Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1215,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-10-24 iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo apipiltas ieškovui priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tai nustatyta UAB „Šildymo priežiūros servisas“ darbų akte. 2015-10-30 ieškovo butą apžiūrėjo atestuotas inžinierius Ž. P. ir nustatė drėgmės padarytus defektus lubose, sienose ir grindyse, bendra remonto ir apdailos kaina yra 1200 Eur. Nurodė, jog kreipėsi su pretenzija į atsakovą, kad pastarasis atlygintų padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-02 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo 1 215,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1215,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 630,48 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui.Teismas byloje nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2015-10-24 darbų akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) namo 49 buto savininkas apipylė 45 butą. Už šio akto surašymą bei avarinės tarnybos iškvietimą ieškovui pateikta 15,00 Eur sąskaita. Prie apžiūros akto pateiktoje sąmatoje nustatyta bendra nurodytų defektų remonto kaina 1200 Eur. Teismas sprendimo dalyje dėl žalos fakto nustatymo motyvavo tuo, kad byloje yra pateiktas UAB „Šildymo priežiūros servisas“ darbuotojo surašytas 2015-10-24 darbų aktas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) namo 49 buto savininkas apipylė 45 butą. Šis faktas buvo patvirtintas ir kitų liudytojų. Taip pat ieškovo prašymu 2015-10-30 atestuotas inžinierius sudarė apžiūros aktą Nr. 10-6, kuriame nurodė, kad buvo atlikta neeilinė buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jo konstrukcijų apžiūra, kurios metu užfiksuoti lubų, sienų bei grindų pažeidimai dėl drėgmės. Teismas kritiškai vertino atsakovo ir trečiojo asmens pozicijas, jog negali būti konstatuotas užpylimas iš atsakovo buto, kadangi byloje nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų – nesiėmė jokių teisėtų priemonių užfiksuoti, jog užliejimo nebuvo, taip pat atsisakė skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar iš atsakovo buto buvo vandens nutekėjimas. Teismas sprendimo dalį dėl žalos dydžio motyvavo ieškovo į bylą pateiktu 2015-10-30 apžiūros aktu Nr. 10-6, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta neeilinė buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jo konstrukcijų apžiūra, jos metu užfiksuoti lubų, sienų bei grindų pažeidimai – patalpų lubos yra pažeistos drėgnio, atitvarų sienos taip pat pažeistos drėgnio, laminatas pažeistas drėgnio, susibangavęs ir išsikraipęs, prie apžiūros akto pateikta sąmata, kurioje nustatyta bendra nurodytų defektų remonto kaina 1200 Eur. Akte nustatoma mažiausia galima remonto kaina, sąmatoje nurodomas remontuojamas plotas apskaičiuojamas iš karto dvigubai, nes lubos bei sienos turi būti dažomos du kartus. Teismas kritiškai vertino atsakovo ir trečiojo asmens išreikštas abejones dėl inžinieriaus kvalifikacijos bei žalos dydžio, kadangi jos yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais – nenurodyta, kaip, anot atsakovo, žala turėjo būti apskaičiuota.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusios žalos – neįrodė užliejimo fakto, taip pat fakto, kad jei toks užliejimas buvo, tai jis įvyko iš atsakovui priklausančio buto. Teismas vertino tik UAB „Šildymo priežiūros centras“ 2015-10-24 darbų aktą bei liudytojų L. B. ir S. P. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tačiau byloje kita liudytoja R. B. nurodė, kad ieškovo bute nesimatė užliejimo padarinių, tačiau dėl to teismas nepasisakė. Teismas netinkamai įvertino ir byloje pateiktą rašytinę medžiagą, neanalizavo, jog pateiktame darbų akte nebuvo aprašyti vamzdynai, o teismo išvada, jog užliejimo priežastis – skalbimo mašinos trūkusi žarnelė, yra nepagrįsta. Be to, byloje neatlikta ekspertizė, galinti patvirtinti ieškovo teiginius. Apeliantas taip pat skundžia sprendimo dalį dėl žalos dydžio bei nurodo, kad teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktu apžiūros aktu, iš kurio negalima spręsti, ar drėgmės poveikis iš tiesų buvo padarytas 2015-10-24, nes akte nurodomi pelėsio židiniai negalėjo atsirasti per tokį trumpą laiko tarpą. Apeliantas taip pat nurodo, kad užpylimo metu gyveno nuomininkas, kuris kraustėsi iš atsakovui priklausančio buto, todėl jei toks užpylimas susijęs su skalbimo mašinos atjungimu, tai atsakovas būtų netinkamas atsakovas, kadangi už užpylimą dėl skalbimo mašinos demontavimo būtų atsakingi skambimo mašiną demontavę asmenys.Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. atsiliepimu ieškovas visiškai sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo esant nekilnojamojo turto sugadinimui užliejus vandeniu iš aukščiau esančio buto, pripažintino žalos židiniu. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo 1215,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kadangi iš atsakovui priklausančio buto buvo apipiltas ieškovui priklausantis butas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Juo ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl žalos atsiradimo fakto ir atsakovui priklausančio buto kaip žalos židinio faktą, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos atlyginimo dydžio.CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės (angl. strict liability) sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.).Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių parodymų matyti, kad buto savininkas yra atsakovas, tačiau žalos padarymo metu gyveno ir butą valdė kiti asmenys, t. y. I. Š. ir V. N.. Atsakovas ir trečiasis asmuo, liudytojas L. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad minėti asmenys kraustėsi iš atsakovui priklausančio buto. Taigi atsakovas kaip buto savininkas ir jo valdytojas privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Tuo tarpu asmenys, žalos kilimo metu gyvenę bute, naudojosi juo, o netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Įvertinus šias bylai reikšmingas aplinkybes, teismas turėjo savo iniciatyva, remdamasis LRCPK 47 straipsniu, į bylą įtraukti I. Š. ir V. N. trečiaisiais asmenimis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje yra ginčas dėl atsakovo buto kaip žalos židinio, kadangi atsakovas nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo bute esantis vamzdynas yra techniškai tvarkingas, o teismo išvada dėl to, jog žemiau esančio ieškovo buto užpylimo priežastis yra iš skalbimo mašinos išsiliejęs vanduo, taip pat nėra pagrįsta. Siekdamas visapusiškai įvertinti šias aplinkybes, teismas privalo apklausti tiek buto valdytojus, tiek jo naudotojus. Šių asmenų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis taip pat gali turėti įtakos ir sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo pobūdžio, jei byloje būtų nustatyti tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai eksploatuojant butą. Taigi yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi teismas į bylą neįtraukė asmenų, kurių buvimas byloje būtų padėjęs atskleisti reikšmingas bylai aplinkybes ir galbūt turėtų įtakos civilinės atsakomybės taikymui byloje. Taigi, vadovaujantis LRCPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, kadangi jei byloje būtų nustatyta, jog žala kilo dėl žalos kilimo momentu butą naudojusių asmenų kaltės, buto savininkas turėtų teisę išsiieškoti patirtus nuostolius iš žalą sukėlusių asmenų, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad dėl padarytos žalos nuosavybei bei žalos atlyginimo dydžio nustatymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi nagrinėjamu atveju analizuodamas ieškovo pateiktą apžiūros aktą, atliktą 2015-10-30, Nr. 10-6, kuriame buvo apskaičiuoti visi statybos, remonto darbai, apdailos darbai, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, ar į išlaidas yra įtrauktas nusidėvėjimas, ar priteisiant ieškovo patirtas išlaidas remontui, kuris reikalingas pašalinti buto užliejimo padariniams, bus atkurta tik iki žalos atsiradimo buvusi buto padėtis, ar atliekant remontą būto būklė bus pagerinta iš esmės, taip suteikiant teisę ieškovui galbūt nesąžiningai pasipelnyti iš priteisto atlyginimo už padarytą žalą. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, šios aplinkybės taip pat ištirtos nebuvo, todėl teismas turėtų įvertinti šias aplinkybes nagrinėdamas bylą iš naujo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas LRCPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LRCPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl žyminio mokesčio

LRCPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas byloje sumokėjo 36,45 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą, taigi panaikinus sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovui grąžintina 36,45 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti atsakovui K. M. 36,45 Eur sumokėto žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą.