ir ar vairavęs asmuo atitinka bent vieno iš procese apklaustų asmenų išvaizdos požymius; nustatyti įvykio vietoje buvusios transporto priemonės skiriamuosius ir ją leidžiančius identifikuoti požymius, siekiant įvertinti S. K. parodymų pagrįstumą; taip pat atlikti ir kitus naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatymo bei jų įvertinimo veiksmus. Akivaizdu, kad tokių veiksmų atlikimui reikėtų išsamaus tyrimo, sąlygojančio tiek papildomų procesinių veiksmų atlikimą, tiek didesnes laiko sąnaudas, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga skundžiamą Nutarimą panaikinti, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam aplinkybių tyrimui ir tinkamam subjekto nustatymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos valdybos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ievos Jokūbauskaitės 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-256102-2024 ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.